Reikia žiūrėti ne į vieną pastatą, o plačiau. Čia kaip kažkas paimtų Burj Khalifa „pėdsako“ ir visų aukštų ploto santykį ir aiškintų, kad penkiaaukštis namas niekada neturės tiek ploto, kaip Burj Khalifa, todėl reikia visur statyti kuo aukštesnius pastatus. Laba diena.

Jeigu nenorite negyvo ofisyno, tai insoliacija kaip tik aktualu, nes ten gyvens žmonės. Nebent norite, kad gatvės ir kiemai būtų tarsi gilūs tarpekliai su amžinu šešėliu.
Beje, pastatų aukštis nelabai koreliuoja su gyvybe gatvės lygyje. Gyvenamaisiais bokštais užstatyta Spaudos rūmų teritorija turbūt bus 98 % negyva.

Tai taip, bet, manau, žiūrint į NMC, tikrai yra kur tankinti ir pagal esamus. Tuo labiau, LNTPA jau seniai siūlo tuos reikalavimus mažinti didelio aukštingumo vietose.

Metas truputį pasidomėti dalykais ir pakeliauti, gal tada nustosi spaminti geriausias forumo transporto temas kažkokiu beverčiu mėšlu.

Toks truputi pastebėjimas, tokie dangoraižiai kaip yra pvz Manhattene Lietuvoje negalėtu būti pastatyti kaip ir likusioje Europoje nes mes turime aukštus insoliacinius reikalavimus ir pan.

Ne butų (vienetų), o floor area/pastato užimamas plotas.

Žvelkite, aš pateikiau esamus duomenis.

Šiuo atveju kalba buvo apie highrise high density iš 16+ kvartalo formavimą didelės žemės kainos plotuose centre, konkrečiai NMC, vietoj jo palikimo negyvu ofisynu. O jūs vėl apie insoliacijas, CO2 ir t.t. -> tokiam kvartalui tai neaktualu.

Metas blaivytis, neprovinciale.

Skaičiavimų? Bičas palygino vieno pastato pamatų plotą su sublokuotų namų su daržais plotą (toks "medium" density labiau traukia prie low density). Po skaičiukų "atskleidimo", toliau išvis jau vardijo suburbijas ir lūšnas. Pažėrė daug pašaipų, bet net neužsiminė apie jokias taisykles ar praktikas.
Tiesa neverta tikėtis, kad kas čia paims ir pateiks aiškų sulyginimą, nes tie skaičiai yra salygojami daugybės faktorių bei taisyklių, kurios skiriasi tarp atskirų šalių, miestų bei kinta laike. Taip pat ir nevengiama apeidinėti, kaip pas mus su svečių namais, kai nereikia nei parkingų, nei žaidimų aikštelių ar užskaitant svetimus žaliuosius plotus

15 minučių koncepto autorius, beje, yra Paryžiaus mero konsultantas ir pats gyvena Paryžiuje, t.y. mieste, turinčiame daugiausia transporto projektų Europoje. Pradedant nuo virš keturiasdešimt milijardų eurų kainuosiančio Grand Paris Express, baigiant naujomis tramvajų linijomis ir RER plėtra. Juokinga žiūrėti, kai lietuviški provincialai pasigavo šitą idėją norėdami pateisinti visišką savo apsišikimą VT. ‘Jei pristatysime ofisų Pašilaičiuose, centre kamščiai sumažės’ nėra 15 minučių miestais, tai yra automarozinio miesto mažai apmokamų ir alkoholį savo kabinetuose vartojančių automarozų paistalai.

Pirmosios knygos autorius yra prancūzas, urbanistinę morfologiją tiriančio instituto prezidentas, taip pat užsiima JTO konsultavimu šiais klausimais ir pan.


Tai faktas, kad paėmus 5 ir 100 aukštų pastatus, į antrąjį sugrūsi daugiau butų. Bet žiūrint kompleksiškai, tai nėra sprendimas netgi kvartalo mastu, ką jau kalbėti apie miestą. Būtent Serge Salat knygoje ir išsamiai nagrinėjami skirtingi užstatymo tipai, jų tankumas: Manhetenas, Pekinas, Japonijos miestai, Paryžius. Tankumas matuojamas skirtingo dydžio kvadratuose, taip pat rašoma apie eksploatacines išlaidas, insoliaciją ir t. t. ir pan. Į viską žiūrima kompleksiškai.

Dėl to Manheteno ir Paryžiaus palyginimo nebūčiau toks užtikrintas, nes norėtųsi pažvelgti būtent į užstatymo tipų tankumų palyginimus, kad būtų maksimaliai tikslu.

Bet vėlgi kartoju, kad vien į tankumą negalima žiūrėti. Pvz. tame pačiame Manhetene prastesnė insoliacija (Europoje daugelio Amerikos dangoraižių net nebūtų leidžiama statyti), didesni skersvėjai, psichologiškai irgi visai kitokia atmosfera, energijos sąnaudos garantuotai didesnės (bokštas daugiau išspinduliuoja šilumos per sienas, nei perimetre esantis pastatas).

Ačiū už knygas, tačiau specifiškai kalbėjau apie highrise suteikiamą tankumą (quantitative data), o ne apie visą urbanistiką.

2264-the-logic-of-vertical-density-tall-buildings-in-the-21st-century-city.pdf (ctbuh.org)


The economics of skyscrapers: A synthesis (repec.org)

We document that skyscraper growth since the end of the 19th century has been driven by a reduction in the cost of height, increasing urbanization, and rising incomes. These stylized facts guide us in developing a competitive open-city general equilibrium model of vertical and horizontal city structure. We use the model to show that (i) vertical costs and benefits affect the horizontal land use pattern within cities; (ii) the causal relationship between skyscrapers and urbanization is bi-directional; and (iii) height limits reduce the size of large cities, leading to lower agglomeration economies, productivity, and urban GDP. We substantiate the model’s predictions by novel estimates of urban height gradients.

PLAC1602_01-80.in (placesjournal.org)

Mid- and highrise construction can achieve densities far greater than 75 dwellings per acre.



DU/AC - dwelling units per acre

Ir Manhetenas vis tiek žymiai tankesnis nei Paryžius: 28,154 residents/km² vs 20,000/km²

Jums gali nepatikti high-rise dėl savo energetinio neekonomiškumo, metamų šešėlių ar dar begalės kitų priežasčių, bet glaudžiai sustatyti high-rise bus tankiau nei glaudžiai sustatyti mid-rise.

Trumpas atsakymas į klausimus AšNeRobotas:

1. Man pirmas tavo duotas variantas labai stipriai gražesnis nei antras (su lenktu stogu)

2. "Timeless" dizainas yra neapibrėžta frazė, tai aišku kad skirtingiem žmonėm skirtingai atrodys. Bet daug būdvardžių taip veikia ir ne tik būdvardžių. Anyway, intencija aiški – dizainas kuris ir praėjus 30 metų, neatrodo senas.

3. Kažkada mačiau labai gerą YouTube filmuką kuris susumuoja "timeless" dizaino principus. Vienas iš principų – simetrija. Nesimetriški dalykai (veidai, medžių lapai ir t.t.) mum įgimtai atrodo mažiau gražūs. Kiti principai buvo susiję su spalvom, dekoracijom, monotonija, variacija. Viskų principų neprisimenu. Labai daug modernios Vilniaus architektūros tiesiog priverstinai bando būti nesimetriška, monotoniška, su prastais spalvų sprendimais. Palauk 10 metų ir atrodys pasenusi ir negraži. Daugeliu atveju tai ir laukti nereikia:

---

---

Yra vienas komentaras kuris tiktų į šitą temą, bet nenorėjau dubliuoti.
Ar Lietuvoje yra miestų žemėlapiai kur matosi gyventojų tankis, max aukštingumas, pajamos ir t.t.?
Tokia kaip Skandinavijoje daro.
https://www.miestai.net/forumas/foru...anavimas/page7

Perkeliu į kitą temą, ir palyginimui tik tarp kitko, dabartinė versija, kuri atrodo žymiai prasčiau
​​​​​ DJ+

Tavo išsireiškimas "timeless" yra kaip bezdalas vėjyje.

Pvz. čia yra "timeless" ar ne? Perimetras šlaitinis stogas

Šito prastai argumentuoto pseudo įžeidinėjimo nesuprantu.
Tai pastatai kurie su gana timeless dizainu.
Kuriuos dabar skatina daug kur, DE ir SE tai tikrai.
Tuo tarpu LT stato...

Kitaip tarians savo laiko architektūra, o ne kičinis šlamštas.

Upplands Väsby toks Stokholmo užmiestis, kad užmiesčiau sunkiai rasi.
Nauja statyba.

Keistai atrodo kai bandai tarsi įžeisti tuos pastatus.

Ieškoti reikėtų maždaug taip:
1. Švedijoje, nes žymiai geriau pažįstu nei Norvegiją, ir žinau kad pavyzdžių yra nemažai
2. Pastatai statyti prieš 1950 metus, prieš išpopuliarėjant visokiems brutalizmams
3. Pastatai kur tuo metu nebuvo centras. Tai bus centras-ish šiandien, bet kažkada ten buvo miesto užribis.

Didžioji dalis pastatų Ålesundo senamiesty pastatyti 1900's art nouveau stilium. Kažkur išmušti dantys užstatyti naujesniais pastatais, taikantis prie senamiesčio. Lietuvoj senamiesčiuose visur daroma tas pats. Daugely miestų patys norvegai yra prisistatę panašaus modernistinio šūdo su plokščiais stogais net ir senamiesčiuose. Vietoj nereikalingų pievų didžiausi parkingai, o daugiabučiai tikrai nėra spalvoti kaip čia kažkam vaidenasi.

DJ+ Parodyk kur toliau nuo senamiesčio, t.y. norvegiškuose Šančiuose, yra panašaus kičo daugiabučiu. Šiaip gali neieškot, nėra.

​​​​​​​Aišku urbanizmas ir pastatų kokybė bendrai paėmus Norvegijoj yra žymiai geresnė.
​​​

Na, pavyzdys man labai architektūriškai ir urbanistiškai patinkančio projekto galėtų būti koks Borneo-Sporenburg rajonas Amsterdame, pabaigtas apie 2000-aisiais metais. Pridedu vieną (pavogtą) nuotrauką, bet jų galima rasti daugiau.

Man patinka tai, kad Olandai neturi to lietuviškų mikrorajon-modernistų stumiamo miesto dalijimo į dvi dalis, t.y. į (1) naująją dalį, kurioje viskas, kas statoma, turi būti komiblokas, ir (2) senąją, kurioje teigiama, kad galima statyti ne vien komiblokus, nors vis tiek pastatomas su kontekstu nieko bendro neturintis mėšlas kaip Strazdelio namai ar Švitrigailos 1. Olandai turi savo identitetą ir jis yra panaudojamas šiame projekte. Projekte galima rasti:
- Gausiai naudojamą olandišką plytą ('dutch brick'), kurią galima rasti ne tik Olandijoje, bet ir olandų kolonijose.
- Sublokuotus namus pagal nuo seno išlikusias olandiškų namų proporcijas. Proporcijos istoriškai susiklostė ne pačios patogiausios, tad gal jos paliktos tik vizualiniam efektui, gal butų išdėstymas nebūtinai sutampa su tomis proporcijomis - sunku pasakyti.
- Pilna 'primaišyta' ir modernios architektūros, kuri kartais sėkmingai, kartais mažiau kontrastuoja su labiau tradicinėmis dalimis.

Pamatęs šiuos pastatus iš karto gali pasakyti, kad jie yra Olandijoje, ir, kad jie yra nauji. Pastatai atrodo gerai ir olandiškai ir jie formuoja geras ir olandiškas erdves. Jie yra priešingybė mėšlinam, pilkam, identiteto neturinčiam, Stockholmo sindromu sergančių žmonių stumiamam mikrorajon-modernistiniam šūdui, kuris dominuoja Lietuvoje. Ir taip, tai nėra pigus projektas, ir ne, aš nemanau, kad tokį lygį galime pasiekti Romainiuose. Tiesiog atsakiau į prašymą

Kas tavo nuomone būtų labai gerai ar bent jau geriau?
Būtų įdomu išgirsti.


Pažiūrėjau nuorodą ir mano nuomone tikrai geriau nei kas vyksta Tarandėse ir Romainiuose.
Iš nuorodos: photo1, photo2.