Lietuvių kalba

[Egiuxz]

Dėl kabučių, manau, kad idiotiška turėti išskirtines “lietuviškas” kabutes, kurias minėjo Tomas, nes tai labai nepatogu ir nelogiška. Jokios kabutės logiškai nėra lietuviškos.

¿Ispanai turbūt irgi pasisako tik už tarptautinius ženklus, taip?

[manometras]

Pradėkime nuo to, kad „lietuviškos“ kabutės yra „ “, o ne " ".

Žinau, bet tai idiotiškas VLKK ir kitų kalbininkų sprendimas, mano manymu.

[manometras]

O jei tos taisyklės yra elementariai idiotiškos? Visvien laikomės, nes svarbiausia, kad būtų zakonno?

Aš nesilaikau, kai manau, kad idiotiškos. Pvz., vienu metu VLKK sugalvojo, kad latviškos pavardės, kurios baigiasi rs (Zatlers) turi būti transkribuojamos į lietuvių kalbą su galūne -as, o ne su -is (Zatleras, o ne Zatleris). Kadangi latviai rašo Hitlers, o lietuviai tai perrašo į Hitleris (ir visas linksniavimas atitinkamas), tai ir pačių latvių pavardės (jei ne originalas ir linksniuojamos) turi būti su galūne -is.
Dėl kabučių, manau, kad idiotiška turėti išskirtines “lietuviškas” kabutes, kurias minėjo Tomas, nes tai labai nepatogu ir nelogiška. Jokios kabutės logiškai nėra lietuviškos.

[John]

Alternatyvos būtų: a) rašyt tuos pavadinimus italiku arba b) rašyt nepaisant lietuvių kalbos rašybos taisyklių.

O jei tos taisyklės yra elementariai idiotiškos? Visvien laikomės, nes svarbiausia, kad būtų zakonno?

[Tomas]

Pradėkime nuo to, kad „lietuviškos“ kabutės yra „ “, o ne " ".

[manometras]

"Sorry" "už" "keistą" "klausimą", "bet" "ar" "būtina" "rašyti" "tiek" "daug" "kabučių"? ""

Alternatyvos būtų: a) rašyt tuos pavadinimus italiku arba b) rašyt nepaisant lietuvių kalbos rašybos taisyklių.

[Egiuxz]

"Sorry" "už" "keistą" "klausimą", "bet" "ar" "būtina" "rašyti" "tiek" "daug" "kabučių"? ""

Taip.

[John]

"Iveco", "Dancer", "Yutong" gali pasiūlyti troleibusus?

"Solaris" yra lenkų? Maniau, kad jau seniai jis yra ispanų.

"Sorry" "už" "keistą" "klausimą", "bet" "ar" "būtina" "rašyti" "tiek" "daug" "kabučių"? ""

[Tomas]

Tuo tarpu ChatGPT ir jo pagrindu veikiantis Bing botas visai patenkinamai varo lietuviškai.

[mantasm]

Vasario 28 d. Lietuvių kalbos instituto (LKI) Mokslo taryba (MT) apsvarstė darbo grupės parengtą dokumentą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo 2022 m. projekto Nr. XIVP-880(2)“ir pritarė jame išdėstytam Įstatymo projekto įvertinimui.

Darbo grupė, kurią sudarė LKI mokslininkės dr. Ona Aleknavičienė, dr. Rita Miliūnaitė (grupės vadovė), Nida Poderienė ir dr. Aurelija Tamulionienė, atliko Įstatymo projekto analizę: jis buvo palygintas su Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas valstybinės kalbos vartojimas, taip pat su kaimynių šalių (Lenkijos, Latvijos, Estijos) valstybinės kalbos įstatymais bei ES dokumentais.

Įstatymo projekto analizė atskleidė jo trūkumus, iš kurių svarbiausi šie:

1) nesuformuluotas įstatymo tikslas;

2) nenumatyta valstybinės kalbos apsauga: Įstatymo projekte nėra nė vieno straipsnio, kuriame būtų apibrėžta, kas sudaro jos apsaugą ir kokiomis priemonėmis ji turi būti vykdoma;

3) sudaromos sąlygos lygiavertei dvikalbystei ar daugiakalbystei Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

4) neapimamos svarbios valstybinės kalbos vartojimo sritys, pavyzdžiui, nėra straipsnio, skirto asmenvardžių vartosenai Lietuvos gyventojų asmens dokumentuose, rašytinėje kalboje ir informacinėje erdvėje;

5) esminės sąvokos apibrėžtos netiksliai arba apibrėžčių iš viso nėra, ir tai sudaro pagrindą įvairioms įstatymo aprėpties ir jo taikymo interpretacijoms;

6) skirtingai nei galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme, nėra garantuojama teisė Lietuvoje įgyti visų švietimo pakopų išsilavinimą lietuvių kalba; nebėra reikalavimo mokyklose išmokyti lietuvių kalbos, taip pat reikalavimo mokėti lietuvių kalbą valstybės nustatytu kalbos mokėjimo lygiu pagal profesiją ir pareigas;

7) stinga atsakingo požiūrio į bendrinės lietuvių kalbos kokybės (taisyklingumo ir funkcionalumo) užtikrinimą;

8) neužtikrinamas visavertis lietuvių kalbos vartojimas skaitmeninėje terpėje: viešosioms paslaugoms teikti, kalbos duomenims kaupti ir apdoroti, dirbtiniu intelektu grįstoms technologijoms kurti;

9) nuostatos dėl valstybinės kalbos politikos kūrimo ir jos vykdymo priežiūros institucijų yra prieštaringos ir neatitinka Konstitucijos 5 str. įtvirtinto valdžių padalijimo principo;

10) nenumatyta atsakomybė už Įstatymo įgyvendinimą, jo priežiūrą, panaikintas visas dabar galiojančiame įstatyme esantis skyrius „Atsakomybė ir kontrolė“.

https://alkas.lt/2023/03/13/lki-moks...inas-is-naujo/

[MedinisStrazdas]

O kuo čia dėtas terminas??

Tuo kad terminas neteisingai naudojamas kaip universali kalba, vietoj prancūzų/frankų kalbos. Toks klaidingas interpretavimas išsivystė 18/19 amžiuje kuomet europos diduomenė visi norėjo kalbėti prancūziškai.

Kas svarbiau, ar sumažinti finansinį spaudimą valstybei įtraukiant kuo daugiau pabėgelių į darbo rinką ir leidžiant užsidirbti patiems, ar lietuvybės puoselėtojo "ne už tokią Lietuvą kovojom" (tm) orumas ir teisė būti aptarnautam valstybine kalba?

Lietuvybės puoselėjimas yra svarbiau nei vien ekonominiai motyvai.

[Zefyras]

Aš neignoruoju istorijos ir priežasčių, dėl kurių nemažai lietuvių moka lietuviškai, bet priešingai nei kiti, nematau jokio rusinimo ta prasme kad kažkas bando susišnekėti kalba kurią moka vis dar nemaža gyventojų dalis. Ir manęs tai nei kiek nežemina, nes neturėtume užkrauti jiems papildomų problemų ir įsižeidinėti.
Vokietijoje pabėgėliai iš Ukrainos turi nemažai problemų, nes patys vokiečiai neretai nemoka jokių kitų užsienio kalbų.
Ukrainiečiams gal patiems palikime apsispręsti, koks jų santykis su rusų kalba. Pažįstu tikrai ne vieną kuris perėjo kalbėti ukrainietiškai, nors gimtoji kalba rusų.

[Tomizmas]

Kai reikia klausyt Aristovičiaus, tai rusiškai mokam, kai kas nors nespėjęs išmokti lietuviškai užkalbina rusiškai, tada nešnekam?
Aš gal nelabai suprantu apie kurią grupę yra kalbama. Ar apie užkietėjusius savokus, kur lietuviškai mokytis nemato reikalo, ar apie nesenus atvykėlius, bėgančius nuo karo?
Aš manau kad pastaroji grupė ir taip jaučia diskomfortą, tai galima pabūti ir supratingesniems kartais.

Reiškia Lenkijoje ir Vokietijoje žmonės nesupratingi, kad nešneka rusų kalba? Kodėl mes turim būti kitokie?

Ir beje, o tiems patiems ukrainiečiams viskas ok yra šnekėti valstybine kalba tos valstybės, nuo kurios veiksmų pabėgo?

[manometras]

Kai reikia klausyt Aristovičiaus, tai rusiškai mokam, kai kas nors nespėjęs išmokti lietuviškai užkalbina rusiškai, tada nešnekam?
Aš gal nelabai suprantu apie kurią grupę yra kalbama. Ar apie užkietėjusius savokus, kur lietuviškai mokytis nemato reikalo, ar apie nesenus atvykėlius, bėgančius nuo karo?
Aš manau kad pastaroji grupė ir taip jaučia diskomfortą, tai galima pabūti ir supratingesniems kartais.

Taip (aš naudojuosi rusų kalba savo naudai, jei jau buvau priversta gyvent tarp sovietinių rusų ir daug metų mokytis tos kalbos, bet ne Lietuvos rusinimui).Tai principo reikalas. Aš Lietuvoj rusiškai negyvensiu. Ir ne tik aš. Visiems lietuviams nepatariu. Juos įdarbino nemokančius, tai galėtų iš dėkingumo kažką išmokt. Putlerstancai juos iš namų išvarė, nes jie tingėjo Ukrainoje ukrainiečių kalbą išmokt. Dabar čia tingės iš savo rusiškos komforto zonos išeit? Paskui sakysit, “porą metų rusiškai mokam, o vėliau nebe?” Ir paskui riesimės su visais šimtais tūkstančių lietuviškai bendrauti nemokančių ir nė nesiruošiančių? Man užtenka kitų šalių blogo pavyzdžio, nenoriu to savo šaly pakartot.
Nešoku toms kasininkėms į akis, bet nė vieno rusiško žodžio joms irgi nesakiau.

[mantasm]

Kai reikia klausyt Aristovičiaus, tai rusiškai mokam, kai kas nors nespėjęs išmokti lietuviškai užkalbina rusiškai, tada nešnekam?
Aš gal nelabai suprantu apie kurią grupę yra kalbama. Ar apie užkietėjusius savokus, kur lietuviškai mokytis nemato reikalo, ar apie nesenus atvykėlius, bėgančius nuo karo?
Aš manau kad pastaroji grupė ir taip jaučia diskomfortą, tai galima pabūti ir supratingesniems kartais.

Daugiau nei pusė metų yra pakankamai išmokti bent kokias 5 frazes.

[Zefyras]

Čia yra principo reikаlas. Mes ne sssras, neprivalome ir nenorime čia didinti rusaklabystę, nenorime, kad žmonės mus sssru laikytų. Ar jie Norvegijoj kalbėtų rusiškai su kiekvienu nepažįstamu žmogum?

Kai reikia klausyt Aristovičiaus, tai rusiškai mokam, kai kas nors nespėjęs išmokti lietuviškai užkalbina rusiškai, tada nešnekam?
Aš gal nelabai suprantu apie kurią grupę yra kalbama. Ar apie užkietėjusius savokus, kur lietuviškai mokytis nemato reikalo, ar apie nesenus atvykėlius, bėgančius nuo karo?
Aš manau kad pastaroji grupė ir taip jaučia diskomfortą, tai galima pabūti ir supratingesniems kartais.

[mantasm]

Aš esu girdėjęs nuomonių, kad kaip tik Lietuvoje faina, kad niekas apsimestinai nesisveikina, nereikia parduotuvėse small talko daryt... Na ką norėjau pasakyti kad graudu darosi žiūrint į visakeriopai materialiai ir dvasiškai stabilesnius žmones, besiskundžiančius, kad karo pabėgėliai nesiteikia išmokti lietuviškų frazių.

Asmeniškai kur nors važiuodamas net ir kelioms dienoms iš pagarbos išmokstu bent kelis žodžius vietine kalba. To paties tikiuosi iš atvykstančių. Ypač kai atvyksta ne paturistaut savaitei. Sunku gerbti žmones iš kurių nejaučiu pagarbos sau.

[manometras]

Aš esu girdėjęs nuomonių, kad kaip tik Lietuvoje faina, kad niekas apsimestinai nesisveikina, nereikia parduotuvėse small talko daryt... Na ką norėjau pasakyti kad graudu darosi žiūrint į visakeriopai materialiai ir dvasiškai stabilesnius žmones, besiskundžiančius, kad karo pabėgėliai nesiteikia išmokti lietuviškų frazių.

Čia yra principo reikаlas. Mes ne sssras, neprivalome ir nenorime čia didinti rusaklabystę, nenorime, kad žmonės mus sssru laikytų. Ar jie Norvegijoj kalbėtų rusiškai su kiekvienu nepažįstamu žmogum?

[Zefyras]

Ar tikrai sudėtinga išmokt kelias bazines frazes?

Manau niekas nesiskųstų jei naujieji kasininkai bent pasisveikintų. Nors skaičius išmokt pasakyt kainą irgi nėra kosmosas.

Neseniai teko susidurt ir su kasininke iš arabiškų kraštų. Kažkaip ir pasisveikino, ir skaičius mokėjo ir net paklausė ar maišelio reiks bei grynais ar kortele. Kosmosas? Nemanau…

Aš esu girdėjęs nuomonių, kad kaip tik Lietuvoje faina, kad niekas apsimestinai nesisveikina, nereikia parduotuvėse small talko daryt... Na ką norėjau pasakyti kad graudu darosi žiūrint į visakeriopai materialiai ir dvasiškai stabilesnius žmones, besiskundžiančius, kad karo pabėgėliai nesiteikia išmokti lietuviškų frazių.

[mantasm]

Kas svarbiau, ar sumažinti finansinį spaudimą valstybei įtraukiant kuo daugiau pabėgelių į darbo rinką ir leidžiant užsidirbti patiems, ar lietuvybės puoselėtojo "ne už tokią Lietuvą kovojom" (tm) orumas ir teisė būti aptarnautam valstybine kalba?

Ar tikrai sudėtinga išmokt kelias bazines frazes?

Manau niekas nesiskųstų jei naujieji kasininkai bent pasisveikintų. Nors skaičius išmokt pasakyt kainą irgi nėra kosmosas.

Neseniai teko susidurt ir su kasininke iš arabiškų kraštų. Kažkaip ir pasisveikino, ir skaičius mokėjo ir net paklausė ar maišelio reiks bei grynais ar kortele. Kosmosas? Nemanau…