Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaurės miestelis ir Ogmios miestas - projektai ir statybų eiga

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • John
    replied
    Teko užmesti akį į mmap daromą Banginio vietoje rengiamą urbanistinę koncepciją ir pakalbėti su pačiais rengėjais. Gaila, neleido fotografuoti brošiūros su vaizdine medžiaga (tiesą sakant, nežinau, kodėl, nes anokia čia paslaptis), bet visas teritorijos planas iš akies atrodo kažkas daugmaž panašaus į tai, ką matome Vingio Akropolio renderiuose ar paupyje t.y. normalus perimetrinis užstatymas, daug komercijos, realus pastatų mixed use ir t.t. Bekita ko, planuojamas ir VT toks kaip mini hub'as su normaliomis autobusų stotelėmis, kaip ir turėtų būti įprasta prie tokio stambaus lokalios reikšmės centro. Tai manau belieka laukti realių projektų ir žiūrėti, kas ten gausis realybėje, bet kol kas atrodo kad idėjos yra tikrai geros ir galima atsargiai tikėtis gero rezultato.

    Komentuoti:


  • Zefyras
    replied
    Na taip, aš norėjau pasakyti kad turėtų būti daugiau intervencijos iš savivaldybės pusės, marinuoti teritorijų nereikia.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied

    Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
    Nors iš esmės kalbant konkrečiai apie Kareivių gatvės prieigas, ten net negali būti išsukimai į kiekvieną sklypą taip, kaip jie yra dabar, nes tai neatitinka gatvės paskirties. Jei leisime sau pasvajoti, tai galvoti kaip sumažinti motorinių transporto priemonių srautus, bet čia jau kosmoso sritis mūsų sprendimų priėmėjams.

    Visų pirma, toje vietoje neturėtų būti leidžiama vystyti gyvenamųjų kvartalų, kadangi nesuplanuota jokia socialinė infrastruktūra, pagal normatyvus numatytos žaliosios erdvės. Bet kadangi miesto bendrasis planas yra guminis, tai gali statyti bet ką. Gali netgi statyti gyvenamuosius namus ir vadinti juos viešbučiais. Konkrečiai Mūnų atveju dar gerai, kad bus tie ofisai, tačiau kitoje gatvės pusėje jau pastatyti gyvenamieji namai su fasadu tiesiai į gatvę. Konkretesnį pastatų išdėstymą teritorijoje turėtų reguliuoti kvartalo detalusis planas, kurie nėra daromi nes "biurokratija". Idealiu atveju savivaldybės planavimo skyrius turėtų padaryti studiją, numačius kad konversija į gyvenamąją paskirtį galėtų vykti mažiausiai triukšmo ir taršos paveiktose zonose, o labiausiai paveiktose zonose vertėtų statyti kitos paskirties pastatus. Tokios studijos pagrindu tada daromas DP.
    Nori prieiti iki Bay area neleidimo statyti tradicijos sukūrimo? Miesto išsiplėtimo stiprinimo vejant naujus projektus į rajono sav. suburbs stiliumi? Sprendiniai galėtų būti įvairiausi nuo teritorijų rezervavimo soc. reikmėms kai lenkiamas teritorijos pajėgumas, kam savivaldybės gavo teises dėl žaliųjų erdvių, nuo skatinimų parengiant tą reikalingą plėtrą iki atvirkščiai – papildomų laikinų įmokų jai finansuoti (amerikietiškas counties special tax modelis). Bet jokiu būdu ne tai, ką siūlai.

    Žinant VMS derinimų ir tuo labiau projektų įgyvendinimo tempus, tai šitoks pretekstas būtų absoliutus peilis.

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Parašė Zefyras Rodyti pranešimą

    Visų pirma, toje vietoje neturėtų būti leidžiama vystyti gyvenamųjų kvartalų, kadangi nesuplanuota jokia socialinė infrastruktūra, pagal normatyvus numatytos žaliosios erdvės. Bet kadangi miesto bendrasis planas yra guminis, tai gali statyti bet ką. Gali netgi statyti gyvenamuosius namus ir vadinti juos viešbučiais. Konkrečiai Mūnų atveju dar gerai, kad bus tie ofisai, tačiau kitoje gatvės pusėje jau pastatyti gyvenamieji namai su fasadu tiesiai į gatvę.
    Va būtent. Čia ir yra problemos šaknys. Kol miesto ateitį sprendžia ne savivaldybė, o NT vystytojai (ir visokie naųjų namų valdų savininkai), tol problemų su tarša, VT ir pan. tik daugės.

    Kad įmanoma sąlyginai normaliai suplanuoti parodė Paupio pavyzdys – nejau savivaldybė nepajėgi to suderinti su kitais NT vystytojais? Negi neturi svertų kurti normalią miesto aplinką?
    Paskutinis taisė abruo; 2025.04.25, 15:08.

    Komentuoti:


  • Zefyras
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą
    Tuomet atsiprašau, bet visiškai nesuprantu tamstos išsakomos pozicijos. Šiaurinės gatvės temoje sakotės esąs už pramoninių teritorijų konversiją, bet čia rašote pranešimus iš kurių galima suprasti jog problema, kad leidžiama teritoriją užstatyti gyvenamaisiais namais. Kas būtent ir yra tokių teritorijų konversija. Nes bet kokiu atveju statant pagal geriausias mišrios paskirties užstatymo tendencijas, vis vien turės būti gyvenamoji paskirtis ir jos bus >60 proc.
    Arba reikėtų suprasti kas slepiasi po žodžiais "normalus planavimas". Nes jeigu kalbėti apie tokius dabar statomus gyv. projektus kaip Mūnai, tai būtent yra tai ko reikia. O tarša teritorijoje nei padidėja nei sumažėja dėl vieno namo nepastatymo, ar pastatymo atsukto į kitą pusę.

    Kitas dalykas, kad Kareivių g. nėra kažkokia magistralė, kuri neturi turėti jokių sankryžų. Jeigu netoli miesto centro, vietoje sandėlių ir garažiukų pastačius gyv. namus, jau sakome, kad visko per daug ir eismas per didelis, tai turbūt reikia pasižiūrėti į miesto žemėlapi ir grįžti prie kitos temos- per mažai gatvių rytai-vakarai kryptimi. Kai per Kareivių g. judančiame eisme, yra bent 40 proc., kurie tai priversti daryti der neišvystyto gatvių tinklo ir jie būtų linkę naudotis kitomis gatvėmis, jei jos egzistuotų.

    Viena yra sklypus prifarširuoti pastatais, kita - nuosekliai suplanuoti teritorijas. Prie gatvės galima turėti 100 proc. pastatą biurams o kitur 100 proc. butams, kas Mūnų atveju yra išpildoma. Ką kritikuoju kad gali statyti gyvenamąjį namą tiesiai po Kareivių gatvės langais, kas nėra normalu (tačiau tai vyksta gretimuose projektuose). Kur naujakurių vaikai eis į mokyklas, darželis ar pailsėti, savivaldybė turėtų spręsti bet nesprendžia.

    Dėl gatvių tinklo (konkrečiai - Šiaurinės) - ištrauka iš straipsnio LRT:

    „Šiaurinė gatvė natūraliai formuotų didesnį eismo intensyvumą Vakariniame aplinkkelyje ir Justiniškių gatvėje. Visos gatvės įrengimas nuo Vakarinio aplinkkelio iki Kareivių gatvės jos aplinkoje eismo intensyvumą mažintų vidutiniškai maždaug 8 procentais. Didžiausias efektas būtų jaučiamas D kategorijos gatvėse: Talino, Medeinos, Pašilaičių, Gabijos ir kitose.

    Jose šiuo metu vyksta tranzitinis transporto judėjimas, nors jo iš principo ten neturėtų būti – tai gatvės, skirtos privažiuoti iki galutinio kelionės tikslo“, – teigiama „Susisiekimo paslaugų“ ekspertų gautose išvadose.
    Tai panašu kad ta Šiaurinė gatvė išspręs tik vakarų Vilniaus problemas. O kad nuo naujakurių ir įsukimų į iš kiekvieno sklypo intensyvi B kategorijos gatvė dar labiau apsikraus, tai yra faktas.
    Apie Šiaurinę gatvę Vilniuje tikriausiai girdėjo daugelis miestiečių. Jos tiesimas turėjo būti pradėtas dar prieš dvejus...

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Tuomet atsiprašau, bet visiškai nesuprantu tamstos išsakomos pozicijos. Šiaurinės gatvės temoje sakotės esąs už pramoninių teritorijų konversiją, bet čia rašote pranešimus iš kurių galima suprasti jog problema, kad leidžiama teritoriją užstatyti gyvenamaisiais namais. Kas būtent ir yra tokių teritorijų konversija. Nes bet kokiu atveju statant pagal geriausias mišrios paskirties užstatymo tendencijas, vis vien turės būti gyvenamoji paskirtis ir jos bus >60 proc.
    Arba reikėtų suprasti kas slepiasi po žodžiais "normalus planavimas". Nes jeigu kalbėti apie tokius dabar statomus gyv. projektus kaip Mūnai, tai būtent yra tai ko reikia. O tarša teritorijoje nei padidėja nei sumažėja dėl vieno namo nepastatymo, ar pastatymo atsukto į kitą pusę.

    Kitas dalykas, kad Kareivių g. nėra kažkokia magistralė, kuri neturi turėti jokių sankryžų. Jeigu netoli miesto centro, vietoje sandėlių ir garažiukų pastačius gyv. namus, jau sakome, kad visko per daug ir eismas per didelis, tai turbūt reikia pasižiūrėti į miesto žemėlapi ir grįžti prie kitos temos- per mažai gatvių rytai-vakarai kryptimi. Kai per Kareivių g. judančiame eisme, yra bent 40 proc., kurie tai priversti daryti der neišvystyto gatvių tinklo ir jie būtų linkę naudotis kitomis gatvėmis, jei jos egzistuotų.

    Komentuoti:


  • Zefyras
    replied
    Jei dar neaišku, tai nekvestionuoju vystytojų, nes jei jiems leidžia statyti, tai jie ims ir statys, jei kažkas neuždraus. O uždraustų jeigu būtų planavimas normalus. Kaip tik šioje temoje rašė, kad iš to, kad planavimas nudeleguotas visokiems privatiems užsakovams, jie Kuro aparatūros kvartale priprojektavo gatvių ir sankryžų su Kareivių gatve, kurių negali būti pagal STR.

    Nesuprantu, iš kur tas noras pritempti man kažkokias erezijas, kad jei jau taip, tai tada mieste išvis nieko nestatyti. Ne - turi būti daromi sveiko proto užstatymo planai, o ne kvadratų štampavimas bet kur, kas vyksta dabar. O čia jei pasakai kad iš šešių namų būtų geriau pastatyti penkis, nes šeštas pastatas atsuktas į gatvę ir ten akivaizdžiai didelė tarša, tai išverčiama kad mieste negali būti statomi namai...
    Paskutinis taisė Zefyras; 2025.04.25, 13:34.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė Zefyras Rodyti pranešimą

    Gal reiktų pasiskaityti prieš komentuojant. Buvau ne viename naujų statybų pristatyme, kur vystytojai ir kartojo, kad jie nieko neturi daryti. Jie neįpareigojami nieko daryti apart to, kad galbūt dėl triukšmo ir taršos turi būti dedami dvigubi langai ir įrengiamos papildomos ventiliavimo sistemos, kurios dar labiau išbrangina statybų kainą. Vystytojai pasistengs įrodyti, kad 300 butų kompleksas niekaip neprisidės prie eismo ir taršos suintensyvėjimo, o kai tokių vystytojų ir objektų ne vienas ir ne du, išeina kad niekas nekaltas, o siekiant aptarnauti papildomai padidėjusį srautą po langais belieka statyti papildomas juostas ir viadukus, nes kitaip neišspręsi kamščių klausimo. Nors iš esmės kalbant konkrečiai apie Kareivių gatvės prieigas, ten net negali būti išsukimai į kiekvieną sklypą taip, kaip jie yra dabar, nes tai neatitinka gatvės paskirties. Jei leisime sau pasvajoti, tai galvoti kaip sumažinti motorinių transporto priemonių srautus, bet čia jau kosmoso sritis mūsų sprendimų priėmėjams.
    Skaitau, bet nelabai suprantu tamstos minties. Tai kokios tos techninės priemonės, kokias vystytojai galėtų įrengti, kad SUMAŽINTI TARŠA TERITORIJOJE? Kažką rašote, bet atsakyti į klausimą nesugebate. Vėdinimo sistemos ar kažkokie langai, tai mašina taršos (oro ir garso) patekimą į patalpas, bet niekaip neįtakoja taršos teritorijoje.
    Nes vienintelis dalykas, kurį tamsta siūlote, tai vystytojams nieko nevystyti ir nestatyti. T.y. pagal patį, vystytojai turėtų imtis papildomų priemonių - neužsiimti savo vykdoma veikla Ar pačiam tai turi kažkokios logikos?
    Kas liečia išsukimus, gatves ir t.t., tai ne vystytojų klausimas, o miesto. Tam vystytojai perveda infrastruktūros mokestį (arba kompensuoja kitomis priemonėmis išlaidas), kad būtų infrastruktūros klausimais pasirūpinta.

    P.s. Atsakymo į paryškintą klausimą nesitikiu, nes turbūt į jį ir neįmanoma atsakyti. Bet viską pastatyti, kad mieste negali būti statomi namai, nes matai padaugės gyventojų teritorijoje, padaugės judėjimo ir totalus absurdas. Mes čia apie miestą kalbam, ar apie ką? Akivaizdu, kad yra totalus nesusigaudymas kaip turėtų atrodyti miestas ir kaip jis tinkamai funkcionuoti.
    Paskutinis taisė sleader; 2025.04.25, 12:17.

    Komentuoti:


  • Vinecko
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą

    Gal vietoje tokių hipotetinių pasvaičiojimų, pasakykite nors vieną techninę priemonę ar dalyką, ką tie vystytojai galėtų padaryti, kad tarša miesto zonoje sumažėtų? Apgaubti naują namą stikliniu kupolu ar kaip? Tiesiog nėra nieko, ką jie gali padaryti, todėl nieko iš jų tuo klausimu ir nereikalaujama.
    Jie gali tik pabrangti projektą bandant mažinant triukšmą ar įrengiant papildomą ventiliaciją. Manau čia labiau miesto problema, kodėl auga tarša. Ai nu ką čia Valdelis padarys, juk pats gyvena suburbijoje ir į darbą važiuoja su mašina. Ačiū, bet ne. Vieno PR video, kaip Valdas varo su 21 troleibusu mane neįtikino.

    Komentuoti:


  • Zefyras
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą

    Gal vietoje tokių hipotetinių pasvaičiojimų, pasakykite nors vieną techninę priemonę ar dalyką, ką tie vystytojai galėtų padaryti, kad tarša miesto zonoje sumažėtų? Apgaubti naują namą stikliniu kupolu ar kaip? Tiesiog nėra nieko, ką jie gali padaryti, todėl nieko iš jų tuo klausimu ir nereikalaujama.
    Gal reiktų pasiskaityti prieš komentuojant. Buvau ne viename naujų statybų pristatyme, kur vystytojai ir kartojo, kad jie nieko neturi daryti. Jie neįpareigojami nieko daryti apart to, kad galbūt dėl triukšmo ir taršos turi būti dedami dvigubi langai ir įrengiamos papildomos ventiliavimo sistemos, kurios dar labiau išbrangina statybų kainą. Vystytojai pasistengs įrodyti, kad 300 butų kompleksas niekaip neprisidės prie eismo ir taršos suintensyvėjimo, o kai tokių vystytojų ir objektų ne vienas ir ne du, išeina kad niekas nekaltas, o siekiant aptarnauti papildomai padidėjusį srautą po langais belieka statyti papildomas juostas ir viadukus, nes kitaip neišspręsi kamščių klausimo. Nors iš esmės kalbant konkrečiai apie Kareivių gatvės prieigas, ten net negali būti išsukimai į kiekvieną sklypą taip, kaip jie yra dabar, nes tai neatitinka gatvės paskirties. Jei leisime sau pasvajoti, tai galvoti kaip sumažinti motorinių transporto priemonių srautus, bet čia jau kosmoso sritis mūsų sprendimų priėmėjams.

    Visų pirma, toje vietoje neturėtų būti leidžiama vystyti gyvenamųjų kvartalų, kadangi nesuplanuota jokia socialinė infrastruktūra, pagal normatyvus numatytos žaliosios erdvės. Bet kadangi miesto bendrasis planas yra guminis, tai gali statyti bet ką. Gali netgi statyti gyvenamuosius namus ir vadinti juos viešbučiais. Konkrečiai Mūnų atveju dar gerai, kad bus tie ofisai, tačiau kitoje gatvės pusėje jau pastatyti gyvenamieji namai su fasadu tiesiai į gatvę.
    Konkretesnį pastatų išdėstymą teritorijoje turėtų reguliuoti kvartalo detalusis planas, kurie nėra daromi nes "biurokratija". Idealiu atveju savivaldybės planavimo skyrius turėtų padaryti studiją, numačius kad konversija į gyvenamąją paskirtį galėtų vykti mažiausiai triukšmo ir taršos paveiktose zonose, o labiausiai paveiktose zonose vertėtų statyti kitos paskirties pastatus. Tokios studijos pagrindu tada daromas DP.
    Paskutinis taisė Zefyras; 2025.04.25, 10:54.

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    Parašė Zefyras Rodyti pranešimą

    Būtent, tai yra mėgstamiausias vystytojų pasiteisinimas: "mums čia leidžia statyti, o miesto problemos ne mūsų kompetencijoje". Kas grubiai tariant yra tiesa, negi neleisi statyti gyvenamųjų namų, kai aplinkui sandėliai ir elektros transformatorinė?
    Gal vietoje tokių hipotetinių pasvaičiojimų, pasakykite nors vieną techninę priemonę ar dalyką, ką tie vystytojai galėtų padaryti, kad tarša miesto zonoje sumažėtų? Apgaubti naują namą stikliniu kupolu ar kaip? Tiesiog nėra nieko, ką jie gali padaryti, todėl nieko iš jų tuo klausimu ir nereikalaujama.

    Komentuoti:


  • Zefyras
    replied
    Parašė sleader Rodyti pranešimą
    O ką vystytojas, kuris vykdo projekta savo sklype gali padaryti dėl bendros taršos? Nebent padalinti visiems respiratorių.
    Tarša miestuose yra miesto ir valstybės klausimas, o ne atskirų sklypų vystytojų.
    Būtent, tai yra mėgstamiausias vystytojų pasiteisinimas: "mums čia leidžia statyti, o miesto problemos ne mūsų kompetencijoje". Kas grubiai tariant yra tiesa, negi neleisi statyti gyvenamųjų namų, kai aplinkui sandėliai ir elektros transformatorinė?

    Parašė Globalus Rodyti pranešimą
    Šitame. Mūnai
    Gal ir gerai iš tos pusės kad nebus namai prie gatvės, iš kitos pusės, na ir baisus skruzdėlynas tame sklype.

    Komentuoti:


  • Globalus
    replied
    Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
    Čia kuriame projekte?
    Šitame. Mūnai

    Komentuoti:


  • sleader
    replied
    O ką vystytojas, kuris vykdo projekta savo sklype gali padaryti dėl bendros taršos? Nebent padalinti visiems respiratorių.
    Tarša miestuose yra miesto ir valstybės klausimas, o ne atskirų sklypų vystytojų.

    Komentuoti:


  • Zefyras
    replied
    Parašė Globalus Rodyti pranešimą
    Nuo gatvės pusės planuojami verslo centrai, kurie atskirs šiuos daugiabučius nuo judrios gatvės ir bus kaip siena. Jeigu projektas neužstrigs..
    Čia kuriame projekte? Kol kas viskas, kas buvo pastatyta prie Kareivių g. (judriausios gatves visame rajone) yra tik gyvenamieji namai. O net ir su ta tarša, vystytojai tėra įpareigojimi pasirūpinti "papildomomis priemonėmis", realiai papildoma izoliacija ir t.t. O kad žmonės išėję iš laiptinės žmonės pateks į taršią aplinką, tai čia jau nieko vystytojas neįpareigojamas daryti.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Kokiais dar parametrais netraukia iki Šnipiškių? Ten praktiškai ir yra Šnbipiškės, nes nu žinai, gretimas rajonas už keliasdešimties metrų

    Kadangi tiek Šnipiškėse, tiek ten praleidžiu pakankamai daug laiko, absoliučiai jokio skirtumo pagal "dyzelio uostymą" nėra. Jokio. Apskritai, oro tarša Vilniuje, skirtingai nuo populiarių išsigalvojimų, kyla ne nuo dyzelio, o nuo dulkių ir kietojo kuro deginimo, kas ypač bado akis šaltuoju metų laiku. Ir, spėk, kur ta tarša yra žiauriausia? Teisingai, toliau nuo centro esančiuose privačių namų kvartaluose, kurie yra "arčiau gamtos"
    Šnipiškės realiai yra centras, šiaurės miestelis jau keli km nuo jo, tad skirtumas esminis, pėsčiom patogiai niekur nenueisi.
    Tarša nuo smirdančių dyzelių būtent yra pagrindinis taršos šaltinis. Nereikia net statistikos, kad einant kokia Kareivių g. tą užuostum, šnipiškėse eismas ne toks intensyvus.
    Tiesa šnipiškse dar yra viena kita sena troba kūrenanti malkas, bet jei atkreipsite dėmesį dauguma trobų pasinaudojo parama ir susistačiusios šilumos siurblius.


    Click image for larger version  Name:	Screenshot_20250424_075621_Gallery.jpg Views:	0 Size:	417,7 kB ID:	2197015
    Paskutinis taisė Lettered; 2025.04.24, 07:11.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Kokiais dar parametrais netraukia iki Šnipiškių? Ten praktiškai ir yra Šnbipiškės, nes nu žinai, gretimas rajonas už keliasdešimties metrų

    Kadangi tiek Šnipiškėse, tiek ten praleidžiu pakankamai daug laiko, absoliučiai jokio skirtumo pagal "dyzelio uostymą" nėra. Jokio. Apskritai, oro tarša Vilniuje, skirtingai nuo populiarių išsigalvojimų, kyla ne nuo dyzelio, o nuo dulkių ir kietojo kuro deginimo, kas ypač bado akis šaltuoju metų laiku. Ir, spėk, kur ta tarša yra žiauriausia? Teisingai, toliau nuo centro esančiuose privačių namų kvartaluose, kurie yra "arčiau gamtos"
    pagal Lettered jei negali nupjaut žolės ir paganyt karvės, gyveni gete.

    Komentuoti:


  • Globalus
    replied
    Nuo gatvės pusės planuojami verslo centrai, kurie atskirs šiuos daugiabučius nuo judrios gatvės ir bus kaip siena. Jeigu projektas neužstrigs..

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Šiaip tai tokiuose bendrabučiuose gyvenimas (pažiūrėkite kokie butų plotai dominuoja) su aplinka tinkančia tik pauostyti dyzeliui labiausiai primena gyvenimą gete. Vystytojai bando parduoti tai kaip centrą bet iki tų pačių šnipiškių netraukia jokiais parametrais.
    Kokiais dar parametrais netraukia iki Šnipiškių? Ten praktiškai ir yra Šnbipiškės, nes nu žinai, gretimas rajonas už keliasdešimties metrų

    Kadangi tiek Šnipiškėse, tiek ten praleidžiu pakankamai daug laiko, absoliučiai jokio skirtumo pagal "dyzelio uostymą" nėra. Jokio. Apskritai, oro tarša Vilniuje, skirtingai nuo populiarių išsigalvojimų, kyla ne nuo dyzelio, o nuo dulkių ir kietojo kuro deginimo, kas ypač bado akis šaltuoju metų laiku. Ir, spėk, kur ta tarša yra žiauriausia? Teisingai, toliau nuo centro esančiuose privačių namų kvartaluose, kurie yra "arčiau gamtos"

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Vieta, šiaip, tikrai gera, vertinant pagal klasikinius objektyvius kriterijus, kaip atstumas iki centro, VT, apsipirkimas, visos kitos paslaugos ir t.t.

    Aišku, tai nebėra toks neįtikėtinas dealas, kaip buvo su naujais butais Šnipiškėse apie 2016-2018 metus, kai beveik už Pilaitės, Fabijoniškių ar panašių skylių kainą galėjai paimti butą beveik centre. Vis dėl to, tiems kam reikia geros vietos ir yra mažiau jautrūs kainai, tai visvien geras dealas, nes gerų lokacijų pasiūla Vilniuje yra baigtinė, o gyventi užmiesčio getuose be VT ir de facto kasdien dirbti šoferiu nėra ir neturi būti save gerbiančių žmonių svajonė.
    Šiaip tai tokiuose bendrabučiuose gyvenimas (pažiūrėkite kokie butų plotai dominuoja) su aplinka tinkančia tik pauostyti dyzeliui labiausiai primena gyvenimą gete. Vystytojai bando parduoti tai kaip centrą bet iki tų pačių šnipiškių netraukia jokiais parametrais.

    Komentuoti:

Working...
X