Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[Sklansky]

Tai turetu buti kiekvieno piliecio turincio Elektrenuose NT interesas agituoti uz tokios stoties atsiradima. Rinka tai tik pozityviai itakotu. Kaip speju, Elektrenuose NT rinka yra daugiau maziau mirus.

Idomus fenomenas isties. Tarkim atsiradus Elektrenuose planams statyti oro uosta kaip mat atsirastu burelis protestuotoju, del triuksmo ar dar kazko. Kai yra reali galimybe pasipelnyti is tokio projekto, jokio sajudzio negirdeti. Labiau bijoma praradimu, nei siekiama naudos. Tipiskai lietuviska?

[taccido]

Beje, įdomu. Bavarijoje yra toks miestas Treuchtlingen, turi 12,3 tūkst. gyventojų (Elektrėnai – 11,5 tūkst.), ir yra apie 50-60 km nutolęs nuo Niurnbergo ir Augsburgo (panašaus dydžio kaip Vilnius ir Kaunas, Elektrėnai irgi panašiai nutolę). Kaip žinote, Vokietijoje bus įgyvendintas Deutschlandtakt – taktinis tvarkaraštis. Todėl pagerės susisiekimas.

Treuchtlingen
• will experience „accessibility shock“ initiated by new ICE rail connection in the
future (shortened travel times to Nuremberg, Augsburg and Munich)
• Regional centre at the fringe of two metropolitan regions: gains in attractiveness
after Covid19 as potential residential and work location (working from home +
occasional long distance commuting; relatively low housing costs)

Iškart galvojama, kad miestas įgaus patrauklumo, ypač turint omenyje COVID situaciją, kai žmonės nori pigesnio būsto, ir kad galėtų vieną ar kelis kartus per savaitę greitai traukiniu nuvažiuoti į darbą didesniame mieste.

Universitetas su studentais netgi tyrė, kokios naujos galimybės atsivertų tam miestui, kaip jį būtų galima vystyti. Tiesa, urbanistikos studentai. Urbanistikos specialybės Lietuvoje nėra.

If the Deutsche Bahn realizes Deutschlandtakt, Treuchtlingen could benefit to a particular degree - and become an even more attractive business location and place to live. However, the city has to do a lot to achieve this.
<...>
If in the future there are trains to Nuremberg, Augsburg and Munich once an hour, Treuchtlingen could become a conveniently located and inexpensive place to live for many people. The role of the city is now to react to these and other possible developments and to make the city attractive in the coming years - especially in the area around the train station.
<...>
At the beginning it should be said that the project work "Impetus for urban development through accessibility" is only the beginning of a more in-depth research: Already in autumn, <...> 20 to 25 Master’s students from various fields will familiarize themselves even more deeply with the “Vision Treuchtlingen”. You then want to look another 30 years into the future and shed light on different aspects of spatial development.
<...>
As part of the project work, the effects that other cities experienced through better accessibility were also taken into account. These recorded a population growth, growth in businesses and jobs, as well as more tourists. Kristina Becker is now hoping for similar effects for the Altmühlstadt. “We don't want to be just an arrival point for cars from neighboring communities,” she explained. "But also have something from the accessibility".

[automatinis vertimas] https://www.nordbayern.de/region/2.2...eit-1.11213289

Tiesa, Treuchtlingene jau nuo seno susikryžiuoja kelios geležinkelio linijos, o Elektrėnai keleivinio traukinio niekada neturėjo. Ir sunkumas tas, kad Elektrėnai pirmiausia sau turi pasistatyti jungtį su stotimi. Tačiau mano manymu, Elektrėnus turėtų dominti geros vystymosi galimybės ateinantiems 30-50 metų: patogus miestas, su galimybe greitai traukiniu nuvažiuoti į darbą Kaune arba Vilniuje.

[VNS]

Šiaip yra ir visos LT bendrasis planas, kur gali jau specialistai dėliot taškus kur ko reikia. Tiesa pasakius ir trasos specialieji planai ir studijos tai turėjo apsvarstyti. Čia nėra kažkoks turgus, kur "ė, nori gelžekelio stoties? - O kas tas yr? - Vadinasi nenori".

[Sklansky]

https://aina.lt/r-vyzintas-isileisti...eikia-spresti/

Tokia tad Panevezio politiku nuomone apie stoti arciau miesto pavyko susigooglinti. Matomai provincijos politikai ne tik, kad nemato tokio projekto naudos, bet dar ir izvelgia gresmes.

[taccido]

Nereikia tų Elektrėnų. Man bus greičiau Vilnių pasiekt

Taigi ekspresiniai traukiniai važiuos kas valandą ir nestos niekur. Seniau buvo planas, kad stos naujame oro uoste, bet to nebus. Elektrėnų jungtis būtų tik regioniniams, stojantiems ir Vievyje, Kaišiadoriuose, Lentvaryje.

[taccido]

To turetu issireikalauti Elektrenu savivaldybe, bet kaip panasu is straipsnio, jie miegojo. Galbut dar jiem apskritai nera iki galo aisku, kokia tokio gelezinkelio kaip Rail Baltica nauda apskritai? Cia turbut simtmecio projektas liesiantis tokia savivaldybe kaip Elektrenu.

Man panašu, kad savivaldybės taip viską pramiega, nes tiesiog nėra praktikos važinėti traukiniu į darbą (ir apskritai važinėti patogiais dažnai kursuojančiais traukiniais). Todėl nei patys gyventojai, nei politikai neįsivaizduoja, kad čia kažkas reikalingo.
Lyg tai Panevėžio politikai irgi atsibudo po laiko? Panašiai ir su Kauno oro uostu, tik balandį ministerija pasakė, kad geležinkelis turi ateiti iki durų (nors dar neaišku, kaip bus su terminalo statybomis?).

Lettered

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

Tai gerai, bet dabar Žasliai turi berods 10 traukinių porų per dieną, Elektrėnai po milijardinio projekto įgyvendinimo vis tiek turės nulį, nors trasa praeis už 3,5 km. Netgi Kėdainiams nori statyti tris stotis viduryje laukų, kur atstumas žymiai didesnis nuo bet kokių gyvenamųjų namų. Panevėžio stotis už 6 km nuo artimiausių namų, nuo centro 9 km. O Elektrėnams (3,5 km) net galimybė nesvarstyta.

[Sklansky]

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

Tai juolabiau, nauja linija turetu derintis prie esamu realiju.

[VNS]

Nereikia tų Elektrėnų. Man bus greičiau Vilnių pasiekt

[Lettered]

Teisingai iskeltas klausimas. As irgi nuo pat pradziu nesupratau, kodel Elektrenai neitraukti. N argumentu uz: aplinkosauga, mobilumas, ekonomika.

Dabar turime senoje linijoje prijungtus visokius Zaslius su <700 gyventoju ir didziausius atkarpoje Elektrenus paliktus be nieko. Nelogiska ir nepraktiska, ponai.

Senoji linija statyta tada, kai Elektrėnų net nebuvo jokiuose planuose.

[Sklansky]

To turetu issireikalauti Elektrenu savivaldybe, bet kaip panasu is straipsnio, jie miegojo. Galbut dar jiem nera iki galo aisku, kokia tokio gelezinkelio kaip Rail Baltica nauda apskritai? Cia turbut simtmecio projektas liesiantis tokia savivaldybe kaip Elektrenu.

[taccido]

Teisingai iskeltas klausimas. As irgi nuo pat pradziu nesupratau, kodel Elektrenai neitraukti. N argumentu uz: aplinkosauga, mobilumas, ekonomika.

Dabar turime senoje linijoje prijungtus visokius Zaslius su <700 gyventoju ir didziausius atkarpoje Elektrenus paliktus be nieko. Nelogiska ir nepraktiska, ponai.

Man atrodo, dabar būtų pats laikas į atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus įtraukti Elektrėnų jungtį. Kaip tik iki š. m. galo bus parinkta kažkuri Rail Balticos alternatyva, ir greičiausiai tai bus šiaurinė.
Gerai, pinigų nėra, suprantama – bet kodėl to negalima įtraukti į bendrąjį planą? Bendruosiuose planuose yra tokie „realūs“ geležinkeliai kaip Pilviškiai-Tauragė ar Alytus-Valkininkai.
Druskininkų geležinkelis irgi jau yra Bendrajame miesto plane. Todėl galėtų Elektrėnų savivaldybė įsitraukti, man atrodo beveik visa jungtis būtų būtent toje vienoje savivaldybėje.

[Sklansky]

Teisingai iskeltas klausimas. As irgi nuo pat pradziu nesupratau, kodel Elektrenai neitraukti. N argumentu uz: aplinkosauga, mobilumas, ekonomika.

Dabar turime senoje linijoje prijungtus visokius Zaslius su <700 gyventoju ir didziausius atkarpoje Elektrenus paliktus be nieko. Nelogiska ir nepraktiska, ponai.

[taccido]

Pasvarsčiau apie Elektrėnų prijungimą prie Rail Balticos, dedu nuorodą ir čia.

Kodėl Elektrėnams nereikia „Rail Balticos“?

Būsimoji „Rail Baltica“ tarp Vilniaus ir Kauno greičiausiai praeis vos 3,5 km atstumu nuo Elektrėnų. Traukiniai prašvilps pro šoną, o miestiečiai nepajus jokios naudos. Vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į faktą, kad Elektrėnai dėl savo geografijos būtų labai lengvai prijungiami prie geležinkelio – daugeliui gyventojų stotis būtų pasiekiama per 5-10 minučių pėsčiomis. Be to, Elektrėnai yra didžiausias miestas, didesnis už Vievį ar Kaišiadoris, kur regioninės stotys turbūt atsiras. Daugiau argumentų, paveiksliukų ir Susisiekimo ministerijos atsakymą į šitą pasiūlymą rasite straipsnio nuorodoje.

Elektrėnai yra didžiausias miestas tarp Vilniaus ir Kauno – pačioje pusiaukelėje. Dabar egzistuoja unikali galimybė pasiūlyti šio miesto gyventojams žymiai komfortiškesnį susisiekimą traukiniais. Tai būtų postūmis Elektrėnų miestui vystytis ir pritraukti naujų gyventojų.

Ką manote, ar būtų verta numatyti geležinkelio jungtį su Elektrėnais (bent jau perspektyvoje)?

[B.S.]

Ne.
Pradinis variantas buvo, kad vėžė važiuos tik per Kauną.
Ir tik paskui Lietuvai pakėlus vėją, nutarta buvo pridėti atšaką ir į Vilnių.
Pradiniame projekte atšakos nebuvo, puikiai pamenu, nes Lietuvos kova dėl Vilniaus atšakos buvo plačiai eskaluojama žiniasklaidoje (pvz, kad Vilnius sukuria daug bvp, todėl neprotinga būtų jo nepridėti ir tt).

Viskas yra labai paprasta. Taip, latviai su estais nenorėjo Vilniaus, dėl paprasčiausių konkurencinių priežasčių. Aišku, viešai juk nepasakysi jog nenori kad kaimynas turėtų du(!) miestus su RB.
Kiek atsimenu, ankstesniuose RB planuose ES dengė tik pusę išlaidų, todėl pradžiai reikėjo prastumti bent pigesnę vėžę į Kauną. Tačiau Vilnius praktiškai VISADA buvo RB planuose. Tik planas buvo pajungti ne iš karto, o vėliau, "geresniais laikais". Finansavimas pasikeitė, ES klimato direktyvos pasikeitė, Lietuva prasigyveno, norai išaugo.

"In the October 2014 AECOM Infrastructure & Environment UK Limited has concluded feasibility study on the inclusion of Vilnius junction in the “Rail Baltica” line. And on the basis of the findings of this study it was decided to include Vilnius junction into “Rail Baltica” project."

[B.S.]

Nemanau, latviai ir estai labiausiai suinteresuoti optimalioje jungtyje su Vakarais, o ne su Vilniumi. Via Baltica irgi Vilniaus nekabina, nes iš Berlyno važiuojant į Rygą Vilnius tiesiog nėra pakeliui. Jei ne kaimynai, Via Baltica išvis eitų per Šiaulius, Tauragę, Karaliaučių ir Elbingą. (Cf.: https://en.wikipedia.org/wiki/Berlinka ir https://en.wikipedia.org/wiki/Expressway_S6_(Poland) )

Prie ko čia išvis latviai su estais? Jie išvis turbūt norėtų kad vėžė neitų net per Kauną. Dėl paprasčiausių konkurencinių priežasčių. Dar tegul jie pareguliuoja RB Lenkijoje ir priverčia lenkus tiestis ne per Varšuvą. Nes per Varšuvą svarbiausiems pasaulio miestams Rygai ir Talinui yra per didelis lankas. Tegu lietuviai ir lenkai sukiša milijardus tam kad 10 Talino ir 10 Rygos ponų nusigautų iki Berlyno per 8 valandas vietoj 10. Tiesiamės RB sau, kaip geriausia Lietuvai, o ne kaip geriau gerokai mažesnėms Latvijai su Estija. Siūlot praignoruoti LT interesus, tam kad būtų geriau mūsų kaimynėms? Kas mes tokie, tranzitas ir pastumdėliai latviams su estais? Ta prasme čia išvis juokingas ir absurdiškas argumentas. Prie to pačio Lietuva yra nesuintersuota vėže į Latviją ir Estiją. Juk galėjom būti visai ne kaimyniški ir parodyti jiems vidurinį pirštą. Paklausykit ką LG galvos šnekėjo prieš porą metų-esą Lietuvai užtenka iki Kauno intermodalinio terminalo. Ir žiūrint iš finansinės pusės tai būtų buvęs pats geriausias variantas: daug krovinių dėl kurių negalėtų konkuruoti latviai su estais, ir beveik jokių nuostolingų keleivių.

[alga]

Geriausias variantas visada buvo per Vilnių, bet patys žinot kokį kaimyną turim ir kodėl vėžė negali eiti per Gardiną.

Nemanau, latviai ir estai labiausiai suinteresuoti optimalioje jungtyje su Vakarais, o ne su Vilniumi. Via Baltica irgi Vilniaus nekabina, nes iš Berlyno važiuojant į Rygą Vilnius tiesiog nėra pakeliui. Jei ne kaimynai, Via Baltica išvis eitų per Šiaulius, Tauragę, Karaliaučių ir Elbingą. (Cf.: https://en.wikipedia.org/wiki/Berlinka ir https://en.wikipedia.org/wiki/Expressway_S6_(Poland) )

[Gator]

Kam šitie pezėjimai? Buvo svarstomi variantai tiesti naują vėžę Lenkija – Vilnius – Ryga, bet pasirinktas pragmatiškesnis variantas pro Kauną, su atšaka į Vilnių. Jei įdomu kodėl, tikriausiai galima rasti tas trasos pasirinkimo studijas.

Ne.
Pradinis variantas buvo, kad vėžė važiuos tik per Kauną.
Ir tik paskui Lietuvai pakėlus vėją, nutarta buvo pridėti atšaką ir į Vilnių.
Pradiniame projekte atšakos nebuvo, puikiai pamenu, nes Lietuvos kova dėl Vilniaus atšakos buvo plačiai eskaluojama žiniasklaidoje (pvz, kad Vilnius sukuria daug bvp, todėl neprotinga būtų jo nepridėti ir tt).

[B.S.]

Juokingai skamba žodis "studijos", kai užtenka Google Maps atidaryti ir suprasti kodėl nepasirinko Varšuva - Vilnius - Ryga.

O jei rimtai, tai jau yra pastatytas Varšuva - Vilnius - Ryga. Dar caro laikais...

Praėjo daugybė metų nuo pirmos minties sujungti Baltijos šalis europiniu geležinkeliu. Anuomet, kai Lietuva buvo dar labai neturtinga ir silpna, nebuvo ir klimato kaitos direktyvų. ES irgi neskubėjo skirti pinigų tiek kiek reikia. Pigiausias variantas ėjo per Kauną, ir gauti dalinį finansavimą buvo geriau nei išvis nieko negauti. Laikai pasikeitė, bet niekas nenori blaškytis ir švaistyti laiko. Geriausias variantas visada buvo per Vilnių, bet patys žinot kokį kaimyną turim ir kodėl vėžė negali eiti per Gardiną. Tai dabar turim tai ką turim. Geriau nei nieko. Gal kada nors sunormalės santykiai ir tuomet bus Ryga-Kaunas-Vilnius-Gardinas-Varšuva.

[Petr]

Juokingai skamba žodis "studijos", kai užtenka Google Maps atidaryti ir suprasti kodėl nepasirinko Varšuva - Vilnius - Ryga.

O jei rimtai, tai jau yra pastatytas Varšuva - Vilnius - Ryga. Dar caro laikais...

[alga]

Jei ant tiek akivaizdu, kad be Vilniaus taip nelogiška, tai gi nuo pat pirmos dienos būtų jungiamas Vilnius. Jei apie Vilnaius pajungimą pagalvota tik po kelių metų, tai gal visgi ne ant tiek jis esminis buvo ir taip pat būtų visai gera vėžė Talinas Ryga Kaunas Varšuva?

Kam šitie pezėjimai? Buvo svarstomi variantai tiesti naują vėžę Lenkija – Vilnius – Ryga, bet pasirinktas pragmatiškesnis variantas pro Kauną, su atšaka į Vilnių. Jei įdomu kodėl, tikriausiai galima rasti tas trasos pasirinkimo studijas.