Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

[PoDV]

Ačiū už pasiūlymus ir pastabas kurios yra neblogos. Taip, gal elektroninis variantas nebūtų ekonomiškas, nebent turint mechanizmą kuris automatiškai apsiverčia pagal sezoną, arba mechaniškai apverčiamas. Tai vartotų mažiau resursų, o jeigų naudojant automatišką variantą, naudojant saulės baterijas (ar kita alternativą) pakaktų energijos automatiškai pakeisti ženklą du kartus per metus.

Mano dizainas su keliais pakeitimas atitiktų daugumą situacijų šioje valstybėje. Taipogi, ženklai daug kainuoją, todėl, reikia kuo mažiau išleisti, bet gauti geresnį efektą (pvz. palikti mažiau tuščios vietos ir bandyti suspausti informacija, nepraradus kokybės ar įskaitymo), todėl, ženklai nuotraukuose kurious pavaizdavau nebūtinai turi būti vienodi realybėje, kadangi mano dizainas daugiau rodo kaip ženklai gali atrodyti su šiuo standartų ir dizainų.

Tiesa, yra dar vienas variantas, apsiverčiantys ženklai (nežinau kaip tiksliai vadinas). Manau, šis variantas būtų geriausias.

Pavyzdys prieš Aleksoto tiltą Kaune:



Tiesa, šio ženklo nebelikę. Jis pateiktas kaip pavyzdys. Buvo planuota reversinė vidurinė juosta palei Aleksoto tiltą, ir ji buvo įgyvendinta, bet vėliau idėjos buvo atsisakyta.

[Ignalina]

Vilniuje, Kalvarijų g. nuo Kalvarijų - Konstitucijos - Šeimyniškių sankryžos šiaurės kryptimi, kur oficialiai buvo tik dvi juostos, šviežiai supaišytos keturios. Įdomu tai, kad ten planuojama A juosta, bet dabar juostos subraižytos su punktyrine linija termoplastiku. Kai įrenginės A juostas, punktyrą tikriausiai bandys nuskust, nes gi labai smagu braižyti gatvę du kartus per sezoną.

Beja, ar 4 juostų gatvėje priešpriešiniai srautai neturėtų būti atskiriami dviguba ištisine? Ir šioje vietoje, ir Antakalnio g. yra nubrėžta viena ištisinė.

[VytautasRX]

Kaip tik pries mokyklas ir turetu but tai pasalinta pirmoj eilej, tai butu puikus budas naujajai kartai suprasti, jog gyvenamoj zonoj jie turi pirmenybe.

Pries kelias dienas turejau idomia diskusija. Vokietijoj kiekvienais metais iseina serija straipsniu apie dviratininkus ir vienas is punktu, jog vaikai nuo 8 metu turi teise naudotis keliais, o nuo 10 metu privalo. Atskirtu dviraciu taku mazai, dauguma tiesiog nupiesti pirmoj juostoj. Vairuotojai tai zino ir supranta, jog kelias pilnas neadekvaciu eismo dalyviu ir juos saugo. Gal tai pavyktu ir lietuvoje?

[Ginthus]

Buvau kaip turistas grizes po ilgo i lietuva ir vilniuje mano aki patrauke vienas dalykas.
Daugelyje gatviu yra sudeti "gyvenamoji zona" zenklai ir tai labai saunu, europoje tokiu gatveliu daug ir jose yra saugi ir komfortiska aplinka, vaikams, pestiesiems ir dviratininkams. As KET mintinai neprisimenu, bet visose salyse sis zenklas reiskia mazdaug -> pirmenybe pestisiems ir autotrasportas juda max 5-20kmh

Vilniuje, sios gatves pradzioje stovi "gyvenamoji zona", bet kazkodel prideta pereju. Kokia logika vadovaujamasi, gyvenamojoje zonoje, kur pirmenybe pestiemiems statyti/palikti tokius zenklus?
https://www.google.com/maps/@54.6804...7i13312!8i6656

Padariau eksperimenta:
Vaiksciojau keliu ne per pereja ir vaiksciojau tarp masinu letai judanciame sraute.

Rezultatai:
- Visi vairuotojai tokio elgesio is manes nesitikejo.
- Buvo daug avariniu situaciju ir avarinio stabdymo, del per didelio greicio. Iseiti i gatve vaziuojancia pries masina likus 20-30 metru iki nesaugu.
- Vairuotojai naudoja garsini signala, koliojasi pro langa ir nors ir suletina, bet vaziuoja praktiskai "per kojas", nesudaro galimybiu komfortiskai naudotis infrastruktura.

Mano nuomone, vieninteliai zenklai, kurie turetu buti gyenamojoje zonoje, yra nurodantys parkavima ir krypti kur kelias issisakoja.

Tamsta visišksi teisus. Bet žinok net ir savivaldybėje ne visi supranta ir tenka atkakliai įkalbinėti nedaryti toki nesąmonių. Dabar lyg ir yra pasiektas kompromisas, kad gyvenamojoje zonoje perėjos paliekamos priešais mokyklas.

[VytautasRX]

Buvau kaip turistas grizes po ilgo i lietuva ir vilniuje mano aki patrauke vienas dalykas.
Daugelyje gatviu yra sudeti "gyvenamoji zona" zenklai ir tai labai saunu, europoje tokiu gatveliu daug ir jose yra saugi ir komfortiska aplinka, vaikams, pestiesiems ir dviratininkams. As KET mintinai neprisimenu, bet visose salyse sis zenklas reiskia mazdaug -> pirmenybe pestisiems ir autotrasportas juda max 5-20kmh

Vilniuje, sios gatves pradzioje stovi "gyvenamoji zona", bet kazkodel prideta pereju. Kokia logika vadovaujamasi, gyvenamojoje zonoje, kur pirmenybe pestiemiems statyti/palikti tokius zenklus?
https://www.google.com/maps/@54.6804...7i13312!8i6656

Padariau eksperimenta:
Vaiksciojau keliu ne per pereja ir vaiksciojau tarp masinu letai judanciame sraute.

Rezultatai:
- Visi vairuotojai tokio elgesio is manes nesitikejo.
- Buvo daug avariniu situaciju ir avarinio stabdymo, del per didelio greicio. Iseiti i gatve vaziuojancia pries masina likus 20-30 metru iki nesaugu.
- Vairuotojai naudoja garsini signala, koliojasi pro langa ir nors ir suletina, bet vaziuoja praktiskai "per kojas", nesudaro galimybiu komfortiskai naudotis infrastruktura.

Mano nuomone, vieninteliai zenklai, kurie turetu buti gyenamojoje zonoje, yra nurodantys parkavima ir krypti kur kelias issisakoja.

[Ignalina]

Jei neklystu, Nemenčinės pl. rekonstruotoje 4-ių juostų dalyje yra ties sankryžomis ženklai ant apšvietimo stulpų.

[PoDV]

Ar galima kabinti ženklus ant apšvietimo stulpų? Yra leidžiančios/draudžiančios taisyklės?

Nežinau šito. Bet, o kodėl ne? Kodėl turėtų būti draudžiama? Jeigu tik, aišku, yra sutarimas tarp įstaigų. Nes stulpai turbūt priklauso kokiems apšvietimo tinklams

Kiek teko pastebėti ir dar kažkur esu skaitęs, kad miestuose leidžia kabint ant apšvietimo stulpų, jei "per daug stulpų vienoj vietoj". Užmiestyje berods neleidžia niekur, ir man neteko pastebėt, kad ant apšvietimo atramos ženklas kabėtų.

[PoDV]

2007-2008 m. žiema irgi buvo šilta ir besniegė. Nors dar nebuvo tokios klimato kaitos isterijos, jau tada buvo svaigstama apie tai, kad sniego daugiau LT nebebus. Aišku 2009-2010 metų žiemą (bent Kaune) buvo prisnigta vos ne iki juosmens ir tam kartui durnos šnekos buvo pamirštos.

Taip, tik tiek, kad ta košė jau nebebūna ištisai per dienas ar savaites. O gal Lietuvos sąlygomis niekad tokių niuansų labai ir nebūdavo, nors nežinau. Nuvalo arba valymo mašina, arba atodrėkis greit ateina, arba tiesiog šiaip nesninga ir nuo padangų danga nusivalo nuo sniego

Taip, 2007-2008 m. žiema ir man buvo kažkas buvo tokio, bet 2019-2020 m. žiema iš vis kažkoks kostmasas. Nenustebčiau, kad nuo paskutinio ledynmečio tokio šilto sausio nebuvo, nes kiek matavo nuo 18 amžiaus, tai visų kiekvienų metų verčių rekordą visu laipsniu pranoko.

Taip, žiemos grįš, galbūt yra kažkokie šiltų žiemų ciklai, tai gali būt, kad dar kelios žiemos bus šiltesnės, o paskui gal vėl turėsim šiek tiek sniegingesnę ir vėsesnę žiemą. Tiesa, dėl to bendro klimato šiltėjimo, tai tokie dalykai kaip nuolatinis šaltukas, ar ilgi laikotarpiai su -15 -20 bus retesni. Bent jau neatmetu tokios tikimybės.

[Creatium]

Ar galima kabinti ženklus ant apšvietimo stulpų? Yra leidžiančios/draudžiančios taisyklės?

Nežinau šito. Bet, o kodėl ne? Kodėl turėtų būti draudžiama? Jeigu tik, aišku, yra sutarimas tarp įstaigų. Nes stulpai turbūt priklauso kokiems apšvietimo tinklams

[Briedis]

Neįtikėtina. Ženklus sukabino daugeliu atveju ant apšvietimo stulpų! Kažkas naujo

Ar galima kabinti ženklus ant apšvietimo stulpų? Yra leidžiančios/draudžiančios taisyklės?

[Tomas]

Stebint Lietuvos klimato tendencijas, kyla rimtų abejonių dėl STOP linijos ženklo reikalingumo, nes sniego košė gali ir ne kiekvienais metais pasitaikyti. Geriausia palaikyti horizontaliojo ženklinimo kokybę ir periodišką dažymą. O jei pasitaikys dienų/naktų su sniego koše, tai tiesiog laikytis atstumų iki šviesoforų, kad jis aiškiai matytųsi (ypač turiu omeny naują standartą).

2007-2008 m. žiema irgi buvo šilta ir besniegė. Nors dar nebuvo tokios klimato kaitos isterijos, jau tada buvo svaigstama apie tai, kad sniego daugiau LT nebebus. Aišku 2009-2010 metų žiemą (bent Kaune) buvo prisnigta vos ne iki juosmens ir tam kartui durnos šnekos buvo pamirštos.

[Briedis]

Ir tai blogai. Kam tada reikalingos taisyklės jei jų nesilaikoma ir nekontroliuojama, kaip jų laikomasi?

[dsanto]

Tai wtf, kodėl jei, neduokdie, nepastatysi 8 ženklų pėsčiųjų perėjoje su saugumo salele, sulėks visi kas netingi ir pirštu pradės baksnoti į taisykles, o jei prie šviesoforo nepastatysi balto stop, niekam nerūpės, nes sovietinė atgyvena? Dvigubi standartai?

Panevėžyje nestato pėsčiųjų perėjų ženklų šviesoforais reguliuojamose sankryžose

[Briedis]

Tai wtf, kodėl jei, neduokdie, nepastatysi 8 ženklų pėsčiųjų perėjoje su saugumo salele, sulėks visi kas netingi ir pirštu pradės baksnoti į taisykles, o jei prie šviesoforo nepastatysi balto stop, niekam nerūpės, nes sovietinė atgyvena? Dvigubi standartai?

[PoDV]

Nuvažiuok į JAV ir pamatysi STOP ženklą net tose vietose, kur sniego niekada nebuvo.

Tokius tai tikiu, kad pamatyčiau palmių ir iguanų pauksmėje



O tokius nebent tik kūjo ir pjautuvo gimtinėje.

[dsanto]

Pritariu PoDV. Ženklas kaip ir privalomas, bet jis yra sovietinė atgyvena.

Nuvažiuok į JAV ir pamatysi STOP ženklą net tose vietose, kur sniego niekada nebuvo.

Skirk raudoną Stop ženklą nuo balto.

[Aleksio]

Kiek žinau, STOP linijos ženklą teko pastebėti tik posovietinėse respublikose. Įdomu, kad net estai naudoja šį ženklą "STOPP", tik nepamenu ar mačiau jį naudojant praktikoje.
Spėju noras beveik visiškai pavaduoti horizontalųjį ženklinimą vertikaliais ženklais yra susijęs buv. SSRS erdvės klimato savybėmis.

Nuvažiuok į JAV ir pamatysi STOP ženklą net tose vietose, kur sniego niekada nebuvo.

[PoDV]

Bet, vadovaujantis taisyklėmis, juos statyti būtina?

Nežinau.

Kiek žinau, STOP linijos ženklą teko pastebėti tik posovietinėse respublikose. Įdomu, kad net estai naudoja šį ženklą "STOPP", tik nepamenu ar mačiau jį naudojant praktikoje.

Spėju noras beveik visiškai pavaduoti horizontalųjį ženklinimą vertikaliais ženklais yra susijęs buv. SSRS erdvės klimato savybėmis. Daugelyje vietų pusė metų laikėsi/laikosi ant kelio dangos sniego košė ir jokio horizontalaus ženklinimo nesimato. O dar prisideda, kad pats ženklinimas būna atsainus ne pagrindinėse gatvėse ir keliuose, ypač skurdesnėse buv. SSRS respublikose. Tai susiję kodėl taip aiškiai, po kelis kartus ir kone griozdiškai bandoma pažymėti eismo kryptis juostose, uždengiant kitus kelio ženklus. Manau, dabartinėms sąlygoms Lietuvoje užtektų eismo kryptis juostose dėstyti panašiai kaip dabar Lenkijoje.

Stebint Lietuvos klimato tendencijas, kyla rimtų abejonių dėl STOP linijos ženklo reikalingumo, nes sniego košė gali ir ne kiekvienais metais pasitaikyti. Geriausia palaikyti horizontaliojo ženklinimo kokybę ir periodišką dažymą. O jei pasitaikys dienų/naktų su sniego koše, tai tiesiog laikytis atstumų iki šviesoforų, kad jis aiškiai matytųsi (ypač turiu omeny naują standartą).

[Briedis]

Šitie ženklai naudojami nuo seniai. Naujose sankryžose jų tik nelabai stato.

Bet, vadovaujantis taisyklėmis, juos statyti būtina?

[dsanto]

Tai daug kokių kvailysčių galima nepastebėti, kol kažkas nepradeda realiai praktikoje taikyti. Čia bus matomai kaip ir su pertekliniais pėsčiųjų perėjų ženklais. Niekas nepastebėjo, kol visur nepradėjo geltonuoti.

Šitie ženklai naudojami nuo seniai. Naujose sankryžose jų tik nelabai stato.