Lietuvių kalba

[Zefyras]

Niekada jos ir nesulauksite, nes, jei būtumėte paskaitęs ANK, žinotumėte, kad oficialios lietuvių kalbos taisyklių laikymasis yra verčiamas tik darbo vietoje. Net ir tada, jos yra taikomos ne vienodai, t.y. skirtingas pareigas užimantys žmonės yra reikalaujami skirtingų lygių lietuvių kalbos žinių.


Asmeniškai, man nelabai rūpi kaip vartosite lietuvių kalbą, aš už tai, kad kalba turi kisti kartu su visuomene, tik svarbu, jog suprastume vienas kitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad "sekantis" yra vengtinas šiuo atveju, jei kalbame apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.

Labai gerai kad pažymėjot taisyklingą, nes taisyklės yra susitarimo reikalas, o mūsų kalbos įstatymai surėdyti taip, kad kažkokia komisija sprendžia dėl atskirų žodžių vartojimo ar nevartojimo. Žodžio sekantis vengtinumas yra absurdiškas, DLKŽ žodis "sekti" turi šešias reikšmes, bet kažkodėl negalima sakyti, kad viena diena seką kita, todėl "sekanti diena" jau bus nevartotinas žodžių junginys. Kažkada mokykloje aiškino kad "diena neturi kojų ir negali sekti", kas iš esmės yra kvailų pasiteisinimų ieškojimas kvailoms taisyklėms. Visose užsienio kalbose kurias žinau junginys "sekanti diena" yra visiškai priimtinas. Mūsų kalbos priežiūra užtai pasižymi tuo, kad sugeba sutraumuoti visus kalbančius gimtąja kalba dėl to kad "kalba netaisyklingai".

[Savitarnos kasa]

Taip pat kaip ir rūkyti balkone, mieste lakstyt 80, eiti per gatvę degant raudonai ir t.t.

Lietuvių kalba (pagal konstituciją) yra mūsų valstybinė kalba, dėl to reikia ją oficialiai įteisinti. Tam paskyrėme kompetetingą įstaigą, šiuo atveju, VLKK (kaip ir bet kokiu įteisinimo atveju). Jei klausiame kaip reikia vartoti lietuvių kalbą, t.y. bandom argumentuoti ar "sekantis" vartotina reiškme "kitas", tą objektyviai (kaip tik tai įmanoma, vėlgi, teisė bando formalizuoti nusistovėjusias socialines normas, kaip (ne)rūkymas balkone, ...) gali nustatyti tik VLKK. Priešintis VLKK yra tas pats kaip priešintis bet kokiems kitiems įstatymams tiesiogine šių žodžių prasme, nes VLKK turi teisinę galią.

Jei diskutuojame ar tos taisyklės mus tenkina, tai yra visiškai susitarimo reikalas, kaip nulio egzistavimas natūraliųjų skaičių aibėje ar begalė kitų atvejų, kur bandome formalizuoti absoliučiai bet ką (t.y. gryna filosofija)




Niekada jos ir nesulauksite, nes, jei būtumėte paskaitęs ANK, žinotumėte, kad oficialios lietuvių kalbos taisyklių laikymasis yra verčiamas tik darbo vietoje. Net ir tada, jos yra taikomos ne vienodai, t.y. skirtingas pareigas užimantys žmonės yra reikalaujami skirtingų lygių lietuvių kalbos žinių.


Asmeniškai, man nelabai rūpi kaip vartosite lietuvių kalbą, aš už tai, kad kalba turi kisti kartu su visuomene, tik svarbu, jog suprastume vienas kitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad "sekantis" yra vengtinas šiuo atveju, jei kalbame apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.

Lietuvių kalbos, kaip ir kitų kalbų, vartojimas yra de facto reglamentuojamas žmonių, kurie ja šneka ir ją vartoja. Taip ir turėtų būti.
Tuo tarpu VLKK stovi šalia ir cypia, nes niekam neįdomu jų blevyzgos apie suvožtinius vietoj burgerių, aikštelę vietoj parkingo, spragėsių vietoj popkorno ar „sekantis“ vartojimo. Jie turi galią versti verslą rašyti taisyklingai, bet net ir tai neleidžia jiems įtakoti (arba kaip VLKK norėtų, „daryti įtaką“) lietuvių kalbos realiame jos vartojime, kas iš ties yra džiugu.

[edgaa]

Teisiškai jie gali, praktiškai - nelabai, niekas nenustos vartoti „sekantis“ vien dėl to kad kažkokie susireikšminę ponai jiems taip pasakė.

Taip pat kaip ir rūkyti balkone, mieste lakstyt 80, eiti per gatvę degant raudonai ir t.t.

Lietuvių kalba (pagal konstituciją) yra mūsų valstybinė kalba, dėl to reikia ją oficialiai įteisinti. Tam paskyrėme kompetetingą įstaigą, šiuo atveju, VLKK (kaip ir bet kokiu įteisinimo atveju). Jei klausiame kaip reikia vartoti lietuvių kalbą, t.y. bandom argumentuoti ar "sekantis" vartotina reiškme "kitas", tą objektyviai (kaip tik tai įmanoma, vėlgi, teisė bando formalizuoti nusistovėjusias socialines normas, kaip (ne)rūkymas balkone, ...) gali nustatyti tik VLKK. Priešintis VLKK yra tas pats kaip priešintis bet kokiems kitiems įstatymams tiesiogine šių žodžių prasme, nes VLKK turi teisinę galią.

Jei diskutuojame ar tos taisyklės mus tenkina, tai yra visiškai susitarimo reikalas, kaip nulio egzistavimas natūraliųjų skaičių aibėje ar begalė kitų atvejų, kur bandome formalizuoti absoliučiai bet ką (t.y. gryna filosofija)

Na čia kaip rūkymas balkone - belieka palinkėti sėkmės kovoje su vėjo malūnais. Lauksiu baudos

Niekada jos ir nesulauksite, nes, jei būtumėte paskaitęs ANK, žinotumėte, kad oficialios lietuvių kalbos taisyklių laikymasis yra verčiamas tik darbo vietoje. Net ir tada, jos yra taikomos ne vienodai, t.y. skirtingas pareigas užimantys žmonės yra reikalaujami skirtingų lygių lietuvių kalbos žinių.


Asmeniškai, man nelabai rūpi kaip vartosite lietuvių kalbą, aš už tai, kad kalba turi kisti kartu su visuomene, tik svarbu, jog suprastume vienas kitą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad "sekantis" yra vengtinas šiuo atveju, jei kalbame apie lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą.

[Kecal]

Šiaip čia klausimas toks gana įdomus. Galima būtų sakyti, kad esmė yra demografijoje, tautų dydyje, kalbančių kiekyje ir bendroje kalbų įtakoje (jei baltų būtų tiek kiek slavų, tai santykis būtų kiek kitoks).

Bet istorijoje yra pilna pavyzdžių, kai demografiškai nedideli užkariautojai sugeba asimiliuoti žymiai didesnes tautas už save. Visos romanų tautos, turkai ir vengrai susiformavo tokiu būdu - vietinių daugumos shifto į užkariautojų dominuojančią kalbą kuri veikė kaip prestižo, statuso, socialinio mobilumo ženklas. Reiškia, lietuviai savo kalbos nesugebėjo padaryti dominuojančia, prestižine ir reiškiančia socialinį mobilumą.

Jei taip būtų - dabar gudai ir ukrainiečiai kalbėtų baltiškomis kalbomis.

Čia nėra jokios paslapties. Perimama ta kalba ir kultūra, kuri suvokiama kaip aukštesnio lygio. Tad sparčiausiai nutautėja tie ir tos, kurie savo tapatybės nevertina, o ir žinių stokoja. Šiais laikais tai – dažniausiai žemesnio socialinio sluoksnio, menkiau išsilavinę lietuviai emigrantai.

LDK laikais lietuviai, nors ir užkariautojai, aiškiai atsiliko nuo kaimynų kultūros srityje, tad ir sparčiai nutautėjo, vos tik gaudami daugiau kontakto (tapdami elito dalimi). Pradžioje elementariai net savo rašto neturėjo, turėjo remtis į ilgaamžę rusėnų rašto kultūrą.

[Savitarnos kasa]

VLKK gali ir aiškina visiems, nes jie nustato taisykles. Prasidėjus ginčui ar vartotina vienaip, ar kitaip - VLKK nustato kaip yra. Filosofuoti ar tos taisyklės mus tenkina - jau kita diskusija.

Teisiškai jie gali, praktiškai - nelabai, niekas nenustos vartoti „sekantis“ vien dėl to kad kažkokie susireikšminę ponai jiems taip pasakė.

Čia tas pats, kaip sakyti, jog +20km/h važiuoti Lietuvoj galima visur. Pagal KET, tai, žinoma, ne. Bet daugelis taip laksto, nes jiems taip tenkintina (kaip ir "sekantis" vartosena).

P.S. VLKK turi ir teisinę galią (ANK 499 straipsnis), t.y. gali skirti administracinį nusižengimą.

Na čia kaip rūkymas balkone - belieka palinkėti sėkmės kovoje su vėjo malūnais. Lauksiu baudos

[Sula]

Šiuo atveju ne sinonimai, bet žodžiai su keliomis prasmėmis, kurių viena iš prasmių sutampa, o kitos ne. Tarkim "Agnė tekėjo už vyro" ir "Agnė bėgo nuo vyro" yra truputį skirtingos istorijos.

Sinonimai - kiškis ir zuikis.

Tačiau troleibusais važiuoja tik zuikiai, o kiškiai - ne.

[edgaa]

Šiuo atveju ne sinonimai, bet žodžiai su keliomis prasmėmis, kurių viena iš prasmių sutampa, o kitos ne. Tarkim "Agnė tekėjo už vyro" ir "Agnė bėgo nuo vyro" yra truputį skirtingos istorijos.

Sinonimai - kiškis ir zuikis.

Remiantis tokia logika žodžiai turintys kelias reikšmes neturi sinonimų.

Iš esmės ta pati diskusija kaip "sekantis" vartosena. Susitarimo reikalas ar šie žodžiai sinonimai, ar ne. Pagal tai ką žodynas apibrėžia sinonimu, "tekėti" ir "bėgti" yra sinonimai, nes pakanka vienos sutampančios reikšmės.

[edgaa]

džiaugiuosi jog VLKK įsivaizduoja jog gali man ir kitiems aiškinti, tačiau deja, ir toliau vartosime „sekantis“ taip kaip reikia, o ne taip kaip jie įsivaizduoja.

VLKK gali ir aiškina visiems, nes jie nustato taisykles. Prasidėjus ginčui ar vartotina vienaip, ar kitaip - VLKK nustato kaip yra. Filosofuoti ar tos taisyklės mus tenkina - jau kita diskusija.

Čia tas pats, kaip sakyti, jog +20km/h važiuoti Lietuvoj galima visur. Pagal KET, tai, žinoma, ne. Bet daugelis taip laksto, nes jiems taip tenkintina (kaip ir "sekantis" vartosena).

P.S. VLKK turi ir teisinę galią (ANK 499 straipsnis), t.y. gali skirti administracinį nusižengimą.

[Savitarnos kasa]

VLKK beveik visus neaiškius atvejus (kaip ir šis) aptaria. Šiuo atveju sekantis yra vengtinas.

džiaugiuosi jog VLKK įsivaizduoja jog gali man ir kitiems aiškinti, tačiau deja, ir toliau vartosime „sekantis“ taip kaip reikia, o ne taip kaip jie įsivaizduoja.

[Tomizmas]

Šiuo atveju ne sinonimai, bet žodžiai su keliomis prasmėmis, kurių viena iš prasmių sutampa, o kitos ne. Tarkim "Agnė tekėjo už vyro" ir "Agnė bėgo nuo vyro" yra truputį skirtingos istorijos.

Sinonimai - kiškis ir zuikis.

[edgaa]

O kaip dėl matematinės sekos?

Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“

Kitaip tariant, kitas sekos elementas.

Kodėl upės Lietuvoje "bėga", nors jos niekur nebėga

Jos bėga, nes jos bėga.

Upės teka, o ne bėga.

Bėgti ir tekėti yra sinonimai.

[Sula]

Upės teka, o ne bėga.

Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka...

[dziugas99]

Aptaria tai, kas ir taip aišku.
O kaip dėl matematinės sekos?
Kodėl upės Lietuvoje "bėga", nors jos niekur nebėga, kaip ir keleivis nieko neseka?

Upės teka, o ne bėga.

[Sula]

VLKK beveik visus neaiškius atvejus (kaip ir šis) aptaria. Šiuo atveju sekantis yra vengtinas.

Aptaria tai, kas ir taip aišku.
O kaip dėl matematinės sekos?
Kodėl upės Lietuvoje "bėga", nors jos niekur nebėga, kaip ir keleivis nieko neseka?

[edgaa]

Pasenusi info. "Kitas" neatstoja "next", todėl ir vartojame "sekantis".

VLKK beveik visus neaiškius atvejus (kaip ir šis) aptaria. Šiuo atveju sekantis yra vengtinas.

[digital]

Plius, lietuviškai nevartotina 'sekantis', tik 'einantis iš paskos' atveju.

Pasenusi info. "Kitas" neatstoja "next", todėl ir vartojame "sekantis".

[Tomizmas]

Čia gal ne šitos temos klausimas, bet man įdomu kodėl lietuviai taip greitai pasiduodavo slavizacijai. Ir aš ne apie valstiečius ar baudžiaunininkus. Bet tas pats Jogaila, arba Vytauto dukra Sofija. Kiek tik skaitai, kad lietuvaitės ištekėjo į slaviškus kraštus lietuvybė ir baigėsi. Bet kai tik kokia slavė į Lietuvą, taip dvaras slavėja...

Šiaip čia klausimas toks gana įdomus. Galima būtų sakyti, kad esmė yra demografijoje, tautų dydyje, kalbančių kiekyje ir bendroje kalbų įtakoje (jei baltų būtų tiek kiek slavų, tai santykis būtų kiek kitoks).

Bet istorijoje yra pilna pavyzdžių, kai demografiškai nedideli užkariautojai sugeba asimiliuoti žymiai didesnes tautas už save. Visos romanų tautos, turkai ir vengrai susiformavo tokiu būdu - vietinių daugumos shifto į užkariautojų dominuojančią kalbą kuri veikė kaip prestižo, statuso, socialinio mobilumo ženklas. Reiškia, lietuviai savo kalbos nesugebėjo padaryti dominuojančia, prestižine ir reiškiančia socialinį mobilumą.

Jei taip būtų - dabar gudai ir ukrainiečiai kalbėtų baltiškomis kalbomis.

[Ignalina]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

Abejoju. Grįžus į gimtinę ir pabendravus su ten gyvenančiais ir tarmiškai šnekančiais vietiniais susidaro įspūdis, kad to krašto gyventojai lietuviai yra kaip tik nusiteikę labiau patriotiškai. Keli netoli BY sienos gyvenantys giminaičiai prasidėjus plataus masto invazijai kaip tik nustojo žiūrėti free to air baltarusiškus kanalus.
Kad ir kokia ta tarmė būtų pilna šiukšlių, tačiau visi ją vartojantys kalba lietuviškai ir tą žino. Niekas netapatina savo tarmės su slavų kalbomis ir ru kultūra.

[Tomizmas]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.

Manau forumo narys Ignalina čia pasakytų kelis žodžius, kaip iš to paties regiono su slavizmų stipriai paveikta tarme. Labiau antivatnikinio nario sunku net įsivaizduoti.

Iš tikrųjų tai ne, ypač prasidėjus šiam karui. Bent Švenčionių rajone labai pajaučiau, kad rusų kalbos sumažėjo. O dauguma tų tarmės žodžių vis tiek yra lenkiški (mūsų sava chebra) ar baltarusiški (nykstanti kalba, išstumiama tos pačios rusų kalbos).

Su rusais kontaktai buvo žymiai vėlesni, negu su lenkais ar ypač baltarusiais, ir rusiškiems žodžiams matyt buvo mažiau imlumo, nes rusai buvo kur kas tolimesni ir svetimesni (pagrinde dėl kitokios krikščionybės atšakos, kas seniau turėjo žymiai didesnę reikšmę).

[nnm]

Įdomu, ar yra didesnė koreliacija tarp polinkio į vatnikizmą ir tarmės, pilnos slavizmų naudojimo. Keliu hipotezę, kad kai naudoji daugiau rusiškų ar rusiškai skambančių slaviškų žodžių, tai mažiau kritiškai žiūri ir į visokias rusiškas švelniąsias galias (kultūros vartojimą), tada pradedi ir šiaip būti imlesnis rusiškai propagandai apskritai.