[KLP] Klaipėdos viešasis transportas

[taccido]

Buvo planų gerininti Klaipėdos-Šilutės ruožą rekonstruojant sustojimus ir įrengiant naują sustojimą ties Lypkių gatve:
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...omment-4548780
Dar riekėtų panašius planus įgyvendinti Klaipėdos-Kretingos ruože ir manau būtu galima sėkmingai leisti traukinius Kretingos-Rimkų maršrutu. Galbūt įmanoma bandyti leisti traukinį Gargždai-Klaipėda, taip užjungiant pakeliui esančias sodų bendrijas. Problema ta, kad geležinkelis nepasiekia pačių Gargždų, o užsibaigia ties karjerais.

Jeigu būtų politinė valia ir mąstymas į ateitį, tai būtų galima laisvai pratęsti tą geležinkelį vos ne iki pat Gargždų autobusų stoties. Tam nėra jokių rimtų kliūčių.
O esminis Klaipėdos regiono priemiestinis traukinių maršrutas galėtų būti vienas: Palanga-Kretinga-Klaipėda-Rimkai-Gargždai. Rimkuose būtų keičiama kryptis. Tik kursavimas turi būti kaip normalios S-Bahn'o sistemos, bent jau 30 min. intervalu.
Kitas maršrutas galėtų būti Šilutė-Klaipėda, o galbūt Šilutė-Klaipėda-Kretinga-Palanga, bet jam matyt užtektų retesnio kursavimo.

Gal tolimesnėje ateityje, jeigu pasikeistų klaipėdiečių mąstymas, galėtų būti pritaikytas ir Karlsruhe modelis, bet čia jau reikėtų nemažai ruožų elektrifikuoti, tiesti tramvajaus linijas per visą miesto ilgį. Privalumas tas, kad maršrutas, jungiantis Palangą, Kretingą ir Gargdžus, eitų per pagrindines Klaipėdos gatves. Būtų sujungtos visos tankiausiai apgyvendintos regiono teritorijos. Dar vienas privalumas: tas tramvajus galėtų būti pratęstas gilyn į Palangą ir Gargždus (pvz., Klaipėdos gatve iki pat Savivaldybės aikštės).

[Silber418]

Keli tramvajų ruožai, geležinkelio ruožo Klaipėda-Rimkai konversija, priemiesčio traukiniai, kelios privažamųjų elektrinių autobusų linijos, gera infrastruktūra dviračiams, patogūs elektriniai keltai į Smiltynę.. Voila. Klaipėda žaliuoja.

[acetonas]

Gerai neprisimenu, kuriais metais, bet buvo paskelbta idėja apie galimybę eksploatuoti geležinkelio ruožą tarp Klaipėdos ir Rimkų geležinkelio stočių susisiekimo tikslais miesto ribose. Lyg ir buvo rengiamasi atlikti galimybių studiją ir daugiau naujienų nepastebėjau. Tai, ko gero, artimiausia realybei svarstyta idėja.
Susiekimui tarp Klaipėdos ir Palangos buvo siūlomas lengvojo geležinkelio ruožas, tačiau ir ši idėja (greičiausiai) nebėra aktuali.

Klaipėdoje tikrai daug galimybių plėtoti bėginį transportą ir integruoti į miesto arba rajono VT tinklą. Užtektų konvertuotos geležinkelio linijos Klaipėda-Rimkai bei kelių tramvajų/lengvojo geležinkelio ruožų puikiam susisiekimui miesto ribose. Bėginis transportas galėtų būti VT ašimi ir tvarios plėtros pagrindu. Dar tolimesnėje ateityje galima būtų plėtoti priemiesčio traukinių tinklą su ruožais į Šilutę, Kretingą (galbūt ir Plungę) bei Palangą. Įsivaizduoju, kad geras ir patogus susisiekimas tarp Klaipėdos miesto ir didesnių gyvenviečių (kelionės trukmė iki 1 val.) būtų labai naudingas impulsas paskatinti ekonominį vystymąsi.

Pavyzdžiui, Gargždų gyventojams, dirbantiems Klaipėdos LEZ įmonėse būtų patrauklus greitas susisiekimas tarp darbo vietos ir namų. Klaipėdoje daugiausiai įvairių bendrovių, tačiau ir Plungėje yra kelios stambesnės organizacijos, kurioms būtų naudinga pritraukti žmonių iš kitų miestų. Jeigu kelionės laikas tarp Klaipėdos ir Plungės būtų trumpesnis negu 1 valanda, manau, naudos būtų abiems miestams.

Buvo planų gerininti Klaipėdos-Šilutės ruožą rekonstruojant sustojimus ir įrengiant naują sustojimą ties Lypkių gatve:
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...omment-4548780
Dar riekėtų panašius planus įgyvendinti Klaipėdos-Kretingos ruože ir manau būtu galima sėkmingai leisti traukinius Kretingos-Rimkų maršrutu. Galbūt įmanoma bandyti leisti traukinį Gargždai-Klaipėda, taip užjungiant pakeliui esančias sodų bendrijas. Problema ta, kad geležinkelis nepasiekia pačių Gargždų, o užsibaigia ties karjerais.

[acetonas]

Mano nuomone tai, greičiausiai, viskas buvo kaip visada:
- vietiniai 'ekspertai' išjuokė visus, kas sakė, kad reikia tramvajaus naudodami visus įmanomus argumentus, net jei jie ir prieštarauja vienas kitam (atgyvenusi priemonė, neAtsIPiRKz, būtų gerai, bet per brangu, niekas nesinaudos ir, aišku, 'esi tramvajaus fanatas', 'idiotas', 'gal statom dar tramvajų tarp Klaipėdos ir Islandijos', 'Naujieji Vasiukai' ir kt.)
- vietiniai 'ekspertai' ir 'analitikai' rašinėjo straipsnius, kuriuose tramvajus buvo rodomas vos ne kaip velnias, kuris žudo nekaltus žmones ir geria jų kraują (kaip pvz. https://www.atviraklaipeda.lt/2019/0...yno-tramvajus/ , buvo ir daugiau straipsnių ir dar baisesnių, bet nerandu dabar)
- studijai buvo nusamdyta vietinių 'ekspertų' prisisamdžiusi kompanija (Civitta), kuri, aišku, turėjo genialų planą, kuris veikė visur Lietuvoje: rekomenduoti BRT, kad miestas galėtų toliau statyti estakadas automobiliams nieko rimto VT nedarant. Toks planas tiko ir visiems vietiniams 'ekspertams', nes, skirtingai nuo nesąmoningo ir atgyvenusio bėginio VT, kuris yra visiškas blogis, pasaulyje yra pilna pavyzdžių miestų, kurie išsprendė visas savo problemas statydami estakadas automobiliams.

Panašu, kad skirtumas Klaipėdoje buvo tas, kad ten politikai vieninteliai tą BRT priėmė rimtai (skirtingai nei pvz. Vilniuje) ir pradėjo daryti planus jo tiesimui, įskaitant tiesimui vidury gatvės (šaunuoliai). Dabar visi 'ekspertai' nebesupranta, kas vyksta ir smarkiai inkščia. Reikia tikėtis, kad nenumirs šioje vietoje tas projektas ir jie iš tikro pastatys tas BRT linijas, o po to investuos į jų pilną atskyrimą nuo vietinio transporto statant tik VT naudojamas estakadas ir tunelius.



Įdomu ar Klaipėdoje būtų buvę įmanoma padaryti 'tram train' variantą kaip kokiame Aarhus'e. T.y. tramvajų, kuris gali važiuoti ir traukinio bėgiais. Tokiu atveju, jei LTG būtų buvę sugalvoję pastatyti jungtį Kretinga-Palanga, miestui infrastruktūros norint pajungti Palangą statyti nebereiktų, o ir pačios jungties statymas labiau pasiteisintų. Bet čia reiktų labiau techninių žmonių nuomonės.

Didžiausias tos studijos trūkumas, kad jie kažkokiu būdu nuspręndė jog tramvajus ar BRT padės sutaupyti tik porą minučių. Kas yra totali nesamonė. Vien Avitelos-Akropolio ruože būtu sutaupomos 5-10 minučių. Bjauriausia, kad atrodo jog visi dabar sukilo prieš BRT, net ir pėsčiųjų asociacija ir tramvajaus šalininkai, dėl ko pasipylė neigiami straipsniai apie BRT. Kai taip nesugebama susitarti laimi tik automobilistai.

[Silber418]

Mano nuomone tai, greičiausiai, viskas buvo kaip visada:
- vietiniai 'ekspertai' išjuokė visus, kas sakė, kad reikia tramvajaus naudodami visus įmanomus argumentus, net jei jie ir prieštarauja vienas kitam (atgyvenusi priemonė, neAtsIPiRKz, būtų gerai, bet per brangu, niekas nesinaudos ir, aišku, 'esi tramvajaus fanatas', 'idiotas', 'gal statom dar tramvajų tarp Klaipėdos ir Islandijos', 'Naujieji Vasiukai' ir kt.)
- vietiniai 'ekspertai' ir 'analitikai' rašinėjo straipsnius, kuriuose tramvajus buvo rodomas vos ne kaip velnias, kuris žudo nekaltus žmones ir geria jų kraują (kaip pvz. https://www.atviraklaipeda.lt/2019/0...yno-tramvajus/ , buvo ir daugiau straipsnių ir dar baisesnių, bet nerandu dabar)
- studijai buvo nusamdyta vietinių 'ekspertų' prisisamdžiusi kompanija (Civitta), kuri, aišku, turėjo genialų planą, kuris veikė visur Lietuvoje: rekomenduoti BRT, kad miestas galėtų toliau statyti estakadas automobiliams nieko rimto VT nedarant. Toks planas tiko ir visiems vietiniams 'ekspertams', nes, skirtingai nuo nesąmoningo ir atgyvenusio bėginio VT, kuris yra visiškas blogis, pasaulyje yra pilna pavyzdžių miestų, kurie išsprendė visas savo problemas statydami estakadas automobiliams.

Panašu, kad skirtumas Klaipėdoje buvo tas, kad ten politikai vieninteliai tą BRT priėmė rimtai (skirtingai nei pvz. Vilniuje) ir pradėjo daryti planus jo tiesimui, įskaitant tiesimui vidury gatvės (šaunuoliai). Dabar visi 'ekspertai' nebesupranta, kas vyksta ir smarkiai inkščia. Reikia tikėtis, kad nenumirs šioje vietoje tas projektas ir jie iš tikro pastatys tas BRT linijas, o po to investuos į jų pilną atskyrimą nuo vietinio transporto statant tik VT naudojamas estakadas ir tunelius.



Įdomu ar Klaipėdoje būtų buvę įmanoma padaryti 'tram train' variantą kaip kokiame Aarhus'e. T.y. tramvajų, kuris gali važiuoti ir traukinio bėgiais. Tokiu atveju, jei LTG būtų buvę sugalvoję pastatyti jungtį Kretinga-Palanga, miestui infrastruktūros norint pajungti Palangą statyti nebereiktų, o ir pačios jungties statymas labiau pasiteisintų. Bet čia reiktų labiau techninių žmonių nuomonės.

Gerai neprisimenu, kuriais metais, bet buvo paskelbta idėja apie galimybę eksploatuoti geležinkelio ruožą tarp Klaipėdos ir Rimkų geležinkelio stočių susisiekimo tikslais miesto ribose. Lyg ir buvo rengiamasi atlikti galimybių studiją ir daugiau naujienų nepastebėjau. Tai, ko gero, artimiausia realybei svarstyta idėja.
Susiekimui tarp Klaipėdos ir Palangos buvo siūlomas lengvojo geležinkelio ruožas, tačiau ir ši idėja (greičiausiai) nebėra aktuali.

Klaipėdoje tikrai daug galimybių plėtoti bėginį transportą ir integruoti į miesto arba rajono VT tinklą. Užtektų konvertuotos geležinkelio linijos Klaipėda-Rimkai bei kelių tramvajų/lengvojo geležinkelio ruožų puikiam susisiekimui miesto ribose. Bėginis transportas galėtų būti VT ašimi ir tvarios plėtros pagrindu. Dar tolimesnėje ateityje galima būtų plėtoti priemiesčio traukinių tinklą su ruožais į Šilutę, Kretingą (galbūt ir Plungę) bei Palangą. Įsivaizduoju, kad geras ir patogus susisiekimas tarp Klaipėdos miesto ir didesnių gyvenviečių (kelionės trukmė iki 1 val.) būtų labai naudingas impulsas paskatinti ekonominį vystymąsi.

Pavyzdžiui, Gargždų gyventojams, dirbantiems Klaipėdos LEZ įmonėse būtų patrauklus greitas susisiekimas tarp darbo vietos ir namų. Klaipėdoje daugiausiai įvairių bendrovių, tačiau ir Plungėje yra kelios stambesnės organizacijos, kurioms būtų naudinga pritraukti žmonių iš kitų miestų. Jeigu kelionės laikas tarp Klaipėdos ir Plungės būtų trumpesnis negu 1 valanda, manau, naudos būtų abiems miestams.

[VLR]

Mano nuomone tai, greičiausiai, viskas buvo kaip visada:
- vietiniai 'ekspertai' išjuokė visus, kas sakė, kad reikia tramvajaus naudodami visus įmanomus argumentus, net jei jie ir prieštarauja vienas kitam (atgyvenusi priemonė, neAtsIPiRKz, būtų gerai, bet per brangu, niekas nesinaudos ir, aišku, 'esi tramvajaus fanatas', 'idiotas', 'gal statom dar tramvajų tarp Klaipėdos ir Islandijos', 'Naujieji Vasiukai' ir kt.)
- vietiniai 'ekspertai' ir 'analitikai' rašinėjo straipsnius, kuriuose tramvajus buvo rodomas vos ne kaip velnias, kuris žudo nekaltus žmones ir geria jų kraują (kaip pvz. https://www.atviraklaipeda.lt/2019/0...yno-tramvajus/ , buvo ir daugiau straipsnių ir dar baisesnių, bet nerandu dabar)
- studijai buvo nusamdyta vietinių 'ekspertų' prisisamdžiusi kompanija (Civitta), kuri, aišku, turėjo genialų planą, kuris veikė visur Lietuvoje: rekomenduoti BRT, kad miestas galėtų toliau statyti estakadas automobiliams nieko rimto VT nedarant. Toks planas tiko ir visiems vietiniams 'ekspertams', nes, skirtingai nuo nesąmoningo ir atgyvenusio bėginio VT, kuris yra visiškas blogis, pasaulyje yra pilna pavyzdžių miestų, kurie išsprendė visas savo problemas statydami estakadas automobiliams.

Panašu, kad skirtumas Klaipėdoje buvo tas, kad ten politikai vieninteliai tą BRT priėmė rimtai (skirtingai nei pvz. Vilniuje) ir pradėjo daryti planus jo tiesimui, įskaitant tiesimui vidury gatvės (šaunuoliai). Dabar visi 'ekspertai' nebesupranta, kas vyksta ir smarkiai inkščia. Reikia tikėtis, kad nenumirs šioje vietoje tas projektas ir jie iš tikro pastatys tas BRT linijas, o po to investuos į jų pilną atskyrimą nuo vietinio transporto statant tik VT naudojamas estakadas ir tunelius.

Klaipėda yra idealus miestas vienai-dviem tramvajų linijoms. Dar tolimesnėje ateityje įsivaizduoju lengvojo geležinkelio ruožą tarp Klaipėdos geležinkelio stoties ir Palangos centro su stotimi prie oro uosto. Voila. Kelios autobusų linijos papildytų tramvajų eismą mieste ir gana. Ilgalaikėje perspektyvoje, tai natūralus žingsnis į priekį tvarumo, lėšų taupymo ir eismo srautų optimizavimo srityse.

Įdomu ar Klaipėdoje būtų buvę įmanoma padaryti 'tram train' variantą kaip kokiame Aarhus'e. T.y. tramvajų, kuris gali važiuoti ir traukinio bėgiais. Tokiu atveju, jei LTG būtų buvę sugalvoję pastatyti jungtį Kretinga-Palanga, miestui infrastruktūros norint pajungti Palangą statyti nebereiktų, o ir pačios jungties statymas labiau pasiteisintų. Bet čia reiktų labiau techninių žmonių nuomonės.

[digital]

Taip, potencialo daug, bet kol kas supratimo nulis.

[PoDV]

Nesu tikras, kiek geras transportas yra vakarų Europa. Praha, Budapeštas, Varšuva, netgi Krokuva ar Ryga, turi sąlyginai neblogas transporto sistemas ar planus joms. Net Budapeštas su Sofija turi ir tiesia dešimtis kilometrų tradicinio metro. Čia labiau Lietuvos problema. Esame visiški liūzeriai šioje srityje.

Kuo toliau į Rytus, tuo mažiau nuoseklumo planavime Dar toliau į Rytus prasideda mikriukai be jokių autobusų maršrutų, uždarytos tramvajų sistemos "dėl lėšų trūkumo".

Dėl ateities optimizmo daugiau. Turiu minčių, kad galbūt automobilizacijos plėtrą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje gali prislopinti visokie primygtiniai reikalavimai kuro sunaudojimo mažinimui (pvz. paskatintas Rusijos išteklių embargo), gali kilti visokių trumpalaikių problemų, bet ilgainiui tas gali išeiti į gerą. Taptume ekologiškesne valstybe, bet gyvenimas irgi būtų geresnis nei daugelis piešia, nes ekologija daug kam asosijuojasi su kažkokiu skurdesniu gyvenimu viską apribojus, bet būtų žymiai geresnės alternatyvos (dviračiai, pėsčiomis, tas pats VT), negu begalinė automolizacija.

Klaipėda galėtų tapti pavyzdiniu miestu VT vystyme Lietuvoje. Potencialo tam n+k.

[Silber418]

Klaipėda yra idealus miestas vienai-dviem tramvajų linijoms. Dar tolimesnėje ateityje įsivaizduoju lengvojo geležinkelio ruožą tarp Klaipėdos geležinkelio stoties ir Palangos centro su stotimi prie oro uosto. Voila. Kelios autobusų linijos papildytų tramvajų eismą mieste ir gana. Ilgalaikėje perspektyvoje, tai natūralus žingsnis į priekį tvarumo, lėšų taupymo ir eismo srautų optimizavimo srityse.

[VLR]

Kova keista, maniau, požiūris palankesnis, ne toks šaltai pro-automobilinis.

Galbūt naivus optimizmas. Palaukiam 15 metų tramvajaus, arba žinosime, kad Vakarų Europa amžiais baigsis Vakarų Europoje _{Kas būtų liūdna žinia visam pasauliui transporto ir galbūt viso kito srityje.}

Nesu tikras, kiek geras transportas yra vakarų Europa. Praha, Budapeštas, Varšuva, netgi Krokuva ar Ryga, turi sąlyginai neblogas transporto sistemas ar planus joms. Net Bukareštas su Sofija turi ir tiesia dešimtis kilometrų tradicinio metro. Čia labiau Lietuvos problema. Esame visiški liūzeriai šioje srityje.

[PoDV]

Su BRT visada ta pati istorjia. Ar tik nesibaigs nieko nedarymu, kaip pabaigė Vilniaus 'BRT'. Liūdna.

Kova keista, maniau, požiūris palankesnis, ne toks šaltai pro-automobilinis.

Galbūt naivus optimizmas. Palaukiam 15 metų tramvajaus, arba žinosime, kad Vakarų Europa amžiais baigsis Vakarų Europoje _{Kas būtų liūdna žinia visam pasauliui transporto ir galbūt viso kito srityje.}

[VLR]

Su BRT visada ta pati istorjia. Ar tik nesibaigs nieko nedarymu, kaip pabaigė Vilniaus 'BRT'. Liūdna.

[acetonas]

Greitieji autobusai: būti ar nebūti

https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...uti-ar-nebuti/

„Pustuščiai autobusai važiuos nekliudomai, o vargšai automobilių vairuotojai kentės”, – karščiavosi politikai ir sakė, kad BRT projektu yra suplanuotas chaosas Klaipėdos gatvėse. Apie autobusų keleivius, kuriems skirtas BRT, beveik neužsiminta.

Nors Andrius Samuilovas, laikinasis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovas, aiškino, kad viešajam transportui, jo keleiviams svarbi kiekviena sutaupyta minutė, kad sutaupytas laikas didina žmonių, norinčių juo naudotis, skaičių, politikų tokie argumentai neįtikino.

Po beveik dviejų valandų diskusijų komiteto nariai jokio sprendimo nepriėmė, tačiau sutarė, kad per kitą posėdį jau diskutuos gyvai, ne nuotoliniu būdu, gavę atspausdintus projekto brėžinius.

[VLR]

Juostos viduryje kelio? Kad ir kaip graudžiai beskambėtų, tai bus geriausios VT linijos Lietuvoje! Lauksim rezultato. Aišku BRT nėra mano mėgstamiausia transporto priemonė, bet, paleidžiant ją vidury kelio su pirmumo teise, galima gauti gerus rezultatus. Smagu, kad bent kažkuris miestas bando daryti kažką geriau nei paprastos A juostos. Tuo labiau, kad Klaipėdos dydžio mieste BRT stuburas atrodys kur kas logiškiau nei Vilniuje.

[Briedis]

O dėl esamų klaidų, Briedis, kad būtų įdomu daugiau detalių. Biški trikdo tie pertekliniai asfalto plotai vietomis, o ir šiaip aš tada labiau įsivaizduočiau 1+1 gatvę su atskirtomis A juostomis, negu 2+2. Įdomu ir tai, kad A juostos bus skirtos tik konkretiems maršrutams (vietomis matosi dubliuojančios stotelės).

Na, bandom, kad ir kaip nesinori pradėti.
Paveiksliukų nekilnosiu, kam labai įdomu - atsidarote brėžinius iš savivaldybės puslapio ir žiūrite.
Vingio gatvė.
1. Pradinė maršruto stotelė (Jūrininkų), kurioje stoja visi autobusų maršrutai. Kam reikalingos įvažos, jei projektuojamos A juostos? Bereikalingas asfalto plotas, kurį ateityje būtų galima (netgi būtina) panaudoti dviračių takams.
2. Galutinė maršruto stotelė (Jūrininkų). Nenumatytas net elementariausias takelis praėjimui. Išlipus iš naujo modernaus BRT - tiesiai per pievą, arba į medį.
3. Greitėjimo juosta išvažiavime iš atstovos aikštelės. Neatliekanti savos funkcijos, naudojama automobilių parkavimui. Naikinti.
4. Vyturio stotelės įvažos. Tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Žr. 1 punktą.
5. Automobilių stovėjimo vietos prie "Kalifornijos". Prie greitojo viešojo transporto trasos. Naikinti. O iš brėžinio iš vis neaišku ar tai bus parkavimas kampu, ar lygiagretus.
6. Bandužių stotelės įvažos. Tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Žr. 1 punktą.
7. Neaiškios paskirties kišenė. Naikinti. Žr. 1 punktą.

Smiltelės gatvė.
1. Nuo Laukininkų g. iki Vingio g. A juosta kažkur išnyksta. Reik suprast, šitoje atkarpoje BRT nebus? Eismo kryptys sankryžoje su Vingio gatve nenurodytos.
2. I. Simonaitytės stotelės. Žr. Vingio gatvės 1 punktą.
3. Sankryža su Laukininkų gatve. Pėsčiųjų perėjos suprojektuotos į žolynus.
4. Volungėlės stotelė. Įvaža per trumpa ir per arti sankryžos, dažnai vienu metu atvažiavus 3 autobusams sankryža ir pėsčiųjų perėja yra blokuojamos. Projekte problema nesprendžiama.
5. Projektuojama pėsčiųjų perėja kažkur į cerkvės įvažiavimą. Ar gal čia toks projektas, tik ant asfalto dažus papeckiot?
6. Sankryža su Reikjaviko ir Liubeko gatvėmis. Pėsčiųjų perėjos suprojektuotos į žolynus.
7. Tarp 5 punkto sankryžos ir Taikos pr. sankryžos A juosta kažkur išnyksta. Pastabos analogiškos 1 punkto pastaboms.

Taikos prospektas.
1. Posūkis iš Smiltelės g. į Taikos pr. Autobusas į centrinę juostą neįsuks net labai norėdamas. O gal BRT numatyta paleisti mikriukus?
2. Statybininkų pr. žiedas. Dangos ženklinimai prieštarauja kelio ženklams. Lieka tos pačios 3 juostos su chaotiškais ir nesaugiais persirikiavimais. Kodėl nesinaudojama Vilniaus Žirmūnų žiedo pavyzdžiu?
3. Sankryža su Naujakiemio ir Raudonės gatvėmis. BRT stovės bendrame kamštyje su apsisukančiais?
4. Sankryža su Naikupės ir Debreceno g. Žr. 3 punktą.
5. Pėsčiųjų/dviračių perėjos reguliuojamos šviesoforais. Dviračių pervažos numatytos, o takai kur? Minti tiesiai per neregių vedimo juostas?
6. Baltijos pr. žiedas. Kelio ženklų nebus, o BRT turės keisti eismo juostas žiede? Auu, eismo sauga, tu dar čia?

Šiam kartui užteks. Projektą - į šiukšliadėžę.

[Kaid]

Taikos pr.
Atrodo priėjimus prie stotelių tai random sudėliojo, jokios logikos ir pamąstymo apie persėdimus.
Įstrižinė perėja per 3+ juostas ir nugara į automobilius... Jau atrodo šiais laikais galėtų nedaryt tokių klaidų, bet...
Juostų pločius tai galėjo visur pagal STR padaryt, o ne tik dalį. 3,92? 5,92? 3,60?

[Creatium]

Pilaitis Pridėsim, kažkaip praslydo.

Šiaip labai įdomu kaip tai atrodys realybėje. Ta prasme nieko, ko neteko matyti video kitose šalyse, bet įdomu kaip tai praktiškai veiks mūsų šalyje. Jeigu jie šitą padarys greičiau nei kažkas pan. atsiras Vilniuje (jeigu), tai bus geras būdas išbandyt kaip tai atrodo tiek vizualiai, tiek praktine prasme.

O dėl esamų klaidų, Briedis, kad būtų įdomu daugiau detalių. Biški trikdo tie pertekliniai asfalto plotai vietomis, o ir šiaip aš tada labiau įsivaizduočiau 1+1 gatvę su atskirtomis A juostomis, negu 2+2. Įdomu ir tai, kad A juostos bus skirtos tik konkretiems maršrutams (vietomis matosi dubliuojančios stotelės).

[Pilaitis]

Bet verta pastebėti, kad pats sprendimas iškelti A juostas į gatvės vidurį yra sveiktinas ir Lietuvoje dar niekada nepraktikuotas. Galėtų būti geras spyris Vilniui į vieną vietą.Tuo labiau, kad A juostai bus naudojama dabartinė 3-oji juosta, t.y. nieko neplatinant.

[Briedis]

Trumpai apibendrinant - didelis Š. Kone kiekviename lape galima rasti klaidų ir abejotinų sprendinių, kurių net nesinori pradėti vardinti nes neužteks dienos laiko. Tikiuosi projektas neišvys dienos šviesos.

[Pilaitis]

Kadangi Citify šių gatvių rekonstrukcijos PP kažkodėl nebuvo (gal Creatium galėtų pridėti), tai po neilgo gūglinimo Klaipėdos savivaldybės puslapyje pavyko surasti brėžinius: https://www.klaipeda.lt/lt/naujienos...isuomenei:2598

Printscreeninau ne viską, o tik įdomiausias mano požiūriu vietas:
Taikos g. pradžia (sankryža su Smiltelės g.):

Taikos pr. žiedinė sankryža su Statybininkų pr.:

Apsisukimų organizavimas:



Žiedukas prie Klaipėdos Senamiesčio:



H. Manto gatvė Klaipėdos Naujamiestyje - atkreipkite dėmėsį kaip dviračių takas apeina stotelę:



Juostos gatvės viduryje numatomos tik Taikos prospekte ir H. Manto gatvės dalyje tarp Lietuvininkų aikštės ir geležinkelio viaduko. Visur kitur bus įprastos A juostos gatvės šone, 90% atvejų nieko neplatinant (tokių pavyzdžių nedėjau), o miesto centre - išimtinai VT ir dviratininkams skirtos gatvės.