Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos kariuomenės pasirengimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Romas
    replied
    Ne visai vykęs kontekstas paskelbti apie trijų karo lėktuvų pirkimą. Dar reikia įrodyti, kad tai bus karo lėktuvai, o ne kitą funkciją atliekantis brangus pirkinys.

    KA ministerija būtent šiomis dienomis varinèja Spartaną į “karo zoną” Vienoje, tam kad parvežtų vieną emocijomis besitaškantį ir apie atsistatydinimus šūkaujantį pilietį, kurio kelionę į abu galus turėjo apmokėti Izraelio užsienio reikalų ministerija.
    Gavosi dar vienas auksinis šaukštas - kažkodėl už kelionę Spartanu mokėjo Lietuvos mokesčių mokėtojai.

    Panašu, kad daugiau naudos būtų net nusipirkti iš latvių airBaltic akcijas - ten prieš planuodami skrydžius bent pasistengia kad lėktuvas tuščiai neskraidytų.
    O dar geriau vietoj vienam rėksniui pateikto oro taksi už tuos pinigus nupirkit porą dronų Ukrainai.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Pirks 3 transporto lėktuvus:

    Lithuania has chosen Embraer’s C-390 Millennium Transport Aircraft to strengthen its military readiness
    https://embraer.com/global/en/news?s...tary-readiness

    Komentuoti:


  • Panevezietis
    replied
    Šakalienė: derinsime detales dėl tankų „Leopard“ surinkimo Lietuvoje - Delfi saugu

    „Artimiausiomis savaitėmis atvyksta tankų gamintojai derinti detalių dėl tankų surinkimo Lietuvoje. Tai yra labai pozityvus dalykas, nes tai reiškia, kad nemaža dalis tos vertės bus kuriama Lietuvoje“, – sakė D. Šakalienė.

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Kasčiūnas mini, jog norima dvigubinti ar net trigubinti HIMARS pajėgumus.

    Komentuoti:


  • Panevezietis
    replied
    05.23 d. iki 18 val Panevėžyje, prie Kalnapilio arenos

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Lietuva iš Norvegijos ketina įsigyti karinių laivų, sako D. Šakalienė

    https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...kaliene-568088

    Google vaizdai tokį išmeta:

    Click image for larger version

Name:	IMG_3451.png
Views:	1175
Size:	2,36 MB
ID:	2201511

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Vakarų politikai bijo Rusijos, vakaru politikai negali pradėti kalbos su savo piliečiais, kad jei Ukraina kris, sekanti bus kokia nors iš jų šalių, jie technologiškai negali, todėl kad jei jie pradės apie tai kalbėti reikės gyventojus vesti iš komforto zonos, va Lietuvoje ar politikai gali vesti žmones iš komforto zonos? Ar nesu tikras, ne todėl kad jie blogi, bet todėl, kad kai jie pradės vesti žmones iš komforto zonos jų reitingai pradės kristi, politiniai oponentai pasinaudos tuo.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Kodėl JAV gynybos pramonės milžinas pasirinko Lietuvą: dabar svarbu visko nesumauti https://www.delfi.lt
    Reikia gaminti sparčiau, daugiau, paprasčiau, apeinant kliūtis, kitaip pralaimėsime. Tokią žinutę kartoja ukrainiečiai, kurių gynybos pramonė, nepaisant Rusijos pastangų ją sunaikinti, tik auga, stiprėja, stebina tempais, apimtimis, kas apsnūdusiems, biurokratinių suvaržymų ir lyderystės stokos kamuojamiems Vakarams kartais atrodo nesuvokiama. Lietuva turi galimybę įrodyti, kad irgi yra pajėgi su sąjungininkais daryti tai, kas neseniai atrodė nepasiekiama.
    Karas Ukrainoje parodė ne tik tai, kaip svarbu turėti savo šaudmenų gamybos liniją, bet ir tai, kad dar svarbiau yra gebėjimai greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, poreikių, o tuščias kalbas ir svarstymus nutraukti labai konkrečiais sprendimais. Taip atsirado ir pagreitį įgavo idėja Lietuvoje su Vokietijos bendrove „Rheinmetall“ surinkinėti ir 155 mm šaudmenis artilerijos pabūklams, o Giraitės ginkluotės gamykloje (GGG) – su dar didesne JAV gynybos pramones milžine „Northrop Grumman“ gaminti 30 mm amuniciją. Pernai pasirašius memorandumą skelbta, kad Lietuvoje iki 2026 metų pradžios bus įrengta kelių dešimčių milijonų eurų vertės vidutinio kalibro 30 mm šaudmenų gamybos linija. Bet planai kiek pasikeitė – tai „Delfi“ patvirtino „Northrop Grumman International“ prezidentas Stephenas O’Brienas. Vilniuje vykusiame renginyje „Baltic Miltech Summit“ jis tinklalaidei „Su kuo kariausim?“ teigė, kad pokytis atsirado dėl Lietuvos apsigalvojimo. Ką tai keičia ir kuo tai svarbu?
    Tačiau dabar aiškėja, kad pasikeitė ir Lietuvos planai. Iš pradžių norėta likti prie 30 mm kalibro, o viena CV-90 versija, t.y. Mk III modifikacijos serija išties naudoja bokštelį su 30 mm pabūklu. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra minėjęs, kad būsimos Lietuvos kariuomenės PKM CV-90 naudos tą patį kalibrą. Tačiau Lietuvos atstovams per bandymus Švedijoje pristatytas 35 mm pabūklas ir jo galimybės privertė peržiūrėti planus, o ir susitarimus su „Northrop Grumman“, todėl reikėjo veikti greitai.
    Ir ši bendrovė yra įsitraukusi į F-35 programą, kurioje dalyvavau, ir turime bendradarbiavimo patirties. Vos tik turi iniciatyvą, pasitikėjimą ir nėra biurokratinių kliūčių, tada turi verslo sandorį ir gali greitai pasiekti rezultatų. O jei to nėra, neišvengiamai įklimpsi, bus atidėliojimų, o laikas nužudys sandėrį“, – pasakojo S. O’Brienas. Jo teigimu, sandoris su vienos Šiaurės Europos šalies amunicijos gamintojais bendrai gaminti 35 mm amuniciją Lietuvoje jau tėra formalumas – savaičių klausimas.
    O iki metų pabaigos „Northrop Grumman“ žada atverti ir amunicijos gamybos liniją Ukrainoje – tai bus pirmoji JAV bendrovė, pasiryžusi investuoti ir savo vardu (bei Ukrainos darbuotojų rankomis) gaminti amuniciją ukrainiečiams.
    „Northrop Grumman International“ prezidentas neslėpė, kad bendradarbiavimas su Lietuva ir jos valdoma amunicijos bendrovė tėra pradžia. „Būsiu tiesmukas. Nedarytume to, jei tai būtų vienintelis bendradarbiavimas su GGG. Mes ketiname, o ir GGG turi tų pačių minčių, pabaigti šį sandorį, o tada galėsime kalbėti apie kitus, augti toliau“, – teigė pašnekovas. Tad Lietuvai, kuri tikisi ne tik praktinės naudos iš amunicijos sandorio, bet ir politinių taškų prieš JAV administraciją, dabar svarbu padaryti viską iki galo teisingai. Tai, kad vienas didžiausių JAV gynybos pramonių milžinų investuoja kažkokioje Lietuvoje gali būti vienas rodiklių, kad čia Vašingtonui svarbu išlaikyti, o gal ir stiprinti savo karinį buvimą.
    Ar tai būtų tiesioginiai ginkluotės, technikos įsigijimai, ar investicijos, tokios, kaip „Northrop Grumman“ atveju, kai planuojamoje 35 mm amunicijos linijoje JAV gamintojas žada ne tik būti investuotojas, bet ir bendradarbiauti su Europos gamintojais – nors tai nėra unikalu savaime, šiais laikais ryžtis tokiems naujiems projektams yra pakankamai drąsu.

    Komentuoti:


  • Panevezietis
    replied
    LR Krašto apsaugos ministerija

    Panevėžio regione į 20 karinės infrastruktūros projektų investuojama 110 mln. eurų

    Panevėžio regione iki 2030-ųjų bus įgyvendinti mažiausiai 20 karinės infrastruktūros projektų, kurių vertė – apie 110 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerija didelę dalį investicijų skyrė Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Pajuosčio karinio aerodromo infrastruktūros plėtrai.

    „Greita, racionali ir skaidri infrastruktūros plėtra – tai vienas pagrindinių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Dėmesį skiriame visiems Lietuvos regionams, visoje šalyje vien šiemet vykdome daugiau kaip 200 karinės infrastruktūros projektų ir tai – tik pradžia. Infrastruktūra yra būtina tiek mūsų, tiek sąjungininkų kariams, o kartu jos vystymas yra galimybė augti verslams, iš kurių tikimės kokybiško ir greito darbo“, – sako infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.

    Panevėžio rajone užbaigtas 1,5 mln. eurų kainavęs geležinkelio atšakos į Pajuosčio aerodromą. Čia už beveik 14 mln. eurų rekonstruoti inžineriniai tinklai ir lietaus nuotekų sistemos. Panevėžio regione taip pat kuriamos tinkamos sąlygos karinės technikos priežiūrai bei karinių atsargų saugojimui.

    Šiemet planuojama užbaigti tilto per Juostą, skirto kelių transportui, rekonstravimą, o 2027-aisiais – rekonstruoti geležinkelio tiltą per Juostą.

    Paskutinis taisė Panevezietis; 2025.05.02, 08:30.

    Komentuoti:


  • Dreamer
    replied
    Lietuvos kariuomenei – istorinis pirkinys: apie tokią techniką galėjo tik svajoti

    Lietuvos kariuomenei bręsta dar vienas, istorinis pirkinys. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, kad planuojama pirkti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, galinčias numušti ir balistines raketas.
    https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/...888?priority=1

    Nei terminų nei kažko konkrečiai nėra dar, tikriausiai bus sekantis pirkinys po tankų. Estai irgi tokius pačius planus turi.

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    Iš Vokietijos delegacijos – komplimentai Lietuvai: daugelis nustebo, kokį vaizdą išvydo

    Atvyks Merz’as.

    Viceministrė anonsavo gegužės 22 d. numatytą įspūdingą Vokietijos brigados inauguracijos renginį. Pasak jos, jo metu Vokietijos delegacijoje galime sulaukti ir pačio aukščiausio lygio Vokietijos pareigūnų.
    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith...vydo-120105193

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    nėra joks ad hominem tavo adresu.
    Lukiškėse visi nekalti sėdėjo, o visi alkoholikai nėra alkoholikai.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Bmweda Rodyti pranešimą
    Išsioperuok vieną kartą ad hominem geną, atsibodai.
    Tiesiog jei kažką cituoji ir dar pateiki nuorodą, reiktų nemeluoti ir nebandyti klaidinti, apie ką ten kalbama. Tai, kad prisigalvojai nebūtų dalykų ("Dronai vs tankai"), kurių tavo paminėtas ekspertas (beje, vienas geriausių ekspertų ta tema) niekada nesakė, ir kad aš tai pastebėjau, nėra joks ad hominem tavo adresu.

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Reiktų skaityti ir girdėti, kas rašoma ir sakoma, o ne tai, ką susigalvoji pats ar tiesiog norėtum girdėti.
    Išsioperuok vieną kartą ad hominem geną, atsibodai.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Bmweda Rodyti pranešimą
    Kai turi tankų, tai gal nekontrastuoja, bet kai planuoji įsigyti jų už milijardus - pradeda labai kontrastuoti.
    Nieko panašaus jis nesako. Tiesiog sako, kad drone warfare turi egzistuoti kaip atskira ir pagrindinė, o ne pagalbinė, priemonė ar kariuomenės vienetas. Reiktų skaityti ir girdėti, kas rašoma ir sakoma, o ne tai, ką susigalvoji pats ar tiesiog norėtum girdėti.
    Paskutinis taisė John; 2025.04.22, 10:57.

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Kai turi tankų, tai gal nekontrastuoja, bet kai planuoji įsigyti jų už milijardus - pradeda labai kontrastuoti.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Tai kad tankų su dronais jis nekontrastuoja ir tankų atsisakyti nesiūlo. Kaip, beje, nesiūlo atsisakyti ir bet kokios kitos konvencinių ginklų rūšies.
    Anyway, Puck Nielsen reiktų sekti tiesiogiai, o ne per su ChatGPT verstus nežinia kieno FB postus

    Komentuoti:


  • Bmweda
    replied
    Negalima taip gal pavadinti, bet pavadinsiu "Dronai vs tankai"
    https://www.facebook.com/1591144174/...40aB7S9Ucbxw6v

    ## Anders Puck Nielsen analizė apie dronų revoliuciją kare
    **Paradigmos pokytis: nuo manevrinio karo prie išsekimo karo**
    Anders Puck Nielsen savo analizėse pabrėžia, kad dronų atsiradimas iš esmės pakeitė karo pobūdį. Jei pastaraisiais dešimtmečiais technologijos leido vykdyti greitas puolamąsias manevro operacijas, tai dronai šią logiką apvertė. Dronai suteikė pranašumą gynybai ir pavertė frontą statiniu, išsekimo karu, kuris savo dinamika primena Pirmąjį pasaulinį karą.
    **Trys pagrindinės technologinės naujovės**
    Nielsen išskiria tris pagrindines dronų revoliucijos sudedamąsias dalis:
    - Taktiniai dronai (ne tik skraidantys, bet ir jūriniai bei žemės platformos), kurie tiesiogiai smogia priešo pajėgoms.
    - Radioelektroninė kova, leidžianti neutralizuoti priešo dronus ir apsaugoti savus.
    - Jutiklių platformos, kurios užtikrina nuolatinę stebėseną ir situacinį sąmoningumą, sukuria „buferio zoną“, į kurią įžengus priešas iškart pastebimas ir atakuojamas.
    **Ekonominis efektyvumas ir karo „demokratizacija“**
    Dronų gamyba ir naudojimas yra itin pigūs – FPV dronas kainuoja apie 10 % artilerijos sviedinio kainos. Tai leidžia net mažoms ar ekonomiškai silpnesnėms šalims efektyviai kariauti išsekimo karą, o dronai tampa kasdieniu, masiškai naudojamu ginklu. Ukrainos pavyzdžiu, 2025 m. planuojama pagaminti 4,5 mln. dronų, t. y. daugiau nei 12 000 per dieną.
    **Dronų poveikis karo eigai ir logistikai**
    Dronai veikia įvairiai: nuo žvalgybos ir tikslinės informacijos perdavimo iki tiesioginių smūgių ar minų klojimo. Jie leidžia greitai ir tiksliai nustatyti taikinius, stebėti smūgių rezultatus, o jų masinis naudojimas verčia permąstyti oro gynybos logiką – brangūs gynybos kompleksai tampa ekonomiškai neefektyvūs prieš pigias, masines dronų atakas.
    **Vakarų ir NATO atsilikimas**
    Nielsen kritikuoja Vakarų šalis ir NATO už tai, kad jos nesuprato šios revoliucijos masto. Dauguma Vakarų karininkų vis dar mato dronus kaip pagalbinę priemonę manevriniam karui, nors realybėje dronai tapo pagrindiniu karo įrankiu. Jei NATO pajėgos būtų perkeltos į Ukrainos frontą, jos patirtų didžiulių nuostolių, nes nėra pasiruošusios šiuolaikiniam dronų karui.
    **Rusijos ir Ukrainos pranašumas**
    Ukraina šiuo metu pirmauja dronų taikyme, tačiau Rusija atsilieka vos keliais mėnesiais. Tuo tarpu Vakarų šalys atsilieka metais. Svarbiausias išteklius šiame kare – patyrę dronų operatoriai, o ne pačių dronų kiekis. Rusija turi tūkstančius patyrusių operatorių, ir jei NATO nesugebės parengti savo specialistų, ji bus pažeidžiama.
    **Rekomendacijos Vakarams**
    - Nedelsiant pradėti rengti dronų operatorius ir radioelektroninės kovos specialistus.
    - Peržiūrėti karo doktrinas ir pasirengimą statiniam, išsekimo karui.
    - Suvokti, kad dronai – ne pagalbinė, o pagrindinė karo priemonė, reikalaujanti naujos logistikos ir taktikos.
    Paskutinis taisė Bmweda; 2025.04.21, 21:02.

    Komentuoti:


  • Laure23
    replied
    Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą

    Nėra jokio skirtumo ką pasakė prokurorė - visiems ir taip aišku kai į įvykio vietą atvyko katafalkai.
    Kas kam aišku, nėra svarbu, visi suprantame kad žuvo. Svarbu veiksmų eiga, kokios privaloma laikytis - pirma patvirtinama mirtis, tada darykite ikiteisiminius tyrimus. Tuo pačiu kad KAM ir kariuomenė aiškiai pasakė, kad turi būti iš JAV pirma iškomunikuota žinutė dėl mirčių - prokurorė paskubėjo.

    Komentuoti:


  • Savitarnos kasa
    replied
    Parašė Laure23 Rodyti pranešimą
    JAV kariai Pabradėje nuo 2021 m. ne vakar čia atvyko, ir jų žemėlapiai tikrai detalesni nei kas viešai prieinama. Kas dėl pelkės nepažymėjimo, Matonis išstojo kad tai yra melas ir davė šaltinį, kur ta pelkė buvo pažymėta.
    Tuo pačiu prokurorė, vėl, užbėgant už akių, paskėlbė apie ikiteisminį mirtį apie žūtis, nors JAV dar nepaskelbė informacijos apie karių būklę - kodėl? Galbūt dėl šio oportunizmo, ir dėl pirmosios dienos sensasingų antraščių, galima būti diskutuoti dėl neigiamo poveikio, tačiau kas atėjo iš KAM/kariuomenės, atrodo buvo sutikta su pagarba iš amerikiečių pusės.
    Nėra jokio skirtumo ką pasakė prokurorė - visiems ir taip aišku kai į įvykio vietą atvyko katafalkai.

    Komentuoti:

Working...
X