Parašė sleader
Rodyti pranešimą
-
Kelių būkle turi rūpintis tie kas užsako darbus. Taip pat atsakingos institucijos, tarnybos turėtu ir kontroliuoti atliekamų darbų kokybę. Bet kokių įmonių tikslas uždarbis, darbų apimtys ir t.t. Tačiau atliktiems darbams irgi suteikiamos garantijos. Koks tikslas daryti blogai, jei po to reiks perdaryti per garantinį terminą, už tai nieko negaunant. O jei kažkur neišsireikalaujama, kad rangovas padarytą broką taisytu savo sąskaita, tai čia jau problema, kodėl leidžiama jiems taip daryti.Parašė Mørtã Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tai gal čia ir yra problemos esmė?Parašė dariuks Rodyti pranešimą
Kelininkų interesas turėti darbą/uždarbį, o ne rūpintis kelių buklę. Net gi atvirkščiai, kuo buklė blogesne, tuo daugiau pinigų į kišenę.Komentuoti:
-
Ne taip jis jau smarkiai ir skiriasi nuo pvz. Suomijos, Švedijos ar šiaurinės Vokietijos, nors problemų ten gerokai mažiau. Akivaizdu, kad Lietuva švaisto pinigus su tų dangų "rekonstrukcijomis". Reikia keisti viską iš pamatų. Tai yra blogos naujienos, bet geriau dabar rekonstruoti 100 km., kurie ilgiau tarnaus, nei "rekonstruoti" 300 km. ir vėl daryti tą patį po metų (kas jau buvo daroma su A1 atkarpa Vilnius-Kaunas paskutinius 20 metų).Parašė LC. Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Neaišku konkrečiai apie ką diskutuojat. Jei kalbant apie miestus, tai Lietuvos automobilių kelių direkcija ir jos vadovai čia niekuom nesusiję. Miestų gatvės yra savivaldybės rūpestis, jos turi ir finansuoti ir prižiūrėti darbus, jų kokybę ir pan.
Kalbant apie sluoksnių storius, tai pagrindų sluoksnių storiai irgi yra labai svarbūs. O spaudoje buvo rašyta apie Kauną, ten ištyrus dangas, buvo nustatyta, kad pagrindai daug kur neatitinka normatyvų. Tai tikėtina jog daugelyje miestų situacija tokia pati. Taigi norint, kad gatvių dangos tarnautu ilgiau, reiktu daug kur jas rekonstruoti nuo pagrindų, paklojant tinkamo storio pagrindo sluoksnius.
Apie paminėtus vakarus, tai ten irgi atsiveria duobės. Tik lyginant reikia neužmiršti ką lyginame ir atsižvelgti į klimatines sąlygas. Natūralu, kad tarkim Prancūzijoje ar pietinėje Vokietijos dalyje, kur žiemos nėra tokios šaltos ir nepastovios, danga netgi būdama tokios pat kokybės išsilaikys ilgiau. Dangų klasių ir pas mus yra įvairių bei pakankamai gerų, tik reikia nesižvalgyti į vakarus, o vykdyti pakankamą kokybęs kontrolę, bei parinkti atitinkamus dangų tipus. Akivaizdu, kad miestuose lopant gatves naudojami žemesnės klasės mišiniai, nei reikėtu pagal tos gatvės apkrovimą.
Didelę reikšmę gatvių būklei pavasari lemia ir prieš žiema atlikta priežiūra. Rudeni galima pastebėti, kad daugybė plyšių (kurie tuo metu yra nedideli) nėra užtaisomi, lyjant per juos patenka vanduo, pagrindai įdrėksta. Atėjus šalčiams ta drėgmė sušąla ir taip kilojasi gatvių danga, nuo to kilojimosi atsiranda daugiau plyšių, kurie pavasari virsta ištrupėjusiu danga - duobėmis. Ir šiaip daugelio gatvių danga jau visiškai susidėvėjusi, ją reiktu keisti, bet tam vis neranda pinigų.Komentuoti:
-
Dar klausi
Kai Masiulis tapo susisiekimo ministru, atliko tyrimus, nustatė, jog asfaltas tiesiamas 10cm plonesnis nei turėtų būti, pakilo skandaliukas, buvo atleistas "socdemas" Puodžiukas (http://verslas.delfi.lt/automoto/art...hp?id=30051797), kuris už priežiūrą atsakingas, tada Masiulis žadėjo didelius darbus, kad situaciją pataisys, darys kelių priežiūros reformą ir pan., bet socdemai pagrasino interpeliacija, tai viskas greitai ir nurimo. Nežinau, ar nustojo 10cm plonesnius kelius tiesti ar ne. Įtariu, kad ne
Komentuoti:
-
O tai į ką Lietuva turi lygiuotis? Gal tada pradedame lygiuotis į Kambodžą, tada iš viso Lietuva atrodys kaip rojus
Komentuoti:
-
/\
Apverktina padėtis Vilniuje, nežinau kaip kitiems atrodo, bet mano akimis, šįmet duobių Vilniuje kaip niekad daug...
Komentuoti:
-
Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę
Vkr po Vilnių pasimaliau, tai labai jau didelio skirtumo tarp Kauno ir Vilniaus nepajutau, duobių pilna ir sostinėje, nors tikėjausi geresnio vaizdelio atvykęs iš skylėto Kauno
Komentuoti: