Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[PoDV]

Atkėliau citatą iš temos apie A5 magistralę.
Kadangi dangos kokybei ir būklei daug lemia ne kažkokia eksploatacinė priežiūra, bet kaip ta danga, pagrindai yra įrengti. Pas mus dauguma kelių yra įrengti senokai, kai "pachaltūrinti" buvo tiesiog būtina, o kartais ir be "chaltūros" buvo numatyti labai minimalūs kokybiniai parametrai, sluoksnių storiai ir pan.
Šiomis dienomis važiuojant nuo Kryžkalnio link Kauno A1, kaip tik tvarkomas ruožas ir vizualiai gerai matosi kas yra po nufrezuotais viršutiniais sluoksniais. Nors nufrezuotas ne įtin didelis dangos storis, bet akivaizdžiai matosi, kad po apačia nėra gero pagrindo sluoksnio (asfalto pagrindo sluoksnis pagal dabartines technologijas). Todėl nėra ko ir stebėtis, kad viršutinė dangai gana greitai pasiekė labai prastą būklę.
Kaip pvz. kokioje Vokietijoje jiems norint "pataisyti dangą" užtenka nufrezuoti 5 cm viršutinės dangos ir ją perkloti po eilės eksploatavimo metų, nes pagrindai yra geri ir tvirti, tai pas mus reikia ardyti žymiai daugiau ir perkloti viską nuo pagrindų, jeigu norima ilgaamžio rezultato. O naujai nutiesus kelius, jeigu nepridaryta kažkokio kritinio broko, tikrai bus galima atnaujinti žymiai paprasčiau.

Sovietmečiu platūs keliai buvo statomi dėl grandiozinio emocinio efekto, kažkiek dėl karinio mobilumo, bet nelabai kam tais keliais yra poreikis važiuoti. Ekstremalūs pavyzdžiai randami Azijos karinėse diktatūrose, kur tuščios plačios gatvės, bet efektą buvo norima sukurt. Aišku kokybė tokiu atveju nėra labai svarbi. Šiandien dauguma važiuojame automobiliais, pragyvenimo lygis pakilęs, ir darosi koktu/gėda/nesąmonė rast xalturkes taip kaip seniau, seniau spėju pasijuokt ar net užpavydėt užtekdavo...

Geras klausimas kiek pagal to meto eismo srautus buvo reikalingos mūsų autostrados, bet po 1990 m. sutinku, jos atliko savo darbą, kai srautai labai smarkiai išaugo, smarkiai sumažino avarijų, gal net dalis mūsų likom gyvi.

[sleader]

Važiuojant A5/E67 link Kauno, tiksliai nepamenu kurioje vietoje, bet apie Veiverius, jau pradėjo atsiradinėti įdubos. Prieš kiek laiko tas kelias padarytas? Mane jau seniai stebina, kaip pvz. Olandai pelkėse nutiesia idealiai lygius kelius, kurie neišsikraipo, o mes Lietuvoje niekaip to nesugebame...

Kiek dažnai Nyderlanduose važinėjate naujai nuo nulio nutiestais keliais ir kokio laikotarpio stebėjimą atlikote, kad identifikavote, kad ten "nutiesia idealiai lygius, kurie neišsikraipo"?
Jau kurį laiką ten nesilankiau, bet tikrai pamenu ne tik visiškai idealiu kelių, juo labiau, kaip ir visur, matoma remontuotų vietų. Klausimą gal reikėtų kelti per kiek laiko sutvarkomi defektai. Nes manyčiau, kad ten tiesiog atsiradus defektams jie greičiau yra sutvarkomi ir atstatomi į gerą būklę. Kaip pvz. čia, tikriausiai ne šiaip sau perasfaltuota neilga atkarpėlė visu pločiu: A37 - Google Maps

Ant seniai nutiestų kelių, suslūgusiais pagrindais, mažesnis šansas atsirasti įduboms. Tokios problemos yra ne tik pas mus, bet labai matomos ir Lenkijoje, kurioje pastaruoju metu labai daug kelių nutiesta nuo nulio. Kai tuo tarpu šalyse, kuriose dauguma magistralių nutiesta gerokai seniau - mažai su tuo susiduriama. Ir čia esminis dalykas yra kaip greitai tvarkomos tokios vietos.

[goolfietis]

Atkėliau citatą iš temos apie A5 magistralę.
Kadangi dangos kokybei ir būklei daug lemia ne kažkokia eksploatacinė priežiūra, bet kaip ta danga, pagrindai yra įrengti. Pas mus dauguma kelių yra įrengti senokai, kai "pachaltūrinti" buvo tiesiog būtina, o kartais ir be "chaltūros" buvo numatyti labai minimalūs kokybiniai parametrai, sluoksnių storiai ir pan.
Šiomis dienomis važiuojant nuo Kryžkalnio link Kauno A1, kaip tik tvarkomas ruožas ir vizualiai gerai matosi kas yra po nufrezuotais viršutiniais sluoksniais. Nors nufrezuotas ne įtin didelis dangos storis, bet akivaizdžiai matosi, kad po apačia nėra gero pagrindo sluoksnio (asfalto pagrindo sluoksnis pagal dabartines technologijas). Todėl nėra ko ir stebėtis, kad viršutinė dangai gana greitai pasiekė labai prastą būklę.
Kaip pvz. kokioje Vokietijoje jiems norint "pataisyti dangą" užtenka nufrezuoti 5 cm viršutinės dangos ir ją perkloti po eilės eksploatavimo metų, nes pagrindai yra geri ir tvirti, tai pas mus reikia ardyti žymiai daugiau ir perkloti viską nuo pagrindų, jeigu norima ilgaamžio rezultato. O naujai nutiesus kelius, jeigu nepridaryta kažkokio kritinio broko, tikrai bus galima atnaujinti žymiai paprasčiau.

Važiuojant A5/E67 link Kauno, tiksliai nepamenu kurioje vietoje, bet apie Veiverius, jau pradėjo atsiradinėti įdubos. Prieš kiek laiko tas kelias padarytas? Mane jau seniai stebina, kaip pvz. Olandai pelkėse nutiesia idealiai lygius kelius, kurie neišsikraipo, o mes Lietuvoje niekaip to nesugebame...

[sleader]

Tikėsimės, kad "asfalto laukai" bus prižiūrimi geriau ne dabartinės magistralės.

Atkėliau citatą iš temos apie A5 magistralę.
Kadangi dangos kokybei ir būklei daug lemia ne kažkokia eksploatacinė priežiūra, bet kaip ta danga, pagrindai yra įrengti. Pas mus dauguma kelių yra įrengti senokai, kai "pachaltūrinti" buvo tiesiog būtina, o kartais ir be "chaltūros" buvo numatyti labai minimalūs kokybiniai parametrai, sluoksnių storiai ir pan.
Šiomis dienomis važiuojant nuo Kryžkalnio link Kauno A1, kaip tik tvarkomas ruožas ir vizualiai gerai matosi kas yra po nufrezuotais viršutiniais sluoksniais. Nors nufrezuotas ne įtin didelis dangos storis, bet akivaizdžiai matosi, kad po apačia nėra gero pagrindo sluoksnio (asfalto pagrindo sluoksnis pagal dabartines technologijas). Todėl nėra ko ir stebėtis, kad viršutinė dangai gana greitai pasiekė labai prastą būklę.
Kaip pvz. kokioje Vokietijoje jiems norint "pataisyti dangą" užtenka nufrezuoti 5 cm viršutinės dangos ir ją perkloti po eilės eksploatavimo metų, nes pagrindai yra geri ir tvirti, tai pas mus reikia ardyti žymiai daugiau ir perkloti viską nuo pagrindų, jeigu norima ilgaamžio rezultato. O naujai nutiesus kelius, jeigu nepridaryta kažkokio kritinio broko, tikrai bus galima atnaujinti žymiai paprasčiau.

[digital]

Palygino Suomijos ir Lietuvos kelių kokybę: prieš keliasdešimt metų priimti sprendimai šiandien atsiperka su kaupu

Nepaisant to, kad projektuodama, tiesdama ir prižiūrėdama asfaltuotus kelius Lietuva taiko pažangias technologijas, „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad praėjusiais metais atliktų tyrimų duomenimis, daugiau nei 40 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje neatitinka kokybinių parametrų. Tiltų blogos arba labai blogos būklės yra daugiau kaip 120 iš daugiau kaip 1500. Tarptautinės būsto ir infrastruktūros statybų, plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ Infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis tvirtina, kad viena iš priežasčių, lemiančių tokią prastą asfaltuotų Lietuvos kelių ir tiltų būklę, yra ilgametis finansavimo trūkumas ir kelių bei tiltų tiesimo, tvarkymo strategijos spragos.

„Nėra paslapties – kelių būklė pas mus tikrai yra pakankamai prasta. Ypač regionuose, pastebime, kad provėžos būna tokio gylio, kad jau darosi pavojinga važiuoti. Kitas niuansas – lietaus nuvedimas, prastai padaryta. Ir tai yra poveikis nepakankamo finansavimo kelių ir tiltų tvarkymui. Ir tai yra ilgalaikė lėšų trūkumo pasekmė, nėra taip, kad rasime biudžete porą milijardų ir viską išspręsime. Ne, mūsų laukia ilgas laikas, kol mes pasivysime kelių kokybę. Kalbant apie tą kokybę, mes, verslas šiame sektoriuje, tikrai pastebime labai išaugusią kontrolę darbų kokybei. Šiandien institucijos tikrai turi šiuolaikišką įrangą ir gali tą kontrolę užtikrinti. Mes tikrai čia esame pažangūs ir projektus įgyvendiname ne mažiau kokybiškus nei vakarų šalys ar Skandinavija“, – „Delfi TV“ laidoje „Saugumo DNR“ teigia A. Braželis.

Pašnekovas tęsia, kad kalbant apie technologijas, kurios taikomos Lietuvoje, projektuojant ir tiesiant kelius, niekuo nenusileidžia jau minėtoms Skandinavijos šalims. Visgi, Suomija, A. Braželio teigimu, išskiria keliais sprendimais, dėl kurių kelių būklė ir infrastruktūra šioje šalyje yra geresnė. Pirmiausia – suomiai planuoja, antra – jau daug metų skiria kur kas daugiau lėšų kelių remontui ir tiesimui.

[digital]

Perkrauti vilkikai niokoja šalies kelius: baudos nebaugina, įžūliai naudojamasi spragomis

Laužo kelius, kyla grėsmė visų eismo dalyvių saugumui – svorio ribojimų nepaisantys vežėjai kelia rimtų problemų Lietuvoje. Ypač tuo piktnaudžiauja miškavežiai, tarp kurių yra ne viena nuolat pažeidimus daranti įmonė. „Mums tikrai sunku sustabdyti pažeidėją, nes jie ieško aplinkinių kelių. Netgi yra asmenų, kurie mus tiesiog seka ir informuoja kitus vežėjus, kad šie išvengtų patikrų“, – portalui atskleidė už sunkiasvorio transporto patikrinimus keliuose atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

Normatyvai apibrėžia, kad Lietuvos keliais be apribojimų gali judėti 40 t masės su kroviniu vilkikai, kurių varančiosios ašies apkrova neviršija 11,5 t, o kitos ašys – 10 t. Karštomis vasaros dienomis šie apkrovos parametrai gali reikšmingai veikti dangą. Kai vilkikai perkraunami ir viršija nustatytas normas, net papildomos dviejų tonų apkrovos vienoje ašyje gali sukelti beveik dvigubą žalą kelio dangai“, – rašoma LRT.lt skirtame „Kelių priežiūros“ komentare.

Savo ruožtu „Via Lietuva“, remdamasi VILNIUS TECH analize, nurodė, kad pilna pakrauta sunkiasvorė transporto priemonė daro 35 kartus didesnį poveikį kelio dangos konstrukcijai nei nepakrauta.

„Taip pat buvo nustatyta, kad, padidėjus ašies apkrovai, kelio dangos būklė blogėja eksponentiškai, iš to galima daryti išvadą, kad viršytas leistinas svoris daro didelę neigiamą įtaką keliams“, – dėstė už valstybinės reikšmės kelius atsakinga bendrovė.

Planuoja automatinius svėrimo postus

„Įdiegus elektroninę kelių rinkliavos (e. tollingo) sistemą ir jai pradėjus veikti, atsiras galimybių išplėsti jos funkcijas. Pavyzdžiui, sistema galėtų ne tik fiksuoti keliuose važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių numerius, bet ir išmaniaisiais davikliais vertinti ašių apkrovą. Duomenys apie pažeidėjus galėtų būti realiu laiku perduodami mobilioms kontrolės grupėms, kurios turėtų galimybę operatyviai tikrinti įtartinas transporto priemones dėl svorio viršijimo“, – T. Kolendo mintį atkartojo jis.

Aiškėja, kad sprendimų minėtoje srityje galima sulaukti jau kitais metais. Taip pat matydama problemų „Via Lietuva“ pripažino, kad dabar esamos kontrolės neužtenka, todėl vienas iš technologinių sprendinių, į kurį planuojama investuoti kitais metais, yra keliuose įrengti automatiniai svėrimo postai.

„Jie leistų pasverti važiuojančias transporto priemones ir, identifikavus svorio viršijimus, informaciją perduoti LTSA. Tokiu būdu šiuose kelio ruožuose svorio viršijimo kontrolė vyktų nuolatos, t. y., pasveriant visas pravažiuojančias transporto priemones“, – apie galimą sprendimą kalbėjo „Via Lietuva“.

[Robyla]

Man tai įdomu, kas pas mus su tais kelių tiesimais ne taip, ar čia tik man krinta į akis tik kirtus LT sieną su Lenkija, kad naujas asfaltas jau su tirpstančios smalos provėžomis.
Nei Lenkijoj, nei Vokietijoje, nei Austrijoje, nei kitose ES šalyse dar neteko matyti tokio naujo asfalto.

[PredatorGTR]

Citata: Anot buvusio ministro, keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius.

Tai nuo kada ministro deklaruotą kaip legalų ploninimą imam vadinti korupcija persmelktu kontraktu?

[digital]

Bet ar tikrai Lietuvoje daug yra tiesiama keliukų į niekur ir ar visi (dauguma) jų korupciniai?

[VLR]

Būtų gerai pagrįsti tokius kaltinimus.

Vis didėsiančiam ir milijardą viršysiančiam kelių biudžetui itin svarbus ir skaidrumas bei efektyvumas. Nesenų precedentų yra – buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui inicijavus kelių auditą, paaiškėjo, kad 9 iš 10-ies tikrintų kelių yra nekokybiški. Anot buvusio ministro, keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius.

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...-tinklo-pletra

Kadangi čekiukinis ministras yra socdemų narys, o kelių klojimas yra jų vienas pagrindinių maitinimo šaltinių, jis iš anksto atsisako tokias aferas bausti jei netyčia jo chebrą pagaus. Na, gi reikia apsidrausti.

„Aš noriu žiūrėti į auditą ne kaip į baudimo, bet kaip į pagalbos priemonę. Bus auditas, net neabejoju, kad bus, bet vėl, pasikartosiu, nesinori jį perskaičius sakyti, na va, atradau kaltus, dabar jūs būsite nubausti ir pradėsime atskaitos tašką nuo to. Man labiau norėtųsi efektyvinti problemų sprendimą, surasti, kas labiausiai kliudo, ir pradėti spręsti“, – kalbėjo jis.

Aišku didžiausiais kadencijos prioritetais jis įvardija kelių tiesimą ir žvyrkelius (turbūt mažiausiai šaliai naudingas investicijas).

[digital]

O kad tokia infrastuktūra yra statoma vietoje automobilizmą skatinančių aplinkkelių ir keliukų į nieką asfaltavimo (dažniausiai korupcija persmelktais kontraktais, kaip yra daroma Lietuvoje) tai taip, tuo tikrai galima didžiuotis.

Būtų gerai pagrįsti tokius kaltinimus.

[Laure23]

Sunkiai randu argumentų, ko mokytis reikėtų iš LV (EE kelius mažiau pažįstu, nekomentuosiu) kelių srityje - gal tik tiek kad pigiau išlaikyti kelių tinklą, kai visoje valstybėje tėra regioninio lygio keliai. Kaip magistrale galima traktuoti berods tik 14km Kekavos aplinkelio? LV važiavimas kraštais yra egzotiškiausias dalykas, kurį gali pamatyti Baltijos šalių keliuose.
O PL tiesiog yra turtingesni, ypač iš Sanglaudos fondų gaunamomis lėšomis savo TEN-T tinklui plėsti. Bent su kelių fondo pagalba užsilopius Kaunas-Klaipėda ruožą, situacija dar bus pamanoma. Su LV/LT siena ir Via Baltica norisi matyti paraleliai judančius darbus iš abiejų pusių, bet atrodo iš LT pusės jie prasidės anksčiau.

[PoDV]

Visada galima nieko nedaryti, o paskui stebėtis, kiek LT išleidžiama pinigų kelių priežiūrai, o jie kaip sudrožti, taip sudrožti.

https://vialietuva.lt/en/traffic-volumes#lg=1&slide=1

Realiai reiktų prižiūrėt Via Baltica, esamas autostradas ir nechaltūrinti su keliais aplink Šiaulius Dėl kitų kelių užtektų pasimokyti iš latvių ir estų, kad laikytų 30 metų ir paskui nereiktų perafaltuoti katastrofiškos būklės kelių.

[PoDV]

Viltis tai man dar ir dėl to, kad LV, EE ir PL situacija geresnė ir nelabai turim kur dėtis.

Pravažiavau Baltijos šalis. Vis tik galvoju geriau vis tik išplatintų A8, A17 ir A10. Geriau saugesnis kelias nei sutvarkytas Via Balticos variantas prie Rygos, kur visi kiek girdžiu susiėmę už galvos dėl vairavimo kultūros ten. Antras faktorius, psichologinis efektas, gerinamas Lietuvos įvaizdis, kuriamas įspūdis, kad šalis moderni. Sutikime ir dar dėl fakto, kad Pasvalys ne Kuldyga, kad girtumėmes 19 amžiaus baltvokiečių istoriniais pakelės miesteliais Girkimės 21 amžiumi.

Pabaigus Via Baltica platinimą turėtume daugmaž išbaigtą autostradų tinklą ir naujų kelių reiktų labai mažai. Didžiausią dėmesį būtų galima skirti esamiems keliams tvarkyt. Aišku užtruks dar kokį 15 metų, bet gal verta. Bijau, kad A8 ir A10 perafaltavimai jau tampa pinigai į balą. Sutinku dėl kitų kelių, kad būtina tvarkyt, bet ne Via Baltica.

Dėl karinio mobilumo kaip tik keliai į Lenkiją turėti netgi pirmumą gauti, kažkur teko skaityt Galima paminėt jau beveik sutvarkytą A5, bet eilė turėtų ateit ir Seinai-Alytus-Vilnius keliui. Pietų Lietuvoj keliai turėtų pagerėt ilgainiui, o Šiaurės Lietuvoj kol kas tikėčiausi autostradų būklės gerėjimo, bet su paprastais keliais deja nežinau ar pavyks taip sutvarkyt, turbūt ilgam liks blogiau nei Latvijoje situacija. Realiai kaltinčiau buksuojančią ekonomiką, nors gal kokie Šiauliai išsimuš geresnius kelius, jei vis tik bus laikomasi logikos, kad geriau besilaikantys kraštai turės geresnius kelius.

[Lettered]

Visada galima nieko nedaryti, o paskui stebėtis, kiek LT išleidžiama pinigų kelių priežiūrai, o jie kaip sudrožti, taip sudrožti.

Tame ir esmė, kad išleidžiama sąlyginai labai nedaug, kažkas buvo įdėjęs grafiką, kad išlaidos keliams nesikeičia keliolika metų, kas įvertinus infliaciją reiškia, kad mažėja finansavimas keliams ne vieną ir ne du kartus, nors visos fūros kaip ir komercinis transportas moka didelius ne tik akcizus, bet ir kelių mokesčius.

[Tomas]

Visada galima nieko nedaryti, o paskui stebėtis, kiek LT išleidžiama pinigų kelių priežiūrai, o jie kaip sudrožti, taip sudrožti.

[ZYKLON-B]

Jei jau norime nevaldomo fūrų eismo, reikia tiesti betoninius kelius. Jei jų netiesiame - reikia valdyti srautus. Pvz. drausti važiuoti vasaros dienomis, kaip PL, kelti krovinius ant bėgių ir t.t. ir pan.

Klausymas neteisingai suformuluotas - norim ar nenorim, nuo musu nepriklauso. Lietuva yra Latvijos bei Estijos tranzitas i kitas EU salys, norim mes tai ar ne. Reiskia is pat pradzios reikejo tiesti betoninius kelius kur buvo, yra ir bus intensivus furu eismas bei tam prasyti EU paramos. Del begiu - ideja aisku gera, bet ar tam yra gelezinkelio infrastrukturos? RB2 kaip suprantu skirta tik keleiviniam arba karianiam transportui.

[acetonas]

Jei jau norime nevaldomo fūrų eismo, reikia tiesti betoninius kelius. Jei jų netiesiame - reikia valdyti srautus. Pvz. drausti važiuoti vasaros dienomis, kaip PL, kelti krovinius ant bėgių ir t.t. ir pan.

Draudimas važiuoti per karščius būtu neblogai, bet tada reikia poilsio aikštelių tinklo prie pagrindinių kelių. Kiek jų dabar yra?

[Tomas]

Maz problema tame kad nesiloikoma keliu dangos klojimo technologijos, o ne furos kaltos? Lietuva yra tranzitine salis ir nuo furu nepabegsi.

Jei jau norime nevaldomo fūrų eismo, reikia tiesti betoninius kelius. Jei jų netiesiame - reikia valdyti srautus. Pvz. drausti važiuoti vasaros dienomis, kaip PL, kelti krovinius ant bėgių ir t.t. ir pan.

[ZYKLON-B]

Problema ne finansavime, o pataikavime fūristams. T.y. negalėjo būti leidžiamas masinis ir nevaldomas sunkiojo transporto eismas, kai keliai nepritaikyti tokioms apkrovoms.

Maz problema tame kad nesilaikoma keliu dangos klojimo technologijos, o ne furos kaltos? Lietuva yra tranzitine salis ir nuo furu nepabegsi.