Labai sunku vertinti kažkokias individualias patirtis, nes jos priklauso nuo daugybės faktorių ir poreikių, ypač jei gyvenama laikinai, tame pačiame Paupyje yra labai daug įvairių paslaugų, bet jei Paupio lokacija būtų kita - ten sunku būtų sutelkti tiek visokių restoranų ir paslaugų. Bet jei panaikiname išskirtinę tų rajonų geografinę padėtį, kai jie gali priktraukti klientus iš kitų rajonų, tai esmė labai paprasta - kuo didesnis gyventojų kiekis viename kv. km. - tuo daugiau prekybos ir paslaugų tame kv. km. galima sutelkti ir tuo jos yra arčiau namų, o kuo jos arčiau namų - tuo žmonėms yra mažesnis poreikis naudotis automobiliais ir tuo dažniau jie vaikšo pėsčiomis. Didesnis tankis yra pasiekiamas ne tik per namo aukštų kiekį, perimetrinis užstatymas leidžia tankumą padidinti kur kas labiau, nei taškinis, kaip jau ir minėta jei nedaromi dvigubi šaligatviai su pievomis, o jie užstatomi - tai irgi didina tankumą. Aš pateikiau pavyzdžius kaip nauji centrinio miesto tipo rajonai yra statomi šiaurės šalių sostinėse, kur yra išnaudojami visi įrankiai tankumui padidinti - protinga infrastruktūra, perimetrinis užstatymas, 6-7 aukštų pastatai (kas, jų supratimu, komfortiškam gyvenimui arba neturi įtakos, arba ji labai nedidelė) ir bent jau mano nuomone mes iš tų šalių turėtumėm imti pavyzdį, o ne mėginti uždrausti Vilniuje vystyti tokius rajonus, kokie yra vystomi tenais.

Nes ten net negalvojama apie visokius linijinius parkus ar pievas tarp namo ir gatvės.

Galbūt proporcija - gatvės plotis/namų aukštis - esmingesnis dalykas?

Dar didesnis paradoksas yra tai, kad Olandijoje gal 7 kartus didesnis gyventojų tankumas, o jie sau leidžia tokią ststybą.

Teko truputį gyventi Olandijoje, kur vyrauja 3-5 aukštų užstatymas, tai jie kažkaip buvo sugebėję padaryti, kad viskas būtų 15 min atstumu. Net autoservisas daugiabučio pirmame aukšte netoliese buvo. Aukštingumas nėra esminis dalykas.

Iš esmės kuo arčiau centro - tuo dažniausiai statomi aukštesni (6-7 aukštų) pastatai su perimetriniu užstatymu ir komercija pirmuose aukštuose, o tolstant nuo centro jie mažėja (3-5 aukštai), išnyksta komercija, kol galiausiai pastatai pavirsta nuosavais namais. Taip dažniausiai yra susiklostę istoriškai dėl natūralių priežasčių, bet ta taisyklė nėra iškalta akmenyje ir dažnai nutolę rajonai turi savo 'centrus' ir kalbėdams apie centrinį rajoną aš neturėjau omeny, kad tai turi būti būtinai miesto centras, nors šiuo atveju Vingio rajonas yra vos 2 km. nuo centro. Paėmiau šiaurinių šalių, į kurias mes labiausiai orientuojamės ir kurių sostinės gyventojų skaičiumi panašiausios į Vilnių, pavyzdžius, kaip ten statomi analogiški rajonai: Stokcholmas, Kopenhaga, Oslas, Helsinkis. Nė vienas iš tų rajonu nėra 'centras', bet visi turi centriniems rajonams būdingą užstatymą - t.y. 6-7 aukštų pastatai su perimetriniu užstatymu. Gali pasitaikyti 3-5 aukštų pastatai, bet jie tikrai nėra vyraujantys. Tai nereiškia, kad negali būti miegamųjų rajonų ar žemesnių rajonų, kaip mūsų paupys, bet statant miesto centrui būdingus rajonus vyraujantys pastatai dažniausiai yra ne 3-5 aukštų, o 6-7. Vingio rajonas būtent toks ir bus. O kalbant apie gyvenimo kokybę, tai tokie rajonai yra statomi būtent tam, kad pasiekti geresnę gyvenimo kokybę. Yra priimta manyti, kad gyvenimo kokybė geresnė bus tada, kada viskas, ko dažniausiai reikia, gali būti pasiekiama 15 minučių pėsčiomis atstumu, t.y. darželis, mokykla, dantistė, kirpėja, parduotuvė, parkas/žaliosios erdvės ir t.t., o tas įmanoma pasiekti tik kai yra pakankamai didelis tankumas ir pastatai ne 3 aukštų, o 6-7. Ir pasikartosiu, bet tai nereiškia, kad negali būti statomi miegamieji ar nuosavų namų rajonai, tai reiškia, kad kas yra gyvenimo kokybė kiekvienas sprendžia pagal save - kažkam gyvenimo kokybė gali būti gyventi trijų aukštų pastate, o kažkam gyventi 6 aukštų ir be automobilio.

Les Halles nėra tik PC po žeme, tai vienas didžiausių Paryžiaus transporto hub'ų, kur susikera įvariais lygiais daug traukinių/metro linijų.

Pažiūrėjau Wiki, taip, Les Halles.
https://en.wikipedia.org/wiki/Les_Halles

Wikipedia turi 150+ metų senumo Les Halles vaizdą, ir tikrai, senas yra vizualiai gražesnis nei dabartinis požeminis.

Vilniuje viskas yra centras. Stotis yra centre, VVT parkas Verkių gatvėje (pagal Šimašių) irgi yra centre. Tarp šių objektų - 6km, ne ką mažiau nei tarp dvidešimt kartų didesnio Londono centro rytinės ir vakarinės ribų. Žodžiu, Vilnius yra vienas didelis 'centras', vienas didelis mikrorajonas. Na o centre, aišku, reikia statyti pergrūstus komiblokus, kaip gi kitaip.

Akropolio 2 kvartalas tikrai nėra centras. Centras yra Naujamiestis, Šnipiškės, Stoties rajonas. Visur kitur turėtų būti tik 3-5 aukštai.

1)cia ne centrinis rajonas
2) blogai manai, vyrauja 3-5 aukstu pastatai, nes jie suteikia zymiai geresne gyvenimo kokybe nei tokie barakai

Tikrai nemanau, kad panašaus dydžio į Vilnių miestuose centriniuose rajonuose 'vyrauja' triaukštė statyba. 6-aukščiai pastatai centriniam rajonui yra pats tas ir esu tikras, kad jie daug labiau vyrauja, nei triaukščiai.

Vakaruose baraku nestato, nebent super didmiesciuose. Vilniaus dydzio miestuose vyrauja 3-5 aukstu pastatai

Tai kad ten nieko nera.

Turbūt tai Les Halles. Buvęs didžiulis antžeminis turgaus pavilionų kompleksas (Halės). Apie 1970-tuosius viskas buvo nugriauta ir sukišta po žeme. O gaila, buvo įspūdingas kompleksas.

Klausimas kokios proporcijos miesto centro rajonui tinkamesnės - ar sovietiniai standartai, ar vakarietiški, kai statoma perimetriniu užstatymu 6-7 aukštų pastatai. Aš nemanau, kad reikia derintis prie sovietinių standartų, juo labiau statant visiškai naują rajoną.

Geros nuotraukos, ačiū Silber418
​​​Tas parkas priešpaskutinėj nuotraukoj yra Emporia stogas.

Hyllie, Malmö 1996 m.


Šaltinis

Hyllie 2023 m.


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis

Västra Hamnen, Malmö

Šaltinis

Pirmoje nuotraukoje (su geltonu sandėliuku) yra parkavimas. Seniau parkavimas buvo daug didesnis. Vietoj Karlatornet dangoraižio ir aplinkinių pastatų dar neseniai irgi buvo parkavimas. Nuotraukoje matomo parkavimo tikrai neliks, bet turbūt po daugiau kaip 5 metų

Vaizdas antroje nuotraukoje manau nesikeis. Tas pilkas/mėlynas pastatas yra viešbutis. Rudų plytų - ofisai, seniau ten buvo Volvo Cars software įmonė (Zenuity).
Kairėje daugiaaukštis parkavimas. Visas pastatas yra parkavimui. Gali būti kad šitas pastatas keisis, bet irgi negreitai.


​​​​​

Iš tikrųjų būtų gerai, kad Vilniaus NMC būtų mažiau trobų ir pabašių į Lvivo g. 37.

Jokių pretenzijų Älvstaden vizualizacijų kūrėjams, bet pagal faktą aplinka mažaaukštė arba nesutvarkyta: