Lietuvių kalba

[Arunasx]

Jei nemoki susirasti temos pavadinimo, tai prašau - Čekijos, Slovakijos, Vengrijos keliai
Pavadinime nėra jokios užuominos apie Rytų Aukštaitijos tarmes.

Prašom baigti apykvailį ir tik tau vienam įdomų off-topic'ą.

Išimk savo pradinį kliedesį ir nelaikyti save protingesniu, o kitus kvailesniais. Tada ir bus problema išspręsta.
Arba įrodyk kad klystu dėl nepagrįsto miesto pavadinimo iškraipymo.

[Romas]

Jei nemoki susirasti temos pavadinimo, tai prašau - Čekijos, Slovakijos, Vengrijos keliai
Pavadinime nėra jokios užuominos apie Rytų Aukštaitijos tarmes.

Prašom baigti apykvailį ir tik tau vienam įdomų off-topic'ą.

[Arunasx]

Prieš rašydamas nesąmones paskaityk temos pavadinimą.

Čia tu sau adresuoji?

[Romas]

Prieš rašydamas nesąmones paskaityk temos pavadinimą.

[Arunasx]

/\ Na ir priskirdai.
Galėjai susirasti kokią nors lingvistinę temą.
Taip, žinoma. å tarp a ir o taria ne tik Rokiškyje, bet ir Utenoje ar Molėtuose su nedideliais regioniniais niuansais. Kai turėsi laiko, nuvažiuok kada į Rytų Aukštaitiją.

Tiesos apie Rakiškis atseit jame vietiniai taip sako tiek pat, kaip ir kad žemaičiai kepa žemaičių blynus. Būnu kiekvienais metais Rokiškyje kasmet ir gyvena giminės.
Ne iš piršto iščiulpta, kitaip nei tavo teiginys.

[Romas]

/\ Na ir priskrudai.
Galėjai susirasti kokią nors lingvistinę temą.
Taip, žinoma. å tarp a ir o taria ne tik Rokiškyje, bet ir Utenoje ar Molėtuose su nedideliais regioniniais niuansais. Kai turėsi laiko, nuvažiuok kada į Rytų Aukštaitiją.

[Arunasx]

Lingvistinis nukrypimas.
Vengrų kalboje ilgi ir trumpi balsiai skiriasi kelis kartus. Vengrai greit atskiria užsieniečius pagal vengriškos trumposios "a" tarimą. Vengrai "a" taria labiau kaip "o" - kaip rokiškėnai sako "Råkiškis", per radiją skamba Båloton, Budåpešt. Tuo tarpu Zánka (su ilgąją "a" tariama kaip ir mūsų "a", tik ilgiau.

Ar tikrai pats girdėjai Rokiškyje vietinių sakant Rakiškis? Manau tai nevietinių visiškos baikos. Pats turiu giminių ir man teigia, kad niekas ten taip nesako.

[Arunasx]

Geras straipsnis:
Ieva Koncevičiūtė. Lietuvingliškai: nauja kalbinė realybė be VLKK užtvankų https://www.15min.lt/kultura/naujien...ku-286-2330606

Man labai juokinga, kai žmonės sako, kad kam tau tie angliški žodžiai, lietuvių kalba gi žiauriai turtinga. Va pagalvok, koks unikalus žodis yra „braidyti“ arba „pritūpti“. Nu wow, vat išversk į tą savo anglų. Ir Baranausko Anykščių šilelyje, kiek ten įvairių žodžių, kokia turtinga kalba. Jo turtinga, kai nori samanų šnaresį aprašyti, bet kai nori pasakyt kolegom, kad tuoj conference call`as, kur brainstorminsime su stakeholderiais, tai tas Lietuvos kaimo šviesuolių žodynas nepadeda. Vakar susitikimų kambaryje, vykstant konferenciniam skambučiui, su visais blokų grandinės projekto suinteresuotais asmenimis darėme minčių lietaus pratimą, o poto nusprendėme, kad pažinčių mezgimo vakarėlį ir duzges surengsime viršutiniame pastato aukšte įrengtame bare su labai griežta nuožvalga, – nepasakė niekas niekada. Išversiu jums, kad nuožvalga – tai face control’as anot VLKK.
Mūsų galvose jau seniai Anykščių šilelį pakeitė Silicon Valley. Suprantu, kad Angelei iš Jurbarko taip neatrodo, bet Angelė su jurginais profilio nuotraukoje yra gudri moteris be savirefleksijos. Ji tada aiškina, kaip Lietuvą galima mylėt tik senovinę kalbą puoselėjant. Kad visa lietuvybė ant mūsų lietuviškos kalbos. Pamiršta Angele, kad kalba gyvas dalykas, ir prieš šimtą metų kaip lietuviai kalbėjo – tai nei vienas taip nebekalbam, ir pati Angelė nekalba. Kad jokia kalba neegzistuoja be kitų kalbų įtakų. Ir kad įtakų visokių mūsų kalba matė – ir lenkų, ir rusų, ir žydų, ir what not. Nes kalba atspindi mūsų realybę. Bet Angelei sunku instaliuot naujos realybės updeitus, tai ji burnoja ant jaunimo. Suprantu jus, Angele, aš irgi jau žiūriu, ar naują AI realybę suvirškinsiu, ar jau sakysiu, kad mano laikas viskas buvo normaliau, savo galva galvojom ir tik gyvas moteris vyrai mylėjo. Bet jei nesuvirškinsiu, tai tikiuos užteks savirefleksijos suprast, kad čia aš su pasauliu nespėju, o ne pasaulis blogas.
VZ podkaste klausiau, kaip vedėja kalbino „Hostinger” vadovą. Sako svetainių prieglobos ir susijusių paslaugų verslo atstovas. Say whaaat? Kodėl negali būt hostingas tiesiog? Kam čia išsidirbinėt? Kai sakai svetainių priegloba, tai Angelė iš Jurbarko tikrai nesupranta (svetainių prieglauda, vy?), bet nesupranta ir tie, kurie supranta hostingą.

[Kecal]

Kalbininkai irgi žmonės.

Bet tik labai nedaug pasaulio valstybių sugalvojo, kad kalbininkams turi priklausyti faktinis kalbos kūrimo monopolis.

[manometras]

Čia geras klausimas ir ilga diskusija. Pradėkim nuo to, kad kalbą kuria žmonės (jos vartotojai), o ne kalbininkai.

Kalbininkai irgi žmonės.

[Kecal]

Man niekas netrukdo darbo reikalais kalbėti oficialiai kaip reikia, o namie, su draugais ar neoficialioje aplinkoje - taip kaip patinka. Su tarmybėmis, vaizdingesniais barbarizmais ar ne pagal reikšmę naudojamais žodžiais (skersapūtė vietoj skersvėjis ), necenzūra ir netgi paties 4 fun sugalvotomis nesąmonėmis (mano paties išgalvoti naujadarai - dribšlapa vietoj šlapdriba, įmyžas vietoj imidžas/įvaizdis, braukti vietoj važiuoti pagal latvišką brauciet ir t. t.)

Nėra gi gyvenime taip, kad visą laiką kalbi arba taisyklingai, arba su barbarizmais. Viskas labai priklauso nuo aplinkos kurioje esi. Vienaip kalbėsi sakydamas viešą kalbą, o kitaip per išgertuves giminių tarpe.

Taip, bet ausį gerokai rėžia žmonės, pvz., politikai ar verslininkai, kurie viešumoje prieš kameras kalba kaip užstalėje, ar daro elementarių klaidų. Kad ir koks natūralus yra persijunginėjimas tarp stilių, reikalinga ir tam tikra savikontrolė. Nebent, aišku, chamo stilius yra esminė politiko įmyžo dalis

[Tomizmas]

Na kad netiesa, nebent kalbate tik apie save. Aš, kaip autistiškas žmogus (kurių vienas skiriamųjų bruožų - taisyklių laikymasis, kartais net perdėtas) bendraudamas nesvarbu su kuo, visuomet naudoju tokią pat kalbėjimo manierą, tokius pat žodžius. Mokykloje, kur dauguma linkę naudoti socialines kaukes, dažnai galėdavai būti nesuprastas. Tačiau man kaip tik būdavo keista tas bendraamžių dviveidiškumas, kai būnant tarp savų skamba keiksmai, o kai šalia yra mokytojų - tas agresyvus maroziškas tonas jau kiek pasikeičia. Tas pats pasakytina ir apie rašymo stilių - nesvarbu ar rašyčiau paklausimą į kokią valdišką instituciją ar asmeninėmis temomis diskuotuočiau su kažkuo privatesniais reikalais - visuomet naudoju lietuvišką raidyną su visais reikalingais diakritiniais ženklais. Ir nevengiu sudrausminti jei kažkas neformaliame bendravime bando ką nors kandžiau ar įžeidžiau man pasakyti, ko niekada tau laiške neparašys joks valstybės tarnautojas.

Na, kalbu apie daugumą. Didžioji dalis žmonių vis dėlto daugiau ar mažiau switchina priklausomai nuo terpės kurioje yra, ir su skirtingais žmonėmis kalba kiek kitaip. Tiesiog natūraliai taip gaunasi, kad su draugais keista būtų kalbėti oficialiai, darbo aplinkoje su oficialiais asmenimis - familiariai (neskaitant šiaip ten visokių pablevyzgojimų kolegų tarpe prie arbatos, su kuriais geriau sutari), savo gimtame krašte (ypač tarp giminių) - literatūrine kalba kaip iš knygos, ą Vilniuj savą gimtu tarmi kataros dauguma nesupranta kas cia do ūturka itokia navatna. Autizmas yra kiek kitoks atvejis, čia labiau mažumos/nišiniai dalykai.

[Kristupas0220]

...

Nėra gi gyvenime taip, kad visą laiką kalbi arba taisyklingai, arba su barbarizmais. Viskas labai priklauso nuo aplinkos kurioje esi. Vienaip kalbėsi sakydamas viešą kalbą, o kitaip per išgertuves giminių tarpe.

Na kad netiesa, nebent kalbate tik apie save. Aš, kaip autistiškas žmogus (kurių vienas skiriamųjų bruožų - taisyklių laikymasis, kartais net perdėtas) bendraudamas nesvarbu su kuo, visuomet naudoju tokią pat kalbėjimo manierą, tokius pat žodžius. Mokykloje, kur dauguma linkę naudoti socialines kaukes, dažnai galėdavai būti nesuprastas. Tačiau man kaip tik būdavo keista tas bendraamžių dviveidiškumas, kai būnant tarp savų skamba keiksmai, o kai šalia yra mokytojų - tas agresyvus maroziškas tonas jau kiek pasikeičia. Tas pats pasakytina ir apie rašymo stilių - nesvarbu ar rašyčiau paklausimą į kokią valdišką instituciją ar asmeninėmis temomis diskuotuočiau su kažkuo privatesniais reikalais - visuomet naudoju lietuvišką raidyną su visais reikalingais diakritiniais ženklais. Ir nevengiu sudrausminti jei kažkas neformaliame bendravime bando ką nors kandžiau ar įžeidžiau man pasakyti, ko niekada tau laiške neparašys joks valstybės tarnautojas.

[Tomizmas]

Man niekas netrukdo darbo reikalais kalbėti oficialiai kaip reikia, o namie, su draugais ar neoficialioje aplinkoje - taip kaip patinka. Su tarmybėmis, vaizdingesniais barbarizmais ar ne pagal reikšmę naudojamais žodžiais (skersapūtė vietoj skersvėjis ), necenzūra ir netgi paties 4 fun sugalvotomis nesąmonėmis (mano paties išgalvoti naujadarai - dribšlapa vietoj šlapdriba, įmyžas vietoj imidžas/įvaizdis, braukti vietoj važiuoti pagal latvišką brauciet ir t. t.)

Nėra gi gyvenime taip, kad visą laiką kalbi arba taisyklingai, arba su barbarizmais. Viskas labai priklauso nuo aplinkos kurioje esi. Vienaip kalbėsi sakydamas viešą kalbą, o kitaip per išgertuves giminių tarpe.

[Kecal]

Beveik bet kurioje sveikoje visuomenėje kalba natūraliai sluoksniuoja žmones. Jei kas kalba kaip mužikas, ar nebrendyla, ar t.t., to asmens galimybės kažko pasiekti gyvenime natūraliai mažėja. Ir dažniausiai pakankamai lengva atskirti tikrąjį, intelektualinį, elitą, nuo žmonių, kurie elito dalimi niekada netaps. Bet net ir didžiausi mužikai, aukštėliau iškilę, jaučia spaudimą prisitaikyti, jeigu tai ne mafijinė valstybė, kaip Rusija.

Ir šitai yra pati galingiausia jėga, kuri normina ir išlaiko taisyklingą kalbą. Ne kažkokios valstybinės institucijos su bizūnėliu, kaip Lietuvoje. Kam reikia, visur ir visada kalba ir kalbės su keiksmažodžiais ir barbarizmais. Kam reikia, stengsis bent viešumoje kalbėti nepriekaištingai. Štai ir viskas.

Institucijos reikalingos kalbai tirti, daryti vartosenos apibendrinimus, padėti norintiems taisyklingai kalbėti. Šia prasme aš pats VLKK nemažai remiuosi, tik štai problema, kad jų produktai galėtų būti žymiai geresni. Gal tiesiog nelieka laiko ir jėgų šalia politikavimo ir kontrolės.

[mantasm]

Čia geras klausimas ir ilga diskusija. Pradėkim nuo to, kad kalbą kuria žmonės (jos vartotojai), o ne kalbininkai.

Kita vertus su tokiu požiūriu naudotume sierčikus, o ne degtukus.

[edgaa]

Man atrodo, kad tiesiog nesusišnekam.

Aš pilnai sutinku, kad žmonės kuria kalbą. Ji natūraliai vystosi. Tačiau kaip ir visi "oficialūs" (įteisinti, nesvarbu, turintys kažkokias taisykles) dalykai, ji turi kažkaip būti formalizuota. Tą nutarėme (neiname prie seimo su šakėmis), kad padaro VLKK. Oficialios lietuvių kalbos taisyklės yra nustatomos jų. Todėl jei kalbame apie būtent taisyklingą kalbą, t.y. kalbą, kuri laikosi lietuvių kalbos taisyklių, yra taip ir ne kitaip.

Tik tą aš ir bandau pasakyti. Užvedėm diskusiją apie "sekantis" vartoseną, numečiau linką į VLKK su paaiškinimu. Kai kuriems tas paaiškinimas yra nepriimtinas, bet tai nekeičia taisyklių.

Šiuo atveju man asmeniškai "sekantis" skamba ne taip, labiau asocijuojasi su iš paskos einančiu. Tačiau neapsimetu, kad nesuprantu išgirdęs. Pats VLKK paaiškinimas teigia, kad "sekantis" yra vengtinas, o ne nevartotinas. Tai nereiškia, kad jie draudžia, tiesiog pagal istoriškai susiklosčiusias aplinkybes, toks vartojimas yra, sakykime, keistas.

[digital]

Bet būna situacijų, kai ir pakeičia kalbėtojus.

[Savitarnos kasa]

Jei nepriimi "kai kurių" taisyklių, kurias priimi? Kaip pasirenkame kurių taisyklių laikomės, kurių ne? Metam monetą? Kiek taisyklių galima nesilaikyti, bet toliau vartoti taisyklingą lietuvių kalbą?

Kažkaip labai biurokratiškai žiūri į šią problemą. Žmonės tiesiog kalba kaip jiems atrodo teisinga.
Čia viskas veikia gan paprastai - jeigu traukinys nuvažiavo ir visi be problemų sako vienaip, tai šikanti VLKK nebepaaiškins, net jeigu nuspręs jog toks vartojimas nėra gerai. Jie gali turėti įtakos tik naujadaro vartojimo pradžioje, kol VLKK-škinams nepriimtina alternatyva nėra pasklidusi.

[digital]

Jei nepriimi "kai kurių" taisyklių, kurias priimi? Kaip pasirenkame kurių taisyklių laikomės, kurių ne? Metam monetą? Kiek taisyklių galima nesilaikyti, bet toliau vartoti taisyklingą lietuvių kalbą?

Čia geras klausimas ir ilga diskusija. Pradėkim nuo to, kad kalbą kuria žmonės (jos vartotojai), o ne kalbininkai.