Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Miestų palyginimai, diskusijos apie miestų užstatymo tipus, aukštingumą, įvaizdį

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • ifl
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Tai kaip ir su visais įstatymais yra tikimybė nusivažiuot į lankas. Jei bus moksliškai įrodyta, kad žmogui langų nereikia ir puikiai galima gyventi belangėse - kodėl ne.
    Jei bus moksliškai įrodyta, kad valstybė turi teisę aiškinti žmogui, kaip jam gyventi...

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Jei yra, kas mokėtų, tarkim, 100k už būstą be stogo, they are welcome to do so. Valstybinis draudimas nei draudžia nuo visko, nei nepadaro valstybės žmogaus savininke.
    Valstybinio draudimo atveju visi draugiškai susimetam gydyti nelaimėlius iš savo tarpo. Tuo pačiu atsiranda ir noras prižiūrėti, kad vieo ar kito asmeniniai sprendimai mažiau mūsų visų kišenėms. Primesk kiek atsilaisvintų resursų jei žmonės atsakingai prisižiūrėtų viršsvorį

    Žmogus visada gali priimti debiliškus sprendimus, net jei jie nelegalūs. Bet valstybė savo įstatymais neturėtų skatinti priimti tokių sprendimų. Jei nori gyvent būdoje be langų - susichimičink ir gyvenk. Bet valstybė neturėtų leist komerciškai pardavinėt tokių žmonėms nelabai tinkamų būstų.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Amerikoj zonavimo apribojimai ir parkavimo minimumai irgi ne iš niekur atsirado, bet jų pasekmės tragiškos. Reglamentai gali ir turi būti peržiūrimi.
    Amerikos zoning laws:

    Click image for larger version  Name:	Screenshot 2024-01-19 153954.png Views:	1 Size:	545,5 kB ID:	2105126

    Vokietijoj, Bavarijos žemėj vietinės zoning rules padarė taip, kad tapo beveik neįmanoma pastatyti vėjo turbinų, nes tik 1% visos žemės atitinka atstumo reikalavimus.

    Zoning laws dabar veikia kaip įrankis NIMBYistams blokuoti bet kokį progresą, nes jų turtas (kokia nors troba miesto centre) praras vertę. Įsivaizduokite, kas būtų, jei kokios nors Žirmūnų trobos būtų galėjusios sovietmečiu blokuoti daugiabučių statybą.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė alga Rodyti pranešimą

    Amerikoj zonavimo apribojimai ir parkavimo minimumai irgi ne iš niekur atsirado, bet jų pasekmės tragiškos. Reglamentai gali ir turi būti peržiūrimi.
    Tai kaip ir su visais įstatymais yra tikimybė nusivažiuot į lankas. Jei bus moksliškai įrodyta, kad žmogui langų nereikia ir puikiai galima gyventi belangėse - kodėl ne.

    Komentuoti:


  • alga
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.
    Amerikoj zonavimo apribojimai ir parkavimo minimumai irgi ne iš niekur atsirado, bet jų pasekmės tragiškos. Reglamentai gali ir turi būti peržiūrimi.

    Komentuoti:


  • TIME
    replied
    Tokie dalykai net nepadarytu busto labiau iperkamu, nebent tuos bustus be langu statytu valstybe municipalinio busto principu. Kitu atveju, tai tiesiog padidintu pelnus keliems ir taip be proto turtingiems oligarchams.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Klausiams ne dėl jokio būsto. Klausimas dėl būsto arčiau darbo vietoj lango. Bet leidus statyt bileką mažu prieitume ir iki „gyvnei be lango, arba be stogo“.

    Kol yra valstybinis privalomas sveikatos draudimas, tol visų mūsų sveikata yra bendras reikalas. Nors net ir be valstybinio draudimo, ypač psichinė sveikata turėtų būti bendras reikalas.
    Jei yra, kas mokėtų, tarkim, 100k už būstą be stogo, they are welcome to do so. Valstybinis draudimas nei draudžia nuo visko, nei nepadaro valstybės žmogaus savininke.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Būstas be langų yra geriau nei jokio būsto. Žinoma, kad gali, nes valstybė nėra žmogaus savininkas.
    Klausiams ne dėl jokio būsto. Klausimas dėl būsto arčiau darbo vietoj lango. Bet leidus statyt bileką mažu prieitume ir iki „gyvnei be lango, arba be stogo“.

    Kol yra valstybinis privalomas sveikatos draudimas, tol visų mūsų sveikata yra bendras reikalas. Nors net ir be valstybinio draudimo, ypač psichinė sveikata turėtų būti bendras reikalas.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Galim leist ir išvis be langų statyt būstą. Arba be saugos diržų važinėt. Gal dar nereikia gąsdinti cigarečių žala. Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti rizikuoti savo sveikata.
    Būstas be langų yra geriau nei jokio būsto. Žinoma, kad gali, nes valstybė nėra žmogaus savininkas.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Kodėl jos turi būti nefleksibilios? Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti, ar jam tinka gyventi centre su mažiau saulės šviesos, bet visais kitais patogumais, ar ne. Jei jau buvo leista suburbanizuotis, tai tuo labiau turi būti leista sutankėti.
    Galim leist ir išvis be langų statyt būstą. Arba be saugos diržų važinėt. Gal dar nereikia gąsdinti cigarečių žala. Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti rizikuoti savo sveikata.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Apie Rygą. Kai kas (ne viskas) tinka ir Vilniui. Aišku, būtų labai įdomu pamatyti panašių analizų ir apie Vilnių

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.
    Kodėl jos turi būti nefleksibilios? Žmogus pats gali savarankiškai nuspręsti, ar jam tinka gyventi centre su mažiau saulės šviesos, bet visais kitais patogumais, ar ne. Jei jau buvo leista suburbanizuotis, tai tuo labiau turi būti leista sutankėti.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė KEdas Rodyti pranešimą
    Ginčas apie „teisingą“ insoliaciją, aukštingumą ir tankį yra tiek pat prasmingas, kiek pirmojo urbanisto Ildefons Cerdà skaičiavimai. Dabar jo „tobulai“ suplanuotame LEixample gyvena kiek kartų daugiau žmonių? Kokius 10 kartų daugiau ir neuždūsta
    Į patį tankiausią ir šlykščiausią pasaulyje buvusį kvartalą (Kovlūną), kur nebuvo jokios insoliacijos, visai mielai kėlėsi žmonės iš saulėtųjų Kinijos kaimų. Ties opera tame kvartale tankis buvo visai nedidelis

    Akivaizdu, kad į aukštus pastatus galima sukišti daugiau žmonių, tačiau ar Lietuvoje tikrai TAIP reikia taupyti miestų erdvę? Nemanau. tankis yra susitarimo ir preferencijų reikalas, tad neverta dėl to laužyti iečių, nes tam, kad VT galėtų veikti, pakanka ir 2 aukštų pastatų statybos.
    Kalbėjau ne apie Lietuvą, o apie Vilnių ir tai, kad jo centras nepakankamai tankinamas. Statomi paskiri daugiaaukščiai mikrorajonuose, o dangoraižynas centre paliekamas tuščias. Kas iš tų naujų daugiaukščių mikrorajonuose, jeigu darbo vietos toliau koncentruojamos centre? Minėjau Technopolį kaip teigiamą pavyzdį. Kodėl tokių blokų kūrimasis buvo sustabdytas?

    Diskuotuojama ne KODĖL atsiranda kamščių problema, o KAIP ją spręsti. Vietoj to, kad būtų nagrinėjami srautai ir ko žmonės važiuoja ir stengiamasi bendrai kelionėms sugaištą laiką minimizuoti statant/leidžiant statyti žmonių poreikiams patenkinti reikalingą infrastruktūrą (darželis, mokykla, poliklinika, ...), kalbama apie transporto pralaidumo didinimą (keliai, tramvajai, metro) kaip vienintelį sprendimą.

    Kai vakarų urbanistai nagrinėja sovietinius mikrorajonus kaip 15-min cities pirmtakus, pas mus jie ne tik nemodernizuojami statant trūkstamas infrastruktūrą, bet dar ir griaunama jų pradinė paskirtis kai kurių čia besireiškiančių džiūgavimui.
    Paskutinis taisė ifl; 2024.01.19, 12:10.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.

    Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.
    Gal nereiktų išmest per langą statybos reglamentų. Visokios insoliacijos ir t.t. ne iš niekur atsirado.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė taccido Rodyti pranešimą

    Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.



    Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
    Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.
    Gyvens žmonės, kuriems bus OK su mažiau insoliacijos, nes turės progą gyventi miesto centre su darbu pasiekiamu pėsčiomis ir transporto hube (visą Konsitucijos - Kalvarijų sankryžą būtų galima paversti didžiuliu moderniu hubu). Taip pat tokie gyventojai tą kvartalą padarytų gyvą.

    Burj Khalifa nėra suprojektuotas žmonių apgyvendimui, o kaip statuso simbolis ir turistų atrakcija. Visuomet galima pasiimti tinkamesnį pavyzdį.

    Komentuoti:


  • KEdas
    replied
    Ginčas apie „teisingą“ insoliaciją, aukštingumą ir tankį yra tiek pat prasmingas, kiek pirmojo urbanisto Ildefons Cerdà skaičiavimai. Dabar jo „tobulai“ suplanuotame LEixample gyvena kiek kartų daugiau žmonių? Kokius 10 kartų daugiau ir neuždūsta
    Į patį tankiausią ir šlykščiausią pasaulyje buvusį kvartalą (Kovlūną), kur nebuvo jokios insoliacijos, visai mielai kėlėsi žmonės iš saulėtųjų Kinijos kaimų. Ties opera tame kvartale tankis buvo visai nedidelis

    Akivaizdu, kad į aukštus pastatus galima sukišti daugiau žmonių, tačiau ar Lietuvoje tikrai TAIP reikia taupyti miestų erdvę? Nemanau. tankis yra susitarimo ir preferencijų reikalas, tad neverta dėl to laužyti iečių, nes tam, kad VT galėtų veikti, pakanka ir 2 aukštų pastatų statybos.

    Komentuoti:


  • taccido
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą
    Ne butų (vienetų), o floor area/pastato užimamas plotas.
    Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.

    Parašė ifl Rodyti pranešimą
    Žvelkite, aš pateikiau esamus duomenis.

    Šiuo atveju kalba buvo apie highrise high density iš 16+ kvartalo formavimą didelės žemės kainos plotuose centre, konkrečiai NMC, vietoj jo palikimo negyvu ofisynu. O jūs vėl apie insoliacijas, CO2 ir t.t. -> tokiam kvartalui tai neaktualu.
    Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
    Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.

    Komentuoti:


  • ifl
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.
    Tai taip, bet, manau, žiūrint į NMC, tikrai yra kur tankinti ir pagal esamus. Tuo labiau, LNTPA jau seniai siūlo tuos reikalavimus mažinti didelio aukštingumo vietose.

    Komentuoti:


  • VLR
    replied
    Parašė ifl Rodyti pranešimą

    Metas blaivytis, neprovinciale.
    Metas truputį pasidomėti dalykais ir pakeliauti, gal tada nustosi spaminti geriausias forumo transporto temas kažkokiu beverčiu mėšlu.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.

    Komentuoti:

Working...
X