Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

[dsanto]

Žinau, kad nenumatyta. Tiesiog norėtųsi kaip geriau

Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės sausio 23 d. buvo paskelbtos Seimo teisės aktų projektų puslapyje:

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaiesk..._fix=n&p_gov=n

Reikėjo pareikšti pastabą, kol taisyklės nebuvo patvirtintos

[MikasRidikas]

Nuo geguės 1 d. įsigaliosiančios Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės:

33. Įspėjamieji ženklai naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

80. Ženklas Nr. 137 „Kiti pavojai“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra kitokių įspėjamaisiais ženklais nenumatytų pavojų (prie pat važiuojamosios dalies augantys medžiai, virš važiuojamosios dalies išsikišusios medžių šakos, blogas matomumas sankryžoje ir pan.).

41. Ypač pavojinguose ruožuose įspėjamuosius ženklus pagal 9 priede pateiktas principines schemas leidžiama įrengti pagamintus ar sukomponuotus ryškiaspalviuose skyduose.

Jokių įspėjimų apie pasikeitusį ženklinimą nenumatyta. Ir KET ženklą Nr.137 apibūdina: "Kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų".

Žinau, kad nenumatyta. Tiesiog norėtųsi kaip geriau

[dsanto]

Taip, toks ženklas su papildomu, atkreipiančiu dėmesį fonu ir su papildomu situacijos išdėstymu kiekvienam atvejui atskirai - būtų idealus variantas. Tik aš nelabai tikiu jo įgyvendinimo realumu. Todėl ir sakau, kad būtų neblogai bent jau atkreipiantis į save dėmesį ženklas su visiems atvejams vienodu įspėjimu. Pilnai galėtų būti tas pats (137) ženklas, įrėmintas geltame atsispindinčiame fone, kuriame būtų užrašas apie tai, kad sekančioje atkarpoje yra kelio ženklinimo/žymėjimo pakeitimų ir vairuotojai turi būti budrūs. Protingai išdėsčius - efektas tikrai būtų.

Nuo geguės 1 d. įsigaliosiančios Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės:

33. Įspėjamieji ženklai naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

80. Ženklas Nr. 137 „Kiti pavojai“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra kitokių įspėjamaisiais ženklais nenumatytų pavojų (prie pat važiuojamosios dalies augantys medžiai, virš važiuojamosios dalies išsikišusios medžių šakos, blogas matomumas sankryžoje ir pan.).

41. Ypač pavojinguose ruožuose įspėjamuosius ženklus pagal 9 priede pateiktas principines schemas leidžiama įrengti pagamintus ar sukomponuotus ryškiaspalviuose skyduose.

Jokių įspėjimų apie pasikeitusį ženklinimą nenumatyta. Ir KET ženklą Nr.137 apibūdina: "Kelio ruožas, kuriame yra kitais ženklais nenumatytų pavojų".

[MikasRidikas]

Toks jau yra (137), tik reikia teisingai/protingai jį naudoti, pvz. geltoname fone su prierašu apie eismo žymėjimo pasiketimus... ir išdestyti protingai, kad butu pastebimi visom aplinkybem.

Taip, toks ženklas su papildomu, atkreipiančiu dėmesį fonu ir su papildomu situacijos išdėstymu kiekvienam atvejui atskirai - būtų idealus variantas. Tik aš nelabai tikiu jo įgyvendinimo realumu. Todėl ir sakau, kad būtų neblogai bent jau atkreipiantis į save dėmesį ženklas su visiems atvejams vienodu įspėjimu. Pilnai galėtų būti tas pats (137) ženklas, įrėmintas geltame atsispindinčiame fone, kuriame būtų užrašas apie tai, kad sekančioje atkarpoje yra kelio ženklinimo/žymėjimo pakeitimų ir vairuotojai turi būti budrūs. Protingai išdėsčius - efektas tikrai būtų.

[Mørtã]

...Visais atvejais naudojamas vienodas, patvirtintas standartas. Tuo pačiu, tikriausiai, ir paprastesnės procedūros - nereikia įvairių schemų, tekstų derinimų ir pan. Tereikia užsakyti standartinį ženklą.

Toks jau yra (137), tik reikia teisingai/protingai jį naudoti, pvz. geltoname fone su prierašu apie eismo žymėjimo pasiketimus... ir išdestyti protingai, kad butu pastebimi visom aplinkybem.

[MikasRidikas]

Galim pratęst diskusiją ženklinimo temoje. Aš nemanau, kad tiktų vienas įspėjamasis ženklas prieš atkarpą, kurioje pakeistas ženklas ar eismo reguliavimas. Žymiai aiškiau, jei būtų statomi ženklai su tekstu - į ką atkreipti dėmesį ir kas pasikeitė.

Sutinku, kad toks variantas būtų protingiausias. Bet. Bandau žiūrėti iš taupymo pozicijos, nes ji visada akcentuojama. Teoriškai vairuotojas ženklus ir ženklinimą turi sekti visais atvejais važiuodamas. Suprantama, kad kiekvieną dieną bevažinėjantys tomis pačiomis vietomis į ženklus dėmesio dažniausiai nelabai kreipia, nes žino juos mintinai. Todėl manau, kad užtektų tik įspėjimo apie pasikeitimus, o vairuotojas, pamatęs tokį įspėjimą tiesiog vėl atkreipia dėmesį į ženklus ar kelio ženklinimą ir vadovaujasi jais kaip bet kurioje kitoje pažįstamoje ar nepažįstamoje vietoje. O taupymas gaunasi tame, kad nereikalauja kiekvienam pakeitimui gaminti atskiro įspėjamojo ženklo. Visais atvejais naudojamas vienodas, patvirtintas standartas. Tuo pačiu, tikriausiai, ir paprastesnės procedūros - nereikia įvairių schemų, tekstų derinimų ir pan. Tereikia užsakyti standartinį ženklą.

[dsanto]

Aš įsivaizduoju, kad pakaktų net ir standartinės visiems atvejams lentelės (aišku, atkreipiančios į save dėmesį), kurioje būtų informuojama, kad priekyje esančioje atkarpoje yra ženklinimo pakeitimų ir vairuotojai būtų atidūs.
Bet čia jau nuokrypis nuo temos, apie tai nebent reikėtų ženklinimo temoje kalbėti.

Galim pratęst diskusiją ženklinimo temoje. Aš nemanau, kad tiktų vienas įspėjamasis ženklas prieš atkarpą, kurioje pakeistas ženklas ar eismo reguliavimas. Žymiai aiškiau, jei būtų statomi ženklai su tekstu - į ką atkreipti dėmesį ir kas pasikeitė.

[sleader]

Turbūt reikia išskirti temą "Kelių ženklinimas Lietuvoje" į atskiras temas:
- vertikalų ir horizontalų kelių ženklinimą (linijos, eismo ženklai)
- nuorodas, apylankas, vairuotojų informavimą apie objektus
(...)
- įspūdžius iš olandijų ir bandymus išsiaiškinti, kas kokiose Vakarų šalyse yra buvęs (kažkodėl niekam nekyla mintis Prancūzijsos ar Vokeitijos kelių temos teršti savo įspūdžais iš Kauno ar Šiaulių)

Siūlyčiau neišskirti ženklų ir ženklinimo, bei konkrečių ženklinimų (apylankų, nuorodų) į atskiras temas. Kadangi veliau gali būti painu atskirti į kokią temą ką talpinti. Ir žmonės rašydami pranešimą, neradę (neieškoję) konkrečios temos pvz. apie apylankų ženklus, viską talpins į bendrą apie ženklinimą.

[Romas]

Turbūt reikia išskirti temą "Kelių ženklinimas Lietuvoje" į atskiras temas:
- vertikalų ir horizontalų kelių ženklinimą (linijos, eismo ženklai)
- nuorodas, apylankas, vairuotojų informavimą apie objektus
(...)
- įspūdžius iš olandijų ir bandymus išsiaiškinti, kas kokiose Vakarų šalyse yra buvęs (kažkodėl niekam nekyla mintis Prancūzijos ar Vokietijos kelių temos teršti savo įspūdžais iš Kauno ar Šiaulių)

[Al1]

Nori nenori, bet kalbant apie kelių ženklinimą Lietuvoje yra žiūrima ir kaip yra kitose šalyse. Tačiau kai kurie yra tvirtai įsitikinę, kad viskas, kas Vakaruose, yra gerai, todėl būtinai reikia įgyvendinti ir Lietuvoje...
P.S. Europoje buvęs ir ne kartą.

[Eimantas]

Yra tema apie Beniliukso kelius.

John, niekas neneigia, kad esant galimybei reikia įleisti įvažiuojančias mašinas, bet tam nereikia jokių taisyklių rašytinių, ir taip dauguma įleidžia. Ir tikrai daug pavojingiau ir nelogiškiau blškytis važiuojantiems pirma juosta, ypač jei tai sunkvežimiai, o ne įvažiuojantiems. Olandijoj tikrai užtenka to ilgio, kad įsilieti į srautą, Lietuvoje per trumpos tos juostos, ir maža to, pusė lenda neišnaudoję viso ilgio įsibėgėjimui, ir dar bijo pedalą nuspausti iki galo, lyg variklis subyrėtų.

[Al1]

Persirikiavimas į kairesnę (UK atveju - dešinesnę) juostą ir kelio atlaisvinimas, kai iš greta esančios greitėjimo juostos į magistralę įvažiuoja automobilis, yra savaime suprantamas dalykas. Tik nežinojau, kad tai įtvirtinta taisyklėse. Visuomet galvojau, kad tai labiau mandagumo ir vairavimo kultūros reikalas. Nors man niekada net nekiltų mintis elgtis kitaip. Pastebėjau, kad Lietuvoje tai kol kas nėra įprasta ir važiuojantys pirma juosta paprastai nepersirikuoja, kad atlaisvintų kelią įvažiuojantiems iš greitėjimo juostos. O įvažiuojantys iš greitėjimo juostos nesitiki, kad kiti jiems atlaisvins kelią ir stengiasi visaip išvengti manevro (t.y. ima stoti greitėjimo juostos pabaigoje, net jei aš jau persirikiavau į antrą juostą).

O šiaip tokia tvarka yra gana logiška, nes sustojus greitėjimo jostos pabaigoje ir kone nuo 0km/h įsibėgėjant jau pirmoje magistralės juostoje, kyla kur kas didesnis pavojus. Dėl to važiuojantis pirma juosta turi arba pristabdyti arba persirikuoti į greitesnę juostą. Toks važiavimas yra augesnis, tauoesnis, greitesnis, efektyvesnis... taigi, geresnis.

Tai labai bloga praktika, nes tolimesnėmis juostomis visuomet važiuoajma greičiau, nei pirmą. Todėl persirikiuoti įleidžiant kiekvieną įvažiouiojantį yra labai pavojinga - gali tekti stabdyti, jei pasirodys, kad antra juosta užimta. Labai bloga tvarka. Praktiškai saugiau tuomet yra važiuoti antra juosta. Bet kaip su sunkvežimiais? Jiems tai košmaras. Juk jie važiuoja paprastai pirma juosta. Ir kiekvieną kartą įleidinėti įsukantį... Ne, saugumas keliuose nuo tokios tvarkos tik pablogėja. Sunkvžimis turi maltis tarp pirmos ir antros juostos arba stabdyti staiga... O jei dar kelias slidus...

Logiška tik tada kada galvojama naturaliai, o nebandoma pritraukti dirbtinai. Jei skaitoma kad juosta yra "greitejimo", tai greitis joje turi dideti. Naturalu? Ar yra kokie neaiškumai? Jei greitis auga, tai stabdyti joje (del to kad kažkoks A|1, ar kitas runkelis bukai nepraleidžia) nelogiška, nes stabdantis automobilis is vienos puses pavojinga kliutis vaziuojantiems ta pačia juosta, iš kitos vaziuojantiems gretima juosta.
Nyderladuose su tokiu bukumu išpresta per taisykles. Uždrausta blokuoti kita automobili, kuriam baigiasi jo juosta, nesvarbu ar iš kaires, ar iš dešines, tuo išvengiama, arba bent sumažinama susidurimo tikimybe.

Nu laba diena... Nesaugu yra stabdyti tiems, kas važiuoja pirma juosta, įleidžiant iš dešinės. O tie, kas greitėja, jie nėra pasiekę maksimalaus greičio, be to priekyje jiems dažniausiai nėra jokios kliūties. Greitėjimo juosta dažniausiai būna tik pažymėta linijomis, už jos galima važiuoti kelkraščiu. Blogiau, jei juosta baigiasi fiziškai. Bet tas, kuris nori įsilieti į srautą turi būti budresnis ir įsitikinti, ar jam priekyje pakankamai laisvo kelio.

[dsanto]

Visų pirma, kad toerit (oprit) yra greitėjimo juosta. Dėl pirmenybės užklausiu olando, ženklinimo eksperto.

Patikslinsiu - tai gali būti vadinama ir "rampa". Bet ką aš noriu pabrėžti, kad ši juosta nėra eilinė juosta, kaip sakei, kuri tiesiog pasibaigia. Ji skirta įsibėgėjimui, nesvarbu, kad ji labai ilga. Olandų ženklinimo dokumente šios juostos linijos ženklinimas yra skyriuje "Bijzondere rijstroken" - "Specialiosios eismo juostos". Ir ji atskiriama stora brūkšnine linija.

Paprastos eismo juostos atskiriamos 3/9 m ilgio ir 0,15 m pločio brūkšnine linija, o speciali juosta 1/3 m ilgio ir 0,45 m pločio brūkšnine linija:



Palyginimui, Lietuvoje paprastos eismo juostos automagistralėse / greitkeliuose bus atskiriamos 4/12 m ilgio ir 0,15 m pločio brūkšnine linija, o speciali juosta 2/6 m ilgio ir 0,30 m pločio brūkšnine linija:

[Mørtã]

Labai keista, nes mano asmeninė patirtis byloja priešingai.

Mano irgi, bet negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, vokiečiu KET neturiu/neskaičiau...

[Mørtã]

Tikrai pagal taisykles reglamentuota? Kas būtų kaltas avarijos atveju...

Nyderlanduose tikrai... aš jau rašiau čia, 14-tas taisyklių punktas. Kaltas bus tas kuris užblokavo kitą automobilį.

[sleader]

Mano asmeninė patirtis irgi byloja, kad vokiečiai geranoriškai praleidžia persirikiuojančius. Nesvarbu ar iš greitėjimo juostos, ar trijų juostų kelyje rikiuojantis iš pirmos į antrą. Užtenka parodyti posūkio signalą ir jei yra galimybė, gretima juosta važiuojantis stengiasi pasitraukti.

[Lettered]

Labai keista, nes mano asmeninė patirtis byloja priešingai.

Kokiame A2 galima visiškai saugiai pasitraukti beveik visada, bet A1 sunkiau. Jau nekalbant apie gerokai intensyvesnius Vokietijos greitkelius. Todėl ir reikalingos kuo ilgesnės greitėjimo/lėtėjimo juostos.

[dsanto]

Persirikiavimas į kairesnę (UK atveju - dešinesnę) juostą ir kelio atlaisvinimas, kai iš greta esančios greitėjimo juostos į magistralę įvažiuoja automobilis, yra savaime suprantamas dalykas. Tik nežinojau, kad tai įtvirtinta taisyklėse. Visuomet galvojau, kad tai labiau mandagumo ir vairavimo kultūros reikalas. Nors man niekada net nekiltų mntis elgtis kitaip. Pastebėjau, kad Lietuvoje tai kol kas nėra įprasta ir važiuojantys pirma juosta paprastai nepersirikuoja, kad atlaisvintų kelią įvažiuojantiems iš greitėjimo juostos.

O šiaip gana logiška, nes sustojus greitėjimo jostos pabaigoje ir kone nuo 0km/h įsibėgėjant jau pirmoje magistralės juotoje, kyla kur kas didesnis pavojus. Dėl to važiuojantis pirma juosta turi arba pristabdyti arba persirikuoti į greitesnę juostą.

O aš kažkur girdėjau, kad vokiečiai neužleidžia persirikiuojančių iš greitėjimo juostos, nes tam reiktų arba keisti greitį, arba persirikiuoti - o tai neva pavojingesnis veiksmas, nei greitėjimo juostoje esančiam vairuotojui tinkamu momentu persirikiuoti į pagrindinę juostą, nes jis neturi pirmenybės. Tai ne mano nuomonė, tiesiog esu skaitęs vieno lietuvio pasakojimą.

[Lettered]

Persirikiavimas į kairesnę (UK atveju - dešinesnę) juostą ir kelio atlaisvinimas, kai iš greta esančios greitėjimo juostos į magistralę įvažiuoja automobilis, yra savaime suprantamas dalykas. Tik nežinojau, kad tai įtvirtinta taisyklėse. Visuomet galvojau, kad tai labiau mandagumo ir vairavimo kultūros dalykas. Nors man niekada net nekiltų mntis elgtis kitaip. Pastebėjau, kad Lietuvoje tai kol kas nėra įprasta ir važiuojantys pirma juosta paprastai nepersirikuoja, kad atlaisvintų kelią įvažiuojantiems iš greitėjimo juostos.

O šiaip gana logiška, nes sustojus greitėjimo jostos pabaigoje ir kone nuo 0km/h įsibėgėjant jau pirmoje magistralės juotoje, kyla kur kas didesnis pavojus.

Tikrai pagal taisykles reglamentuota? Kas būtų kaltas avarijos atveju, juk negali praleisti, kai kita juosta irgi užimta. Arba gali tiesiog pamiršti praleisti.
Lietuvoje irgi gana populiaru praleisti, taip sakau, nes pats gana dažnai važiuoju magistralėmis čia

[Mørtã]

Kodėl nesaugu ir kodėl kažkas trukdė įvažiuoti? Juk tas, kuris persirikiuoja, privalo duoti kelia važiuojančiam tiesiai. Viskas logiška...

Logiška tik tada kada galvojama naturaliai, o nebandoma pritraukti dirbtinai. Jei skaitoma kad juosta yra "greitejimo", tai greitis joje turi dideti. Naturalu? Ar yra kokie neaiškumai? Jei greitis auga, tai stabdyti joje (del to kad kažkoks A|1, ar kitas runkelis bukai nepraleidžia) nelogiška, nes stabdantis automobilis is vienos puses pavojinga kliutis vaziuojantiems ta pačia juosta, iš kitos vaziuojantiems gretima juosta.
Nyderladuose su tokiu bukumu išpresta per taisykles. Uždrausta blokuoti kita automobili, kuriam baigiasi jo juosta, nesvarbu ar iš kaires, ar iš dešines, tuo išvengiama, arba bent sumažinama susidurimo tikimybe.