Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Dviračių takai Lietuvoje
Collapse
X
-
Ačiū už nuotraukas. O iki kur eina dviračių takas? Iki Lentvario "nedatraukia", kaip suprantu
-
Naujasis Lentvaris. Ant kelio, trumpame ruože, užsipildavo vanduo. Net karštą vasaros dieną, kai visur sausa, būdavo, jog galima įvažiuoti į vandenį. Vėluoja su termino pabaiga.
Atgal:
Senas vaizdas:
https://www.google.com/maps/@54.6613...7i13312!8i6656
- 2 patinka
Komentuoti:
-
RK 5216, Nemenčinės pagrindinė Švenčionių g. nuo miesto centro iki KK 102. Mieste virš 5 000 gyventojų.
Gyvenimas verda. Daug komercijos pirmuose aukštuose, beveik jokių parkingų tarp pastatų ir gatvės, pastatukai skirtingi. Dviračių buvo pakankamai nemažai, jų judesys visur aplink dviračių taką, tik ne jame. Beveik pasiekiama nuo Vilniaus dviračių takais. Eismas tiltu per upę ramus, nes telpa tik viena mašina ir dviratis šalia.
Vilnius City Cycling Map by Road Surface // https://www.google.com/maps/d/edit?m...255731234&z=13
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20. Tako pabaiga.
21. Atgal.
22. Dar atgal.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Gal kas žinote, ar kas nors dar bus daroma su neužbaigta atkarpa, matoma 24, 25 nuotraukose? Nes dabar privažiuojamieji keliai tik ligi elektros stulpo
Komentuoti:
-
-
-
Nuo Vilniaus iki Nemenčinėlės palei Molėtų pl. – A14
[1 iš 2]
Vilnius City Cycling Map by Road Surface // https://www.google.com/maps/d/edit?m...255731234&z=13
Žamėlapyje paspaudus ant segmentų atsidaro tų ar netolimų apylinkių nuotraukos.
1. Senas takas
2. Pereina į naują
3. Bortas prieš laiptus
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10. Priekinis ratas paslydo 2 kartus už tų metalų. Pagal įstatymus pandusai dviračiams privalo būti iš neslydžios dangos.
11. Slidus net tas betonas kažkuo apdirbtas. Pagrindas banguotas.
12.
13.
14.
15. Tiek vedimo paviršius, tiek nukreipiamosios trinkelės veda į 110 km/h važiuojamąją dalį.
16. Fallout: Vilnius District (leidžiu dėtis ant desktop'ų)
17.
18.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Buvau praleidęs šį sąrašą.
ŠaltinisEsant dabartiniam finansavimui, 2021 m. planuojama paskelbti viešuosius pirkimus pirmųjų 25 ruožų (apie 27 km) projektavimui. Pirminiais skaičiavimais šiems takams įrengti reikės apie 10 mln. eurų.
Šiuo metu skaičiuojamas poreikis naujų pėsčiųjų ir dviratininkų takų valstybinės reikšmės kelių tinkle per gyvenvietes siekia 1852 km.
Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros gyvenvietėse įrengimo prioritetinė eilė
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Net nebuvau atkreipęs dėmesio, kad čia ne dviračiams projektuota, nesusimąsčiauParašė dondc Rodyti pranešimąAčiū už pasidalinimą, buvo įdomu. Tai ką, visgi yra Lietuvėlėj pinigų?
Šiaip čia, turbūt, pėsčiųjų ir dviračių tako ženklas stovi trasos pradžioje? Tai reiškia, viso labo, šaligatvį (nors ir asfaltuotą), kuriuo privalai važiuoti prievarta, o ne gatvėje trukdyti mašinoms.
Tas pandusas, nepriklausomai ar ten viršuj dviračių takas, gali būti traktuotinas tik kaip neįgaliųjų pandusas ir tik šaligatvio dalis. Dviračių pandusai visai kitų charakteristikų: normalųs posūkių spinduliai, plotis nesiaurėjantis (na, kaip tuose užsienio pavyzdžiuose), o Lietuvoje dar privaloma ir neslystanti speciali danga (guminė, etc.). Taip pat, tikėtina, projektuojant dviračių tikrą pandusą, vietoj 10-ies kilpų, būtų bent per pus mažiau su papildomomis „plokščiomis salelėmis” (jei pakilimai ilgi).
Vienoje nuotraukoje net matosi ženklas „pėsčiųjų takas“.
Vadinasi, dviračių rampų įrengimas daug sudėtingesnis, nes reikia atitinkamai daugiau ploto ir pan. Kas dėl pinigų, tai jų trūkumu Alytus tikrai nesiskundžia, jau gal neliko neišgrįsto ar neišasfaltuoto kampelio
O šiaip įdomu, kad į pastabas projektuotojai visgi atsižvelgia. Gal po truputį patobulės...
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Ačiū už pasidalinimą, buvo įdomu. Tai ką, visgi yra Lietuvėlėj pinigų?
Šiaip čia, turbūt, pėsčiųjų ir dviračių tako ženklas stovi trasos pradžioje? Tai reiškia, viso labo, šaligatvį (nors ir asfaltuotą), kuriuo privalai važiuoti prievarta, o ne gatvėje trukdyti mašinoms.
Tas pandusas, nepriklausomai ar ten viršuj dviračių takas, gali būti traktuotinas tik kaip neįgaliųjų pandusas ir tik šaligatvio dalis. Dviračių pandusai visai kitų charakteristikų: normalųs posūkių spinduliai, plotis nesiaurėjantis (na, kaip tuose užsienio pavyzdžiuose), o Lietuvoje dar privaloma ir neslystanti speciali danga (guminė, etc.). Taip pat, tikėtina, projektuojant dviračių tikrą pandusą, vietoj 10-ies kilpų, būtų bent per pus mažiau su papildomomis „plokščiomis salelėmis” (jei pakilimai ilgi).
Dėl taip savižudiškai suprojektuotų nusukimų ties slaiptais, teko susidurti ir Vilniuje, projektuojant Baltojo tilto rekonstrukciją. Siunčiau pastabą tam potencialiam žudikui (iš Vilniaus plano, haha), turbūt sudrėko (pažastys) bedėkojant:
Feb 20, 2018
Aišku, kai įsabačins tą tvorą, tai įdomu ar bus išlaikytos saugos zonos. Na, bijau, kad patirtis jau sako, ko galima tikėtis.Labas rytas,
1. Pastebėjimas dėl posūkio tikrai vertingas,. Reikės formuoti fizinę kliūtį ir labiau informuoti dėl posūkio. Labai ačiū, už šį komentarą, tikrai geras pastebėjimas. Dėl laiptų perkėlimo reikės pažiūrėti bendroje kompozicijoje, bet manau irgi galima sprendimas. Tačiau visi šie nedideli laiptai prie tilto yra tik šalutiniai ir bus naudojimi gana retai, pagrindinis srautas vistiek trauks tiltu.
2. Dėl šių laiptų atsakau taip pat, tai rečiau naudojami laiptai, bet vis tiek gal labiau reikalingi šioje pusėje nes kitoje pusėje galima nusileisti tilto nuolydžiu.
3. Visi dviračių takai projektuomia žemiau (per nusklembtą bortą). Bet dėl posūkių ir laiptų butinai reikės ženklinimo ir informacijos.
Labai dėkui už pastebėjimus.

P. S. Na stebėsim, kaip ten bus nusklembti bortai ant tilto. Virš T. Narbuto g. sukniso viską kapitaliai ir nieko neliko panašaus į tai, kas buvo suderinta su visuomene, net per 2 viešus svarstymus. Tuo tarpu Šimašius juostą kirpo ir šypsojosi žurnalistams atidarymo metu, o už metro nuo jo, paspsirtukininkai skundėsi labai slidžia dažyto betono danga.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Įdomumo dėlei įdėsiu dviračių taką Lietuvoje su dideliu aukščio skirtumu, nes gal ne visi matę. Jis yra Alytuje, prie Tūkstantmečio tilto.
Skirtumas tarp aukščiausios (ant terasos) ir žemiausios (šalia Nemuno) tako dalies – 50 metrų.
Leidžiantis nuo viršaus, dviračių takas eina palei gatvę, aukščių skirtumas apie 20 m, nuolydis 6 %.
Tada takas su vienu pabangavimu nuo pylimo leidžiasi žemyn ir čia reikia pravažiuoti dar 5 „serpantinus“ („V“ formos takas). Pabaigoje yra dar vienas V. Pėstieji gali lipti tiesiai laiptais.
Tiesa, saugumo prasme galėjo būti viskas labiau apgalvota. Atvažiuojant nuo viršaus, kai kairėje prasideda pirmoji „V raidė“, čia reikia staigiai sukti į kairę. Laiku nepasukus galima nudardėti laiptais. Nėra jokių įspėjamųjų ženklų. Kaip šitoj nuotraukoj:
Šiaip jau visi posūkiai gana staigūs bei takas gana siauras, todėl jų neišeis įveikt, jeigu važiuosi greičiau, negu eitų pėstysis. Tad ties kitomis „V raidėmis“ nudardėt mažai šansų.
Vaizdai iš drono: https://www.youtube.com/watch?v=41Qf...raidantiKamera
Apibendrinant, takas neblogas. Gal ir Vilniuje kur nors tokia schema tiktų (tik reikėtų paplatinti).Paskutinis taisė taccido; 2020.12.24, 16:17.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Šulinys aukštokas atrodo. Visi taip ar čia vienas išskirtinis toks?Parašė Riedis Rodyti pranešimąPlungė, Laisvės g. Tiesiamas dvirtakis (kelio rekonstrukcija su apšvietimu ir t.t.) pagal naujus standartus. Maloniai nustebino, kad gatvė palikta pakankamai siaura.
Numatoma per artimiausius 2 metus rekonstruoti pagrindines 2 gatvių ašis nuo priemiesčio dvirtakio iki centro, įrengiant dvirtakius.
Komentuoti:
-
"Blogiausiu" atveju galės vaikai saugiai važinėtis.
Tamsiu paros metu ramiau. Kai lija, šlapia patogiau.
Čia kai kurie "kaimiečiai" iš prekybcentrio aikštelės nemoka išsukti be ratų praslydimo.
Bile tik daugiau miesteliuose tokių rekonstrukcijų. Tokiais tempais Iki 2030 sunku bus įsivaizduoti kaip gyvenome be takų sistemos.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Biski nematau logikos tokios kategorijos gatveje tiesti atskira dviraciu taka.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Plungė, Laisvės g. Tiesiamas dvirtakis (kelio rekonstrukcija su apšvietimu ir t.t.) pagal naujus standartus. Maloniai nustebino, kad gatvė palikta pakankamai siaura.
Numatoma per artimiausius 2 metus rekonstruoti pagrindines 2 gatvių ašis nuo priemiesčio dvirtakio iki centro, įrengiant dvirtakius.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Dviračių takas: A14 (Vilnius-Utena)
Vaizdas iš vakarinės pusės Vilniaus kryptimi. Po pusmečio darbai vyksta vis dar toje pačioje vietoje. Tako plotis geras. Visgi gaila, jog ne požeminė pervaža (be laiptų), nes toliau tęsiasi dviračių takas kitoje kelio pusėje (persikėlus per viaduką) ir nuo Vilniaus ribos lieka senai pastatyta atkarpa – labai siaura, kad sunku prasilenkti dviems, o vis dėl sunešamo smėlio ir pavojinga paslysti plentinėmis padangomis. Valo tik kartą metuose, o tas asfalto bortelis sulaiko nešamą smėlį nuo kelio.
Vaizdai sukantis atgal (nuo Vilniaus krypties):
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Tai kad net Sostinės regiono 192.5 km skamba kaip iš fantastikos srities, nebent įskaičiuoti zuokiniai patepliojimai ant šaligatvių, Kauno apskrity gal už takus apskritai ima visus šaligatvius (o ko ne dviračių takas jei važiuot galima?)
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Gyrėsi berods, kad daugiausiai Lietuvoje kilometrų nuties Kauno mieste. Dauguma takų yra po paprastųjų/kapitalinių remontų tiesiog perasfaltuoti šaligatviai, kai kurie gal net pėsčiųjų/dviračių tako ženklų neturi, bet galimai priskirti dviračių takams, turbūt su sąlyga, norit važiuojat gatve, norit šaligatviu. Dar reiktų nepamiršti, kad Kauno apskrities miesteliuose irgi galėjo būti tvarkomi takai ir jie buvo priskirti pėsčiųjų/dviračių takams. Plius, Kauno apskritis tankiau gyvenama.Parašė Riedis Rodyti pranešimąNegi 2017-2018 Kaunas nutiesė 120km dviračių takų??? Ten gal per 100 suklydo, tada patikėčiau, kad panašiai su Vilnium.
Komentuoti:
-
Negi 2017-2018 Kaunas nutiesė 120km dviračių takų??? Ten gal per 100 suklydo, tada patikėčiau, kad panašiai su Vilnium.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Neaišku dėl duomenų patikimumo. LAKD dar tik pradeda/žada inventorizuoti dviračių takus. Savivaldybės gali būt net nepradėjus jų inventorizuot.
Kodėl Kauno apskrityje galimai daugiau dviračių takų nei Vilniaus apskrityje (Sostinės regione, kuriam priklauso Ukmergė). Didesnis gyventojų tankumas visame regione ir palankesnis dviračiams reljefas. Kauno apskrityje vyrauja lygumos, o Vilniaus apskritis yra kalvota, netgi aukščiausia Lietuvos kalva yra Vilniaus apskrityje.Paskutinis taisė PoDV; 2020.01.04, 20:31.
Komentuoti:
Komentuoti: