Viršuliškių skersgatvis - projektai ir statybų eiga

[Agas]

Deja, eilinis pavyzdys, kaip tiek vystytojas, tiek savivaldybė deda skersą ant pėsčiųjų, vardan poros papildomų parkavimo vietų automobiliams. YIT Lietuva vystomo Sky Office dalis ties Spaudos gatve. Tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės šaligatvis platus ir patogus pėstiesiems, ačiū kitiems vystytojams, tačiau viduryje turėsime apgailėtina situaciją, kai pėstieji bus priversti eiti siauru, faktiškai techniniu šaligatviu palei pat pakankamai intensyvią Spaudos gatvę. Aš suprantu, kad prieš kelis metus projektuojant, ne į viską galėjai atsižvelgti ir padaryti klaidų, nes ten tuo metu buvo pievos, bet nejaugi dabar matant situaciją, niekam nekyla ranka bent minimaliai pakoreguoti projektą į teigiamą pusę…?? Į ką būtų geriausia kreiptis dėl šios tragiškos situacijos ištaisymo?

[MarkWood]

Dar statybų Viršuliškėse

Keistokas mastelis, proporcijos, ir bendra kompozicija. Pastatai lyg ir identiški, bet lyg ir skiriasi per viena aukštą? Ar pusaukštį?
Pirma asociacija

[Silber418]

Švedijoje griauta tikslingai ir negailestingai. Pavyzdžiui 1950-1960 nugriautas taip vadinamas Klaros kvartalas Stokholme. Taip vadinamas, nes pagal dydį ne kvartalas, o gera miesto dalis. Kai kurie pastatai ten buvo dar XVIII a pabaibos. Jei gerai pamenu, kai kurių miestų, tokių kaip Linköping išgriauta iki 80 % procentų istorinių centro pastatų. Tik noriu priminti, kad Švedijos niekada nieks nebombardavo, jos teritorijoje nekariavo. Patys savo rankytėm viską padarė.

Linšiopinge bent palikta Gamla Linköping (dalis senojo miesto), kuri saugoma.


Šaltinis


Šaltinis

[Obi-Wan Kenobi]

Švedijoje griauta tikslingai ir negailestingai. Pavyzdžiui 1950-1960 nugriautas taip vadinamas Klaros kvartalas Stokholme. Taip vadinamas, nes pagal dydį ne kvartalas, o gera miesto dalis. Kai kurie pastatai ten buvo dar XVIII a pabaibos. Jei gerai pamenu, kai kurių miestų, tokių kaip Linköping išgriauta iki 80 % procentų istorinių centro pastatų. Tik noriu priminti, kad Švedijos niekada nieks nebombardavo, jos teritorijoje nekariavo. Patys savo rankytėm viską padarė.

[ttttt]

Klaipėdos senamiestis ir naujamiestis yra puikus pavyzdys, kaip dėl „naujumo, funkcionalumo, modernumo“ aktyviai griautos istorinės miesto dalys. Ir ne tik sovietmečiu. Nemažai pastatų, pvz., naujamiesčio Vitės kvartaluose nugriauta jau po 1990 m. Kai kuriuos pastatus kėsinamasi griauti ir toliau.

O galima su pavyzdžiais? Kaip tik paskutiniu metu pradėjau domėtis Klaipėdos "konversija" sovietmečiu ir būtų tikrai įdomu sužinoti apie tokius pavyzdžius iš jau nepriklausomos Lietuvos.

(spėju atsakymą reiktų rašyt į vieną iš Klaipėdos temų)

[1252]

Na to be fair patekti pavyzdžiai netinka tam, ką jūs parašėt, nes čia jūs pateikėt pavyzdžius iš tų laikų (jeigu tiksliai prisimenu, boom'as buvo po karo, maždaug 1945-1965) kai švedai sugalvojo, kad reikia nugriauti "seną, nepatogų, atgyvenusį" ir pastatyt "naują, funkcionalų, modernų" (esu pasigilinęs į Malmės pavyzdžių istoriją, nes einant per miestą labai pastebimi kontrastai, tai sakyčiau sunaikino kokį 1/4 istorinės miesto dalies), kas Lietuvoje bent jau su vertingais pastatais ir net visas kvartalais, ačiū dievui nėra daroma.

Klaipėdos senamiestis ir naujamiestis yra puikus pavyzdys, kaip dėl „naujumo, funkcionalumo, modernumo“ aktyviai griautos istorinės miesto dalys. Ir ne tik sovietmečiu. Nemažai pastatų, pvz., naujamiesčio Vitės kvartaluose nugriauta jau po 1990 m. Kai kuriuos pastatus kėsinamasi griauti ir toliau.

[ttttt]

Lietuvoje labai aršiai ir tikslingai kartoja ir kitas Švedijos architektūros klaidas.

Nes vyr architektas labai aršiai propaguoja "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos".
Tokia mąstysena Švedijos miestuose pridarė krūvą "šašų".
Vilniuje beveik visi tie pastatai kurie neįsipaišo į aplinką ir nėra klasikinio stiliaus, bus šašai.

Na to be fair patekti pavyzdžiai netinka tam, ką jūs parašėt, nes čia jūs pateikėt pavyzdžius iš tų laikų (jeigu tiksliai prisimenu, boom'as buvo po karo, maždaug 1945-1965) kai švedai sugalvojo, kad reikia nugriauti "seną, nepatogų, atgyvenusį" ir pastatyt "naują, funkcionalų, modernų" (esu pasigilinęs į Malmės pavyzdžių istoriją, nes einant per miestą labai pastebimi kontrastai, tai sakyčiau sunaikino kokį 1/4 istorinės miesto dalies), kas Lietuvoje bent jau su vertingais pastatais ir net visas kvartalais, ačiū dievui nėra daroma.

Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) neleidžia neotradicinio [1][2][3] ar klasikinio stiliaus.

Kalbant apie būtent tokius pavyzdžius (šiaip tai nelabai prisimenu tokių pasiūlymų), tai asmeniškai man jie nebūtų problema, jeigu tokie projektai būtų pvz kur nors Naujamiestyje ar Senamiestyje, na bet kur nors "-iškėse" toks stilius atrodytų gan keistai ir ne vietoje...

[Silber418]

Švedijoje šitą "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos" labai pristabdė.
O Lietuvoje varo pilnu pajėgumu.

Ne tik pristabdė, bet ir atkuriami originalūs fasadai (jeigu įmanoma) bei šiuo metu madinga projektuoti naujus pastatus klasikiniu XX a. pradžios stiliumi. Keli pavyzdžiai:


Stureplan renovacija (originalių fasadų gražinimas), Stokholmas


Fyrklövern, Upplands Väsby


XIX a. stiliaus biurų pastatas, Växjö

[Taj Mahal]

Švedijoje šitą "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos" labai pristabdė.
O Lietuvoje varo pilnu pajėgumu.


Edit:
Mano mėgstamiausias "before and after" yra šitas.
Juokingiausia kad "after" yra architektūros fakultetas.
Tuo metu jis atrodė labai modernus ir "matosi iš kurios epochos".

Vilniuje dabar pilnu pajėgumu kepam "matosi iš kurios epochos".
Šiandien atrodo viskas normaliai, bet palaukim 20 metų...
Bus kaip 1990 šašai, pvz. šitas kuris savo laiku irgi atrodė labai kietai.

[Taj Mahal]

Šiaip tai kaip bebūtų liūdna, jūs esate teisus. Lietuvoje (apart labai retų išimčių, tokių kaip Paupys ir Vingio Akropolio rajonas) dabar yra atkartojamos Švedijos kokių 1970-80s miljonprogrammet klaidos, kurios pačioje Švedijoje dabar yra aktyviai taisomos.

Vietoje to, kad kaip protingi žmonės mokytis iš kitų klaidų, mes kaip visuomenė einame visiško debilo keliu ir arba nekreipiame dėmesio į kaimynų patirtį, arba galvojame "ai nū tai čia tik jiems lochams nepaėjo, mums gi čia viskas tikrai bus VO ", nors po kokių 20-30 metų šitokie rajonai bus visiški getai ir valstybei teks švaistyti didžiulius pinigus, kad kažkaip bandyti taisyt situaciją...

Lietuvoje labai aršiai ir tikslingai kartoja ir kitas Švedijos architektūros klaidas.

Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) neleidžia neotradicinio [1][2][3] ar klasikinio stiliaus.
Nes vyr architektas labai aršiai propaguoja "ant naujų pastatų turi matytis iš kurios jie epochos".
Tokia mąstysena Švedijos miestuose pridarė krūvą "šašų".
Vilniuje beveik visi tie pastatai kurie neįsipaišo į aplinką ir nėra klasikinio stiliaus, bus šašai.


"Before and after" iš Švedijos:

[Silber418]

Esmė tame, kad lietuviams jokiu būdu negalima leisti planuoti ir organizuoti. Mes esame nuostabūs vykdytojai, turime puikių gydytojų, mokytojų, inžinierių, pilotų, ko tik nori. Bet sugebėjome su*ikti sveikatos, švietimo, miestų planavimo, keleivinio transporto ir kitus sektorius.

Įdomus pastebėjimas. Be gero plano, projektas nebus (labai) sėkmingas net puikiai išpildžius detales.

[Obi-Wan Kenobi]

Esmė tame, kad lietuviams jokiu būdu negalima leisti planuoti ir organizuoti. Mes esame nuostabūs vykdytojai, turime puikių gydytojų, mokytojų, inžinierių, pilotų, ko tik nori. Bet sugebėjome su*ikti sveikatos, švietimo, miestų planavimo, keleivinio transporto ir kitus sektorius.

[ttttt]

kokiais 2043-2045 šio rajono vaikai pradės studijas, tai va kaip tik 2050-2055 gal koks supratimas ir ateis

Šiaip tai kaip bebūtų liūdna, jūs esate teisus. Lietuvoje (apart labai retų išimčių, tokių kaip Paupys ir Vingio Akropolio rajonas) dabar yra atkartojamos Švedijos kokių 1970-80s miljonprogrammet klaidos, kurios pačioje Švedijoje dabar yra aktyviai taisomos.

Vietoje to, kad kaip protingi žmonės mokytis iš kitų klaidų, mes kaip visuomenė einame visiško debilo keliu ir arba nekreipiame dėmesio į kaimynų patirtį, arba galvojame "ai nū tai čia tik jiems lochams nepaėjo, mums gi čia viskas tikrai bus VO ", nors po kokių 20-30 metų šitokie rajonai bus visiški getai ir valstybei teks švaistyti didžiulius pinigus, kad kažkaip bandyti taisyt situaciją...

[John]

Čia kaip Moldova dalintųsi patirtimi su Singapūru ir Šveicarija kaip būti turtingiems ir sėkmingiems

[MindesAcc]

Vilnius gatvių planavimo patirtimi dalinasi su Malme ir Talinu

Tai gal Vilnius dalinosi informacija ko NEDARYTI kaip planuojant naujas miesto gatves ir infrastruktura?

[Stadionas]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

kokiais 2043-2045 šio rajono vaikai pradės studijas, tai va kaip tik 2050-2055 gal koks supratimas ir ateis

[Silber418]

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

Pasimokyti vieni iš kitų galima, tik išmoktų dalykų įgyvendinimas praktikoje skiriasi.

Apskritai, Švedijoje šiuo metu tendencinga praktika yra tankinti miestus ir priemiesčius. Taip pat urbanizuojamos teritorijos tarp kelių rajonų ir pan.

Teko iš dalies dalyvauti vieno projekto (Švedijoje) PAV rengime ir visuose etapuose buvo išskiriama svarba žmogiškiesiems faktoriams bei tvarumui. Akcentuojant tvarumą (pvz. infrastruktūros srityje), daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui, dviračių takams ir kt.

Infrastruktūros srityje Lietuvoje, manau, liūdna situacija ir nuotekų valymo bei surinkimo srityje. Know how (teorinių žinių) lyg ir yra, bet konkrečių sprendimų nedaug. Nesvarbu kiek gerai suplanuotas rajonas, kartais esminiai trūkumai pastebimi po smarkaus lietaus. Nedidelė lokali problema gali prisidėti prie sisteminių problemų nuotekų valyklose ir t.t.

Turbūt, galima būtų preliminariai konstatuoti, jog Lietuvoje planabimo srityje trūksta kompleksinio, visuminio požiūrio (t.y. nedidelė problema ateityje gali prisidėti prie problemų visoje sistemoje, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į daugiau faktorių - see the bigger picture).

[kasparas.v]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

[ttttt]

Ar būtų galima pamatyti tą video ar straipsnį kur Šimašius giriasi?

Vilnius gatvių planavimo patirtimi dalinasi su Malme ir Talinu

Jeigu anksčiau Vilnius gatvių planavimo klausimais konsultavosi su užsienio kolegomis, tai dabar gali pasigirti, kad kiti miestai mokosi iš mūsų. Apie tai metų pradžioje pasigyrė miesto meras R. Šimašius, o neseniai vyriausias miesto architektas pasidalino Vilniaus patirtimi su kolegomis iš Švedijos ir Estijos.

[ttttt]

Hyllie labai specifinis pavyzdys kai vidury plyno lauko pradėjo vystyti rajoną kuriame su laiku bus 50+k gyventojų.

Taip, manau vaizdingiausias pavyzdys yra kaip ta vieta atrodė prieš 20 metų:



Ir ką civilizuotose šalyse reiškia "miesto planavimas":



Kai tu jau prieš dešimtmečius nepriklausomai nuo to kieno sklypas ir kas jį vystys, tiksliai žinai koks ten bus užstatymas ir vystotojui palieki tik galimybę rinktis medžiagas, architektūrą ir kitus minor sprendimus, o ne leidi vykdyti iš esmės miesto vystymą "kaip jie tai mato", kaip yra pas mus, kai BP yra tiesiog "užstatymo tipas", "max užstatymo tankis" ir "max užstatymo aukštis"