Ne tame esmė, apie ką jūs diskuotuojat (iš kur gaunamas pradinis kapitalas), o kokias rizikas prisiima sutarties šalys. Dabar statytojas neprisiima jokių rizikų. Gali būti 0 renginių surengta tame naujame stadione, operatorius vis tiek išloš, nes operatoriaus veiklos kaštų padengimas numatytas pačioje sutartyje. Todėl tai nėra klasikinis PPP.
Lygiai kaip nebūtų klasikinė koncesija, jei koncesininkas pastatytų kelią, bet žmonės jam mokėtų abonimentinį mokestį važinėtų jie tuo keliu ar nevažinėtų.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Nacionalinis stadionas
Collapse
X
-
Parašė sleader Rodyti pranešimąPrie ko čia ta paskola ir koncesija? Aš apie privataus kapitalo partnerystę. Gali paskolą gražinti ir kitą dieną, tai visiškai nesusiję.
Pasikartosiu: jei stataisi ir apmoki už darbus periodiškai, tai finansuoji pats. Jeigu perki jau pastatytą daiktą, tai statybas finansavo kažkoks partneris (šiuo ir iš esmės visais atvejais - privatus partneris PPP pagrindais). O koncesija, tai jau valdymas.
Parašė sleader Rodyti pranešimąDariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, pabaigta 2022 m. kainavo 43 mln. eur;
Vilniuje statomas stadionas, šios dienos kainomis kainuos 52,4 mln. eur;
Kurioje čia vietoje tas "auksas" slepiasi? Ir kiek turėtų kainuoti, kad tenkintų kaina bei nebūtų naudojamas epitetas "auksinis"?
Komentuoti:
-
Parašė sleader Rodyti pranešimąPrie ko čia ta paskola ir koncesija? Aš apie privataus kapitalo partnerystę. Gali paskolą gražinti ir kitą dieną, tai visiškai nesusiję.
Pasikartosiu: jei stataisi ir apmoki už darbus periodiškai, tai finansuoji pats. Jeigu perki jau pastatytą daiktą, tai statybas finansavo kažkoks partneris (šiuo ir iš esmės visais atvejais - privatus partneris PPP pagrindais). O koncesija, tai jau valdymas.
Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcija, pabaigta 2022 m. kainavo 43 mln. eur;
Vilniuje statomas stadionas, šios dienos kainomis kainuos 52,4 mln. eur;
Kurioje čia vietoje tas "auksas" slepiasi? Ir kiek turėtų kainuoti, kad tenkintų kaina bei nebūtų naudojamas epitetas "auksinis"?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Jeigu banko paskolą statyboms pradedi grąžinti po metų - tada jau koncesija?
Pasikartosiu: jei stataisi ir apmoki už darbus periodiškai, tai finansuoji pats. Jeigu perki jau pastatytą daiktą, tai statybas finansavo kažkoks partneris (šiuo ir iš esmės visais atvejais - privatus partneris PPP pagrindais). O koncesija, tai jau valdymas.
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Svarbu auksinis stadionas, o aplink nors ir tvanas. Kai norisi būt new nordic, bet gaunasi kažkoks novaja vilnostanas.
Vilniuje statomas stadionas, šios dienos kainomis kainuos 52,4 mln. eur;
Kurioje čia vietoje tas "auksas" slepiasi? Ir kiek turėtų kainuoti, kad tenkintų kaina bei nebūtų naudojamas epitetas "auksinis"?Paskutinis taisė sleader; 2024.02.28, 16:02.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Jeigu investuotojas investuoja savo pinigus, atsimuša juos iš rinkos - tai kur čia koncesija? Čia tiesiog privati investicija. Taip pat ir tie privatūs greitkeliai Italijoje ar kur kitur - tai man nepanašu į koncesiją, nes tai yra investicija.
Koncesija yra beveik tas pats, kas paskola + projekto valdymas X metų. Tai valstybė išsimoka už projektą (o ne investuotojas uždirba iš komercijos) per X metų ir valstybei tą laikotarpį nereikia rūpintis jokia priežiūra ir valdymu.
https://zodynas.vz.lt/Koncesija
In the European Union, there is a clear distinction between a concession and a Public-Private Partnership contractual structure. The main differentiator between the two structures is the primary source of revenues of the private partner involved in the concession or the Public-Private Partnership contract. In detail, if the revenues of an infrastructure project with private sector participation are the result of payments by the infrastructure users (i.e., subject to the use of the infrastructure, availability of income, willingness to pay, and overall subject to demand risk), we have a clear example of a concession structure (e.g., traditional motorways concessions with user-pay structures). On the contrary, where the revenues result from government, municipal, city hall, public sector authority, regional administrative authority, or national company payments (for example, availability payments, unitary charges, gate fees, etc.), we have a Public-Private Partnership structure. Of course, mixed revenue structures and payment mechanisms could involve user and government or related public authorities payments. In this case, it is critical to determine which is the majority revenue source (see also https://www.eib.org/attachments/them...l_guide_en.pdf) to conclude if the project is a concession or a Public-Private Partnership project.
Komentuoti:
-
Parašė Kecal Rodyti pranešimą
Ateina Kuodis ir sako, ir sako, ir dar pakartoja, kad čia nėra klasikinė koncesija. Tai kuo man tikėti, Kuodžiu, kuris, įtariu, nemažai koncesijų matęs ir nagrinėjęs, ar kažkuo kitu?
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Kuodis labiau ne dėl termino, o dėl finansavimo būdo piktinosi. Pagal Kuodžio pavyzdį, teisingas PPP būtų jei koncesininkas pastato stadioną savo lėšomis ir po to tą investiciją atmušinėja jį valdydamas. Kol po 20 ar kiek ten metų atiduoda savivaldybei. Koncesininko reikalas ar paeis atmušt ar ne. Dabar koncesininkas savo kapitalu nerizikuoja, tik paskolina statyboms. Jei nepaeis su valdymu - vistiek jam bus seniausiai sumokėta už statymą. Tai kur čia klasikinis PPP?
Komentuoti:
-
Parašė sleader Rodyti pranešimą
Čia ne pinigų šaltinis apibrėžia kieno kapitalas investuojamas. Jeigu statytojas (šiuo atveju viešasis subjektas) stato savo turimomis lėšomis (nesvarbu ar pasiskolinęs iš banko, ar laimėjęs ruletėje ar išplatinęs kokias obligacijas) ir apmoką už statybą kas mėnesį, tai yra statytojo finansuojama statyba. Jeigu statytojas susimoka tik po dviejų-trijų metų statybos laikotarpio, tai vadinasi statybai finansuoti (nes už dyką vienus, du ar tris metus niekas nedirba) pritraukiamas privatus kapitalas, kuris ir finansuoja tas statybas.
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Tai banko paskola statyboms tada irgi būtų privatus kapitalas bei koncesija?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė rmss Rodyti pranešimąMiestas baigia sugriūti, bet išmokėkim 20 metų palūkanas per 2 metus už overpriced stadioną, privačią krepšinio areną ir niekam nereikalingą sporto muziejų. Durnių laivas...
Komentuoti:
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Ne, nes bankas neperima valdyt projekto.
Dar viena citata iš tamstos nuorodos:
Koncesininkas pagal sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ir atitinkamas teises bei pareigas.
Komentuoti:
-
Miestas baigia sugriūti, bet išmokėkim 20 metų palūkanas per 2 metus už overpriced stadioną, privačią krepšinio areną ir niekam nereikalingą sporto muziejų. Durnių laivas...
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Tai banko paskola statyboms tada irgi būtų privatus kapitalas bei koncesija?
Komentuoti:
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąStatyboms naudojamas privatus kapitalas.
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąBet ar tikrai naudojamas privatus kapitalas jei mokesčių mokėtojai įsipareigoja sumokėti iš anksto sutartą sumą už statybas? Nebent kai savivaldybė ima paskolą ir iš jos stato objektą - taip pat vadintume koncesija. Bet taip nėra.
Parašė MrDarkness Rodyti pranešimąNiekur nerandu konkrečiai kiek kainuoja būtent stadiono statybos po indeksavimo. Gal kas nors apšviestų?
Komentuoti:
-
Niekur nerandu konkrečiai kiek kainuoja būtent stadiono statybos po indeksavimo. Gal kas nors apšviestų?
Komentuoti:
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimą
Jeigu investuotojas investuoja savo pinigus, atsimuša juos iš rinkos - tai kur čia koncesija? Čia tiesiog privati investicija. Taip pat ir tie privatūs greitkeliai Italijoje ar kur kitur - tai man nepanašu į koncesiją, nes tai yra investicija.
Koncesija yra beveik tas pats, kas paskola + projekto valdymas X metų. Tai valstybė išsimoka už projektą (o ne investuotojas uždirba iš komercijos) per X metų ir valstybei tą laikotarpį nereikia rūpintis jokia priežiūra ir valdymu.
https://zodynas.vz.lt/KoncesijaTai investavimo būdas, kai infrastruktūros projektams finansuoti panaudojamas privatusis kapitalas ir valstybės ištekliai.
Komentuoti:
-
Taryba patvirtino Koncesijos sutarties pakeitimą.
Po visų VPT, STT ir BBD gal vasaros pabaigoje kažkas ir pajudės, bet į tą laiką neabejotinai išlys ir kitokių niuansų mūsų vembliui.
Komentuoti:
-
Kaip ir minėjau, bus pretekstas, tai opozicija juo ir pasinaudos - https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...reipesi-i-stt/
Manau, kad STT tyrimą pradės (jeigu pradės) tik sulaukę VPT išvados dėl sutarties pakeitimų. Jeigu VPT išvada sakys, kad esminių pažeidimų nėra, tai ir STT tyrimo nedarys.Paskutinis taisė Perfect; 2024.02.28, 14:11.
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Kuodis labiau ne dėl termino, o dėl finansavimo būdo piktinosi. Pagal Kuodžio pavyzdį, teisingas PPP būtų jei koncesininkas pastato stadioną savo lėšomis ir po to tą investiciją atmušinėja jį valdydamas. Kol po 20 ar kiek ten metų atiduoda savivaldybei. Koncesininko reikalas ar paeis atmušt ar ne. Dabar koncesininkas savo kapitalu nerizikuoja, tik paskolina statyboms. Jei nepaeis su valdymu - vistiek jam bus seniausiai sumokėta už statymą. Tai kur čia klasikinis PPP?
Koncesija yra beveik tas pats, kas paskola + projekto valdymas X metų. Tai valstybė išsimoka už projektą (o ne investuotojas uždirba iš komercijos) per X metų ir valstybei tą laikotarpį nereikia rūpintis jokia priežiūra ir valdymu.
https://zodynas.vz.lt/Koncesija
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Akivaizdu, kad komerciniais pagrindais toks objektas negali gyvuoti, nes niekaip neatsipirks. Jeigu būtų kitaip, tai stadionas jau stovėtų kokiame privačiame sklype (kad ir buvusio Žalgirio stadiono vietoje). Yra tik keletas stadionų Europoje, kurie išsilaiko, plečiami/rekonstruojami komerciniais pagrindais.Tai sutarties sumą galima dalinti visaip. Iš esmės anksčiau ir buvo, kad per n metų išsimokama ir už statybą ir už operavimą. Jeigu tai būtų perkelta į vieną eilutę (valdymas) su tais pačiais kaštais, ar kažkas iš esmės pasikeistų?
Komentuoti:
Komentuoti: