Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

[Ginthus]

Lyg ir turėtum žinoti Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles

194. Ženklas Nr. 554 „Stop“ linija naudojamas vietai, kurioje turi sustoti transporto priemonės, esant draudžiamam šviesoforo (reguliuotojo) signalui, nurodyti. Keliuose, turinčiuose važiavimo kryptimi dvi ar daugiau eismo juostų, ženklas turi būti dubliuojamas. Ženklo dubliuoti nėra būtina, jeigu jis naudojamas kartu su horizontaliojo ženklinimo „Stop“ linija 1.11. Ženklas Nr. 554 turi būti įrengiamas tokioje vietoje, iš kurios gerai matomi šviesoforo signalai, tačiau ne arčiau nei 2,5 m prieš šviesoforą ir ne arčiau nei 1 m prieš pėsčiųjų perėją ar dviračių tako sankirtą su važiuojamąja dalimi.

Tai daug kokių kvailysčių galima nepastebėti, kol kažkas nepradeda realiai praktikoje taikyti. Čia bus matomai kaip ir su pertekliniais pėsčiųjų perėjų ženklais. Niekas nepastebėjo, kol visur nepradėjo geltonuoti.

[dsanto]

Tas skydas su užrašu STOP, tai čia vėl kažkokia Kaunietiška inovacija?

Lyg ir turėtum žinoti Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles

194. Ženklas Nr. 554 „Stop“ linija naudojamas vietai, kurioje turi sustoti transporto priemonės, esant draudžiamam šviesoforo (reguliuotojo) signalui, nurodyti. Keliuose, turinčiuose važiavimo kryptimi dvi ar daugiau eismo juostų, ženklas turi būti dubliuojamas. Ženklo dubliuoti nėra būtina, jeigu jis naudojamas kartu su horizontaliojo ženklinimo „Stop“ linija 1.11. Ženklas Nr. 554 turi būti įrengiamas tokioje vietoje, iš kurios gerai matomi šviesoforo signalai, tačiau ne arčiau nei 2,5 m prieš šviesoforą ir ne arčiau nei 1 m prieš pėsčiųjų perėją ar dviračių tako sankirtą su važiuojamąja dalimi.

[PoDV]

Iš temos "Šviesoforo lentelė su žalia rodykle"


Įdomu, kodėl dešiniajame posūkyje iš Aušros g. į Tilžės g. numatytas ženklas 203, o ne 522, ir kam reikalinga plyta.

Sutinku, kad geriau 522 vietoj "Duoti kelią" ir "plytos". Tiesa, plytą galima bus pastebėti iš kitos kelio pusės, o ženklai 522 tokios informacijos neteiktų.

[Briedis]

Iš temos "Šviesoforo lentelė su žalia rodykle"

https://www.facebook.com/pg/siauliai...ietimas/posts/

Įdomu, kodėl dešiniajame posūkyje iš Aušros g. į Tilžės g. numatytas ženklas 203, o ne 522, ir kam reikalinga plyta.

[dsanto]

Neįtikėtina. Ženklus sukabino daugeliu atveju ant apšvietimo stulpų! Kažkas naujo

Ir ne geltona akyse

[Creatium]

Neįtikėtina. Ženklus sukabino daugeliu atveju ant apšvietimo stulpų! Kažkas naujo

[Zorro]

Grigiškės.
Rekonstruotos Mokyklos ...







... ir Kovo 11-osios gatvės.

[PoDV]

Nu iki vakarietiškų standartų dar trūksta. Panašiau į Baltarusiškus standartus bent jau pagal ženklinimą, darbų vykdymą ir pastatyto kelio kokybę.

Pas mus yra baltarusiški statybos standartai su vakarietiškais eismo saugumo elementais naujose projektuose po maždaug 2010 m. su tam tikromis išimtimis. Pvz. nežinau ar baltarusiai išdrįstų pastatyt ką nors panašaus į Kaunas-Marijampolė, pažiūrėjus kaip atrodo jų nauji 2x2 ruožai. Naujų šviesoforų dėstymas, galima sakyt, jau irgi vakarietiškas, kas panašu dar neatėjo į Baltarusiją (ir netgi Latviją tarp kitko), lyg ir drąsiau rekonstrukcijų (ne perasfaltavimų metu) metu braižomos ilgesnės greitėjimo ir lėtėjimo juostas, kokios pas lenkus jau buvo turbūt nuo tada, kai buvo pastatyti pirmieji pokariniai 2x2 (gierkowkos). Šiuo metu vykdomas lėtėjimo/greitėjimo juostų ilginimas kelyje Vilnius-Kaunas, norisi tikėtis, kad greitėjimo/lėtėjimo juostų ilginimas taip pat bus vykdomas ir kitose autostradų ruožuose.

Didžiausias peilis Lietuvos keliuose yra KRYPČIŲ ženklinimas. Jis yra baltarusiškas iki kaulų smegenų, išskyrus retus atvejus, pvz. A14 prie Vilniaus.

...ir iš vis lietuviai ir baltarusiai istoriškai politiškai yra viena tauta, tik skirtingos šaknys, tai turbūt paaiškina kodėl šioms dviems tautoms toks ženklinimas kažkodėl atrodo priimtinas, nors aplinkinėms tautos panašu, kad ne itin Skandinavai, latviai, estai mums naudingi, bet Lietuvos ir gal net Baltarusijos bei Ukrainos siela yra rytinėje Centrinės Europos dalyje, kur tokie miestai kaip Kijevas ir Vilnius panašu yra integralios to regiono dalys ...ir visi jie claim'ina geografinio Europos centro vietą

[PoDV]

Reiktų nepamiršti ir tokių ženklų:



Jie būtų nurodomieji kelio ženklai, naudojami vietoj kelio ženklų:

ir

(pastarasis būtų naudojamas tais atvejais, kai norima pažymėti sujungtą greitėjimo arba letėjimo juostą arba sankryžos konfigūracija yra neįprasta (t.y. situacija kitokia nei pirma juosta į dešinę, o likusios tiesiai)

[PoDV]

1. Lietuviškas; 2. Vokiškas; 3. Lietuviškas su vokišku apvadu

[PoDV]

Aš daugiau dizainą turėjau omeny. Išdėstymas kitas klausimas

Gerą darbą latviai padarė bent tuo, kad storesnis raudonas apvadas ir ženklas berods pastebimesnis ir šiaip estetiškesnis. Dauguma šalių ir naudoja storus apvadus, lyginant su sovietinio dizaino. Kai kurie ženklai, pvz. pėsčiųjų perėjos ženklas, pirmą kartą dar vaikystėje (10 metų) lankantis Latvijoje nelabai patiko, keistai atrodė tos kojos nueinančios į zebrą. Sovietiniam kažkaip tvarkingai, kojos pataiko į zebro tarpus Skaičiai ant latviškų greičio ribojimo ženklų irgi nepasakyčiau, kad labai estetiškai atrodo, vokiškas tvarkingesnis, lietuviškas būtų geresnis jei tik apvadas būtų storesnis, nes irgi nesižiūri grynai dėl apvado. Font'as patiko, estetiškesnis nei sovietinis ar net estų (kuris irgi šiek tiek skiriasi nuo sovietinio nors nedaug). Nors ir sovietiškas man nėra pats blogiausias, gal tik tarpus sumažinus tarp raidžių gautųsi estetiškesnis rezultatas. Labai daug duotų ir mažųjų raidžių naudojimas. Sovietinis font'as, naudojantis mažąsias raides, atrodo geriau negu font'as vien iš didžiųjų raidžių. Bendras vaizdas toks, kad Latvijos ženklų dizainas yra geresnis, tik tiek, kad papildomai kainavęs. Estai irgi yra pasikeitę dizainą, tik ne tiek radikaliai. Estų dizainas, sakyčiau, racionalesnis, ankstesnio dizaino atžvilgiu. Pakeista tai, kas atrodė tikslinga pakeisti, kad atrodytų geriau

Prasiplečiant apie išdėstymą, tai gembinės konstrukcijos Latvijoje kryptims žymėti gal ir atrodo įspūdingiau, bet aš geriau kryptis žymėčiau lėtėjimo juostos pradžioje. Taip pigiau ir greičiau pastebima nuoroda. Ant Gembinių konstrukcijų įrengtuose krypčių ženkluose ir įžvelgčiau kaip didžiausią trūkumą latvių krypčių dėstyme, juokinga, kad 2+2 keliuose jos beveik nenaudojamos, o 1+1 daug kur. Dar nepatinka, kad ant gembinių konstrukcijų įrengtuose ženkluose nežymimi nei atstumai nei maršrutų numeriai. Lietuvoje ant gembėse įrengtų ženklų (ženklas 604, jei konkrečiau) turi būti kelio maršrutų numeriai. +daugelyje šalių taip pat. Tokių atveju, kai nežymimi numeriai, nors juos turi, beveik nėra.

[dsanto]

Atsakysiu čia
Manau būtų tikslinga bent jau raudonus apvadus pastorinti, tas ypač būtų aktualu greičio ribojimo ženklų atžvilgiu. Šriftas? Nebent taupumo ir estetikos sumetimais tarpus pasimažinti tarp raidžių (žr. Kryžkalnio sankryža) ir galbūt pagal naujausius tyrimus raides pasidaryt mažosiomis, nes tekstą lengviau skaityt mažosiom raidėm (matyt ne šiaip sau ir atsirado mažosios raidės Viduraamžiais), o ir šiaip estetiškiau atrodo (Lenkija vs. Čekija, Prancūzija vs. Vokietija, Švedija vs. Norvegija). Nuorodinių ženklų dizainą tiesiog priartinčiau prie Estijos Kai kurių ženklų dizainu esu netgi patenkintas, labiausiai tai sustoti ir stovėti draudžiama ženklais, baltas apvadas nei per didelis, nei nėra taip, kad jo iš vis nėra Toliau jau eitų kalba apie dėstymų standartus. Kartais ženklai per dažnai uždengia vienas kitą, kartais dėstymas (pagrinde krypčių) yra sovietinis. Kaip minimum, tokių dalykų kaip krypties rodyklė pažymėta tik lėtėjimo ar posūkio juostos pabaigoje neturėtų būti. Krypties rodyklės informacija jau turi būti žinoma ties lėtėjimo/posūkio juostos pradžia. Tai aš ir įvardinčiau kaip didžiausią trūkumą ženklinimo standartuose Lietuvoje. I ir AM kategorijos keliuose lyg ir pradeda žymėt kryptį ties lėtėjimo juostos pradžia: Žiežmariai, Kaunas-Vilnius projektas, A14 platinimo projektas, bet tai turėtų būti standartas. Aišku, jei vadovaujames logika, tai standarto buvimas/nebuvimas neturėtų kliudyti.

Aš daugiau dizainą turėjau omeny. Išdėstymas kitas klausimas

[PoDV]

Būtent, kelio ženklų dizainą pakeitė iš sovietinio į nuosavą. Kas mano nuomone, išvis nėra būtina — nuo sovietmečio likęs kelio ženklų dizainas yra pakankamai normalus. Kam mėtyti pinigus visų ženklų keitimui. O šviesoforų įrengimą braliukai pasiliko sovietinį. Ir dar uždraudė įrengti atskirus šviesoforus su rodyklėmis, ko, beje, nedraudžia GOST. Gal tik gerai, kad jie tą raudoną pliusą turi, kuris rodo, kad priešpriešiniam eismui dega raudonas signalas.

Atsakysiu čia
Manau būtų tikslinga bent jau raudonus apvadus pastorinti, tas ypač būtų aktualu greičio ribojimo ženklų atžvilgiu. Šriftas? Nebent taupumo ir estetikos sumetimais tarpus pasimažinti tarp raidžių (žr. Kryžkalnio sankryža) ir galbūt pagal naujausius tyrimus raides pasidaryt mažosiomis, nes tekstą lengviau skaityt mažosiom raidėm (matyt ne šiaip sau ir atsirado mažosios raidės Viduraamžiais), o ir šiaip estetiškiau atrodo (Lenkija vs. Čekija, Prancūzija vs. Vokietija, Švedija vs. Norvegija). Nuorodinių ženklų dizainą tiesiog priartinčiau prie Estijos Kai kurių ženklų dizainu esu netgi patenkintas, labiausiai tai sustoti ir stovėti draudžiama ženklais, baltas apvadas nei per didelis, nei nėra taip, kad jo iš vis nėra Toliau jau eitų kalba apie dėstymų standartus. Kartais ženklai per dažnai uždengia vienas kitą, kartais dėstymas (pagrinde krypčių) yra sovietinis. Kaip minimum, tokių dalykų kaip krypties rodyklė pažymėta tik lėtėjimo ar posūkio juostos pabaigoje neturėtų būti. Krypties rodyklės informacija jau turi būti žinoma ties lėtėjimo/posūkio juostos pradžia. Tai aš ir įvardinčiau kaip didžiausią trūkumą ženklinimo standartuose Lietuvoje. I ir AM kategorijos keliuose lyg ir pradeda žymėt kryptį ties lėtėjimo juostos pradžia: Žiežmariai, Kaunas-Vilnius projektas, A14 platinimo projektas, bet tai turėtų būti standartas. Aišku, jei vadovaujames logika, tai standarto buvimas/nebuvimas neturėtų kliudyti.

[PoDV]

Kaip suprantu, čia jau pažanga Padaryta kaip Estijoje jau buvo padaryta prieš 10 metų

Dėl gyvenvietės pradžios ženklo. Gali būti ir toks, bet tik atsižvelgiant pagal tai koks yra reikalingas greitis tam ruože. Tas gyvenvietės pavadinimo ženklas, su atskirai naudojamu gyvenvietės ženklu, tai tokiam stiliuje kokį žinau yra naudojamas tik Lenkijoje, Estijoje ir berods Suomijoje, o neseniai prisijungė ir Latvija. Pvz. Švedijoje ir Danijoje naudojamas toks ženklas kaip šioje nuotraukoje. Ženklo įrengimo vieta nuotraukoje, sakyčiau, atrodo pateisinamai. Posūkis status, o už jo vis tiek prasideda gyvenamieji namai 2012 m. nuotraukoj (žr. Google Street View ), spėju, baltas ženklas pasirodydavo tarsi staiga, o čia jau aišku, kad už posūkio nėra ko greitint

[PoDV]

Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet taip yra. Galbūt pas juos taisyklės/rekomendacijos konkrečiau aprašytos su taikymo pavyzdžiais. Nes dabar pas mus yra 3 variantai ženklo Nr.550: "PAVADINIMAS", "PAVADINIMAS + namukai", "tik namukai", tačiau niekur nėra parašyta kur praktikoje reikėtų kokį panaudoti. Jeigu projektuoja kažkas, kas nedaug lankosi užsienyje, nemato jų praktikos, tai ir projektuoja "po default'u" kaip visada darydavo, tik ženklą paima "Pavadinimas + namukai", nes čia naujas, todėl turbūt tokį reikia naudoti.

Gali būti ir toks su namukais, tik tegul 50 ir būna ten kur jis reikalingas. Juolab, kad ir Vakaruose (gal labiau Šiaurėje) naudojamas toks ženklas, tik nereikia jo statyt 2 km iki pirmų namų.

[sleader]

Kaip čia taip pavyko, kad pas latvius ir lenkus kompetentingesni kelininkai, o pas mus ne.

Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet taip yra. Galbūt pas juos taisyklės/rekomendacijos konkrečiau aprašytos su taikymo pavyzdžiais. Nes dabar pas mus yra 3 variantai ženklo Nr.550: "PAVADINIMAS", "PAVADINIMAS + namukai", "tik namukai", tačiau niekur nėra parašyta kur praktikoje reikėtų kokį panaudoti. Jeigu projektuoja kažkas, kas nedaug lankosi užsienyje, nemato jų praktikos, tai ir projektuoja "po default'u" kaip visada darydavo, tik ženklą paima "Pavadinimas + namukai", nes čia naujas, todėl turbūt tokį reikia naudoti.

[Tomas]

Dabar mes turime mėlynus gyvenviečių pavadinimus, baltus gyvenviečių pavadinimus, ir dar namukus. Mėlynas ženklas rodo administracinę ribą, namukai gyvenvietėms galiojančius ribojimus.
Mėlynas atskiras ženklas yra OK (tiesiog informacija), namukai atskirai yra OK (apribojimų pradžia ar pabaiga), mėlynas + namukai yra OK (apribojimai sutampa su gyvenvietės riba), baltas = mėlynas + namukai (t.y. perteklinis, daugelyje kitų šalių tokio ženklo analogų nėra), o baltas + namukai (kaip Anykščiuose) apskritai makes no sense ir turėtų būti likviduoti.

[sleader]

Ten kur pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą tikrai nereikia dvigubų namukų, o gyvenvietės pavadinimo ženklas gali būti ir mėlynas.

Mėlynas ženklas naudojamas ten, kur taikoma ne gyvenviečių eismo tvarka. Jeigu pervažiuojama iš gyvenvietės į gyvenvietę, kai eismo tvarka gyvenviečių ir nepakinta (50 km/h ir t.t.), tokiu atveju mėlynas ženklas netinka. Kažkokios kitokios kombinacijos yra nelogiškos ir neturi prasmės, nes tada paprasčiausia pastatyti elementarų balto fono ženklą tik su gyvenvietės pavadinimu.

[Tomas]

Ten kur pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą tikrai nereikia dvigubų namukų, o gyvenvietės pavadinimo ženklas gali būti ir mėlynas.

[sleader]

Problema ta, kad pas mus dabar per daug galimų ženklų ir jų kombinacijų nurodančių gyvenvietės, ar atitinkamų apribojimų, pradžią ir pabaigą. Įvedus namukų ženklą gyvenvietės pavadinimas baltame fone pasidarė pertekliniu, jį reiktų apskritai panaikinti.

Nereikia jo naikinti. Jis naudingas ir turėtų būti naudojamas situacijose kai pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą, kai pastarųjų ribos susisiekia tarpusavyje. Tokioje situacijoje statyti ženklus su namukais vienas virš kito (vienas iš jų perbrauktas), nėra logiška ir beprasmiškai padidina ženklų gabaritus.
Tik tokį naudojimą reikėtų griežčiau apibrėžti ženklų įrengimo taisyklėse. Nors tose pačiose taisyklėse parašyta, kad gyvenvietės pradžios ženklai Nr. 550 statomi užstatytos teritorijos pradžioje, bet pas mus mėgsta statyti miškuose ir laukuose.