Nėra nieko blogo iš amžinų šešėlių ir tarpeklių. Nepatinka - negyvenkite (pilna rajonų be šešėlių), tikrai bus, kas gyvens ir džiaugsis. Dabar toks įspūdis, kad 'man nepatinka dangoraižių eilės, todėl jų neturi būti'.

Tikslas ne transportas, o žmonių patogumas, todėl ne 3 spot'ai, o 23. Transportas tik įrankis ir pats dėl savęs jis nereikalingas. Lauksiu straipsnio iš youtuber'io.

Kaip ir atsakė Kecal, priklauso nuo santykio. Amžiną šešėlį ir tarpeklio įspūdį gatvėse turėjau omenyje tuo atveju, kai labai tankiai sustatyti labai aukšti pastatai.



Dėl 20-aukščių, tai labai priklauso nuo situacijos, reikia žiūrėti į kiekvieną konkretų atvejį. Bet tie aukštesnieji bokštai turi būti taškiniai, o ne ištisinė siena, kaip pvz. Sankt Peterburge kažkuriam iš naujųjų kvartalų 0,5 km ilgio 30 aukštų namai apsukti aplink mikrorajoninį kiemą.



Niekas nesuvartė to 15 min. miesto. Miestas turi būti pakankamai daugiafunkcis, kad daugelį poreikių galėtum patenkinti netoliese, tačiau tam tikra funkcijų koncentracija miesto ir regiono masteliu yra reikalinga ir naudinga.

John prieš porą sav. buvo pasidalinęs RMTransit video, kur mano paties nuostabai suvartė tą 15 min. miesto koncepciją. Transportui yra kažkaip geriau suvežt visus į centrą. Gal tai talioja būtent normaliam VT, nes YT kanalas apie tai. Reikiant suvežt į skirtingas miesto vietas kažkaip sukomplikuoja reikalą. Visgi, Pakalnis kalbėdavo apie kelis lokalius centrus mieste. Aš pats būčiau turbūt už tarpinį variantą: NMC, Viršūlų High-rise, na ir senamiesčio nesinorėtų palikt turistam, pamenu buvo labai faina ten padirbti, tai gerai tie ministerijų miesteliai, reik tik neparmirš viadukų papildomų. Žinau žmogų iš Antakalnio važinėjusio į Pašilus prie "Pas Juozapą", o pasikeitė darbą į "COWI", kuris dar toliau link Perkūnkiemio Tai kamščių į tą pusę nebūdavo, bet su VT visiškai liūdna buvo.

Tie 3 spot'ai, būtų visai spot on.

EDIT: nuo 9:50 min.:

Hong Kong 2030+: Home (pland.gov.hk)

Vilnius miesto centre statosi 3-aukščių rajonus žmonėms "su statusu" (tokia reklama) ir business districtą be gyvybės.

Feeling welcome:

perkėlus visas čia matomas senamiesčio lemputes ant/prie penkiaaukščio kitaip atrodytų.

Na aš tai pirmoje nuotruakoje nesijaučiu welcome nes man nepatinka minios.
Aš tokias gatves specialiai apeinu ratu kad nereikėtu tarp tiek žmonių eiti.

Užstatymas/miesto tankumas glaudžiai susijęs su VT poreikiu, VT tipu ir pnš. Visa diskusija kilo iš to, kad aš pareiškiau, kad miestas nėra tankinamas pakankamai (nėra net daugiaaukščių kvartalo centre) ir neformuojami 15-min city hubai ir jog tą padarius transporto srautai ir tuo pačiu ir VT poreikis nukristų. Bet jo, perdaug buvo nukrypta, sutinku.

Ir taip, lietuviai dėl skurdo apleido sovietinius mikrorajonus, po to sako, jie kaip bomzynai atrodo. Tai apleistos suburbijos USA irgi bomzynai. Prie mano namų irgi buvo fontanas, nepriklausomybės laikais buvo apleistas ir patapo alkoholikų gėrimo vieta.

Užeiti galima į svečius. Veikti yra ką: sedėt ant suolo, smagiai eiti specialia promenada iki mokyklos ar maisto krautuvių, pakeliui duoti pažaisti vaikui žaidimų aikštelėje arba padarant prisitraukimų. Galima (buvo) pasiself'int prie fontano (su juostiniu fotoaparatu). Pažiūrėti galima beeinant pailsinant akis želdynų apsupty bei stebėti fontane krinančius lašus, prie to namo auginamos ir gėlės. Pliusas nuo Didžiosios g., kad čia net nėra jokio įmanomo fizinio kontakto su mašinom, tuo tarpu Didžiojoj ir Pylimo g. visi pėsti netelpa ir kartais tenka užleidinėti važiuojančioms mašinoms vietą.

Čia foto iš to namo kiemo:
https://www.google.lt/maps/@54.71539...8192?entry=ttu


Čia buvo medinė vaikų žaidimų aikštelė, o pratryptą žolę gaima pakeisti šiuolaikiška vaikų žaidimų aikštelės danga: https://www.google.lt/maps/@54.71489...8192?entry=ttu


Centre neabejotinai buvo fontanas, kad dabar neturint pinigų jis neveikia – kita bėda. Kažkodėl Didžiojoj g. veikia. Nediskriminacija?
https://www.google.lt/maps/@54.71489...6656?entry=ttu


Pakeliui į parduotuvę / iš mokyklos galma ir raumenį pakočiot, kad nebūt lepšiu. Didžiojoj g. nei niekur aplink to nepadarysi, nebent leistis į duobę prie Neries mokyklos, prie to apleisto pastato / bomžyno. https://www.google.lt/maps/@54.71481...5120?entry=ttu


PRAŠAU perkelt kelių dienų pranešimus: į užstatymo / miesto tankumo temą.

Dvi nuotraukos iš Vilniaus, čia ne pastatų aukštyje problema.
Tiksliau problemos, daugiskaita.





O nuotraukoje apačioje tankus užstatymas ir viskas ok. Renderis, bet skirtas iliustruoti mintį.
Galėtų būti geriau, bet jau yra daug geriau nei viršuj esančiuose pavyzdžiuose.

Maksimalus tankumas, o street level gana jaukus.




Vilniaus senamiestyje galima rasti daug vietų kur geriau.
Bet beveik visi kiti Vilniaus rajonai – ne.

Ir tie 20 aukštų pastatai sukuria didesnį tankį, ko pasekoje yra didesnė paklausa gyviems pirmiems aukštams. Bet aišku ne visur. Betono džiunglės su mirusiu street level yra labai nefainai.

Ir pirmi aukštai kur jautiesi welcome.
Ar tai gali užeiti ar užmest akį per langą ar šiaip yra įdomių detalių kurias smagu pamatyti.

Čia jauties welcome:


Čia ne:

Nėra kur užeiti, nėra ką veikti, net pažiūrėti nėra kur. Išvis nesmagu žiūrėti per kažkieno langą.

Šiaip tai viskas gali būti gana jauku, nepriklausomai nuo aukščio. Svarbaiusia, kas ir kaip padaryta ir integruota ant žemės, visokie gatvės elementai, apželdinimai ir panašūs dalykai. Pakalnis apie tai nemažai kalbėjo, nors ir nelabai darė.

Nesu buvęs Tamperėje, bet pagal Švedijos, Danijos ir Norvegijos pavyzdžius sakyčiau, kad su Vilniumi tai neturi nieko bendo. Skandinavijoj pastatai yra prižiūrimi nuo pat jų pastatymo ir ten yra griežtai kontroliuojama ką tu gali daryti su langais, balkonais ir namų fasadais, todėl ten ir 60-70 metų senumo nerenovuoti pastatai atrodo lyg pastatyti vos prieš 5-10 metų.

Pvz štai yra 1981 metų statybos daugiabutis Vilniuje:



Štai 1964 metų statybos daugiabutis Švedijoje:



O čia dar palyginimui yra naujos statybos daugiabutis Vilniuje:

Būtent todėl ir pasirinkau pavyždžiu Tampere. Ir... gal trečias pagal dydį Suomijos miestas ir tas pagal VT, infą, fasadų būklę geriau nei Vilnius. Apie Helsinkio ir Vilniaus lyginimą kalbėti būtų žiauru ir nehumaniška. Tas pats, kas lyginti sveiką žmogų ir neįgalų.

Kaip suprasti „gali būti“? 20-aukščių kvartalas niekada nebus jaukus. Riba yra turbūt 5-7 aukštai, kas aukščiau, jau neigiamai veikia kvartalo gyvumą ir vaikštomumą. O 3 aukštai yra gal kiek per mažai.

PS.: Tiesa, iškart pagalvojau apie svarbią išlygą: 20-aukščių kvartalas gali būti priimtinesnis, jei gatvė plati. Atitinkamai ir 3 aukštai tinka siauroje senamiesčio gatvelėje, bet prie plačios gatvės jau neatrodys taip gerai. Santykio klausimas.

Na kiek teko skaityti olandų tyrimus, tai "jaukios gatvės" kaip tik traktuojamos kaip tos, kur namai arti gatvės ribos ir gatvės yra kaip tarpekliai, o ne su pievutėm tarp šaligatvio ir namo.
Bet ten labiau buvo kalbama apie perimetrinio užstatymo svarbą, ne dangoraižius. Tik pas juos perimetrinis užstatymas yra 5-6 aukštai prie gatvės, o ne 2 aukštai kaip Vilniuje mėgsta.

Manau spaudos rūmų teritorijos negyvumui prideda tai kad ten yra automobilių aikštelės o ne gyvenamieji namai.

Šiaip labai gerai, jog buvo pasirinkta Tamperė - galiu plačiau pakomentuot (teko gyventi beveik metus).

Šita gatvė vadinasi Hameenkatu, čia jų Gedimino prospekto ekvivalentas (tiesa, gerokai trupesnis ir platesnis) todėl ir reikėtų lyginti su Gedimino prospektu (specifiškai prie Lukiškių aikštės, nes dešinėj - Tamperės centrinė aikštė, suom. Keskustori). Be to, nuotrauka šiek tiek pasenus, čia 2021 atidaryta tramvajaus linija.

O šiaip jau, labai daug Vilniaus ir Tamperės bėdų yra bendros. Kaip ir Vilnius, Tamperė turi didžiulius komiblokynų rajonus, kurių didžioji dalis nerenovuoti, o tik spalvingiau nudažyti (antra nuotrauka truputį pasenusi, nes dabar yra tramvajus, kuris, deja šiek tiek užstoja vaizdą - visgi pastatai nebuvo renovuoti ar tvarkyti):




Yra ir anrekiškų statybos ekvivalentų (tiesa, ne miesto centras, 2010-2012 nauja statyba, Hervantos mikrorajonas):


O kai kurie rajonai atrodo va taip (kelias link Ylojarvi miestelio/mikrorajono)...


BET, Vilnius iš ties gauna labai daug malkų infrastruktūros planavime ir statyme (visi jų tiltai, viadukai, keliai, naujas stadionas, nauja arena, asfaltuoti ir tvarkingi šaligatviai bei apskritai miesto planavimas), VT (visiškai naujas tramvajus, taktiniai tvarkaraščiai ir maršrutų derinimas), pastatų fasadų tvarkymas miesto centre (nėra sugriuvusių namų (ar trobų) miesto centre, dar nėra ir žalių maišų ant balkonų, nes balkonų senuose pastatuose nėra apskritai). Maloni išimtis yra Vilniaus stotis - čia jau Vilnius smarkiai krauna malkų, nes Tamperės stoties interjero kažkuo geriau nei Sovietinis bomžynas nepavadinsi.