Viršuliškių skersgatvis - projektai ir statybų eiga

[Silber418]

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

Pasimokyti vieni iš kitų galima, tik išmoktų dalykų įgyvendinimas praktikoje skiriasi.

Apskritai, Švedijoje šiuo metu tendencinga praktika yra tankinti miestus ir priemiesčius. Taip pat urbanizuojamos teritorijos tarp kelių rajonų ir pan.

Teko iš dalies dalyvauti vieno projekto (Švedijoje) PAV rengime ir visuose etapuose buvo išskiriama svarba žmogiškiesiems faktoriams bei tvarumui. Akcentuojant tvarumą (pvz. infrastruktūros srityje), daugiau dėmesio skiriama viešajam transportui, dviračių takams ir kt.

Infrastruktūros srityje Lietuvoje, manau, liūdna situacija ir nuotekų valymo bei surinkimo srityje. Know how (teorinių žinių) lyg ir yra, bet konkrečių sprendimų nedaug. Nesvarbu kiek gerai suplanuotas rajonas, kartais esminiai trūkumai pastebimi po smarkaus lietaus. Nedidelė lokali problema gali prisidėti prie sisteminių problemų nuotekų valyklose ir t.t.

Turbūt, galima būtų preliminariai konstatuoti, jog Lietuvoje planabimo srityje trūksta kompleksinio, visuminio požiūrio (t.y. nedidelė problema ateityje gali prisidėti prie problemų visoje sistemoje, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į daugiau faktorių - see the bigger picture).

[kasparas.v]

Zuikiai, as manau cia prasideda labai gera diskusija, nes su Virsuliskiu skersgatvio rajonu visiskai sugadintas musu pirmo periferinio centro kurimo bandymas. Kazkas turi pasikeisti is esmes musu miesto planavimo srityje.

[ttttt]

Ar būtų galima pamatyti tą video ar straipsnį kur Šimašius giriasi?

Vilnius gatvių planavimo patirtimi dalinasi su Malme ir Talinu

Jeigu anksčiau Vilnius gatvių planavimo klausimais konsultavosi su užsienio kolegomis, tai dabar gali pasigirti, kad kiti miestai mokosi iš mūsų. Apie tai metų pradžioje pasigyrė miesto meras R. Šimašius, o neseniai vyriausias miesto architektas pasidalino Vilniaus patirtimi su kolegomis iš Švedijos ir Estijos.

[ttttt]

Hyllie labai specifinis pavyzdys kai vidury plyno lauko pradėjo vystyti rajoną kuriame su laiku bus 50+k gyventojų.

Taip, manau vaizdingiausias pavyzdys yra kaip ta vieta atrodė prieš 20 metų:



Ir ką civilizuotose šalyse reiškia "miesto planavimas":



Kai tu jau prieš dešimtmečius nepriklausomai nuo to kieno sklypas ir kas jį vystys, tiksliai žinai koks ten bus užstatymas ir vystotojui palieki tik galimybę rinktis medžiagas, architektūrą ir kitus minor sprendimus, o ne leidi vykdyti iš esmės miesto vystymą "kaip jie tai mato", kaip yra pas mus, kai BP yra tiesiog "užstatymo tipas", "max užstatymo tankis" ir "max užstatymo aukštis"

[digital]

Tai gal ir buvo atvažiavę pažiūrėti, tik įdomu, ar daug sau naudingo pamatė.

[ttttt]

ttttt, mokytis galima ir iš klaidų. Projektuotojai Malmėje gal labiau mokosi, kaip nekurti nejaukios aplinkos gyvenamajame rajone.

Aš taip irgi pagalvojau, kad tiesiog žiūrėjo "how not to", bet Šimašiaus VMS gyrėsi, kad iš Malmö stad pas juos atvažiuodavo mokytis kaip reikia kurti jaukią ir kokybišką miesto aplinką

[Silber418]

Vilniuje opi problema yra infrastruktūros būklė ir klaidų kartojimas įgyvendinant sprendinius šioje srityje. Įspūdis toks, kad kuriama aplinka ne žmonėms, o transporto priemonėms.

ttttt, mokytis galima ir iš klaidų. Projektuotojai Malmėje gal labiau mokosi, kaip nekurti nejaukios aplinkos gyvenamajame rajone.

[ttttt]

Taip, tas pats ir su mano geriausiai žinomu ir mėgstamiausiu pavyzdžiu - Malmö (su kuriuo VMS, beje, bendradarbiauja ir kas juokingiausia, VMS gyrėsi, kad čia maždaug Malmö stad iš jų mokosi). Ten yra net 2 idealiai tinkantys Vilniui "how to" pavyzdžiai, kurie buvo suplanuoti dar kokiais 2000 metais ir iki šiol yra vystomi pagal tuos detalius planus.

Pirmas yra Västra hamnen - pavyzdys kaip iš pramoninės teritorijos pastatyti naująjį miesto centrą (tinka ir Šnipiškėms, ir Naujamiesčiui, ir dar keletui rajonų)

Antras yra Hyllie - pavyzdys kaip pastatyti tikrą miestą literaliai laukuose ir nuo nulio (tinka ir šiam Viršuliškių kvartalui, ir visokiems Perkūnkiemiams, ir kitoms urbanistinėms Vilniaus klaidoms)

Tai taip ir gaunas, kad su normaliu planavimu, kai miesto valdžia yra suinteresuota miesto gerove ir galvoja apie ateitį, rezultatai yra tokie:





Ir pvz tokie:





Absoliučiai pilnaverčiai miestai su jaukiomis gatvėmis, perimetriniu užstatymu, komercija palei gatvę, viešosiomis erdvėmis, medžiais, krūmais, dvirtakiais, apgalvota VT sistema (kas Vilniui yra tiesiog mission impossible), mokyklom, darželiais ir kitais normalaus miesto atributais.

O kai miesto valdžia bbdėjo kas ten kaip vyksta ir leidžia verslui daryt ką nori + visuomenėje yra pilna "nū tai geriau, nei buvo" debilų, vietoje modernių europietiškų rajonų pastatytų grynai nuo nulio, nuo tūščio lapo, gaunasi štai tokios urbanistinės klaidos (čia, beje, yra viso to kvartalo "centras"):

[ttttt]

Švedijos miestai yra geras pavyzdys kai didelį rajoną augina su bendra struktūra. Gali būti etapais, gali būti skirtingį vystytojai, bet struktūra bendra. Ir gaunasi nepalyginamai geriau nei Viršuliškės ar bet kuris kitas tankus Lietuvos rajonas. Pvz. Perkūnkiemis.

Esu jau belekiek kartų rašęs tą patį, o šita vizualizacija yra tai, kaip aš norėčiau kad atrodytų Vilniaus BP. Kad kiekvienas rajonas turėtų štai tokį detalų BP su planais porai dešemtmečių, o ne šitą dabartinį, kur yra "nū čia galima statyti kažką, gal 1 aukšto, gal 15, gal prie gatvės kuriant perimetrą, gal Lidlą su parkingų jūra, o gal plovyklą ar degalinę... nū čia jau tegul verslas sprendžia kaip vystyti miestą, prie ko čia mes paprasti činūšos..."

[Donidavu]

Kitą kart specialiai stulpų prifotografuosiu ir tave užtaginsiu

Nieko tu neužtaginsi stulpų fotografuotojas.

[digital]

Viršuliškių skersgatvyje planuojama statyti dar vieną dangoraižį: įrengs 197 butus

Viršuliškių skersgatvyje ir toliau projektuojami aukštybiniai pastatai. Šiuo metu projektuojamas 17-os aukštų daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

„Nagrinėjamoje teritorijoje siūlomas 17 aukštų gyvenamasis pastatas. Pastatas turės du antžeminius korpusus – 9 bei 17 aukštų. Abu korpusai jungiasi per -1, -2 aukštus laiptinėmis bei liftais. Pastato -1 aukšte, į kurį patenkama tiesiogiai iš J. Rutkausko gatvės, projektuojamos 4 komercinės patalpos bei įvažiavimas į požeminį garažą. 9-aukščio pirmame aukšte projektuojami butai.

Planuojamo objekto adresas – J. Rutkausko g. 17, Viršuliškių skersgatvis.

[AšNeRobotas]

Žmoniškai paprašė be stulpo. Nikas gi sugebėjo padaryti gražių nuotraukų be stulpų.

Kitą kart specialiai stulpų prifotografuosiu ir tave užtaginsiu

[Donidavu]

Ką reiškią panašią? Iš šitos pusės darytų nuotraukų kaip ir nemačiau, o tas stulpas kaip tik parodo, kad ten jie yra ir vienaip ar kitaip bus bendro vaizdo dalis.

Žmoniškai paprašė be stulpo. Nikas gi sugebėjo padaryti gražių nuotraukų be stulpų.

[Nikas]

Keli kvartalo fragmentai:

[Pilaitis]

Laisvės pr. jau juodai nudažė didžiąją dalį tų stulpų, tai nudažys ir čia. Dažai pagal konkurso sąlygas pritaikyti dažymui tiesiai ant rūdžių.

[Garbanius]

Galėtų nurūgštint ir gautųsi corten

[alchsh]

Nuo Justiniškių g. Skylum man bent visai gerai atrodo

Tie surudije šviestuvai taip krenta į akį.

[Bluefox]

Nuo Justiniškių g. Skylum man bent visai gerai atrodo

[dondc]

Radiatorių nesimatys, bet daiktus vis tiek laikys už pirmųjų stiklų. Va "Sky Home" (kelios foto aukščiau) už juodų stiklų mažiau matosi rakandai.

[MarkWood]

Priminė naujus dviračių /.. /

Gal jau laikas keisti transporto priemonę, jei tik tokios fantazijos?
O rimčiau, numanau, kad už šito fasado turėtų nesimatyti gyventojų buities, ir skirtingų paklodžių ant langų. Ten jau gyvenama?
Palyginimui, šalia pastatytame projekte už stiklų šviečia balti radiatoriai, matau nuotraukoje ir kažkokius vėdinimo agregatus. Kokybės neprideda