Reikia gaminti sparčiau, daugiau, paprasčiau, apeinant kliūtis, kitaip pralaimėsime. Tokią žinutę kartoja ukrainiečiai, kurių gynybos pramonė, nepaisant Rusijos pastangų ją sunaikinti, tik auga, stiprėja, stebina tempais, apimtimis, kas apsnūdusiems, biurokratinių suvaržymų ir lyderystės stokos kamuojamiems Vakarams kartais atrodo nesuvokiama. Lietuva turi galimybę įrodyti, kad irgi yra pajėgi su sąjungininkais daryti tai, kas neseniai atrodė nepasiekiama.
Karas Ukrainoje parodė ne tik tai, kaip svarbu turėti savo šaudmenų gamybos liniją, bet ir tai, kad dar svarbiau yra gebėjimai greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, poreikių, o tuščias kalbas ir svarstymus nutraukti labai konkrečiais sprendimais. Taip atsirado ir pagreitį įgavo idėja Lietuvoje su Vokietijos bendrove „Rheinmetall“ surinkinėti ir 155 mm šaudmenis artilerijos pabūklams, o Giraitės ginkluotės gamykloje (GGG) – su dar didesne JAV gynybos pramones milžine „Northrop Grumman“ gaminti 30 mm amuniciją. Pernai pasirašius memorandumą skelbta, kad Lietuvoje iki 2026 metų pradžios bus įrengta kelių dešimčių milijonų eurų vertės vidutinio kalibro 30 mm šaudmenų gamybos linija. Bet planai kiek pasikeitė – tai „Delfi“ patvirtino „Northrop Grumman International“ prezidentas Stephenas O’Brienas. Vilniuje vykusiame renginyje „Baltic Miltech Summit“ jis tinklalaidei „Su kuo kariausim?“ teigė, kad pokytis atsirado dėl Lietuvos apsigalvojimo. Ką tai keičia ir kuo tai svarbu?
Tačiau dabar aiškėja, kad pasikeitė ir Lietuvos planai. Iš pradžių norėta likti prie 30 mm kalibro, o viena CV-90 versija, t.y. Mk III modifikacijos serija išties naudoja bokštelį su 30 mm pabūklu. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra minėjęs, kad būsimos Lietuvos kariuomenės PKM CV-90 naudos tą patį kalibrą. Tačiau Lietuvos atstovams per bandymus Švedijoje pristatytas 35 mm pabūklas ir jo galimybės privertė peržiūrėti planus, o ir susitarimus su „Northrop Grumman“, todėl reikėjo veikti greitai.
Ir ši bendrovė yra įsitraukusi į F-35 programą, kurioje dalyvavau, ir turime bendradarbiavimo patirties. Vos tik turi iniciatyvą, pasitikėjimą ir nėra biurokratinių kliūčių, tada turi verslo sandorį ir gali greitai pasiekti rezultatų. O jei to nėra, neišvengiamai įklimpsi, bus atidėliojimų, o laikas nužudys sandėrį“, – pasakojo S. O’Brienas. Jo teigimu, sandoris su vienos Šiaurės Europos šalies amunicijos gamintojais bendrai gaminti 35 mm amuniciją Lietuvoje jau tėra formalumas – savaičių klausimas.
O iki metų pabaigos „Northrop Grumman“ žada atverti ir amunicijos gamybos liniją Ukrainoje – tai bus pirmoji JAV bendrovė, pasiryžusi investuoti ir savo vardu (bei Ukrainos darbuotojų rankomis) gaminti amuniciją ukrainiečiams.
„Northrop Grumman International“ prezidentas neslėpė, kad bendradarbiavimas su Lietuva ir jos valdoma amunicijos bendrovė tėra pradžia. „Būsiu tiesmukas. Nedarytume to, jei tai būtų vienintelis bendradarbiavimas su GGG. Mes ketiname, o ir GGG turi tų pačių minčių, pabaigti šį sandorį, o tada galėsime kalbėti apie kitus, augti toliau“, – teigė pašnekovas. Tad Lietuvai, kuri tikisi ne tik praktinės naudos iš amunicijos sandorio, bet ir politinių taškų prieš JAV administraciją, dabar svarbu padaryti viską iki galo teisingai. Tai, kad vienas didžiausių JAV gynybos pramonių milžinų investuoja kažkokioje Lietuvoje gali būti vienas rodiklių, kad čia Vašingtonui svarbu išlaikyti, o gal ir stiprinti savo karinį buvimą.
Ar tai būtų tiesioginiai ginkluotės, technikos įsigijimai, ar investicijos, tokios, kaip „Northrop Grumman“ atveju, kai planuojamoje 35 mm amunicijos linijoje JAV gamintojas žada ne tik būti investuotojas, bet ir bendradarbiauti su Europos gamintojais – nors tai nėra unikalu savaime, šiais laikais ryžtis tokiems naujiems projektams yra pakankamai drąsu.
Karas Ukrainoje parodė ne tik tai, kaip svarbu turėti savo šaudmenų gamybos liniją, bet ir tai, kad dar svarbiau yra gebėjimai greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, poreikių, o tuščias kalbas ir svarstymus nutraukti labai konkrečiais sprendimais. Taip atsirado ir pagreitį įgavo idėja Lietuvoje su Vokietijos bendrove „Rheinmetall“ surinkinėti ir 155 mm šaudmenis artilerijos pabūklams, o Giraitės ginkluotės gamykloje (GGG) – su dar didesne JAV gynybos pramones milžine „Northrop Grumman“ gaminti 30 mm amuniciją. Pernai pasirašius memorandumą skelbta, kad Lietuvoje iki 2026 metų pradžios bus įrengta kelių dešimčių milijonų eurų vertės vidutinio kalibro 30 mm šaudmenų gamybos linija. Bet planai kiek pasikeitė – tai „Delfi“ patvirtino „Northrop Grumman International“ prezidentas Stephenas O’Brienas. Vilniuje vykusiame renginyje „Baltic Miltech Summit“ jis tinklalaidei „Su kuo kariausim?“ teigė, kad pokytis atsirado dėl Lietuvos apsigalvojimo. Ką tai keičia ir kuo tai svarbu?
Tačiau dabar aiškėja, kad pasikeitė ir Lietuvos planai. Iš pradžių norėta likti prie 30 mm kalibro, o viena CV-90 versija, t.y. Mk III modifikacijos serija išties naudoja bokštelį su 30 mm pabūklu. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras yra minėjęs, kad būsimos Lietuvos kariuomenės PKM CV-90 naudos tą patį kalibrą. Tačiau Lietuvos atstovams per bandymus Švedijoje pristatytas 35 mm pabūklas ir jo galimybės privertė peržiūrėti planus, o ir susitarimus su „Northrop Grumman“, todėl reikėjo veikti greitai.
Ir ši bendrovė yra įsitraukusi į F-35 programą, kurioje dalyvavau, ir turime bendradarbiavimo patirties. Vos tik turi iniciatyvą, pasitikėjimą ir nėra biurokratinių kliūčių, tada turi verslo sandorį ir gali greitai pasiekti rezultatų. O jei to nėra, neišvengiamai įklimpsi, bus atidėliojimų, o laikas nužudys sandėrį“, – pasakojo S. O’Brienas. Jo teigimu, sandoris su vienos Šiaurės Europos šalies amunicijos gamintojais bendrai gaminti 35 mm amuniciją Lietuvoje jau tėra formalumas – savaičių klausimas.
O iki metų pabaigos „Northrop Grumman“ žada atverti ir amunicijos gamybos liniją Ukrainoje – tai bus pirmoji JAV bendrovė, pasiryžusi investuoti ir savo vardu (bei Ukrainos darbuotojų rankomis) gaminti amuniciją ukrainiečiams.
„Northrop Grumman International“ prezidentas neslėpė, kad bendradarbiavimas su Lietuva ir jos valdoma amunicijos bendrovė tėra pradžia. „Būsiu tiesmukas. Nedarytume to, jei tai būtų vienintelis bendradarbiavimas su GGG. Mes ketiname, o ir GGG turi tų pačių minčių, pabaigti šį sandorį, o tada galėsime kalbėti apie kitus, augti toliau“, – teigė pašnekovas. Tad Lietuvai, kuri tikisi ne tik praktinės naudos iš amunicijos sandorio, bet ir politinių taškų prieš JAV administraciją, dabar svarbu padaryti viską iki galo teisingai. Tai, kad vienas didžiausių JAV gynybos pramonių milžinų investuoja kažkokioje Lietuvoje gali būti vienas rodiklių, kad čia Vašingtonui svarbu išlaikyti, o gal ir stiprinti savo karinį buvimą.
Ar tai būtų tiesioginiai ginkluotės, technikos įsigijimai, ar investicijos, tokios, kaip „Northrop Grumman“ atveju, kai planuojamoje 35 mm amunicijos linijoje JAV gamintojas žada ne tik būti investuotojas, bet ir bendradarbiauti su Europos gamintojais – nors tai nėra unikalu savaime, šiais laikais ryžtis tokiems naujiems projektams yra pakankamai drąsu.
Juk dabar viskas daroma dronais.
Komentuoti: