Visiems troliams (patys prisiskirkit darbovietę): visų tepimas Ššššš jau nebemadingas - greitai keičiat taktiką, kadangi patys nemokat (ir dar toks zakonas), greitai sakot savo bosams, kad suktų galvą ir sugalvotų kažką naujo. Marš tartis ką daryt.
Jeigu net susisiekimo ministras Masiulis pripažįsta, kad keliai tiesiami plonesni panaudojant ženkliai mažiau medžiagų (valstybiniai užsakovai direkcijos "nematė"), taip pat valstybinėse kelininkų įmonėse vogė labai dideliais kiekiais įdarbinant ištisai gimines, tai ar čia š tepimas ar tiesiog faktų konstatavimas?
Tai gal ponulis pats dirbate toje srityje ir iš vidaus nesimatė korupcijos, vagysčių ir pan.?
3. Remontuojant gatves turi būti naudojamas ne blogesnės kokybės asfaltbetornio mišinys, nei jau yra gatvėje, nebent artimiausiu metu numatomas visos dangos keitimas. Analogiškai su įdubusių šulinių remontu, išfrezavus aplink ir pakėlus dangtį panaudojamas "skystas" asfaltas, ir vėl tas pats po kokio pusmečio.
Visu pirma turėtų būti kontrolė iš gatvės savininko. Nes aprašyta problema iš tiesų yra opi. Pavyzdžiui kai dangą po avarijų, remontų tvarko VV, tai toks naujos dangos lopas išbyra labai greitai, nes panaudojamas labai prastas mišinys.
Tačiau iš savininko (savivaldybės) nėra jokios kontrolės kas ir kaip užlopė dangą, kokį mišinį panaudojo ir t.t.
Kitas pvz. iš asmeninės praktikos. Atlikome darbus viename pastate, tai į projektą buvo įtrauktas ir visos gatvės dangos (2 sl.) ties sklypu pakeitimas. Tikriausiai to užsiprašė savivaldybė, nes prijungiant komunikacijas buvo padaryta nemažai tranšėjų. Tačiau problemos šioje vietoje buvo dvi:
a) projektuotojai, nes projektavo pastatą, neturėjo kompetencijų dangų parinkime ir specifikavime. Todėl projekte dangos aiškiai nebuvo specifikuotas ir šiaip buvo palikta daug klaidų. T.y. jeigu dirbtų rangovas, kuris nebūtų orientuotas į kokybę (ilgametė žinoma įmonė), tai galėtų pakloti pačius pigiausius mišinius, kurie net garantinio termino neišlaikytų.
b) nėra jokiu reglamentavimų dėl darbų pridavimo savivaldybėi. T.y. darbus priemė objekto techninė priežiūra ir veliau statinys buvo priduodas statybų užbaigimo komisijai, o pačios gatvės atkarpos niekas atskirai nežiūrėjo ir nesidomėjo. Jeigu techninis prižiūrėtojas būtų žemos kompetencijos, tai niekas ir nesukontroliuotų kokybės.
Reziumuoti labai paprasta - kai nėra šeimininko, tai rezultatas toks koks yra.
Turėtų būti kažkokie administraciniai nuroymai, privalomi visiems visoje šalyje.
1. Griežčiau kontroliuojama liukų kokybė, kaip ir visų kitų gaminių. Jei ne uždrausti, tai bent sukontroliuoti, kad tokie galėtų atsirasti nebent kiemuose.
2. Privaloma pakeisti įdubusio profilio nuotekų groteles, jei po kelio platinimo jos iš kelkraščio atsidūrė kelio/gatvės viduryje.
3. Remontuojant gatves turi būti naudojamas ne blogesnės kokybės asfaltbetornio mišinys, nei jau yra gatvėje, nebent artimiausiu metu numatomas visos dangos keitimas. Analogiškai su įdubusių šulinių remontu, išfrezavus aplink ir pakėlus dangtį panaudojamas "skystas" asfaltas, ir vėl tas pats po kokio pusmečio.
Galbūt čia nevisai gerai vieta klausti, bet norėtųsi iš žmonių, kurie susiję su kelių inžinerija, sužinoti, kodėl pas mus keliuose kanalizacijų, ryšių, dujų šulinukai su juos dengiančiais dangčiais dažniausiai yra tiesiai ant rato trajektorijos. Kažkokia nacionalinė katastrofa... amžinai išmušami tie dangčiai, asfaltas aplink, ratai daužomi, keliai bendrai pasidaro tragiškai nelygūs. Jeigu neklystų, tai Vilniuje VA atrodo per vidurį eina jie ir ratai nekliūna.
Ne tik pas mus taip yra. Kaip tik šią savaitę lankiausi Vokietijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Olandijoje (važinejau su automobiliu) ir pats kaip tyčia kas kart atkreipdavau dėmesį į šulinių liukų padėtį. Visose išvardintose šalyse tikrai nebuvo taip, kad tokių liukų būtų išskirtinai mažai, bet iš tiesų jų važiavimo trajektorijoje yra šiek tiek mažiau.
Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką, kad pas mus tai labai pastebima, nes:
a) įdubę liukai ilgą laiką netvarkomi kol visiškai neįgriūna.
b) naudojami prastos konstrukcijos, veikiausiai patys pigiausi liukai, kurie būna patys "iš savęs" įdubę. T.y. nors liuko išorinis žiedas būna lygiai su asfaltu, tačiau liuko dangtis būna žemiau šio žiedo. Dėl šios priežasties atsiranda dinaminės smūginės apkrovos ir tokie liukai po kiek laiko įgrūna gilyn.
Minėtose šalyse dauguma tokių liukų akivaizdžiai matoma, kad buvo kartą ir ne kartą remontuoti išfrezuojant aplink ir jį pakeliant. Tačiau tai jiems kažkodėl gaunasi labai gerai ir po remonto liukas būna beveik nejuntamas. O pas mus VA pirmame etape juos paremontavus, tai kažkodėl pasidarė dar kreiviau tik ne į -, o į + (t.y. jie tapo iškilę virš dangos).
Kitas dalykas, kodėl taip atsitinka miestuose/miesteliuose. Tai gatvių platinimas tik keičiant viršutinę dangą, o nerekonstruojant požeminių komunikacijų ir šulinių vietų. Taip būna, kad net viduryje važiuojamosios dalies, ratų trajektorijoje atsiduria net lietaus nuotekų trapai, nors jie turėtų būti pakraščiuose išlaikant gatvės profilį /\ formos.
Ir dar nemažiau svarbus dalykas yra projektuotojų kompetencija ir projekto vadovo (PV) skiriamas laikas projektui. Jeigu šis asmuo tokius dalykus sužiūrėtų, duodamas atitinkamas užduotis PDV (projekto dalies vadovui), kuris projektuoja nuotekas ir kt. komunikacijas, liukų ratų trajektojoje būtų elementariai išvengiama. O kai gaunasi, kad visi projektuoja kas sau ir tik tada sulipdomas galutinis produktas, lieka tokios klaidos.
Galbūt čia nevisai gerai vieta klausti, bet norėtųsi iš žmonių, kurie susiję su kelių inžinerija, sužinoti, kodėl pas mus keliuose kanalizacijų, ryšių, dujų šulinukai su juos dengiančiais dangčiais dažniausiai yra tiesiai ant rato trajektorijos. Kažkokia nacionalinė katastrofa... amžinai išmušami tie dangčiai, asfaltas aplink, ratai daužomi, keliai bendrai pasidaro tragiškai nelygūs. Jeigu neklystų, tai Vilniuje VA atrodo per vidurį eina jie ir ratai nekliūna.
Galbūt čia nevisai gerai vieta klausti, bet norėtųsi iš žmonių, kurie susiję su kelių inžinerija, sužinoti, kodėl pas mus keliuose kanalizacijų, ryšių, dujų šulinukai su juos dengiančiais dangčiais dažniausiai yra tiesiai ant rato trajektorijos. Kažkokia nacionalinė katastrofa... amžinai išmušami tie dangčiai, asfaltas aplink, ratai daužomi, keliai bendrai pasidaro tragiškai nelygūs. Jeigu neklystų, tai Vilniuje VA atrodo per vidurį eina jie ir ratai nekliūna.
Reminatis dokumentu atsakymas kaip ir aiškus.
<...>
Kodėl kyla toks klausimas: jei rangovai turėdami garantinius periodus visgi renkasi darbus vykdyti ir esant netinkamoms (?) sąlygoms, tai galbūt taip elgiasi ne dėl oportunizmo, bet žinodami, kad technologija tai leidžia.
Visi standartai (net ir ISO) yra kompomisas tarp skiringu interesu grupiu. Jei standarte parasyta X, tai nereiskia, kad X visada ir visais atvejais yra tiesa. Tiesiog toks sutarimas buvo priimtas standards committee.
Nereikia būti profesionalu, reikia netingėti paieškoti oficialių dokumentų:
Dėkui už oficialią info. Reminatis dokumentu atsakymas kaip ir aiškus.
Visgi, aš daugiau klausiau apie praktiką (galbūt ofic reikalavimai konservatyvūs, ar tiesiog neatspindi šiuo metu naudojamų medžiagų/technologijų).
Kodėl kyla toks klausimas: jei rangovai turėdami garantinius periodus visgi renkasi darbus vykdyti ir esant netinkamoms (?) sąlygoms, tai galbūt taip elgiasi ne dėl oportunizmo, bet žinodami, kad technologija tai leidžia.
Ne pirmoje temoje vyksta diskusijos apie tai, kokiu temperatūriniu/kritulių režimu galima užtikrinti asfalto klojimo kokybę.
Būtų puiku, kad čia esantys tos srities profesionalai (o tokių kiek žinau čia tikrai ne vienas) atsakytų konkrečiai.
Nebent profesionalai meluoti nenori, o sakyti tiesos irgi nesinori, kai negali kirpt šakos ant kurios sėdi...
Nereikia būti profesionalu, reikia netingėti paieškoti oficialių dokumentų:
Ne pirmoje temoje vyksta diskusijos apie tai, kokiu temperatūriniu/kritulių režimu galima užtikrinti asfalto klojimo kokybę.
Būtų puiku, kad čia esantys tos srities profesionalai (o tokių kiek žinau čia tikrai ne vienas) atsakytų konkrečiai.
Nebent profesionalai meluoti nenori, o sakyti tiesos irgi nesinori, kai negali kirpt šakos ant kurios sėdi...
Turetu. Jei kazkas zino kiek, tegu paraso. Abejoju, kad daugiau nei 1 metai. Tai naturalu, kad ne kitais tai dar kitais metais prades viskas trupet. Netgi jei 2 metai, vistiek manau kad kokybiskai paklotas asfaltas turetu laikyt bent 5.
Komentuoti: