Lietuvių kalba

[Kaimai]

Embedded Tweet

[sankauskas]

Apie dažną urban legendą, kad naujų nesąmoningų žodžių prigalvoja kalbininkai:

Naujadarų kūrimas šiaip jau yra labai demokratiškas, atviras procesas.

[digital]

Apie dažną urban legendą, kad naujų nesąmoningų žodžių prigalvoja kalbininkai:
Naujus žodžius kuria ir Skvernelis, ir Čepulis – naujadarų kalboje atsiranda ne tik dėl kalbininkų

Lietuvių kalbos instituto mokslininkės Agnės Aleksaitės teigimu, mūsų visuomenėje „yra paplitusi nuomonė, kad naujus, keistus ir kvailus žodžius kuria tik kalbininkai“. Tam antrino ir bendrinės kalbos normų tyrėja, vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė, ji tikino, kad šis mitas atėjęs dar iš 19 a. pabaigos.

„Tas mitas, žinoma, turi pagrindą, nes 19 a. pabaigoje, kai kūrėsi bendrinė kalba, tikrai daug naujų žodžių yra sukūrę kalbininkai ir, žinoma, pirmiausia prieš akis mums iškyla kalbininkas Jonas Jablonskis. Jis sukūrė labai daug naujų žodžių, kuriuos mes vartojame ir šiandien“, – Vilniaus knygų mugės diskusijoje pasakojo R. Miliūnaitė.

„Žmonės dažniausiai nežino, kad tokius žodžius siūlo pirmiausia specialistai, o kalbininkas jau žiūri darybą ir tada Lietuvių kalbos komisija patvirtina arba nepatvirtina“, – teigė J. Žilinskas. Pasak jo, žmonės dažnai nesupranta tų laiptelių, kaip atsiranda žodis.

Kaip pavyzdį rašytojas pateikė žodį „vaizduoklis“, kurį „prisiėmė“ vienas iš pirmųjų informatikos dėstytojų.

[ifl]

Smulkūs laisvieji žemdirbiai carinės Rusijos laikais. Jų daug buvo dabartinėj rytų Ukrainoj ir besiribojančiose Rusijos teritorijose. Iš principo Holodomoras ir taikėsi pagrinde į šitą visuomenės sluoksnį.

Etimologinė kilmė atseit nuo kumščio. Buvo laisvi, bet nedaug ką turėjo, tai miegodavo ant savo kuloko.

Jie buvo stambiausi tuo metu esantys valstiečiai, o ne smulkūs. Smulkūs būtų šiais laikais.

[ifl]

Mano klausimas labiau kodėl lietuvių kalboje tam yra atskiras žodis? T.y. ne iš kur kulak, o iš kur buožė?

Manau todėl, kad buožė yra ginklas su kietu kamuoliu ant strypo => tvirtas, sunkiai palaužiamas, užsispyręs, panašiai kaip kumštis (o ne plaštaka) yra jėgos simbolis. Lietuvių kalboje visuomet buvo vengiama skolinių ir stengiamasi surasti vietinius pakaitalus.

[mantasm]

Mano klausimas labiau kodėl lietuvių kalboje tam yra atskiras žodis? T.y. ne iš kur kulak, o iš kur buožė?

Kažkada tego girdėt versiją, kad nuo senovinių svarstyklių pavadinimo kurias vadindavo buožėmis. Kai tokie valstiečiai sverdavo kiek užaugino ir galėdavo parduoti.

[digital]

Mano klausimas labiau kodėl lietuvių kalboje tam yra atskiras žodis? T.y. ne iš kur kulak, o iš kur buožė?

[mantasm]

Beje, kiek radau, tik lietuvių ir latvių(?) kalbose yra žodis "buožė", visomis kitomis kalbomis (pvz., estiškai) yra "kulak". Įdomu, iš kur kilęs šis žodis.

Smulkūs laisvieji žemdirbiai carinės Rusijos laikais. Jų daug buvo dabartinėj rytų Ukrainoj ir besiribojančiose Rusijos teritorijose. Iš principo Holodomoras ir taikėsi pagrinde į šitą visuomenės sluoksnį.

Etimologinė kilmė atseit nuo kumščio. Buvo laisvi, bet nedaug ką turėjo, tai miegodavo ant savo kuloko.

[digital]

Beje, kiek radau, tik lietuvių ir latvių(?) kalbose yra žodis "buožė", visomis kitomis kalbomis (pvz., estiškai) yra "kulak". Įdomu, iš kur kilęs šis žodis.

[Kecal]

Tikrai labai daug gyvų iškasenų, jei tik pradeda kalbėti apie „tarybinius laikus“, būtinai juos pagiria, ar kažką nemalonaus apie nepriklausomybės laikotarpį pasako. Ačiū, man tokių asociacijų nereikia, niekada nesakau „Tarybų Sąjunga“ ir nesakysiu. Sovietai nėra ir nebuvo tikros tarybos, tą pabrėžia iš esmės visos svarbiausios kalbos.

[ifl]

Jei tik išgirstu žodį „tarybinis“, kalbant apie Sovietų Sąjungą, man iškart įsijungia perspėjimo signalas. Labai ryški skirtis, susijusi su okupacinio režimo vertinimu visuomenėje.

Man, mažai gyvenusiam toje Sovietų Sąjungoje, jokių tokių asociacijų nėra. Abu žodžiai teturi vadovėlinę prasmę, ir dar enciklopedijų spalvas simbolizuoja (žalią ir raudoną). Manau, kad daugumai bendraamžių ir jaunesnių tai absoliučiai to paties svorio žodžiai, tiesiog dabar visi įpratę sakyti sovietų. Nemanau, kad dažnas galėtų paaiškinti platesnį kontekstą.

[Kecal]

Jei tik išgirstu žodį „tarybinis“, kalbant apie Sovietų Sąjungą, man iškart įsijungia perspėjimo signalas. Labai ryški skirtis, susijusi su okupacinio režimo vertinimu visuomenėje.

[Visdarlietus]

совет galima versti ir kaip patarimas, pamenu apie 90-uosius kažkas pašaipiai netgi siūlė pervardinti į Patarimų Sąjungą.

[ifl]

Visiškai nebūtinai. Beje ir vadiname dažniausiai ne KLDR, o Šiaurės Korėja, kaip ir Libijos arabų džamachiriją vadiname tiesiog Libija. Kaip ten tos komunistinės diktatūros pasivadinusios neturėtų būti mums labai įdomu. O sovietinę Lietuvą ir reikia taip vadinti, o ne tarybine. Žodį "Taryba" palikime Lietuvos Tarybai.

Taryba yra taryba, bendrinės kalbos žodis, совет. vertinys. Lygiai tas pats parašyta žodyne. Fiktyvios tos tarybos/sovietai buvo ar ne, kalbai rūpėti neturėtų. Lygiai kaip kalbai nerūpi demokratinė ar ne demokratinė ta Šiaurės Korėja. Tiesiog verčiam pažodžiui. Vienintelis, matyt, skirtumas tame, jog Sovietų Sąjunga visose kalbose žinoma kaip Sovietų, todėl nereikia sukti galvos verčiant tekstus, nes taryba angliškai būtų išverčiama į council ir skaitytojas būtų painiojamas tarp council communism ir soviet (type) communism.

[digital]

Jie nebuvo, kaip ir Korėjos liaudies demokratinė respublika nėra demokratinė ar liaudies. Pažodinis vertimas į rusų kalbą iš žodžio taryba yra совет. Jei Sovietų Sąjungai vartojame žodį sovietai vien dėl to, jog tai labiau parodo, jog tai buvo netikros tarybos, tada ir DPRK ir daugeliui kitų pavadinimų, kurie neatspindi faktinės situacijos, turėtume vartoti pakaitalus.

Visiškai nebūtinai. Beje ir vadiname dažniausiai ne KLDR, o Šiaurės Korėja, kaip ir Libijos arabų džamachiriją vadiname tiesiog Libija. Kaip ten tos komunistinės diktatūros pasivadinusios neturėtų būti mums labai įdomu. O sovietinę Lietuvą ir reikia taip vadinti, o ne tarybine. Žodį "Taryba" palikime Lietuvos Tarybai.

[ifl]

Motyvuojama tuo, kad sovietai realiai nebuvo valdžios organas, kaip lyg ir turėtų būti tarybos (Pirma Steigiamoji Rusijos Taryba buvo išvaikyta bolševikų). Jie netgi veikė ne nuolat, o retkarčiais susirinkdavo iš formaliai paskirtų irgi be realių rinkimų liaudies delegatų. Taigi erzactaryba = sovietas.
Tikra valdžia buvo kompartijos rankose, su Politbiuru, CK, vietos komitetais.

Jie nebuvo, kaip ir Korėjos liaudies demokratinė respublika nėra demokratinė ar liaudies. Pažodinis vertimas į rusų kalbą iš žodžio taryba yra совет. Jei Sovietų Sąjungai vartojame žodį sovietai vien dėl to, jog tai labiau parodo, jog tai buvo netikros tarybos, tada ir DPRK ir daugeliui kitų pavadinimų, kurie neatspindi faktinės situacijos, turėtume vartoti pakaitalus.

[Sula]

Kažkur dar turėjau žodyną su piauti. O kodėl turėtų būti keičiamas? Council - soviet - taryba.

Motyvuojama tuo, kad sovietai realiai nebuvo valdžios organas, kaip lyg ir turėtų būti tarybos (Pirma Steigiamoji Rusijos Taryba buvo išvaikyta bolševikų). Jie netgi veikė ne nuolat, o retkarčiais susirinkdavo iš formaliai paskirtų irgi be realių rinkimų liaudies delegatų. Taigi erzactaryba = sovietas.
Tikra valdžia buvo kompartijos rankose, su Politbiuru, CK, vietos komitetais.

[ifl]

Net ne visi sutinka, kad tarybinis turi būti keičiamas į sovietinis.

Kažkur dar turėjau žodyną su piauti. O kodėl turėtų būti keičiamas? Council - soviet - taryba.

Įdomu tai, kad angliškai yra atskiras terminas Council Communism, tai lietuviškai būtų kaip ir tarybinis komunizmas (nors pastarasis Sovietų Sąjungos nelaikė tarybiniu komunizmu).

[PoDV]

Naujos žinios prieštarauja tradicijoms ir naikina lietuvių kalbą! /s

Tiesiai šviesiai tą oficialų ir rigidišką lietuvių kalbos formatą, kuris nusistovėjo, kai keitė žodį "piauti" į "pjauti", čia sovietmečiu kažkur.
Net ne visi sutinka, kad tarybinis turi būti keičiamas į sovietinis.

[Sula]

Žiauresnis yra "kažko pasekoje".