Vakarų ir Šiaurės Europa yra plati sąvoka. Toje pačioje "vakarų Europoje" esu matęs ne vieną prekybos centrą aklinu ar beveik aklinu fasadu.
Tiesiog dažnas prekybos centras turi vidines gatves ir erdves į kurias ir atsiveria parduotuvės.

Nesakau, kad man patinka tie aklini fasadai, atvirkščiai - dažniausiai jie šlykštūs:
Bremen – „Google“ žemėlapiai

Todėl fainiausi sprendimai, kai prekybiniai pasažai yra kvartalų viduje, paslėpti už tikrų pastatų fasadų.

Komerciniu požiūriu labai naudinga neturėti langų. Dėl ko joks kazino neturi langų arba jie uždengti? Tam, kad nežinotum, koks paros metas, kiek valandų, kad neskubėtum išeiti. Imam, kokį „Akropolį“, žmonės ten važiuodavo (gal ir dabar važiuoja) grynai praleisti laiko, nebūtinai vien pirkti. Apsidairo prekių, suvalgo bandelę, nueina pažaisti žaidimų automatais ir kuo daugiau laiko šūdmaliauja, tuo daugiau šansų, kad dar užsuks pavalgyt ar vitrinoj netikėtai pamatys ir užsimanys prekės. Kuo geresnės apyvartos, tuo lengviau pasiimti didesnę nuomą.

Jei pažiūrėjęs filmą, pažaidęs boulingą ar pačiuožinėjęs ant ledo per langą pamatytum, kad jau tempsta – daug didesnė tikimybė, kad jau „reikia varyt namo“, nes vaikas nevalgęs, nes pamokos neruoštos ir jau vėlu.

Atrodytų, kad maisto krautuvė bent galėtų turėti langus, kaip „Lidl“, bet paprastai visos maisto krautuvės dar turi bent po porą parduotuvių, į kurias irgi galėtum neužeiti, pamatęs, kad jau temsta arba niaukiasi ir tuoj lis, tad reikia nešti šikną kuo skubiau namo. „Lidl“ gi neturi jokių vaistinių, kirpyklų, pašto skyrių, gyvūnų krautuvėlių ir picerijų savo pastatuose. Ar Lietuvoj būtų naudinga turėti vitrininius langus? Ne, nes vis tiek visos prekyvietės yra apsuptos parkingų. Kas ten matys ką nuo šaligatvio prie gatvės.

Puiki išvada. Kažin kodėl Vakarų ir Šiaurės Europoje durniai stato tuos langus, kuria jaukias erdves ir t.t.

Kai kalbat apie gyvenamuosius projektus, tai dar galima suprasti argumento point'ą, bet kalbant apie verslą, bet kuris verslas to ir siekia - būti matomas ir rodyti savo prekes/paslaugas. Kalbant apie saugumą - nakčiai nėra problemų tuos langus uždengt apsauginėmis žaliuzėmis, kas Skandinavijoje ir yra daroma.

Seniai man jaučiu būtum įkalęs permabaną

Iš tiesų viskas paprasčiau. Prekybininkams nereikalinga nekontroliuojama šviesa, prekybos centrų savininkams - padidintos išlaidos šildymui ir kondicionavimui. Dėžė be langų - win win tiek komerciniu, tiek klimato kaitos požiūriu.

O psichologinės problemos reiškiasi kiek kitai pavidalais. Pvz. triedimu interneto forumuose.

Esu pasidaręs tokią išvadą.

Spoksojimo kultūra, kurią labiausiai jaučia amerikiečiai.

Amerikiečiai pastebi tos kultūros požymius net Vokietijoje, tai net neįsivaizduoju kaip jie turėtų jaustis į Rytus nuo Vokietijos.
Vokiečiai jei spokso tai mandagiai, su susidomėjimu. Rytų europiečiai gali žiūrėti ir bala žino ką galvoti, pvz. pašaipus spoksojimas, ar noras kažką iš tavęs paimti (pvz. išmaldos/cigarečių/žiebtuvėlio prašymas).
Patys vokiečiai man nepasirodė dideli spoksotojai, jie kaip germaniškos kalbos atstovai artimesni amerikiečiams.

Tai daro įtaką mūsų urbanistikai. Priemiesčiuose dygsta didelės tvoros ir krūmai ne tik dėl to, kad bijo vagių, o elementariai bijo spoksotojų.
Praktiškai net iš savo gyvenimo pastebiu kaip kaimynai pasistato nepermatomas medžių ir krūmų eiles nuo savo pačių kaimynų, apie kuriuos patys žino, kad egzistuoja mažesnė nei 1% tikimybė, kad dairysis ar nebus ko pavogt. Nors neatmetu, kad tokios tvoros dar atsiranda, nes kaimynai jaučia, kad vienas kito nevaibina

Mikrorajonai irgi susikūrę tokį įvaizdį, kad tai kokie nors vagių lizdai. Palik kažką matomo, tai kažkas ateis pavogs... arba užpuls.
Jei bus koks atviras stiklas, tai būtinai išdauž, etc.

Duodu 80%, kad čia grynai 1980-90-ųjų perestroikos viešumo-glasnost' ir "pats sau architektas" mišinio trauma.
Spėju net žmonių tarpusavio santykiai, iš tų laikų pasirinkti gyvenimo keliai, stipriai veikia žmonių santykius. Neįsivaizduoju kokie gali būt kaimynai, jei vienas kažkada buvo 90-ųjų verslininkas bachūriukas su visuo tuo šleifu iki dabartinių laikų (jei ne kažkas baisesnio), o kitas koks nors akademikas ar mokslininkas niekada nesikišęs į tą biznio darymą ir pan. dalykus.

Taip yra daroma dėl to, kad prekybininkams bendru atveju langai nereikalingi.

Nežinau ar tinkama tema, bet...

Kadangi daug keliauju po Švediją/Daniją ir specialiai užsuku į miljonprogrammet rajonus, naturaliai pradėjau lyginti kodėl pas juos tų rajonų centrai (Skandinavijoj "Centrum" yra rajono vieta, kurioje yra susikaupusi komercija, dažniausiai aplink kažkokią aikštę ar alėją. Geriausias pavyzdys iš Vilniaus būtų Šeškinėje) gyvi ir panašūs į miestą, o pas mus nykūs ir depresyvūs, kuriuos pamatęs iškart nori "nuvaryt į miestą" vietoje to, kad leisti savo laisvalaikį tame rajono centre.

Todėl iškylo klausimas: kodėl Lietuvoje (Rusijoj ir panašiose šalyse) nauji prekybos centrai statomi absoliučiai be jokių langų kaip kažkokios fakin kazinkės, o seni sovietiniai PC, kurie iš esmės dažnai būna ne ką prastesni už to laiko švediškus ir daniškus, pertvarkomi į tokias pat "kazinkes" užklijuojant langus nepermatomom reklamom? Ar tam yra logiškas paaiškinimas? Suprantu, kad logiškiausias yra "taip gali išspaust max naudingo ploto", bet toli gražu ne visada taip yra, labai dažnai tai yra daroma tiesiog dėl darymo ir už tų užklijuotų langų ar sienų yra tiesiog prekybinės patalpos, kurios be problemų galėtų būti matomos per langą. Ar čia yra kažkokia psichologinė postsovietinių valstybių tautų trauma, ar kas?

Tuo tarpu toje pačioje Lietuvoje Lidl statosi parduotuves (ne visas, bet daugumą) su viena pilnai stikline siena ir vaizdas tampa nepalyginamai geresnis ir gyvesnis.

Ventiliaciniai kanalai.

Sveiki, Šiauliuose pastebėjau virš daugiabučių penkto aukšto plokštės esti kažkokių tai skylių. Kiek apsidaręs Google žemėlapiuose užmačiau jų ir kituose miestuose, tad klausiu, ar jos atlieka kokią tai paskirtį ar žiojėja dėl vaizdo?

Yra keletą matyti tokių specialiai pastatytų CBD, kur po darbo valandų pilna žmonių. Tiesa, ne Europoje.

O kuriam pasaulio NMC zmones renkasi, nes jiem patinka ten leisti laisvalaiki? Turiu omeny ne moderniu pastatu rajona, o grynai aukstu moderniu pastatu centra. Kaip Vilniuje ir Taline. Berlyne Potsdamer Platz nedarbo metu taip pat tuscia. Tai gal Talino ir yra vienas is laimejimu, kad urbanistine prasme viskas taip isspresta, kad bent yra zmoniu srautu dienos metu (ko Vilniuje dar nera), nors girdejau, kad ten estiskas jaunimas leidzia ir vakarus. Pats nemaciau, nes buvau per karantina.

Čia būtent tą, kur šlapimo kvapas toks žiaurus, kad lėkiau tekinas iš ten. Prieš tai ieškojom, kaip tas gatvės pereiti, tai navigacija ten tokia ką aš žinau. Nu pagal blogiausias 70s Europos urbanistinių klajdų tradicijas.
Ir taip, aš vis dar laikausi pozicijos, kad Talinas skalbia Vilnių praktiškai pro visus galus urbanistikoje ir architektūroje. Išskyrus NMC ir, be abejo, dviračių takais.

Taline paskutinį kartą buvau pernai. Slampinėjau skersai ir išilgai ir šiaip miestas paliko labai gerą įspūdį. Išskyrus NMC ir iš dalies Lasnamäe.
Talino NMC nėra kažkoks klaikus, bet a bit shit. Intencijos buvo geros, norėta daryti viską "upmarket" ir "fancy", bet žmonių srautai kalba patys už save. Žmonės ten eina nes reikia, ne todėl, kad nori. Gretimai esančiame Rotterman kvartale tuo metu tiršta liaudies, nes ten iš tiesų gerai padaryta vieta, kur žmonės eina, nes jiems patinka, o ne todėl, kad reikia.

Streetview nuotraukos padarytos kažin tai kokią, nejudrią valandą nieko nepasako. Jei tomis gatvėmis dienos metu pasivaikščiotum realybėje, suprastum apie ką aš kalbu. Pirmoje ir antroje nuotraukoje matosi Viru prekybos centras ir prie jo prijungta Kaubamaja universalinė parduotuvė. Tai vienas populiariausių prekybos centrų Taline, o po juo, po žeme yra svarbiausias centrinis VT mazgas. Kai jis dirba, tiek paprastą dieną, tiek savaitgalį ten tikrai aplinkui būna minios žmonių.

Požeminė perėja Taline:



Išlendam iš požeminės perėjos Taline į jaukią žvyro aikštę:



Nėra plačių gatvių talino CBD?:




Na bet kažkur yra keltai ir kruiziniai laivai, tai tada nesiskaito...

Man tai atrodo jog prioritetas turėtų būti maloni aplinka miestiečiams, o ar ta vieta pritrauks tarakoninių turistų iš nešvarių baržų yra n-tosios svarbos klausimas

Kol kas nė vieno Baltijos šalių miesto verslo rajonų aplinka nėra ypatingai draugiška patiems miestiečiams ir iki kol tokiomis taps bus tik vienas svarbus klausimas: ar galima Talino kanabinoide pasifotkint instagramui prie žydinčių sakurų? Ne. Ar galima Vilniaus NMC? Taip.

Del Talino is esmes pritariu, bet ten yra pozemine pereja.

https://www.instantstreetview.com/@5...PIiEMdz5R3B76Q

Sprendimas senai žinomas - iškasti Baltijos jūrą iki Šnipiškių ir pastatyti keleivių terminalą.

Tamsta irgi Taline nebuvęs. Visiškai klaidingas komentaras. Gatvės tikrai nėra plačios, labai toli iki Konstitucijos prospekto platumo. Kaip tik, labai kompaktiškos ir primenančios vakarų didmiesčius. Požeminių perėjų irgi nėra. Taline būnu kas kelis mėnesius, bet su požemine perėja niekada nesusidūriau. O žmonių gausu, ypač vasarą, sunku prasilenkti šaligatviu. Be to, reikia nepamiršti, kad ten nuolat kursuoja keltai ir kruziniai laivai, kurie atgabena minias turistų, išlipančių už kelių kvartalų nuo CBD.

O vat Vilniaus CBD turim urbanistinę dykvietę. Pvz. tas pats Eidvio minėtas Quadrum kiemelis, visą dieną būna nejaukiai tuščias ir švilpiantis skersvėjais. Europos aikštė savaitgaliais išvis numiršta.