Lietuvių kalba

[Tomizmas]

Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.

Faina greičiausiai iš lenkų, kurie perėmė arba iš vokiečių, arba iš jidiš. Iš anglų vargu - anglų kalba tapo įtakinga tik XX a. antroje pusėje, o tais laikais kai perimtas žodelis, lenkai su anglais kontaktų nelabai turėjo.

Beje, kažkur girdėjau, kad mūsų regiono tautų mėgstamas žodelis NU irgi yra iš jidiš.

[Gator]

nors kalbininkų logiką suprantu. Sekantis, atseit, yra konkrečiai einantis iš paskos, o ne sakomas ar daromas po kažko (vėliau už kažką).

Tai vėliau už kažką irgi yra beveik kaip sekantis iš paskos, tik ne fiziškai už nugaros stovintis, bet sekantis kažkokioje eilėje, grandinėlėje, ar laike.

Tai yra daug mažesnis nesusipratimas perkeltinės prasmės lygiu nei pvz "išplaukia".

[Sula]

„Kitas“ gali reikšti „kitas“ arba „sekantis“, bet „sekantis“ niekada nereiškia „kitas“.

Šiaip jau yra skirtumas:
"Koks sekantis pirminis skaičius skaičius šių skaičių eilėje: 11, 13, 17?" - Teisingas atsakymas: 19.
"Koks kitas pirminis skaičius skaičius šių skaičių eilėje: 11, 13, 17?" - Teisingas atsakymas: 7? 19? 29?
Bet neužtikrintas, kad pirmas sakinys teaisyklingas kalbininkų požiūriu.
Nors matematikai sako nesigėdydami.

[manometras]

Lenkiškas vikižodynas rodo, kad nėra lenkų k. tokio žodžio. Kaip suprantu, čia gali būti iš prancūzų arba anglų. Bet kaip šnekamojoje lietuvių kalboje atsirado toks tolimas skolinys?
Akivaizdu, kad dauguma svetimų žodžių ir frazių atėjo iš artimų kalbų, kur buvo kontaktai. Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.

Taip, faina gali būti angliškas (fine), vokiškas (fein) arba jidiš (fejn) kalbos žodis, vartotas ir lenkų (fajnie). O apart gal atėjo iš aukštuomenės arba inteligentų, mokėjusių prancūziškai. Mano mamos močiutė mokėjo prancūziškai.

[manometras]

Dėl sekančio pritariu Algiui, kad derėtų nuo jo atsikabint, nes kito tinkamesnio tam reikalui žodžio mes neturime (kartais gali tikti žodis gretimas – next), nors kalbininkų logiką suprantu. Sekantis, atseit, yra konkrečiai einantis iš paskos, o ne sakomas ar daromas po kažko (vėliau už kažką).

[Tomizmas]

Kitas nebūtinai reiškia sekantį.

Sekantis gali būti vagonas traukinyje, kur viskas išdėstyta eile. Arba sekanti eilutė eilėraštyje, žmogus eilėje ir t. t.

Tuo tarpu kitas obuolys ant obels, kita žvaigždė danguje, kitas saldainis dėžutėje nebūtinai turi būti sekantis, t. y. einantis iš eilės. Kitas obuolys gali būti kitoje pusėje medžio, kita žvaigždė - kitoje dangaus pusėje, kitą saldainį galima paimti iš kitos pusės. Tokiais atvejais "sekantis" praranda prasmę.

Netgi pirmame pavyzdyje su traukinio vagonais, "sekantis vagonas" ir "kitas vagonas" turi kitokią prasmę. Kitas gali būti kažkur visai gale.

Kitose kalbose šitie žodžiai irgi aiškiai skiriami. Anglų next ir other, rusų sledujuščy ir drugoi, ir t. t.

Todėl sekantis NETINKA vietoj kitas.

[VLR]

Angliškai dar yra žodis following, reiškiantis 'sekantį' (arba einantį po kažko). Pvz. televizijoje ar radijuje galima išgirsti "the following announcement..." (sekantis pranešimas ar pranešimas einantis po šio). Įdomu tai, kad, kaip ir lietuvių kalboje, žodis follow gali reikšti ir sekimo veiksmą. T.y. 'žmogus, kuris mane seka' yra 'sekantis' (ar sekantysis). Lygiai taip pat anglų kalboje the person who is following me irgi reiškia tą patį. Tad žodis sekantis buvo naudojamas labai panašiai į anglišką following, nors ir turėjo nemažai žodžio next atributų.

[taccido]

Ne visai taip. Turėjau galvoje, kad kai kuriais atvejais "sekantis" ir "kitas" vartojimo sferos gali sutapti. T.y. kai kuriems gyvenimo atvejams jie galėtų būti sinonimai.
Be to, rašiau gi, kad senojoje lietuvių kalboje gal tokio žodžio ir nebuvo. Bet šiuolaikinėje kalboje nebuvo tūkstančių dabar vartojamų žodžių! Ir, atvirkščiai, nors lietuvių kalbos žodynas vienas plačiausių pasaulyje, bet kokia dalis jo vartojama?

„Kitas“ gali reikšti „kitas“ arba „sekantis“, bet „sekantis“ niekada nereiškia „kitas“.
Kad seniau nebuvo – visiškai įmanoma: šitas žodis galėjo ateiti per tekstų vertimus iš kokių rusų ar vokiečių kalbų. Vargu ar natūraliai kas nors vartotų dalyvį, turbūt prieš kokius 100 metų sakytų „dar vienas“ ar „kitas“. Čia tik sovietžmogiai pradėjo „sekantį“ kiekvienam žingsny kartot.
Bet turbūt visi sutinkam, kad „sekančio“ uždraudimas yra nelabai motyvuotas, nes tada reiktų uždrausti visus kitus „išplaukti“, „vadintis“, „išeiti“.

[Sula]

Man atrodo, kad ten Sula tiesiog susimakalavo rašydamas, nes „sekantis“ niekada neturėjo reikšmės „kitas“.

Ne visai taip. Turėjau galvoje, kad kai kuriais atvejais "sekantis" ir "kitas" vartojimo sferos gali sutapti. T.y. kai kuriems gyvenimo atvejams jie galėtų būti sinonimai.
Be to, rašiau gi, kad senojoje lietuvių kalboje gal tokio žodžio ir nebuvo. Bet šiuolaikinėje kalboje nebuvo tūkstančių dabar vartojamų žodžių! Ir, atvirkščiai, nors lietuvių kalbos žodynas vienas plačiausių pasaulyje, bet kokia dalis jo vartojama?

[Tomizmas]

Gal kas gali pakomentuoti, kiek dažnai seniau buvo vartojamas „apart“? Ar gali būti, kad tai tarpukario palikimas? Ir iš kurios kalbos? Juk nei rusų, nei lenkų kalbose šito žodžio nėra

Man tai dar įdomesni žodžiai yra "bevelyčiau" arba "vienok"

Bet tarmėse yra iš viso labai cool variantų. Pvz. Švenčionių - Ignalinos tarmėje apzerletytas - apčiupinėtas ar apseiliotas, taip pat veiksmažodis zerletyti (ko tu cia man duodi šaukštų apzerletytų/ko dabar duonų runkom zerletyji).

Zarzuliai - kokie nors kabantys siūlai, draiskanos, gali būti perkeltine prasme netgi papuošalai.

Kalvaratinė - išvažinėtas purvas, dar ypač jei sušalęs.

Trelyja, gvoja, pliūtyja, balbotyja - kalba nesąmones.

Atsibridiną - nusibodo.

Ir panašiai Galėtų būti bendrinėje kalboje tokie žodžiai. "Saugokitės COVID-19 ir dezinfekuokite kitų apzerletytus daiktus".

Dabar daug kopijavimo ir pažodinio vertimo iš anglų kalbos

Ypač ryškiai tą atspindi paskutiniu metu išpopuliarėję pasakymai "turėti gerą laiką" ir "reikia suprasti, kaip dalykai yra daromi".

[taccido]

Seka tai seka- vienas numeris seka kitą, ne atsitiktinai išdėlioti, o būtent tam tikru eiliškumu. Netgi labiau nei žmonių eilėje tas sekimas pasireiškia matemtinėje sekoje.

"išplaukia" - ar tikrai čia legalus žodis? Man rodos čia dar labiau kalbininkai prieštarautų nei dėl sekančio



Tada Sula ir Algis Ramanauskas turi skirtingas pozicijas, nes sula nori sekantį naudoti kitas reikšme:



O Algis nori, kad tai būtų skirtingų reikšmių žodžiai.

Man atrodo, kad ten Sula tiesiog susimakalavo rašydamas, nes „sekantis“ niekada neturėjo reikšmės „kitas“.

O išplaukia yra legalus:

Ar vartotinas junginys „iš to seka“?

Ne, tai neteiktinas vertinys, vartotina iš to plaukia, kyla, išeina; iš to matyti, pvz.: Iš to, kas pasakyta, seka (taisoma išeina, išplaukia) tokia išvada (Iš to galima daryti tokią išvadą). Iš Eilerio formulės seka (taisoma išeina, matyti), kad... Iš įstatymo turinio seka (taisoma matyti), kad... Kas iš to seka (taisoma Kokią iš to galime daryti išvadą)? Iš to seka (taisoma kyla) kita klaida (žr. Kalbos praktikos patarimai, Vilnius, 1985, p. 257).
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/8732-is-to-seka

Tai iš principo tas „sekančio“ uždraudimas yra tiesiog kalbininkų planas apriboti žodžių reikšmę, kad „sekti“ ir „sekantis“ reikštų tik fizinį sekimą, bet jokiu būdu ne perkeltinę prasmę, nors tuo pačiu metu leidžiami žodžiai „išeiti“, „išplaukti“, „vadintis“. Bet jeigu būtų reabilituojamas „sekantis“, ar tai reikš, kad reikia reabilituoti žodį „gaunasi“ (palūčiajietsa)?

[Gator]

Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje. Gal tai ir ne visai lietuviška iš šaknų, tačiau jis yra visai logiškas. Kalbininkai sako, kad čia niekas nieko neseka. Nors kartais iš tiesų seka (jei kalbama apie žmonių eiles). Tai kodėl yra terminas "seka" (pvz. matematinė), kur iš ties niekas nieko neseka? Be to, ar viskas turi būti suprantama tiesiogine ir tik tiesiogine prasme. Pvz.: žodis "išplaukia" vartojamas, kai niekas niekur neplaukia. Tokių žodžių tūkstančiai, jie ne skurdina, o, atvirkščiai, turtina kalbą, mano manymu.

Seka tai seka- vienas numeris seka kitą, ne atsitiktinai išdėlioti, o būtent tam tikru eiliškumu. Netgi labiau nei žmonių eilėje tas sekimas pasireiškia matemtinėje sekoje.

"išplaukia" - ar tikrai čia legalus žodis? Man rodos čia dar labiau kalbininkai prieštarautų nei dėl sekančio

Taip, net Algis Ramanauskas yra daug kartų piktinęsis, kad „kitas“ ne visada gali reikšti „sekantį“ :

Tada Sula ir Algis Ramanauskas turi skirtingas pozicijas, nes sula nori sekantį naudoti kitas reikšme:

Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje.

O Algis nori, kad tai būtų skirtingų reikšmių žodžiai.

[taccido]

Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje. Gal tai ir ne visai lietuviška iš šaknų, tačiau jis yra visai logiškas. Kalbininkai sako, kad čia niekas nieko neseka. Nors kartais iš tiesų seka (jei kalbama apie žmonių eiles). Tai kodėl yra terminas "seka" (pvz. matematinė), kur iš ties niekas nieko neseka? Be to, ar viskas turi būti suprantama tiesiogine ir tik tiesiogine prasme. Pvz.: žodis "išplaukia" vartojamas, kai niekas niekur neplaukia. Tokių žodžių tūkstančiai, jie ne skurdina, o, atvirkščiai, turtina kalbą, mano manymu.

Taip, net Algis Ramanauskas yra daug kartų piktinęsis, kad „kitas“ ne visada gali reikšti „sekantį“ Ir iš tikrųjų, anglai turi next, vokiečiai nächster, lenkai następny, rusai следующий, o lietuviai atskiro žodžio neturi, tik „kitas“*...

Kita vertus, dabar „kitas“ JAU turi „sekančio“ reikšmę, todėl iš konteksto viskas 99 % atvejų suprantama. Kai autobuse nuskamba „kita stotelė“, nėra abejonių, kad tai artimiausia stotelė, o ne kažkokia kita. Tai kaip ir nėra problemos. Net jeigu legalizuotume „sekantį“, manau, kad „kitas“ oficialioje kalboje (pvz. stotelių pranešimuose) vis tiek išliktų, kadangi tai skambesnis ir trumpesnis žodis.

Net ir realybės šou „Kitas“ (Next) problemų su suvokimu neiškildavo

Mano manymu, yra ne tiek daug atvejų, kada iš tikrųjų prireiktų pavartot žodį „sekantis“, pabrėžiant eilę. Galimi sprendimai:
1) perfrazuojant pavartot žodį „toliau“, „dar viena(s)“ ir pan.
2) *lengviausias variantas: pavartot žodį tolesnis, tolimesnis, artimiausias, ateinantis pagal kontekstą: artimiausias traukinys, tolimesnis pastatas.
3) perspektyvinis variantas: legalizuot „sekantį“.

Beje, yra įdomus Lryto straipsnis apie „sekančio“ uždraudimą.

[Sula]

Man šiek tiek keistas yra žodžio "sekantis", prasme "kitas" uždraudimas lietuvių kalboje. Gal tai ir ne visai lietuviška iš šaknų, tačiau jis yra visai logiškas. Kalbininkai sako, kad čia niekas nieko neseka. Nors kartais iš tiesų seka (jei kalbama apie žmonių eiles). Tai kodėl yra terminas "seka" (pvz. matematinė), kur iš ties niekas nieko neseka? Be to, ar viskas turi būti suprantama tiesiogine ir tik tiesiogine prasme. Pvz.: žodis "išplaukia" vartojamas, kai niekas niekur neplaukia. Tokių žodžių tūkstančiai, jie ne skurdina, o, atvirkščiai, turtina kalbą, mano manymu.

[taccido]

"Faina" skamba kaip žydiškas vardas.
Apart - turbūt turi kažką bendro anglų "break apart".

Man štai kitas žodis įdomus. Girdėdavau jį vaikystėje, bet dabar niekur nerandu. Veiksmo vieta Kaunas, Vilijampolė ~1975-85 metai. Žodis skamba panašiai į "schaira". Reikšmės man niekas nepaaiškino, bet supratau kad tai kažkas ką buvo galima "išsinešti" iš darbovietės, pvz. audinio atraižą.

Būdvardis „fainas“ į lietuvių kalbą atėjo iš lenkų, o į lenkų iš vokiečių (atitinka ir anglišką fine):
etymologia: niem. fein → w dobrym gatunku, delikatny

Pikčiausia, kad nėra jokios informacijos apie „uždraustus“ žodžius (kurie būdavo ir didžiųjų kalbos klaidų sąraše), tiesiog bukai uždraudžiama ir tiek. Nuo kada vartojamas, kaip vartojamas, iš kur atėjo – niekas nesvarbu... Įskaitant ir „apart“. Akivaizdu, kad atitinka anglišką apart ir turbūt prancūzišką analogą. Tik kaip jis atsirado lietuvių kalboj?
Tomas Čia nėra skurdinimas. Skurdinimas yra su žodžiais sekantis ir kitas, kai dingsta reikšmės, bet apart visiškai atitinka prielinksnius be, išskyrus.

gerietis O schaira pagal reikšmę ir skambesį negali būti kažkaip susijusi su rusišku „schvatit'“?

[gerietis]

Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.

"Faina" skamba kaip žydiškas vardas.
Apart - turbūt turi kažką bendro anglų "break apart".

Man štai kitas žodis įdomus. Girdėdavau jį vaikystėje, bet dabar niekur nerandu. Veiksmo vieta Kaunas, Vilijampolė ~1975-85 metai. Žodis skamba panašiai į "schaira". Reikšmės man niekas nepaaiškino, bet supratau kad tai kažkas ką buvo galima "išsinešti" iš darbovietės, pvz. audinio atraižą.

[Tomas]

Aukštuomenė kalbėjo prancūziškai, taip galėjo ir LT kalbon patekti (eilinis kalbajobų vykdomo kalbos skurdinimo pavyzdys).

[taccido]

Mano mama sakydavo apart, jis reiškia be (ko nors) arba išskyrus (ką nors). Gal lenkų k. yra toks žodis. Arba prancūzų k.

Lenkiškas vikižodynas rodo, kad nėra lenkų k. tokio žodžio. Kaip suprantu, čia gali būti iš prancūzų arba anglų. Bet kaip šnekamojoje lietuvių kalboje atsirado toks tolimas skolinys?
Akivaizdu, kad dauguma svetimų žodžių ir frazių atėjo iš artimų kalbų, kur buvo kontaktai. Kad ir „faina“ – turbūt iš lenkų (kurie, savo ruožtu, lyg iš anglų paėmė)? Bet „apart“ yra kažkoks išskirtinis atvejis.

[manometras]

Gal kas gali pakomentuoti, kiek dažnai seniau buvo vartojamas „apart“? Ar gali būti, kad tai tarpukario palikimas? Ir iš kurios kalbos? Juk nei rusų, nei lenkų kalbose šito žodžio nėra

Mano mama sakydavo apart, jis reiškia be (ko nors) arba išskyrus (ką nors). Gal lenkų k. yra toks žodis. Arba prancūzų k.

[taccido]

Gal kas gali pakomentuoti, kiek dažnai seniau buvo vartojamas „apart“? Ar gali būti, kad tai tarpukario palikimas? Ir iš kurios kalbos? Juk nei rusų, nei lenkų kalbose šito žodžio nėra