Nacionalinis stadionas

[Lettered]

Šiaip tai būtų geras dalykas, nes dabartinis "sporto objektų parkao" projektas yra labai prasta idėja. Būtent gyvenamoji+komercinė statyba tokiose vietose pagerintų situaciją.

Būtent, tik reiktų paskelbti konkursą dėl žemės pardavimo (kaip Žalgirio stadiono atveju) ir vėliau vystytojui įpareigoti skelbti architektūrinį konkursą.

[John]

Man atrodo, dabar visuomenė turi itin akylai žiūrėti, ar tame žemės sklype stebuklingai neatsiras gyvenamųjų namų, o gal papildomas nedidelis verslo centras. Aš pirmiausiai būtent taip įsivaizduoju Avulio asmenines ambicijas.

Šiaip tai būtų geras dalykas, nes dabartinis "sporto objektų parkao" projektas yra labai prasta idėja. Būtent gyvenamoji+komercinė statyba tokiose vietose pagerintų situaciją.

[Kecal]

[*]Šis projektas yra labiau jo asmeninė ambicija padaryti tai, ko niekam kitam nepavyko per 40 metų. Projekto pelningumas geriausiu atveju keli procentai - kas yra kartais mažiau nei visi kiti jo vykdomi projektai.

Man atrodo, dabar visuomenė turi itin akylai žiūrėti, ar tame žemės sklype stebuklingai neatsiras gyvenamųjų namų, o gal papildomas nedidelis verslo centras. Aš pirmiausiai būtent taip įsivaizduoju Avulio asmenines ambicijas.

[mantasm]

Nežinau kiek tamsta susijęs gyvenime su verslu, bet kažkaip keistai viską vertinat.
Čia ne kazino, kad tik rizikuodamas viskuo gali išlošti. Tarkime jei rangos sutartis yra "open book" principu, tai kur čia tamstos rizikos?

Tai taip. Bet PPP tuo ir skiriasi nuo paslaugų pirkimo. Kaip ir klasikinė koncesija kaip pavyzdžiui Šiaulių arenos ar Kauno stadiono valdymas.

PPP nėra tam, kad viešasis sektorius atsikratytų rizikų.

Tada būtų paprasčiau pirkti paslaugą, o ne naudoti PPP juodą dėžę.

Modelis yra tam, kad viešasis sektorius gautų paslaugą ar objektą išvengdamas sau nebūdingų funkcijų vykdymo. T.y. to, ko negalės kokybiškai atlikti. Todėl girdėti, kad vienareikšmiškai geriau paprastai vykdyti rangos darbų pirkimą yra kiek keistoka. Čia jeigu didesni miestai ar organizacijos (pvz. LAKD) gali dar kažkaip vykdyti projektų ir viešųjų pirkimų valdymą (nors irgi ne visada), tai mažesni subjektai dėl nekompetencijos dažnai pralošia labai daug. T.y. išleidžiama daugiau nei galima būtų vien dėl prastovų, per ilgų terminų ir t.t. Kur per PPP galima būtų viską optimaliau pasidaryti, pasistatyti.

Darželio statybos nėra viešojo sektoriaus būdinga funkcija? Stadioną pastatyt irgi ne raketų mokslas. Stadiono atveju valdymas - taip, čia labai gerai koncesija. Bet kokio darželio? Ta prasme viešas sektorius nesugeba nusisamdyt ukvedžio ir paorganizuot pastato priežiūros kartą per n metų? Tai gal geriau tvarkyt viešąjį sektorių (kuris pas mus šlubuoja visose srityse nuo A iki Ž)? Nes kitaip tuoj prieisim, kad viešas sektorius negali atlikt absoliučiai jokios funkcijos išskyrus pasirašinėt PPP sutartis

Iš savo srities galiu pasakyt, kad neretai tas „nebūdingų funkcijų perkėlimas“ tėra marketingas ir ilgainiui tampa pinigų išsunkimo būdu iš lengvatikių. Pavyzdžiui debesų kompiuterija. Sysadminas nebūdinga funkcija, viską iškelkit į debesį, bus piguva! Bet praėjo geri 10 metų ir rimtesniam projektui pigiau servakai su sysadmino alga.

[ifl]

Nežinau kiek tamsta susijęs gyvenime su verslu, bet kažkaip keistai viską vertinat.
Čia ne kazino, kad tik rizikuodamas viskuo gali išlošti. Tarkime jei rangos sutartis yra "open book" principu, tai kur čia tamstos rizikos?

PPP nėra tam, kad viešasis sektorius atsikratytų rizikų. Modelis yra tam, kad viešasis sektorius gautų paslaugą ar objektą išvengdamas sau nebūdingų funkcijų vykdymo. T.y. to, ko negalės kokybiškai atlikti. Todėl girdėti, kad vienareikšmiškai geriau paprastai vykdyti rangos darbų pirkimą yra kiek keistoka. Čia jeigu didesni miestai ar organizacijos (pvz. LAKD) gali dar kažkaip vykdyti projektų ir viešųjų pirkimų valdymą (nors irgi ne visada), tai mažesni subjektai dėl nekompetencijos dažnai pralošia labai daug. T.y. išleidžiama daugiau nei galima būtų vien dėl prastovų, per ilgų terminų ir t.t. Kur per PPP galima būtų viską optimaliau pasidaryti, pasistatyti.

Todėl ir vadinasi partnership, nes partneriai įsivertina rizikas ir nusprendžia, kad jiems tos rizikos įveikiamos (nes yra know how, ryšiai, pasitikėjimas), o ne kad rizikų nėra ar neturi būti. IIRC, apie 40% PPP transporto srityje yra nesėkmingos => PPP nėra receptas nuo visų ligų ir tinkamas tik tam tikrose situacijose.

Nelabai matau, kodėl šiuo atveju pagal sutartį visko vykdyti negalėtų kad ir kažkokios MB "Kaziuko pramogos". Juk savivaldybė neiškėlus reikalavimų. Kur partnerio suinteresuotumas veikti sėkmingai - filtras neveikia. Tuoj vėl Creatium sakys, kad valstybė tik 350k moka per metus išlaikymui. Vat jei 3,5mln. mokėtų...

[sleader]

Rizikos tame ir esmė, kad nėra saugiklių. Jei nėra rizikos, tai už ką pelnas? Jei pelnas tik dėl finansavimo, tai yra elementarios paskolos palūkanos. Jei sudedami labai geri saugikliai, tai kuo skiriasi nuo paslaugų pirkimo?

Gal PPP nėra taip jau gerai kai neretai gaunasi „pelnas mūsų, nuostoliai jūsų“, nes kitaip verslui per daug rizikos ir neįdomu?

Nežinau kiek tamsta susijęs gyvenime su verslu, bet kažkaip keistai viską vertinat.
Čia ne kazino, kad tik rizikuodamas viskuo gali išlošti. Tarkime jei rangos sutartis yra "open book" principu, tai kur čia tamstos rizikos?

PPP nėra tam, kad viešasis sektorius atsikratytų rizikų. Modelis yra tam, kad viešasis sektorius gautų paslaugą ar objektą išvengdamas sau nebūdingų funkcijų vykdymo. T.y. to, ko negalės kokybiškai atlikti. Todėl girdėti, kad vienareikšmiškai geriau paprastai vykdyti rangos darbų pirkimą yra kiek keistoka. Čia jeigu didesni miestai ar organizacijos (pvz. LAKD) gali dar kažkaip vykdyti projektų ir viešųjų pirkimų valdymą (nors irgi ne visada), tai mažesni subjektai dėl nekompetencijos dažnai pralošia labai daug. T.y. išleidžiama daugiau nei galima būtų vien dėl prastovų, per ilgų terminų ir t.t. Kur per PPP galima būtų viską optimaliau pasidaryti, pasistatyti.

[Agas]

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...ojama-95992395

Rekomenduoju pažiūrėt šį gana atvirą ir faktais remtą interviu su Avuliu.

Iš esmės jis paminėjo, jog savivaldybės pritarimas atveria kelią sekantiem 3 žingsniam, kurie visi yra būtini projekto tęsimui:

1. Europos komisijos pritarimas pakeitimams
2. VPT patvirtinimas, jog pakeitimai nepažeidžia koncesijos sutarties ir viešojo intereso
3. Sutarimas tarp Hanner ir Baltcap dėl akcijų perpirkimo

Jeigu bent vienas iš punktų neigiamas, projektas žlunga galutinai.

Keli kiti esminiai teiginiai:

• Avulis ir toliau laikosi pozicijos, jog perleistų projektą bet kam, kas sutiktų kompleksą pastatyti už pigiau... iki šiol per mėnesį tokių neatsirado.
• Šis projektas yra labiau jo asmeninė ambicija padaryti tai, ko niekam kitam nepavyko per 40 metų. Projekto pelningumas geriausiu atveju keli procentai - kas yra kartais mažiau nei visi kiti jo vykdomi projektai.
• Jei anksčiau minėti 3 punktai pavyks, statybos gali būtų tęsiamos nors sekančią dieną, nes sutartys su rangovais sudarytos. Tikisi, jog tai įvyks Balandį.
• Avulis bijo Baltcap Stepukonio galimai paliktų užslėptų įsipareigojimų ar sutarčių, apie kurias kol kas nėra žinoma. Tačiau yra linkęs šią riziką prisiimti, vėlgi dėl asmeninės ambicijos
• Pagal sutartį pakartotinė indeksacija galima, jei metinė statybų infliacija viršys 5%. Jei iki 5%, kainos padidėjimą prisiima Hanner.

[mantasm]

Būkime gal bent kažkiek realistai. Koks verslas prisiims riziką dėl dešimčių milijonų nuostolių be saugiklių? Vienas dalykas, kad prisiimti tarkime 15 mln. eurų rizika, reikėtų pradiniame variante skaičiuoti kokia >50 mln. pelno maržą nuo tokio projekto. Ar čia būtų ok suvaldžius rizikas tiek permokėti iš viešojo subjekto pusės?
Juo labiau, kad įmonė gresiant tokiems nuostoliams tiesiog išeitų iš projekto arba elementariai bankrutuotų. Nes suvalgyti tokius nuostolius ir daryti labdarą, reikėtų turėti šimtamilijoninį užnugarį, kad elementariai apyvartinių lėšų nepritrūkti.
Todėl, jeigu tarkime kalbama apie kokių 5 proc. pelną, tai turi būti rizikos išskirstytos. Ir sakyčiau geriau numatant logiška pelno maržą, pirkėjui geriau prisiimti riziką dėl objektyvaus pabrangimo (t.y. ne to, kuri lėmė prastas projekto vykdymas), nei garantuotai permokėti jeigu viskas įvyksta gerai. Juk kur didelė rizika, ten turi būti ir geras pelnas.

Rizikos tame ir esmė, kad nėra saugiklių. Jei nėra rizikos, tai už ką pelnas? Jei pelnas tik dėl finansavimo, tai yra elementarios paskolos palūkanos. Jei sudedami labai geri saugikliai, tai kuo skiriasi nuo paslaugų pirkimo?

Gal PPP nėra taip jau gerai kai neretai gaunasi „pelnas mūsų, nuostoliai jūsų“, nes kitaip verslui per daug rizikos ir neįdomu?

[sleader]

O koncesininkas statys visą kompleksą už 93 mln ir prisiima visas rizikas jei statybų kainos kil... ai pala.

Būkime gal bent kažkiek realistai. Koks verslas prisiims riziką dėl dešimčių milijonų nuostolių be saugiklių? Vienas dalykas, kad prisiimti tarkime 15 mln. eurų rizika, reikėtų pradiniame variante skaičiuoti kokia >30 mln. pelno maržą nuo tokio projekto. Ar čia būtų ok suvaldžius rizikas tiek permokėti iš viešojo subjekto pusės?
Juo labiau, kad įmonė gresiant tokiems nuostoliams tiesiog išeitų iš projekto arba elementariai bankrutuotų. Nes suvalgyti tokius nuostolius ir daryti labdarą, reikėtų turėti šimtamilijoninį užnugarį, kad elementariai apyvartinių lėšų nepritrūkti.
Todėl, jeigu tarkime kalbama apie kokių 5 proc. pelną, tai turi būti rizikos išskirstytos. Ir sakyčiau geriau numatant logiška pelno maržą, pirkėjui geriau prisiimti riziką dėl objektyvaus pabrangimo (t.y. ne to, kuri lėmė prastas projekto vykdymas), nei garantuotai permokėti jeigu viskas įvyksta gerai. Juk kur didelė rizika, ten turi būti ir geras pelnas.

[zanaz]

[Bartas1]

Kur galima pamatyti, kurie tarybos nariai balsavo už "projekto pakeitimus"?

Valdančioji koalicija -už, zuokininkai ir lenkai - prieš

[Creatium]

Kokia prasmė savivaldybei mokėti už darželio ir kultūros centro priežiūrą? Čia operatorius turėtų daugiau vaikų į darželį pritraukt? Nuo kada savivaldybė neįgali pati darželius prižiūrėti?

Techninė priežiūra, valymas ir pan. Valdymu užsiims pati.

Koncesijos dalis.

[Kecal]

Kur galima pamatyti, kurie tarybos nariai balsavo už "projekto pakeitimus"?

Kaip suprantu, buvo pasidalinimas pozicija vs opozicija, niekas neišklydo iš doros kelio, keli socdemai susilaikė (kas tolygu balsuoti prieš). Kai viskas taip paprasta, daugumai tarybos narių net skaityti dokumentų nereikia. /s

[John]

Kur galima pamatyti, kurie tarybos nariai balsavo už "projekto pakeitimus"?

[ifl]

Savivaldybė mokės už darželio ir kultūros centro priežiūrą (apie 2 mln. Eur per 20 metų). Už stadiono ir muziejaus valdymą mokės ministerija (apie 7 mln. Eur per 20 metų).

Ar 350 tūkst. Eur per metus yra pakankamai išlaikyt visam kompleksui (be darželio ir kultūros centro) - palieku spręsti forumo ekspertams.

Kokia prasmė savivaldybei mokėti už darželio ir kultūros centro priežiūrą? Čia operatorius turėtų daugiau vaikų į darželį pritraukt? Nuo kada savivaldybė neįgali pati darželius prižiūrėti?

[rmss]

Savivaldybė mokės už darželio ir kultūros centro priežiūrą (apie 2 mln. Eur per 20 metų). Už stadiono ir muziejaus valdymą mokės ministerija (apie 7 mln. Eur per 20 metų).

Ar 350 tūkst. Eur per metus yra pakankamai išlaikyt visam kompleksui (be darželio ir kultūros centro) - palieku spręsti forumo ekspertams.

O koncesininkas statys visą kompleksą už 93 mln ir prisiima visas rizikas jei statybų kainos kil... ai pala.

[mantasm]

Tai jeigu iš karto galima daryti prielaidą, kad pelno čia nebus ir bus minusas, apie kokią riziką kalbama?
Čia rizikos valdymas, tuomet būtų sumų tarp eilučių pastumdymas. Tas galimas minusas (tarkime 2 mln. per x laikotarpį), tiesiog nukeliautų į 2 milijonais brangesnę statybą Priešingu atveju kas rašysis sutartį, jei iškart užprogramuoti nuostoliai?

Tada visiško vilnostanas gautųsi. Statom stadioną, kuris važiuos į minusą ir turėsim kišt į jį pinigus. Bet mums TIKRAI jo reikia. Nes nu kitaip nelygis.

Bet jei atmintis nemeluoja vietoj to buvo svarstymai kiek ten koncertų bus ir t.t. ir kaip reikalingas.

[Globalus]

Kaip ir minėjau, bus pretekstas, tai opozicija juo ir pasinaudos - https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...reipesi-i-stt/

Manau, kad STT tyrimą pradės (jeigu pradės) tik sulaukę VPT išvados dėl sutarties pakeitimų. Jeigu VPT išvada sakys, kad esminių pažeidimų nėra, tai ir STT tyrimo nedarys.

Pats nesugebėjau pastatyti, tai ir kitiems maišysiu..

[sleader]

Na tai koncesininko rizika nepasiteisintų ir turėtų važiuot į minusą. Ypač kai už statybas buvo sumokėta atskirai.

Tai jeigu iš karto galima daryti prielaidą, kad pelno čia nebus ir bus minusas, apie kokią riziką kalbama?
Čia rizikos valdymas, tuomet būtų sumų tarp eilučių pastumdymas. Tas galimas minusas (tarkime 2 mln. per x laikotarpį), tiesiog nukeliautų į 2 milijonais brangesnę statybą Priešingu atveju kas rašysis sutartį, jei iškart užprogramuoti nuostoliai?

[Creatium]

Savivaldybė mokės už darželio ir kultūros centro priežiūrą (apie 2 mln. Eur per 20 metų). Už stadiono ir muziejaus valdymą mokės ministerija (apie 7 mln. Eur per 20 metų).

Ar 350 tūkst. Eur per metus yra pakankamai išlaikyt visam kompleksui (be darželio ir kultūros centro) - palieku spręsti forumo ekspertams.