Manau, kad arčiausiai to yra Zagrebas.
Štai, pirmas pasitaikęs street view vaizdelis, beveik kaip Vilnius:
https://maps.app.goo.gl/UttCGELxMBgkjKAP8

Vargu ar yra, bent iš lankytų šalių, tokių dalykų nepastebėjau. Na Vokietijoje Berlynas pagal bendrą šalies lygį toks so so, bet lyginant su kitais dideliais miestais, ne su provincija.

Iš viso įdomios priežastys tokio reiškinio. Miesteliai išblizginti, viskas renovuota, ir daugiabučiai ir jų kiemai, visur vejos, gėlės - o sostinė baisi. O Kaunas, antras miestas, dar klaikesnis.

Latvijoje problema tame, kad ten ir provincija nelabai.

Būtų minimalūs manau. Bet daryt blogai tik dėl to, kad aplinkui yra blogai - ne variantas.

Statytojui nereikia nieko su niekuo derinti. Čia turėtų dirbti savivaldybė, kaip jau vėl gi kiti yra minėję. Turėtų būti parengta vizija ir planas visai aplinkai, sukurti transporto ir pėsčiųjų ryšiai, viešų ir privačių erdvių planas ir tada jau rengiamas projektas konkrečiam sklypui toje teritorijoje.

Dabar vienas padarys prastai, kitas šalia irgi padarys prastai, nes "jau yra prastai padaryta". Ir rezultate gausis š.

O jeigu statytojas tikrai būtų reiklus, tai galėtų pats inicijuoti tokio plano parengimą. Tada galėtų užprogramuoti normalią plėtrą į ateitį.

Na kadangi yra nerealu, kad čia dabar sutartų su kaimynais dėl bendro sklypų vystymo, tai jei imame, kad vienas sklypas čia tai sakai nebūtų privalumo jei perimetrinį padarytų? Vadinasi nėra blogai, kad nedarė?

Perimetrinis užstatymas realiai veiks tik tada, kai žiūrėsim kompleksiškai į teritoriją, kaip kiti jau siūlė. Vienas lauke ne karys. Jeigu teritorija būtų suplanuota ir įgyvendinta kaip koks nors Paupys Vilniuje, tai būtų gyventojams žymiai geresnis variantas, negu 3-4 atskiri projektai su savo tvoromis ir niekieno erdvėmis, net jeigu ir su komercija pirmuose aukštuose kiemuose.

Pati pastatų architektūra galėtų būti visiškai ta pati.

O kodėl statytojai nedaro kitaip? Na, nes visų pirma - neišmano ir negalvoja, kad galėtų būti kitaip. O tada architektai ateina, kurie net nesiūlo perimetrinio, o iš karto taškelius dėlioja.

Čia su Townscaper projektavo?

Na tai viskas tvarkoj, tik palyginimas buvo į lankas. Beja, Norvegijos miestai yra gan niūrūs ir neįdomūs apart kelių išimčių.

Taip. Juk niekur nesiūliau daryti copypasta.

Norėjau tik iliustruoti kelis dalykus:
1. gerai jeigu ne ruda, tamsiai pilka ar juoda
2. gerai kai perimetrinis užstatymas
3. gerai kai nėra nenaudojamų pievų kurios neatlieka jokių funkcijų

Nelinkėčiau jokiam Kauno rajonui, kad kažkoks beprotis pristatytų kičinio spalvoto art nouveau. Tada tai būtų ne antrarūšis, o trečiarūšis rajonas.

Tu rodai senus pastatus, visiškai kitoj pasaulio vietoj, kur buvo visiškai kita architektūros raida ir užstatymo logika.
​​​​

Ar rajonus apart senamiestį reikėtų traktuoti kaip antrarūšius, kuriems nereikėtų taikyti jokių aukštesnių standartų?
Beje, ar senamiestyje išvis leistų 5-6 aukštus su ryškiom spalvom?

Tu keistenybes kaip visada rašai, lygink šitą su Kauno senamiesčiu, o ne Šančiais.

yra begale galimu variantu, o cia vos ne ant paint pabraize ir se imkit

Labai geras atsakymas.

Va miestukas Skandinavijoje kuris yra daugiau nei 5x mažesnis už Kauną.
Ta pati vieta skirtingais rakursais:





1. Ganėtinai timeless architektūra
2. Smagios spalvos, ne vien ruda, tamsiai pilka ir juoda. Ir šito miestuko klimatas atšiauresnis nei Lietuvos.
3. Nėra nenaudojamų pievų kurios neatlieka jokių funkcijų. Šiuo atveju max išnaudotas plotas iki krantinės, o ne paliktos pievos šunims šikt.
4. Perimetrinis užstatymas
5. ...

---

Photo credit: Meta Fauler, Scott Dunn.

1. Perimetras
2. Uzdaras kiemas su zaidimu aikstele.
3. Medziagiskumas bent kazkiek kitoks (apzeldintos sienos, medis, klinkeris, betonas)
4. Architektura skirtingiems pastatams skirtinga... na bent spalvas skirtingas parinktu
5. Komplekso akcentas galetu but kazkoks vienas aukstesnis, dominante.
6. Kazkaip nematau kaip tas viskas bus susisieje su tvarkoma krantine, kaip automobiliai privaziuos. Yra gi projektai.
7. Idomiai ... pastatai dideja i upes puse , o as siulyciau priesingai didet turi i miesto puse, plius terasuot. (laabai geri vaizdai ir populiarus dalykas butu pirkimui). Nebet kazkokia insoliacijos problema.

My bad.
Šiaip yra daugiau negu vienas.

Būtų gerai jeigu ttttt, John, Obi-Wan Kenobi, VLR, Creatium, Silber418, taccido ir kiti (visų atmintinai neprisimenu) kurie gerai išmano miestų planavimą, įvardintų likusius.

Aš ir taip žinau, kad perimetrinis kažkiek geriau, tik neidentifikuoju tiksliai dėl ko, man tiesiog miestiškiau atrodo, bet ar patiems gyventojams kvartale geriau jei būtų perimetrinis? Turbūt, kad kiemas atrodytų privatesnis?
Bet dėl ko tada vystytojas to nepadaro jei būsimiems pirkėjams tai geriau?

Ir šiaip aš labiau norėjau pasakyti, kad po tokių "tragiškai" galvojau bus 5-10 dalykų sąrašas, o pasirodo 1 blogo dalyko sąrašas tik - nėra perimetrinio.

Perimetrinio užstatymo beveik užtenka.
Perimetrinis užstatymas padaro kokį pusę darbo.
Dar reikėtų normalios gatvių struktūros, lengvo priėjimo ne vien nuosavu automobiliu ir dar kelių dalykų kuriuos kiti geriau įvardins. Mano mintys dabar kiek kitur.

Pagyvenk mieste su perimetriniu užstatymu ir gatvės lygio komercija ir savo kailiu pajausi aišku kodėl mūsų miestai yra dideli miegamieji rajonai.
Nepatyrus savo kailiu galbūt yra sunku apčiuopti skirtumą.
Stokholmas, Kopenhaga, Amsterdamas, Barselona, Niujorkas, Shenzhen ir t.t.
Esu ilgesnį laiką gyvenęs trijuose iš išvardintų. Skirtumas su Vln ar Kns yra žiauriai didelis.

Ne, tai jūs čia tikriausiai kalbat apie prekybus centrus turint omeny tokius kaip Panorama, Akras ir t.t., aš gi kalbėjau apie "rajoninius", tai yra Maxima/Rimi/Iki/Norfa + vaistinė, kepyklėlė, gėlių parduotuvė, aludė, kurie laisvai gali apseiti be šitų aklinų sienų ir net atvirkščiai stipriai laimėtų nuo jų nebuvimo.

Vakarų ir Šiaurės Europa yra plati sąvoka. Toje pačioje "vakarų Europoje" esu matęs ne vieną prekybos centrą aklinu ar beveik aklinu fasadu.
Tiesiog dažnas prekybos centras turi vidines gatves ir erdves į kurias ir atsiveria parduotuvės.

Nesakau, kad man patinka tie aklini fasadai, atvirkščiai - dažniausiai jie šlykštūs:
Bremen – „Google“ žemėlapiai

Todėl fainiausi sprendimai, kai prekybiniai pasažai yra kvartalų viduje, paslėpti už tikrų pastatų fasadų.

Komerciniu požiūriu labai naudinga neturėti langų. Dėl ko joks kazino neturi langų arba jie uždengti? Tam, kad nežinotum, koks paros metas, kiek valandų, kad neskubėtum išeiti. Imam, kokį „Akropolį“, žmonės ten važiuodavo (gal ir dabar važiuoja) grynai praleisti laiko, nebūtinai vien pirkti. Apsidairo prekių, suvalgo bandelę, nueina pažaisti žaidimų automatais ir kuo daugiau laiko šūdmaliauja, tuo daugiau šansų, kad dar užsuks pavalgyt ar vitrinoj netikėtai pamatys ir užsimanys prekės. Kuo geresnės apyvartos, tuo lengviau pasiimti didesnę nuomą.

Jei pažiūrėjęs filmą, pažaidęs boulingą ar pačiuožinėjęs ant ledo per langą pamatytum, kad jau tempsta – daug didesnė tikimybė, kad jau „reikia varyt namo“, nes vaikas nevalgęs, nes pamokos neruoštos ir jau vėlu.

Atrodytų, kad maisto krautuvė bent galėtų turėti langus, kaip „Lidl“, bet paprastai visos maisto krautuvės dar turi bent po porą parduotuvių, į kurias irgi galėtum neužeiti, pamatęs, kad jau temsta arba niaukiasi ir tuoj lis, tad reikia nešti šikną kuo skubiau namo. „Lidl“ gi neturi jokių vaistinių, kirpyklų, pašto skyrių, gyvūnų krautuvėlių ir picerijų savo pastatuose. Ar Lietuvoj būtų naudinga turėti vitrininius langus? Ne, nes vis tiek visos prekyvietės yra apsuptos parkingų. Kas ten matys ką nuo šaligatvio prie gatvės.