Dviračių takai Lietuvoje

[dondc]

Nemenčinė. Pranešimo #246 tęsinys.

Ružava – trinkelių dvirtakis. Sodriai oranžinė – asfalto dvirtakis.

https://www.streetskins.eu/vilnius-c...y-road-surface

Fotografuota nuo šiaurės prieš laikrodžio rodyklę:
1.

2.

3.

4.

5.

6. Paradoksas, kad trasos pažymėtos dviračių tako kelio ženklu, vadinasi slidinėti čia negalima, o dviračiu aklakelis dėl šios tvoros.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20. Sportinė šaudykla ↓ Buvo šaulys, poška normaliai.

21.

22.

23.

24.

25.

[Kaid]

Iš peržiūrėtų kruvos NL video dar niekur nemačiau taktilikos dviračių take.

Būtent, man yra tekę gyvai matyti tik kalnelius arba dangos įgilinimus/bangavimus.
Tokie siūlymai labiau ateina iš Lietuvos kelių, kur prieš sankryžas įrengia "tarkas".

[dondc]

Iš peržiūrėtų kruvos NL video dar niekur nemačiau taktilikos dviračių take.

[Kaid]

O kas čia per naujovė taktilinių trinkelių juostos dviračių take? Kokiais čia reglamentais remiamasi?

Teko sudalyvauti viešinime. Paaiškino, kad atliekant saugaus eismo auditą (vertino Vilnius Tech) bei gavus pastabą iš LAKD, kad reikia sumažinti greitį dviračių take, kur pėstieji kerta dviračių taką. Tad numatė trinkelių juostas, nes "ale Olandijoje tokius daro".

[Ginthus]

O kas čia per naujovė taktilinių trinkelių juostos dviračių take? Kokiais čia reglamentais remiamasi?

[ttttt]

Turbut nera miesto Lietuvoje ar net Rusijoje su kvailiau isdeliotais dviraciu takais nei Klaipedoje:

1) Jie dazniusiai prasideda vienoje puseje prie perejos ir tesiasi kitoje. Taip pat vingiuoja be jokios priezasties - parkuose dviraciu takas eina desine puse, bet veliau del tik gerai isgerusiam zinomu priezasciu - pereina i kaire puse ir atvirksciai.

2)Is esmes vien tik plyteles, nenorima tiesti asfalto

3) Senamiestyje daug kur eina vidury saligatvio

3) Net kai neina vidury saligatvio, buna suglausti su juo paliekant minimalu taka pestiesiems, ko pasekoje pestieji eina dviraciu taku.

Čia sakyčiau ir taip, ir ne.

Šiais metais teko kelis kartus apsilankyt Klaipėdoje ir visos išvardintos pretenzijos yra legitimios, bet yra adresuotos tik tiems "pirmiesiems dvirtakiams", kurių realiai nelabai ir kritikuočiau, nes jie buvo nutiesti kai Lietuvoje žmonės iš esmės neįsivaizdavo kaip reikia daryti teisingai. Čia kaip 2004-2010 Vilniaus dvirtakiai, kur "norėjo padaryt kažką gero, bet gavosi tai kas gavosi". Nauji Klaipėdoje tiesiami dvirtakiai niekuo nesiskiria nuo Vilniaus.

O kalbant apie Senamiestį, tai tiesą sakant nelabai įsivaizduoju kur jūs ten radot dvirtakius apart tos pagrindinės Tiltų gatvės, kur jie yra tiesiog nupaišyti ant bruko tokiu "early Zuokas" stiliuku, na arba "Naugarduko Šimašius style". Tikriausiai kalbat apie lygią granitinę šaligatvio dangą, kuria naudojasi paspirtukininkai, nes per bruką važiuot nėra įmanoma, bet tai nėra dvirtakiai.

[Valiukas]

ir vysnele ant torto cia. Kuo ne ruskyno logika? Vienoje sviesoforo puseje raudonas - dviraciu takas. Tas dviraciu takas yra pdarytas ir per pereja. Taciau kitoje puseje uz perejos tas pats raudonas takas tampa pesciuju taku. WTF? Akivaizdu, kad Klaipedos savivaldybeje dirba protiskai neigalus zmones.

Man rodos čia logika ta, kad už perėjos (na arba žiūrint iš fotograuojančiojo taško - prieš perėją) yra gatvėje atskira dviračių juosta. Kuri (greičiausiai, galimai, nežinau 100 proc.) buvo "įrengta" (nupiešta) kažkada vėliau nei raudonos trinkelės, būtent tokiu būdu sprendžiant pėsčiųjų ir dviratininkų srautų (ne)susikirtimo problemą.
Nu ne idealus sprendimas, sutinku.

[Zygis]

Turbut nera miesto Lietuvoje ar net Rusijoje su kvailiau isdeliotais dviraciu takais nei Klaipedoje:

1) Jie dazniusiai prasideda vienoje puseje prie perejos ir tesiasi kitoje. Taip pat vingiuoja be jokios priezasties - parkuose dviraciu takas eina desine puse, bet veliau del tik gerai isgerusiam zinomu priezasciu - pereina i kaire puse ir atvirksciai.

2)Is esmes vien tik plyteles, nenorima tiesti asfalto

3) Senamiestyje daug kur eina vidury saligatvio

3) Net kai neina vidury saligatvio, buna suglausti su juo paliekant minimalu taka pestiesiems, ko pasekoje pestieji eina dviraciu taku.


ir vysnele ant torto cia. Kuo ne ruskyno logika? Vienoje sviesoforo puseje raudonas - dviraciu takas. Tas dviraciu takas yra pdarytas ir per pereja. Taciau kitoje puseje uz perejos tas pats raudonas takas tampa pesciuju taku. WTF? Akivaizdu, kad Klaipedos savivaldybeje dirba protiskai neigalus zmones.

[Kaid]

Projektuojamas dviračių ir pėsčiųjų takas Tauragėje, Tilžės pl. (A12 kelias).
Projektuojamas 2,50 m plocčio dviračių takas, "kur nėra vietos" bendras, per vieną pervažą net 4,50 m (!!!).

https://www.taurage.lt/skelbimai/inf...-tinklu-staty/

[dondc]

KADA bus dviračių takai Vilnius-Trakai (Eurovelo ), Vilnius-Kernavė () ir Vilnius-Medininkai ()? Kaip ir TURĖTŲ tokie būti, nemanote? Nejaugi esame tokie skurdūs ir negalime nutiest?

Vilnius–Trakai, tai nuo Aukštųjų Panerių lapkritį statys taką iki Trakų Vokės. Nuo ten ramiai galima pramint gatve Liepų al., transporto arba nesutinki arba pora mašinų tik.

„Dviračių ir pėsčiųjų tako Fermentų, V. A. Graičiūno, Galvės, Stasylų ir Vinkšnų g. iki Liepų alėjos statybs projektas“ // https://docs.google.com/spreadsheets...5-M/edit#gid=0

Žemėlapyje geltona stora linija → žalia → Liepų al. iki Lentvario pervažos → netrumpa, bet ne baisi atkarpa iki Rubežiaus, kur prasideda senas (siauras, bet asfaltuotas) dviračių ir pėsčiųjų takas:



Į Medininkus nuo Naujininkų iki Wake parko yra asfaltuotas dviračių ir pėsčiųjų takas (ties Liepkalnio sankryža atskirtas raudonas), toliau tikrai galima gana saugiai ir pakankamai komfortiškai nuvažiuot iki pilies avarine juosta:





Taip netobula, bet kitur tokios prabangos nėra. Pravažiuojančios furos net nesijaučia per tokį atstumą. Ties Vilniumi kitur, kur tokia avarinė juosta yra, ten jau ir magistralės ženklas statomas draudžiantis dviračių eismą.

[dondc]

Čia dviratininkams draudžiama važiuoti gatve į apačią. O gyvenamoji zonos ženklas turi būti dar dešiniau už automobilio, nes jei jis būtų atsuktas šioje vietoje, gautųsi kad nuvažiavime į pervažą gali vaikščioti ir žmonės ir važiuoti dviračiai ir auto tik 20km/h.

Pasitikrinau PP, tai paties nuostabai, ženklai pasukti teisingai.



Pradžioje galvojau, jog įvažiuojant į sankryžą turėjo galioti gyvenamosios zonos pabaiga, o išvažiuojant iš jos – gyvenamoji zona pačioje gatvėje link pastatų. Net paralelinėje gatvėje pastatė 20 km/h ribojamo greičio ženklą, nors ten važiuoja viešasis transportas:

Įvažiuojant į sankryžą iš šiaurės į rytus:

Visgi ženklai – pagal taisykles – turi būti statomi iš važiuojamosios dalies dešinės, tai tas gyvenamosios zonos ženklas turėjo būti prieš įvažiavimą (nuo fotografuotojo pozicijos). Šiaip nelogiška, kad taip stačiai pasukti ženklai, juk važiuojant gatve negali jų normaliai matyt (turėtų atsukt ir statyti su papild. lentele – rodykle į dešinę arba dešinėje ir atitraukiant).

[PoDV]

Vilnius yra išleidęs savo ženklinimo taisykles, o visoje Lietuvoje nėra standartizavimo, nes nėra jokiuose reglamentuose, tai aprašyta/pavaizduota. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse yra aprašyta tik apie atskirimą nuo kitų eismo dalyvių ir apie pervažų ženklinimą.

Iš 2022 m. horizontaliojo ženklinimo redakcijos.

Siaura brūkšninė linija 1.5

... 3) Priešingų krypčių dviračių srautų atskyrimas dviračių takuose.

Naudojama 1 m ilgio linija su 3 m pločio tarpu.

61. Dviračių takuose, pėsčiųjų ir dviračių takuose ir dviračių juostose gali būti ženklinami dviračio simboliai 1.23 ir (arba) individualiai suprojektuotos rodyklės 1.16, nurodančios važiavimo kryptis. Dvipusio eismo dviračių takuose priešingų krypčių srautai atskiriami siaura brūkšnine linija 1.5, o vingiuose ar kitose pavojingose vietose – siaura ištisine linija 1.1.

Pasipildė dar vienu punktu dviračiams. Ko trūksta tai taikymo taisyklių. Labiau norėtųsi turi būti ir atitinkami takų pločiai. Nėra būtina ženklinti siauresnių dvipusių takų, bet platesnius kaip 2 m (tinka ir 2,5 m) manau būtinai reikia paženklinti projektų įgyvendinimo metu. Atsiranda daug dviračių takų kur ai nereikia.

Reikia standartizacijos. Jei pasirinkom ženklint, tai ženklinam. Pvz. Švedija tiesiog niekur neženklina vidurinės linijos, o Danija (ir Olandija) visose dvipusiuose žymi vidurinę liniją.

Taip kaip yra punktas automobilių keliams:

53. Kelių ruožuose, kai važiuojamoji dalis yra 5,5 m pločio arba daugiau, eismo juostos atskiriamos siaura brūkšnine linija 1.5.

54. Keliuose su siauresne kaip 5,5 m pločio važiuojamąja dalimi eismo juostos paprastai neatskiriamos.

55. Brūkšninės linijos bendruoju atveju ženklinamos simetriškai ant eismo juostų ribos.

Su automobilių keliais galimos visokios individualios situacijos, kur ašinių linijų nereikia (pvz. parkavimas, gali būti ir daugiau situacijų kai ašinis ženklinimas netikslingas), o su dviračių takais tokių individualistinių situacijų daug mažiau.

[Kaid]

Kai įvairios institucijos gebės dirbti kartu ir dalintis pinigus
O tai dabar kiekvienas su savo prioritetais, savo planais, savo pinigais, savo sklypais ir t. t.

[dangoraižistas]

KADA bus dviračių takai Vilnius-Trakai (Eurovelo ), Vilnius-Kernavė () ir Vilnius-Medininkai ()? Kaip ir TURĖTŲ tokie būti, nemanote? Nejaugi esame tokie skurdūs ir negalime nutiest?

[thomcius]

Lerntvario miestas. Rekonstruota geležinkelio pervaža į dviejų lygių. Pertvarkytas greta esantis parkas. Ružava – trinkelės, oranžinė – asfaltas, gelsva – žvyrkelis, ruda – medis, juoda – esamos statybos.





Įvažiuojant į sankryžą iš vakarų į šiaurę.Projekte buvo dviračių ir pėsčiųjų ženklas, bet įrengė tik draudžiamąjį dviračiams. Gyvenoamosios ir gyvenamosios pabaiga ženklai nusukti skersai:

Čia dviratininkams draudžiama važiuoti gatve į apačią. O gyvenamoji zonos ženklas turi būti dar dešiniau už automobilio, nes jei jis būtų atsuktas šioje vietoje, gautųsi kad nuvažiavime į pervažą gali vaikščioti ir žmonės ir važiuoti dviračiai ir auto tik 20km/h.

[Resutas]

Gal yra naujienų dėl ministerijos žemėlapio dviračių takams visai Lietuvai?

[Kaid]

Dar ko pasigendu tai standartizuoto ženklinimo atskiram dviračių takui. Jei dvipusis takas bent 2 m pločio, tada punktyras per vidurį. Jei vienpusis takas ar labai siauras (2 m>) dvipusis, tada punktyro nėra.

Dabar koks Vilnius jau tvarkingai braižyt po truputį išmoksta, likusi Lietuva kaip kam smagiau braižo. Įsivaizduokit jei kelius viena savivaldybė vienaip braižytų juostas, o kita savivaldybė savaip sugalvotų, arba nuspręsti, kad gal nereikia iš vis juostų. Auto keliuose standartizavimas kad ir kokios būtų vietinės variacijos vis tik jaučiasi, o su dviračiais nelabai dar.

Vilnius yra išleidęs savo ženklinimo taisykles, o visoje Lietuvoje nėra standartizavimo, nes nėra jokiuose reglamentuose, tai aprašyta/pavaizduota. Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklėse yra aprašyta tik apie atskirimą nuo kitų eismo dalyvių ir apie pervažų ženklinimą.

[PoDV]

Reiktų standarto kaip takas kerta statmenas auto gatves. Dabar bet kas būna, nuo idealios situacijos, pvz Klaipėdos Śilutės pl., kur viename lygyje susilieja ir sklandžiai važiuoji per gatvių susikirtimus, iki tragiškos situacijos pvz. Prienuose, kai nuo 130 kelio suki į miestą ir nusileidus tuo kalnu, kiekvienas susikirtimas su gatvele (o jų daug) yra vos ne kaip ant bortelio užšokimas, ant kiek stačiai padaryta kažkokių idiotų.

Dar ko pasigendu tai standartizuoto ženklinimo atskiram dviračių takui. Jei dvipusis takas bent 2 m pločio, tada punktyras per vidurį. Jei vienpusis takas ar labai siauras (2 m>) dvipusis, tada punktyro nėra.

Dabar koks Vilnius jau tvarkingai braižyt po truputį išmoksta, likusi Lietuva kaip kam smagiau braižo. Įsivaizduokit jei kelius viena savivaldybė vienaip braižytų juostas, o kita savivaldybė savaip sugalvotų, arba nuspręsti, kad gal nereikia iš vis juostų. Auto keliuose standartizavimas kad ir kokios būtų vietinės variacijos vis tik jaučiasi, o su dviračiais nelabai dar.

[digital]

Atrodo kaip Naujosios Vilnios 50 metų senumo požeminė perėja, nors Lentvaryje dar tik puse metų kaip funkcionuoja...

Čia sena pėsčiųjų perėja po geležinkeliu, nauja ši:

[Kaid]

Atrodo kaip Naujosios Vilnios 50 metų senumo požeminė perėja, nors Lentvaryje dar tik puse metų kaip funkcionuoja...