Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos kariuomenės pasirengimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    Kad nereikėtų vargti:
    A few days ago I was at an event organized by MITS in Kyiv, where the topic was the “drone wall” and whether Russian UAVs could shift Europe’s front line. Ironic question — can you shift what doesn’t exist. I tried to unpack the core problem: Europe’s lack of preparation for the imminent war Russia might start against European countries.
    So the title of my thought: Europe is playing at war, not preparing for it. Europe speaks the language of progress but thinks in the language of comfort. Here war has become a tech show, where every new buzzword — “game-changer”, “AI”, “drone revolution” — creates an opiate sense of control, replacing real preparation for the coming war Russia may begin by invading the Baltic states. Unfortunately, because of a lack of real combat experience, generals, defence ministers, politicians (Ukrainians included, regrettably) have forgotten the main thing — equipment does not fight on its own.
    A drone, a rifle, a tank, a fighter, a radar station, a truck — these are only tools with specific tasks. An army is not a pile of metal and not merely a crowd of highly trained soldiers. An army is a structure that moves as one: C4ISR, logistics, infantry, artillery, intelligence, medicine, communications. Everything begins with the principles of war — they are the constant on which the art of war is built; they should be reminded to European generals as insistently as we constantly remind Ukrainian (Soviet-trained) commanders.
    Objective — a clearly defined end state. C4ISR must provide a single picture and clear tasks; without an objective all tools are useless.
    Offensive — action must seize the initiative; defense must be active. Infantry and artillery cannot wait for long data collection cycles; they act on targets provided by intelligence and on C4ISR decisions.
    Mass — concentrate fire and resources at the decisive point. Logistics and ammunition stocks allow you to “build up” fire where it will matter most.
    Economy of Force — allocate resources with priority to what matters. Battle-testing and right procurement priorities prevent wasting scarce resources on “show projects”.
    Maneuver — use movement to create favorable force ratios. Infantry and armor, combined with intelligence and EW, create opportunities to bypass or break the enemy’s defenses. Unity of Command (C2) — one plan, coordinated action. C2 inside C4ISR guarantees that all elements act to a single intent, not to separate instructions.
    Security — protection from enemy reconnaissance and strikes; protect supply chains and comms. EW/cyber and dispersed logistics infrastructure make the system survivable.
    Surprise — strike where and when the enemy does not expect it. Quality intelligence plus a fast decision cycle in C4ISR deliver tactical advantage.
    Simplicity — plans must be understandable and executable in chaos. Training, NCO skills and standardized SOPs make tactics work even when comms fail.
    Sustainability / Perseverance — the ability to endure prolonged pressure and to recover. Strategic stocks, MRO, medicine and mobilization capacity are what give a campaign long legs. Without this connectivity, everything else is just shards of technical pride. If there is no system, even the best technology does not unite an army — it merely fragments it into pieces, each living in its own illusion of strength. Today Europe pours billions into startups that have no grounding and no realistic chance of success. Their founders are “veterans” of peacekeeping missions, not modern high-intensity war.
    They build pretty prototypes that fail field tests. Stark Defence failed all strikes; Watchkeeper fell on its own wings. This is not merely technical malfunction — it is a diagnosis of a system where money has replaced experience. Stark raised over $100 million in venture capital, including investment tied to Peter Thiel, and none of its four test strikes hit their targets.
    Watchkeeper cost British taxpayers more than £1 billion, and after years of development became a symbol of expensive impotence: drones crashed before they could fight. Money creates the illusion of understanding war, but it cannot substitute for those who have seen it up close.
    When technology is born without front-line experience, it becomes a fine concept that dies on first contact with reality.
    Finland is the exception. It has over 900,000 reservists, of whom 280,000 can be mobilized immediately. Under the Comprehensive Defence 2035 plan the state is deploying new ammunition and fuel stocks and modernizing shelters along the eastern border, while updating its system of field fortifications.
    The purchase of 64 F-35A fighters, joint production of Patria 6×6APCs and over 2,000 exercises a year — this is not a show, it is practical preparation for war. Finland does not build “drone walls” for the news — it builds real territorial defence plans: stocks, roads, reserves, mobilization lists.
    For them war is not a concept, it is an engineering task already calculated by the hour.
    And Europe, even if in theory it were to receive the best weapons and the best army, would still lack the most important thing — officers who know how to fight this war.
    Not a museum war, not a simulation — but a modern, chaotic, dynamic war. That experience exists — among Ukrainian officers.
    And Europe is now losing the chance not merely to learn from them, but to save itself from future defeat. Investment should go not into yet another prototype, but into people who know what real war looks like. That is the most profitable investment — and the only one that makes sense.
    Europe is turning its attention to Ukrainian officers — chiefly those bearing high ranks: generals, advisors, former chiefs of staff. It is convenient: they speak a familiar language — about strategy, plans, funding.
    But most of them met the war away from the frontline, in offices. In 2014 many were colonels who had not seen the real front line.
    Their experience is administrative, not combat. And this paradox creates the false impression that experience is being taken into account. While Europe listens to generals instead of those who actually fought, it repeats the old mistake: learning from theorists when living practitioners are right next to it.
    Concepts like a “drone wall” will not save you if they are not backed by a system that can see, think and act. Any wall without experience of use, without protection and countermeasures, is just decoration. Any innovation without war is just noise.
    Victory will not go to the side with the most technology, but to the side that remembers the army is not a set of devices, but a way of thinking that turns chaos into order.
    Whoever first stops playing at war — and starts preparing for it — will win.
    It is a pity that the mistakes of the foolish and the show-loving will bring additional suffering and the deaths of innocent civilians.

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Geros įžvalgos ko reikia Europai:

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Tai numušti reikia dar nepasiekus Vilniaus. Apie Jeigu daskrenda iki Vilniaus jau yra tarnybų failas ir reikia spręsti nedelsiant.

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą

    Yra dronų skrendančių iki 350 km/h, reikia tik ant jų galo adatą primontuoti, tik problema turbūt pačių balionų aptikimas ir matymas.

    Vien 5km aukštyje oras jau ~50% retesnis nei jūros lygyje, todėl greičiai jau toli gražu nebebus tokie, o baterija seks žymiai greičiau, tokiuose aukščiuose fixed wing dronai daug efektyvesni.

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.
    Buvo visokių kalbų, įskaitant ir numušimą, virš Vilniaus turbūt to nedarytų, bet gal kur nors virš retai apgyvendintų teritorijų. Dėl perėmimo tai įdomu kaip tas perėmimas atrodytų, galima sugalvoti keletą variantų, bet jie dar sudėtingesni (gal išskyrus mažų skylučių padarymas lazeriu kad ne visiškai nukristų, bet greičiau nusileistų).

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.
    Kia šachedus šaudys jau bus nesvarbu.

    Komentuoti:


  • xvoss
    replied
    Parašė Sklansky Rodyti pranešimą
    „Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų



    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

    Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?
    Prašau:

    Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.

    „Mes pradėjome nuo techninės priežiūros centro, kurį įkūrėme tankams. Baisogalos gamykla yra antras taškas. Trečias taškas yra šiandien paskelbta šaudmenų užtaisų gamykla, dėl kurios dar kalbamės. Mes taip pat kalbamės apie tai, ar yra galimybių bendradarbiauti nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAV) srityje, taip pat oro gynybos srityje. Tai yra penki punktai. Tikiuosi, kad per ateinančius metus galėsime sukurti daugiau nei 1.000, galbūt 1.100 darbo vietų. Bet jei kuriate tiesiogines darbo vietas, visada kuriate ir netiesiogines darbo vietas. Netiesioginės darbo vietos yra mano minėta tiekimo grandinė. Aš kalbu apie tai, nes mes siekiame gauti komponentus iš gamintojų čia, Lietuvoje“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Pappergeris.

    Jis teigė neatmetantis galimo bendradarbiavimo ne tik su besikuriančios Lietuvos gynybos industrijos gamintojais, bet ir su tradicinės pramonės atstovais, pavyzdžiui, chemijos pramone.

    A. Pappergerio teigimu, naudos iš naujų gamyklų gaus tiek Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada, tiek mūsų pačių kariuomenė, tačiau didesnis kompanijos dėmesys Lietuvai ateina ne dėl brigados.

    „Vokietijos ir Lietuvos santykiai vyriausybių lygmeniu yra labai geri. Mes aptarėme su Vyriausybe, ar jie nori tapti „Rheinmetall“ ekosistemos dalimi. Vyriausybė priėmė sprendimą ir pasakė, kad nori eiti šiuo keliu. Tai ir yra priežastis, kodėl mes čia investuojame“, – sakė jis.

    Anksčiau praėjusią savaitę skelbta, kad Vokietijoje „Rheinmetall“ kartu su dronų startuoliais „Stark“ ir „Helsing“ pretenduoja į maždaug 900 mln. Eur sutartis dėl dronų kamikadzių gamybos. Šiais dronais, kurių būtų pagaminta iki 12.000, būtų aprūpinta ir Lietuvoje esanti Vokietijos brigada, teigė leidinys.

    „Tiesa, kad mes dėl to deramės, bet sutartis dar nėra pasirašyta. Tačiau tikimės, kad iki metų pabaigos priimsime sprendimą“, – VŽ nurodė A. Pappergeris.

    Lietuvoje ir Latvijoje gamyklas statanti gynybos kompanija derėjosi ir su Estija, tačiau šalies valdžia vėliau pranešė, kad vokiečių pasiūlymas jų nesudomino.

    „Mes kalbėjomės su Estija, bet jie nepriėmė jokių sprendimų. Nėra taip, kad jie mums nepateikė atsiliepimų. Jie paprasčiausiai nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu. Tai yra vyriausybės rankose, ne mūsų“, – situaciją paaiškino A. Pappergeris.

    Kompanija pastaruoju metu intensyviai investuoja – prieš ceremoniją Baisogaloje paskelbta apie naujas gamyklas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Gynybos pramonė plečiasi visoje Europoje ir kol kas sustoti nesiruošiama.

    „Šiuo metu esame investicijų etape, kuris truks dvejus metus. Manau, kad turėsime dar daugiau investicijų. Bet po to, po 2 ar 3 metų, investicijos pasieks aukščiausią lygį, tuomet jos išliks stabilios“, – prognozavo „Rheinmetall“ vadovas.

    A. Pappergeris „Rheinmetall“ dirba nuo 1990 m. Kompanijoje jis kopė karjeros laiptais ir 2013 m. buvo paskirtas valdybos pirmininku.
    Viena statoma, kita minty


    Antradienį oficialiai pradėtos gamyklos statybos bus vykdomos 340 ha plote, Kemėrų kaime, maždaug 6 km nuo Baisogalos. Joje kasmet planuojama pagaminti dešimtis tūkstančių 155 mm artilerijos sviedinių. Pirmąją produkciją tikimasi pagaminti 2026 m. viduryje, o visu tempu dirbti 2027 m.

    Pernai vasarą šalims pasirašius investicijų sutartį skelbta, kad Vokietijos koncernas būsimoje gamykloje ketina sukurti bent 150 naujų darbo vietų. Pagal sutartį „Rheinmetall“ priklauso 51%, „Epso-G Invest“ – 48%, o Giraitės ginkluotės gamyklai – 1% įmonės „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų. Spalio pabaigoje paskelbta, kad 141 mln. Eur vertės užsakymą statyti gamyklą gavo „PST Group“. Bendrovės technika darbus statybvietėje pradės per kelias savaites.

    155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimas, dėl kurio antradienį pasirašytas bendradabiavimo memorandumas, galėtų būti daugiau nei 400 mln. Eur investicija. Kaip nurodo BNS, užtaisų gamyklą valdytų jungtinė „Rheinmetall“ ir Lietuvos įmonė – tai būtų toks pat modelis, kaip ir gamykla Baisogaloje: 51% jos akcijų priklausytų Vokietijos koncernui.

    <...>

    Komentuoti:


  • suoliuojantis
    replied
    Parašė Sklansky Rodyti pranešimą
    „Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų



    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

    Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?
    Nieko detalaus nepasakyta. Pradeda statybas Lietuvoje, Latvijoje irgi statys naują šaudmenų gamyklą, o Estija nieko jiems neatsakė. Nori ir toliau bendradarbiauti su Lietuva, vyriausybė irgi siekia būti Rheinmetall ekosistemos dalimi. Ir panašus blablabla. Jokių detalių.

    Pvz:

    Trečias taškas yra šiandien paskelbta šaudmenų užtaisų gamykla, dėl kurios dar kalbamės. Mes taip pat kalbamės apie tai, ar yra galimybių bendradarbiauti nepilotuojamų orlaivių sistemų (UAV) srityje, taip pat oro gynybos srityje. Tai yra penki punktai. ... Netiesioginės darbo vietos yra mano minėta tiekimo grandinė. Aš kalbu apie tai, nes mes siekiame gauti komponentus iš gamintojų čia, Lietuvoje“, – „Verslo žinioms“ sakė A. Pappergeris.

    ...
    Lietuvoje ir Latvijoje gamyklas statanti gynybos kompanija derėjosi ir su Estija, tačiau šalies valdžia vėliau pranešė, kad vokiečių pasiūlymas jų nesudomino.

    „Mes kalbėjomės su Estija, bet jie nepriėmė jokių sprendimų. Nėra taip, kad jie mums nepateikė atsiliepimų. Jie paprasčiausiai nepriėmė jokių sprendimų šiuo klausimu. Tai yra vyriausybės rankose, ne mūsų“, – situaciją paaiškino A. Pappergeris.



    Paskutinis taisė suoliuojantis; 2025.11.04, 20:04.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Edd Rodyti pranešimą
    Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.
    Kad negalima numušti, nes krisdamas 30 kg svoris gali pridaryti bėdos. Kalba buvo apie perėmimą.

    Komentuoti:


  • Sklansky
    replied
    „Rheinmetall“ vadovas: tikimės sukurti apie 1.100 darbo vietų, su lietuviais kalbamės dėl dronų ir oro gynybos sistemų

    Arminas Pappergeris, Lietuvoje šaudmenų gamyklos statybas antradienį oficialiai pradėjusios Vokietijos gynybos pramonės kompanijos „Rheinmetal“ vadovas, sako, kad toliau žiūri į Lietuvą kaip į potencialią vietą investicijoms ir bendradarbiavimui. Kompanija ceremonijos metu su Lietuvos Vyriausybe pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl 155 mm sviedinių užtaisų gamybos kompetencijų centro Lietuvoje kūrimo. „Rheinmetal“ dairosi dar bent į dvi gynybos sritis ir tikisi Lietuvoje sukurti bent 1.000–1.100 darbo vietų.
    Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/11/04...sistemu-575271

    Gal kas galėtų visu straipsniu pasidalinti?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Edd Rodyti pranešimą

    Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.
    Yra dronų skrendančių iki 350 km/h, reikia tik ant jų galo adatą primontuoti, tik problema turbūt pačių balionų aptikimas ir matymas.

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
    Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.
    Kad numuštų balioną su šia vaikiška šaudykle reikia prie baliono gan arti priskristi, 3-10km aukštyje, balionui skrendant iki 200km/h greičiu. Tai reiškia kad paprastas kvadkopteris net nelabai tinka, tokiuose aukščiuose efektyviau būtų tiesiog dronai su sparnais (fixed wing). Jei skrenda ~200 balionų, sugaudyti juos tiesiog fpv valdymu būtų sudėtinga, reikia AI. Plius dronas tai dronas, čia jau antraeilis klausimas, visų pirma tuos balionus reikia užfiksuoti ir sekti kur tiksliai jie yra. Todėl panašu kad ne viskas taip paprasta.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Netrukus tuos tinklus ar siūlus atakuos AI valdomi nano dronų spiečiai ir vis tiek viskam šachas ir matas.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Eidvis Rodyti pranešimą

    Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.
    Tai kad tos technologijos su siulais, tinkleliais ir pan. jau skaičiuoja turbūt antrą dešimtmetį. Nenustebčiau jei šitas "išradimas" demonstruojamas video buvo parsisiųstas iš kokio aliexpress.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Tai pinigai juk į gynybos priemones nuėjo, o ne į atlyginimus. Papildomų pinigų neatsirado, nes taip ir nesugebėjo per 6 metus įvesti nei NT, nei taršos mokesčio

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Baisoka realiai paskaičius, kad tokia svarbi įstaiga iš esmės yra sabotuojama:
    Gynybos milijardus leidžiančioje agentūroje – įtampa dėl krūvio ir atlyginimų https://www.lrt.lt
    Per menki atlyginimai, dažna darbuotojų kaita, sunkumai rasti naujų žmonių, mįslingai patrauktas vadovas, dėl politinės krizės stringantys projektai, milžiniški krūviai ir dar didesnė atsakomybė už milijardines sutartis – su tokia realybe gyvena Gynybos resursų agentūros (GRA) prie Krašto apsaugos ministerijos darbuotojai.
    „Mes jau dabar nesusitvarkome su dabartiniu biudžetu, nes žmonės išeina iš darbo, naujų neprisikviečiama. Aš neįsivaizduoju, kaip panaudosime gynybos pinigus kitais metais“, – LRT kalbėjo agentūros darbuotojas, sutikęs papasakoti situaciją anonimiškai. Augant gynybos biudžetui, agentūros darbuotojai – kariškiai ir civiliai – susiduria su dar didesniais krūviais ir atsakomybe. Tačiau jų bazinis atlyginimas keičiasi vos pastebimai.
    „Pastaruoju metu darbuotojų trūkumas juntamas ir šiandien darbuotojų kaita agentūroje sudaro 15 proc. Siekdama pritraukti darbuotojų, GRA nuolat skelbia konkursus į laisvas pareigybes. Šias metais jau buvo paskelbta 30 konkursų“, – teigiame komentare.
    Agentūroje dirbantis asmuo pasakojo, kad trūkstant darbuotojų, agentūros darbuotojams tenka neadekvatus krūvis, nes sutartys – daugiamilijoninės, o projektai – sudėtingi. Kai kurie jų jau ima strigti, nes reikia keisti įstatymus, o nuolatinė kaita ministerijos politiniame lygmenyje – neleidžia priimti reikalingų sprendimų.
    „Žmonių trūksta nuolat. Vienas žmogus kartais vykdo trijų pareigas. Kai kurie išeina, nes paprasčiausiai neišlaiko tempo. Projektai stringa, nes nėra kam jų administruoti“, – sako šaltinis. Iki šiol nėra ne tik ministro ir viceministrų, kurie kuravo įsigijimus. Agentūros darbuotojai skundžiasi, kad nėra kam prisiimti atsakomybėms, projektai stoja, nes nėra politinio lygmens vadovų.

    Komentuoti:


  • Eidvis
    replied

    Tai, kad į dronų sparnus paleidžiamas 'siūlas', surakinantis jų propelerį, matau pirmą kartą. Aš manau Lietuva turi nemažo potencialo kurti tokias ir daug pažangesnes technologijas, bet problema turbūt yra ir ta, kad jas sukūrus pas mus norima tuo pasidžiaugti, tik jokie patentai čia nesuveiks, tiek Kinija, tiek Rusija jas nukopijuos ir laimės tame, kad jų produkciją padarys masine. Dėl to kažkaip reikėtų sukurti sistemą, ir čia jau vyriausybės darbas, kad kūrėjai yra motivuojami pagrinde finansiškai, mainais į konfidencialumą ir to, ką jie sukuria, užslaptinimą. O tada pakankamai išvysčius technologiją - galima vystyti masinę gamybą ir siųsti į Ukrainą.

    Komentuoti:


  • RokasLT
    replied
    Tik klausimas, ar dideliame aukštyje tai irgi labai efektyvu? Tikėkimės kad taip.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Galys Rodyti pranešimą
    T.y. praktiškai nėra jokios sunkiosios pramonės pajungta karui. Kartais susidaro toks įspūdis, kad kokia WW2 kariuomenė su savo pramone be jokių problemų pervažiuotų tiek per Ukrainą, tiek per rusiją.
    Tai jeigu per beveik 4 metus nesugebėjome net šovinių gamybos padvigubinti tai ką jau kalbėti apie sunkiają pramonę.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Patikslinsiu - ne tik į fabriką, bet ir į fabrike dirbančių darbininkų namus.
    Romas gali dar vieną į rusšaudžių sąrašą įtraukt.

    Komentuoti:

Working...
X