Daugiabučių renovacija Vilniuje

[Valiukas]

Talinas, vienam vaizde 3 namai, du renovuoti, vienas ne, vienas iš renvuotų ir nerenovuotas su belenkaip įstiklintais balkonais, trečias renovuotas jau su vienodu balkonų stiklinimu: Tallinn, Harju County - Google Maps
Žodžiu, ta pati košė kaip ir pas mus.

[Sula]

Tai Vilniaus ir su lietuviais nereikia lygint... Nuvažiuoji ir mažesnius miestus, arba kokią Klaipėdą, ir supranti, kad sostinė, kurioje NT yra brangiausias, o žmonės turtingiausi, yra visiškai apleista skylė.

Tas pats renovacijos prasme taikoma ir Kaunui su Šiauliais. Atrodo, kad kuo miestas didesnis, tuo labiau jo gyventojams yra px kokiom sąlygom jie gyvena. Tik Klaipėda biškį išsiskiria, bet aišku irgi yra labai toli iki visokių Jonavų, Birštonų, Ignalinų, Druskininkų, Biržų, Palangų ir t.t.

Tai ne tik nuo pačių gyventojų priklauso.
Štai pažįstamo daugiabutį Ignalinoje jau seniai renovavo vos ne per nori-nenori (ten berods nerenovuotų beveik neliko). Bobutes ten kažkaip prišnekino, prigąsdino pati miesto valdžia. Didmiesčiuose tokiomis "smulkmenomis" tikrai niekas neužsiima.
O dukros daugiabutis Žirmūnuose laukė renovacijos 8 metus (realiai dar ilgiau). Tik štai dabar pajudėjo.

[Knope]

Apie balkonus kalbant, pirma vieta, kur Taline numečiau google maps žmogeliuką, iškart parodė 14 aukštų plytinį daugiabutį su belenkaip įstiklintais balkonais. Puikiai tiktų bet kuriam Vilniaus... ar Samaros rajonui. Tai gal nebūtina per daug savęs pliekti, ypač su estais lyginant.

To ten irgi yra, bet ne tiek daug, kiek pas mus. Atgamintumėt, kuris ten namas. Įdomu. Nes jei visa kita tvarkinga, labai į akis nekrenta.

[mantasm]

Rodos nebuvo. Skyrėsi tik motyvacija. Pvz vienam rajone tuometės merės vyro statybų kontora labai aktyviai darbavosi su renovacija

[Kecal]

Tai Vilniaus ir su lietuviais nereikia lygint... Nuvažiuoji ir mažesnius miestus, arba kokią Klaipėdą, ir supranti, kad sostinė, kurioje NT yra brangiausias, o žmonės turtingiausi, yra visiškai apleista skylė.

Tas pats renovacijos prasme taikoma ir Kaunui su Šiauliais. Atrodo, kad kuo miestas didesnis, tuo labiau jo gyventojams yra px kokiom sąlygom jie gyvena. Tik Klaipėda biškį išsiskiria, bet aišku irgi yra labai toli iki visokių Jonavų, Birštonų, Ignalinų, Druskininkų, Biržų, Palangų ir t.t.

Kalbant apie renovaciją, ar nebuvo taip, kad mažesnėse savivaldybėse buvo supaprastintos sąlygos, gal ir didesnis finansavimas? Klausiu, nes niekada specifiškai nesidomėjau, tik visada preziumavau, matydamas didelius skirtumus.

[ttttt]

Tai gal nebūtina per daug savęs pliekti, ypač su estais lyginant.

Tai Vilniaus ir su lietuviais nereikia lygint... Nuvažiuoji ir mažesnius miestus, arba kokią Klaipėdą, ir supranti, kad sostinė, kurioje NT yra brangiausias, o žmonės turtingiausi, yra visiškai apleista skylė.

Tas pats renovacijos prasme taikoma ir Kaunui su Šiauliais. Atrodo, kad kuo miestas didesnis, tuo labiau jo gyventojams yra px kokiom sąlygom jie gyvena. Tik Klaipėda biškį išsiskiria, bet aišku irgi yra labai toli iki visokių Jonavų, Birštonų, Ignalinų, Druskininkų, Biržų, Palangų ir t.t.

[John]

Būtent, po galais. Kai pakeliauji google maps po kokią Kazanę ar Samarą - tai tas pats. Atgrasu. Kaip paaiškinti, kad pas mus šioje srityje taip lieva? Nes nu ir pinigai gi yra, kame reikalas? Čia gi ne skrydis į žvaigždes, o tiesiog f...n renovacija. Čia kažkas yra su mūsų į chaotiškumą linkusiu mentalu. Viename iš pokalbių Marija Drėmaitė kalbėdama apie sovietmečiu pastatytus rajonus pastebėjo, kad kad estai jau seniai "užmiršo" sovietinis ar ne sovietinis čia paveldas, "miegamieji" ar "ne miegamieji", tiesiog yra mūsų miesto pastatai, kuriuos reikia atnaujinti ir prižiūrėti. Ir štai - rezultatas. Bele kur google maps žmogeliuką po Taliną pamėtyk.

Valdžios nekompetencija, kylanti iš labai žemo darbo kompensavimo lygio. Jei žmogus atsakingoje pozicijoje miesto planavime uždirba panašiai kaip mažo supermarketo menedžeris ir turi komandą, kuri yra ~5-10 kartų mažesnė, nei panašaus dydžio miesto civilizuotose ES šalyse, tai tiesiog atsiranda milžiniškas žmogiškųjų resursų deficitas. Tai yra turbūt ne vienintelė, bet bent jau viena iš svarbių priežasčių, imho.
Specifiškai dėl miesto planavime dirbančių žmogiškųjų resursų katastrofiško stygiaus info girdėjau asmeniškai iš vieno patikimo VMS žmogaus, kuriuo pasitikiu ir manau, kad sako tiesą.

[Kecal]

Būtent, po galais. Kai pakeliauji google maps po kokią Kazanę ar Samarą - tai tas pats. Atgrasu. Kaip paaiškinti, kad pas mus šioje srityje taip lieva? Nes nu ir pinigai gi yra, kame reikalas? Čia gi ne skrydis į žvaigždes, o tiesiog f...n renovacija. Čia kažkas yra su mūsų į chaotiškumą linkusiu mentalu. Viename iš pokalbių Marija Drėmaitė kalbėdama apie sovietmečiu pastatytus rajonus pastebėjo, kad kad estai jau seniai "užmiršo" sovietinis ar ne sovietinis čia paveldas, "miegamieji" ar "ne miegamieji", tiesiog yra mūsų miesto pastatai, kuriuos reikia atnaujinti ir prižiūrėti. Ir štai - rezultatas. Bele kur google maps žmogeliuką po Taliną pamėtyk.

Apie balkonus kalbant, pirma vieta, kur Taline numečiau google maps žmogeliuką, iškart parodė 14 aukštų plytinį daugiabutį su belenkaip įstiklintais balkonais. Puikiai tiktų bet kuriam Vilniaus... ar Samaros rajonui. Tai gal nebūtina per daug savęs pliekti, ypač su estais lyginant.

[Knope]

Dar reiktų paminėti savavališką balkonų stiklinimą. Vilnius (skirtingai, nei, pavyzdžiui, Estijos arba Lenkijos miestai) pagal tai atrodo 1:1 kaip Rusijos provincija. Įstatymai teoriškai yra, bet jie ignoruojami ir vykdomi tik selektyviai ir tik tada, jei atsiranda koks nors "trenktas" aktyvistas, kuris imasi bombarduoti savivaldybę skundais ar duoti į teismą. Visiškas 3rd world shit, kuris nepadarytų gėdos Bangladešui ar Somaliui.

Būtent, po galais. Kai pakeliauji google maps po kokią Kazanę ar Samarą - tai tas pats. Atgrasu. Kaip paaiškinti, kad pas mus šioje srityje taip lieva? Nes nu ir pinigai gi yra, kame reikalas? Čia gi ne skrydis į žvaigždes, o tiesiog f...n renovacija. Čia kažkas yra su mūsų į chaotiškumą linkusiu mentalu. Viename iš pokalbių Marija Drėmaitė kalbėdama apie sovietmečiu pastatytus rajonus pastebėjo, kad kad estai jau seniai "užmiršo" sovietinis ar ne sovietinis čia paveldas, "miegamieji" ar "ne miegamieji", tiesiog yra mūsų miesto pastatai, kuriuos reikia atnaujinti ir prižiūrėti. Ir štai - rezultatas. Bele kur google maps žmogeliuką po Taliną pamėtyk.

[Kecal]

Tai visiškai nepalyginama, kadangi seniūnas yra paskiriamas savivaldybės administracijos ir savarankiško biudžeto nelabai turi. Aišku dabar bent jau Vilniuje tie rinkimai susieti su seniūnaičiais, kuriuos irgi renka itin vangiai. Tai iš esmės yra kažkokia demokratijos imitacija. O Kaimybijų programa tėra proga nusiplauti rankas ir viską atiduoti į žmonių rankas, iš kurių turbūt tik maža dalis turi noro kažką daryti, o jei daryti, tai parkavimo vietas

Šalia savo namų turiu labai liūdną pavyzdį, kai žmonės išsiprašė iš savivaldybės padaryti „korį“ parkavimo vietoms. Įrengti įrengė, bet absoliučiai atgrubnagiškai, nuo pat pradžių pradėjo formuotis duobės ir balos. Savivaldybė sužaidė įprastą nusimuilinimo pratimą, rangovas kažką paimitavo su smėlio pilstymu, broko nepašalino, ir liko purvo kloaka. Rezultatą pamačiau jau atsikėlęs, kai senbuviai jau buvo spėję ir rankas nuleisti.

[Zefyras]

Tai visiškai nepalyginama, kadangi seniūnas yra paskiriamas savivaldybės administracijos ir savarankiško biudžeto nelabai turi. Aišku dabar bent jau Vilniuje tie rinkimai susieti su seniūnaičiais, kuriuos irgi renka itin vangiai. Tai iš esmės yra kažkokia demokratijos imitacija. O Kaimybijų programa tėra proga nusiplauti rankas ir viską atiduoti į žmonių rankas, iš kurių turbūt tik maža dalis turi noro kažką daryti, o jei daryti, tai parkavimo vietas

[Robyla]

Aš manau kad tikrai negalima taip teigti. Taip, renovuotų namų daug daugiau Čekijoje, Lenkijoje. Tačiau aplinkinės infrastruktūros atžvilgiu nėra viskas toli gražu sutvarkyta. Čekijos, Slovakijos specifika tokia, kad atskiros miesto dalys (seniūnijos) turi savo merus ir tarybas. Tai neblogas pavyzdys, kaip artimiausias gyventojui valdžios lygis - savivalda - užsiima tokiais grynais ūkiniais darbais kaip aplinkos tvarkymas ir t.t., bei taip pat užtikrina daug betarpiškesnį bendravimą su gyventojais. Yra daugiau galimybių iškelti problemą, nei pvz. Vilniuje kur pusei milijono gyventojų yra padarytas vienas langelis.

Analizės studija paprastai yra vienas pirmųjų žingsnių rengiant normalią strategiją, tai tikėkimės kad kažkas iš to bus, nes tokios kvartalinės renovacijos negali padaryti tiesiog ūkvedžiai, čia turi būti giliai permąstyta, kaip pritaikyti mikrorajonų aplinką dabarties ir ateities porieikiams. Tokio ūkvediško veiksmo pavyzdys yra dabartinis Vilniaus gatvių askvaldavimas neatsižvelgiant į galiojančius STRus.

Tokią funkciją mūsuose atlieka seniūnija ir už tai atsakingas seniūnas. Lygiai taip pat galima kreiptis tiek dėl aplinkos tvarkymo, tiek dėl kitų dalykų. Skirtumas matyt tik dėl biudžetų dydžio, kuris LT seniūnijose yra apgailėtinas.

[Sula]

pvz. Vilniuje kur pusei milijono gyventojų yra padarytas vienas langelis.

Vilniuje, ko gero, jau gerokai virš 600 tūkst.
Bet net nėra intencijų kažką keisti.

[Zefyras]

Kiek cia analizuoja, skaiciuoja, matuoja o ant galo nieko nedaro. Paziurekite i Cekija, Lenkija, Slovakija, Estija. Ten senu seniausiai viskas renovuota, parkingai padoriai irengti, ir dauguma sovietiniu rajonu kompleksiskai sutvarkyti, Kazkodel Lietuva tik sugeba bambeti, kurti analiziu studijas o kad kazka rimto padaryti ir pradeti tvarkyti tai bybis.

Aš manau kad tikrai negalima taip teigti. Taip, renovuotų namų daug daugiau Čekijoje, Lenkijoje. Tačiau aplinkinės infrastruktūros atžvilgiu nėra viskas toli gražu sutvarkyta. Čekijos, Slovakijos specifika tokia, kad atskiros miesto dalys (seniūnijos) turi savo merus ir tarybas. Tai neblogas pavyzdys, kaip artimiausias gyventojui valdžios lygis - savivalda - užsiima tokiais grynais ūkiniais darbais kaip aplinkos tvarkymas ir t.t., bei taip pat užtikrina daug betarpiškesnį bendravimą su gyventojais. Yra daugiau galimybių iškelti problemą, nei pvz. Vilniuje kur pusei milijono gyventojų yra padarytas vienas langelis.

Analizės studija paprastai yra vienas pirmųjų žingsnių rengiant normalią strategiją, tai tikėkimės kad kažkas iš to bus, nes tokios kvartalinės renovacijos negali padaryti tiesiog ūkvedžiai, čia turi būti giliai permąstyta, kaip pritaikyti mikrorajonų aplinką dabarties ir ateities porieikiams. Tokio ūkvediško veiksmo pavyzdys yra dabartinis Vilniaus gatvių askvaldavimas neatsižvelgiant į galiojančius STRus.

[John]

Kiek cia analizuoja, skaiciuoja, matuoja o ant galo nieko nedaro. Paziurekite i Cekija, Lenkija, Slovakija, Estija. Ten senu seniausiai viskas renovuota, parkingai padoriai irengti, ir dauguma sovietiniu rajonu kompleksiskai sutvarkyti, Kazkodel Lietuva tik sugeba bambeti, kurti analiziu studijas o kad kazka rimto padaryti ir pradeti tvarkyti tai bybis.

Dar reiktų paminėti savavališką balkonų stiklinimą. Vilnius (skirtingai, nei, pavyzdžiui, Estijos arba Lenkijos miestai) pagal tai atrodo 1:1 kaip Rusijos provincija. Įstatymai teoriškai yra, bet jie ignoruojami ir vykdomi tik selektyviai ir tik tada, jei atsiranda koks nors "trenktas" aktyvistas, kuris imasi bombarduoti savivaldybę skundais ar duoti į teismą. Visiškas 3rd world shit, kuris nepadarytų gėdos Bangladešui ar Somaliui.

[MindesAcc]

Kiek cia analizuoja, skaiciuoja, matuoja o ant galo nieko nedaro. Paziurekite i Cekija, Lenkija, Slovakija, Estija. Ten senu seniausiai viskas renovuota, parkingai padoriai irengti, ir dauguma sovietiniu rajonu kompleksiskai sutvarkyti, Kazkodel Lietuva tik sugeba bambeti, kurti analiziu studijas o kad kazka rimto padaryti ir pradeti tvarkyti tai b.

[spekas]

Miestų kvartalinė renovacija: išanalizuoti iššūkiai ir galimybės

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/miest...-ir-galimybes/

,,Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas informacinis leidinys „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“ pristato svarbiausius faktus ir tendencijas apie šiandieninį miestų atnaujinimo progresą Lietuvoje irsupažindina su dabartiniu miestų atnaujinimo (modernizavimo) kvartalais modeliu.

Leidinyje, kurį parengė MB „Bluma“, išanalizavus kvartalinės renovacijos projektų rodiklius, išmoktas pamokas ir gerąsias patirtis, buvo identifikuoti svarbiausi kiekviename kvartalinės renovacijos etape iškylantys iššūkiai.

Analizė atskleidė, kad šiuo metu kvartalų renovacijos programos dažniausiai rengiamos paviršutiniškai, tik dėl galimybės gauti prioritetinį balą siekiant finansavimo daugiabučių atnaujinimui. Daugeliu atvejų tai lėmė, kad programos buvo kopijuojamos, nededant didesnio indėlio į jų detalizavimą ir pritaikymą individualaus kvartalo situacijai.

Nustatyta, kad trūksta kvartalų formavimo ir atrankos principų. Vertinant apklausoje pateiktus vidutinius kvartalų plotus savivaldybėse, matomi dideli jų skirtumai. Kai kurios savivaldybės, norėdamos gauti papildomą finansavimą daugiabučių renovacijai, kvartalu nustato visą miesto teritoriją.

Savivaldybėse nėra bendro sutarimo, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomos kvartalų ribos ir koks turėtų būti vidutinis kvartalo dydis. Nėra numatytos metodikos, principų, kaip miestas galėtų būti skirstomas į kvartalus. Tai lemia, kad formuojant kvartalus dažnai nėra atsižvelgiama į smulkesnius konteksto niuansus, skirtingus gyventojų poreikius. Skirtingi kvartalų formavimo būdai taip pat gali apsunkinti urbanistinio formavimo gairių ar rekomendacijų rengimą, siekiant skatinti kompleksinį teritorijų atnaujinimą.

Vienas esminių nustatytų barjerų – nėra vieningo finansavimo mechanizmo. Trūkstant stipraus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, sutarimo ir finansinių priemonių derinimo, neįmanoma koncentruoti investicijų kompleksiniam ir kompaktiškam kvartalo teritorijos sutvarkymo rezultatui pasiekti.

Taip pat išryškėjo problema, kad savivaldybėse nėra atskirų specialistų, kurie būtų atsakingi už kvartalinę renovaciją, ir ši funkcija yra pavedama neturintiems kvalifikacijos šioje srityje darbuotojams, kaip papildomas darbas prie pagrindinių pareigų. Trūksta žmogiškųjų resursų gyventojų įtraukimui, informavimui apie kvartalinės renovacijos planus – tam reikia specialių įgūdžių, nes bendruomenės dažnai šiais planais būna nepatenkintos.

Leidinio rengėjai konstatuoja, kad kvartalo atnaujinimo darbų seka ne visada yra paremta racionaliausia logika. Pavyzdžiui, kai kada nepavyksta vykdyti visus požeminių inžinerinių tinklų atnaujinimo rangos darbus kvartale vienu metu, tad pasitaiko neefektyvaus daugkartinio žemės kasimo ir dangų atstatymo atvejų. Dalis savivaldybių pabrėžė, jog derinimas su skirtingomis institucijomis gali sukelti papildomų sunkumų ir uždelsti renovacijos procesą.

Analizė parodė, kad pavieniai aplinkos tvarkymo projektai ir iniciatyvos kelia riziką, jog kvartalų aplinka taps mažiau prieinama, vizualiai ir ekologiškai nesubalansuota. Gyventojų iniciatyva paremtuose kvartalų aplinkos atnaujinimo projektuose dažniausiai pasirenkama plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, kirsti medžius ir įrengti tvoras, taip didinant nelaidžių dangų kiekį ir mažinant aplinkos atsparumą klimato kaitos sukeliamiems ekstremaliems reiškiniams, silpninant galimybes bendruomeniniams ryšiams megztis.

Identifikavus svarbiausias kliūtis paaiškėjo, kokių sprendimų reikia, kad renovacijos procesas taptų efektyvesnis ir kompleksiškesnis, kuo labiau atitiktų visuomenės lūkesčius ir tvarumo standartus.

Atsižvelgus į tai planuojama atnaujinti kvartalinės renovacijos modelį, kad šis procesas būtų aiškesnis ir kompleksiškesnis. Taip pat bus parengtos išsamios rekomendacijos savivaldybėms – „Miestų renovacijos kvartalais vadovas“.

Numatoma toliau tęsti dialogą su visuomene ir specialistais, skatinant juos aktyviai dalyvauti diskusijose ir dalintis savo idėjomis.

Šiuo metu Lietuvoje renovuojami 118 kvartalai, 3602 daugiabučiai namai ir 314 viešųjų pastatų, tačiau dabartiniai renovacijos mastai ir poveikis nėra pakankami. Tam, kad būtų įgyvendinti ambicingi energijos taupymo, energetinės nepriklausomybės didinimo tikslai, būtina siekti kompleksinio pastatų sklypuose ir už jų ribų esančios kvartalo požeminės ir antžeminės infrastruktūros atnaujinimo.

Net 66 proc. šalies gyventojų gyvena sovietinio planavimo masinės statybos daugiabučių mikrorajonuose, kurie yra tiek fiziškai, tiek moraline prasme nusidėvėję. Todėl vis daugiau žmonių renkasi būstus naujos plėtros teritorijose, taip prisidėdami prie miestų driekos, kuri mažina miestų tvarumą.

Labai svarbu, kad miesto atnaujinimas kvartalais būtų suvokiamas ne tik kaip pragmatiškas inžinerinis, statybinis, tačiau ir daugiasluoksnis urbanistinis, architektūrinis procesas, turintis potencialą įvairiapusiškai gerinti bendruomenių gyvenimo kokybę ir tarpusavio sąveiką, spręsti jų socioekonomines problemas bei prisidėti prie miestų ekosistemų stiprinimo.

Būtent tokią miestų vystymo viziją skatina ir Naujojo Europinio Bauhauzo iniciatyva, kuri kviečia teritorijas atnaujinti ir jas kurti, remiantis daugialypio tvarumo, estetikos vertybėmis.

Su informaciniu leidiniu „Miestų kvartalinė renovacija: esamos situacijos analizė“ galite susipažinti čia.

Ši analizė yra 2023 m. Aplinkos ministerijos inicijuoto „Miesto atnaujinimas kvartalais“ projekto, finansuojamo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis dalis.''

[Knope]

Kas kaip moka, tas taip šoka

[ttttt]

Vėl straipsnis su putplastinio daugiabučio nuotrauka...

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 11 paraiškų, iš kurių atrinktos ir patvirtintos tolimesniam įgyvendinimui – 7.

Man vat įdomu kaip po tokio absoliutaus pravalo už šitą kampaniją atsakingi žmonės tebeturi darbą... 11 paraiškų per visą Lietuvą, tiesiog neįtikėtina

[spekas]

Kaip daugiabučių gyventojams susigrąžinti namų šilumos punktus?

https://lsta.lt/aktualijos/kaip-daug...lumos-punktus/

,,Šilumos punkto įsigijimo ir perėmimo procedūra itin paprasta, todėl įmonė ragina daugiabučių gyventojus formalizuoti šilumos punktų valdymą ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartis tapti oficialiais savininkais.

Daugiabučio gyventojai turi organizuoti balsavimą ir surinkus daugiau negu 50 proc. balsų el. paštu kreiptis į AB Vilniaus šilumos tinklus pateikiant prašymą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat su prašymu būtina pateikti ir balsavimo biuletenius bei protokolą.

Šiuo metu yra nustatyta simbolinė šilumos punkto kaina – 1 Eur, išskyrus atvejus, jei gyventojų balsavimas jau yra įvykęs iki 2023 m. balandžio 15 d. Tokiu atveju, reikėtų individualiai kreiptis į AB Vilniaus šilumos tinklus, kur bus suteikta daugiau informacijos dėl tolesnių veiksmų.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra ir perdavimo aktas, todėl papildomų dokumentų pasirašyti nereikia. Kadangi šilumos punktas yra įrenginys – registruoti jokiuose registruose nereikia, o nuosavybė pereina apmokėjus sąskaitą.''