[SE] Geležinkeliai Švedijoje

[Al1]

Istoriniai Švedijos geležinkelių tvarkaraščiai nuo 1867 iki 1920 metų. Kasmet apie 50 numerių!

http://www.samlingsportalen.se/all/s...ikationer.html

[Silber418]

Kelionė maršrutu Ljusdal - Stockholm C

[Silber418]

Traukinių stebėjimas Solnoje (Stokholmo urbanistinė teritorija)

Video matyti priemiesčio traukiniai (X60), regioniai traukiniai (X40 ir ER1/Malartåg), X3/Arlanda oro uosto ekspresas, keli tarpmiestiniai traukiniai (X55 ir RC6/keleivinio traukinio sąstatas su lokomotyvu).

[Silber418]

Geteborgas. Įsibėgėja geležinkelių tunelio po miesto centru su naujomis stotimis projekto "Västlänken" darbai. Naujame video trumpai pristatomi rudens sezono metu atlikti darbai.

[Silber418]

Gällivare. Galutinė stotis 1288 km. ilgio linijoje Inlandsbanan, esanti už šiaurės poliarinio rato.


Šaltinis

[Silber418]

Dar viena "MTR" pergalė Švedijos rinkoje. Tarptautinė bendrovė laimėjo operatoriaus konkursą Mälardalen regione. Kartu su vietos bendrove "Mälardalstrafik AB" bus prižiūrima infrastruktūra, traukinių sąstatai, rengiami tvarkaraščiai ir kt. Bendrovė jau sėkmingai perėmė metro ir priemeičsio traukinių eismo vadybą Stokholmo regione, taip pat rinkoje pasiūlė kelis konkurencingus tarpmiestinius maršrutus ("MTR Express"). M'lardalen regioninių traukinių eismo vadyba "MTR" bus perleista nuo 2021 metų gruodžio mėnesio. Per metus regione, kurio centre yra sostinė Stokholmas, regioniniais traukiniais aptarnaujama 11 milijonų keleivių.

Naujieji regioniniai traukiniai Stadler ER1


Šaltinis

[Silber418]

Mälardalen. Nauja video medžiaga apie geležinkelių projektą "Mälarbanan" (statoma). Šiaurės vakarų kryptimi nuo Stokholmo centro platinamas geležinkelio ruožas su būsima atkarpa tunelyje po Solnos ir Sundbyberg savivaldybėmis. Atskyrus priemiesčio ir regioninių traukinių eismą, bus mažiau trikdžių patogiam susisiekimui tiek Stokholmo, tiek visame Mälardalen regione.

[Silber418]

Geteborgas. Įsibėgėja geležinkelių tunelio projekto po miesto centru "Västlänken" darbai. Štai taip atrodė statybų darbai š.m. vasaros sezono metu:

[Silber418]

Kelios nuotraukos su geležinkelio atkarpų vaizdais iš aukščiau.

Björnsjö

SE - Björnsjö by Neel Bechtiger, on Flickr

Vännäsby

SE - Vännäsby by Neel Bechtiger, on Flickr

Sparreholm

SE - Sparreholm by Neel Bechtiger, on Flickr

Björkliden

SE - Björkliden - Dm3 by Neel Bechtiger, on Flickr

[Silber418]

Geteborgas. Pagaminti pirmieji Geteborgo regionui skirtų naujų priemiesčio traukinių "Bombardier Zefiro Express" korpusai.


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis

[Silber418]

Stokholmas-Båstad. Šiemet "MTR Express-MTRX" pasiūlė naują maršrutą tarp Solnos (Arenastaden)/Stokholmo ir kurortinio miestelio vakarų pakrantėje pavadinimu Båstad per Geteborgą ir kelis didesnius miestus jūros pakrantėje. Nors naujasis maršrutas pasiūlytas tik vasarai, skatinant vietos turizmą covid-19 pandemijos metu, greičiausiai, jis bus gražintas ir kitąmet. [Šaltinis]
Dalis maršruto pietų kryptimi nuo Geteborgo tęsiasi geležinkelio ruožu jūros pakrantėje ("Västkustbanan"). Šiomis dienomis vyksta kai kurių atkarpų šiame geležinkelio ruože infrstruktūros antujinimo darbai.


Šaltinis

Västkustbanan atkarpa


Šaltinis

Västkustbanan atkarpa ties Landskrona (nuotraukoje - Skonės regiono priemiestinio traukinio "pågatågen" fregmentas)



Båstad


Šaltinis

[Silber418]

Aktyviai renovuojami švediški X2000 greitieji, pakrypstantys traukiniai. Nacionalinė Švedijos geležinkelių bendrovės "SJ" atnaujins visą turimą minėtųjų traukinių parką, siekdama stipresnės konkurencijos su rinkos naujokais "MTR Express". Atnaujanamas traukinių salonas bei technologiniai sprendimai. Taip pat skiriama daugiau dėmesio tvarumui. Dėmesys tvarumo aspektui išreikštas ir traukinio vagono su nauju serijos pavadinimu X40000 pristatymu. Naujasis serijos pavadinimas CO2 emisiją vieno skrydžio tarp Stokholmo ir Geteborgo miestų metu lygintiną su 4000 reisų bendrovės traukiniu.


Šaltinis

Šaltinis

Pirmoji SJ2000 traukinių serija buvo pagaminta Švedijos Kalmaro miesto gamykloje bei rinkoje pristatyta 1990 metais. Traukiniai pasižymi nerudyjančio plieno eksterjeru. Gamyklai nutraukus veiklą. šios serijos traukinių gamyba buvo perkelta bei įgyvendinama su partneriais užsienio šalyse. Pirmą kartą SJ 2000 traukiniai buvo renovuoti 2006-2007 metais.

[Silber418]

Taip, naktinų traukinių trendas visai gajus. Nežinau, kodėl vokiečiai spyriojasi, jeigu jau yra gana sėkmingi maršrutai tarp Malmės ir Berlyno bei Malmės ir Hamburgo. Švedai visai noriai derasi ir dėl naujų maršrutų. Galbūt yra ppaildomų mokesčių keiaujant Eresundo jungtinimi?
Žinoma, dėl koronos krizės kai kurie planai atidėti, tačiau visvien derybos vyksta. Kai bus įgyvendintas naujos jungties tarp Danijos ir Vokietijos projektas, naujų maršrutų turėtų būti daugiau.

[c2h5oh]

Švedija skirs finansavimą, kad būtų paleistas naktinis traukinys tarp Malmės ir Briuselio. Tiesa, neparašyta kiek reikės lėšų. Kaip pagrindinė kliūtis įvardijamas vokiečių nenoras,

Sweden to fund direct night train to Brussels

https://www.politico.eu/article/swed...n-to-brussels/

Sweden will pay for a direct train connection between Malmö and Brussels from summer 2022 under a deal reached by the country's coalition government Thursday.

"The government is investing in night trains to Europe to improve the opportunities to travel with little climate impact," the government said in a statement announcing the deal, which aims to boost the development of sustainable international transport.

The Swedish Transport Administration has now been commissioned to figure out how to put on trains on the Malmö-Brussels route from August 1, 2022. A direct Stockholm-Hamburg connection is also planned.

[Silber418]

Vakar naująjį Stokholmo-Norvik [Nynäshamn savivaldybė] krovinių uostą pasiekė pirmasis krovinys geležinkeliu.

_F4I9011 by Stockholms Hamnar, on Flickr

_F4I8982 by Stockholms Hamnar, on Flickr

_F4I8832 by Stockholms Hamnar, on Flickr

_F4I2548 by Stockholms Hamnar, on Flickr

[Al1]

Per didelė prabanga yra keisti visą tinklą. Todėl niekas to nedarys, nes investicijos į tinklo perdarymą neatpirks to nedidelio sutaupymo. Geležinkeliai Europoje ir taip dotaciniai.

[ZYKLON-B]

XX amziaus pradzioje vokieciai empiriniu budu nustate kad naudojant sepetinius variklius (jie kompaktiski bei turi gera momenta) esant 16,666 Hz kolektorius beveik nekibirksciuoja (turi gera komutacija) Iki mileniumo tokia sistema turejo privalumu, siuo metu naudojant daznio keitiklius su narveliniais trifaziais traukos varikliais be kolektoriaus - 16,666 Hz maitinimo tinklas neturi jokios prasmes, didina nuostolius, bei padaro sistema per sudetinga bei brangia.
Tai yra geras pavyzdys kaip priimtas pries 100 metu sprendimas/standartas kuris atrode sava laikais kaip tikraja pazanga - pasidare rakstimi subyneje

[Al1]

Naudojant pamažintą dažnį buvo galima naudoti nuolatinės srovės elektrinius variklius ir kitą įrangą traukiniuose, kuri jau buvo pakankamai gerai išvystyta ir naudojama. Tai juk vyko XX a. pradžioje, kai tik prasidėjo kintamos srovės diegimas. O su kintamai srovei skirtais varikliais ir įranga tada dar buvo daug problemų ir kažkas padoraus atsirado tik kažkur po 1950-55 metų. Tuo tarpu 16,666 Hz (dabar oficialus standartas 16,7 Hz) srovė leido panaudoti kintamos srovės generavimo ir perdavimo privalumus prieš nuolatinės (storesni laidininkai, lyginimo įranga, nuostoliai lyginant ir perdavimo nuostoliai) ir jau turima nuolatinės srovės traukinių įranga bei variklius.
Jei šalyje visi geležinkeliai elektrifikuoti 15 kV 16,7 Hz, tai prasmės perdaryti nėra. Kur kas didesni nepatogumai yra šalyse, kur nemaža dalis tinklo yra kintama ir nuolatinė srove elektrifikuoti. Tačiau iš tokių šalių labiausiai pasižymi tik Čekija ir Slovakija. Bet nieko, nesiruošia kol kas pereiti tik prie kintamos. Nes per brangu.

[ZYKLON-B]

Tai kad Vokietija ar Šveicarija neketina atsisakyti pažeminto dažnio. Kokia dviguba konvertaicja, jei galima generuoti iš karto 16,7 Hz, aišku, specialiai tam skirtose elektrinėse. Kas Švedijoje su jų hidroresursais visai ne problema. Čia kokioje Vokietijoje problema, nes generuoti reikia įprastose elektrinėse ir konvertuoti į 16,7 HZ.

Ar zinai kodel buvo panaudotas toks keistas daznis ir kodel dabar tai "lagaminas be rankenos"?

[Al1]

Tai kad Vokietija ar Šveicarija neketina atsisakyti pažeminto dažnio. Kokia dviguba konvertaicja, jei galima generuoti iš karto 16,7 Hz, aišku, specialiai tam skirtose elektrinėse. Kas Švedijoje su jų hidroresursais visai ne problema. Čia kokioje Vokietijoje problema, nes generuoti reikia įprastose elektrinėse ir konvertuoti į 16,7 HZ.