Lietuvių kalba

[Tomas]

O rusų laivyno terminologija iš olandų kalbos perimta.

[Eikantas X]

Po vakarykščių naujienų, dažnai matau naujienose žodį "flagmanas", naudojamą apibūdinant tą rusišką nuskendusį laivą. Tai yra germanų kilmės žodis, tačiau germanų kalbose "flagmanas" yra vadinamas flagship (angl.) (vok. flaggschiff, ol. vlaggenschip, dan. flagskib ir tt.). Žodis "flagmanas", tuo tarpu, susideda iš žodžio vėliava ir žmogus, kas padaro jo reikšme kitokia. Angliškai tai yra žmogus, nešantis vėliavą, arba geležinkelių darbuotojas, kuris duoda instrukcijas traukiniams naudodamas skirtingas vėliavėles. Įdomu, iš kokios kalbos galėjo atkeliauti žodžio "flagman" naudojimas apibūdinti "flagship"? Kažkodėl nei vienoje germanų kalboje nerandu tokio žodžio panaudojimo. Gal kas nors galite man padėti ir užvesti ant teisingo kelio?

Spėčiau, kad rusų vartojamos terminijos įtaka.
Флагман— сокращённое название флагманского корабля.
(Flagmanas - sutrumpintas flagmano (laivams vadovaujančio admirolo) laivo pavadinimas.)

[MedinisStrazdas]

Gal čia susije su tuo kad vėliavų nežėjai buvo svarbi kariuomenės atributika ir dėl to net beginkliai eidavo į mušį "nes vėliavą nešą".

[VLR]

Po vakarykščių naujienų, dažnai matau naujienose žodį "flagmanas", naudojamą apibūdinant tą rusišką nuskendusį laivą. Tai yra germanų kilmės žodis, tačiau germanų kalbose "flagmanas" yra vadinamas flagship (angl.) (vok. flaggschiff, ol. vlaggenschip, dan. flagskib ir tt.). Žodis "flagmanas", tuo tarpu, susideda iš žodžio vėliava ir žmogus, kas padaro jo reikšme kitokia. Angliškai tai yra žmogus, nešantis vėliavą, arba geležinkelių darbuotojas, kuris duoda instrukcijas traukiniams naudodamas skirtingas vėliavėles. Įdomu, iš kokios kalbos galėjo atkeliauti žodžio "flagman" naudojimas apibūdinti "flagship"? Kažkodėl nei vienoje germanų kalboje nerandu tokio žodžio panaudojimo. Gal kas nors galite man padėti ir užvesti ant teisingo kelio?

[digital]

Taksistai dažnai būna tik angliškai kalba, nieko labai keisto, kad koks nors ukrainietis taksistas kalba tik rusiškai.

[manometras]

Na dėl, kalbos, tai mano žmona vakar su gan keista situaciją susidurė, aš nuoširdžiai maniau, kad tai mitas, bet pasirodo tokie dalykai Vilniuje egzistuoja. Išsikvietė Bolt taksi, ilipo, sako: laba diena - o jai sako: Zdrastvaite!. Atvažiavus ir paparašius sustoti čia, taksistas, sako: Ja nipanimaju.. Mano žmona toliau lietuviškai paprašė, susoti čia, kol galiausiai jis suprato, ko prašoma. Tada ji lietuviškai, padėkojo, atsisveikino, o jisai tik nepatenkintas sumurmėjo kažką.
Mūsų šeima gerbia tautines mažumas, palaiko, kad jie turėtu teatrus kultūros namus ir ką tik, nori galėtų laisvai TARPUSAVYJE bendrauti savo kalba. Bet, kai tu to tikiesi iš tų kurie kalba lietuviškai tai keista tikrai. Mes keliaudiami, į bet kokią šalį, net keliom dienom, pradžioje su vietiniais pasisveikiname jų kalba, pasakome kokią frazė ir tik tada angliškai kalbam. O čia dirbi Bolte, ir sunku išmokti 2 žodžius: Laba diena? Tuomet, net nebūtų gaila ir rusiškai kažką jam atsakyt. Ir ko būt nepatenkintam kai su tavim lietuviškai kalba? Aišku, jis ne čia gimęs, nes apie 35 metai kažkur. Vietiniai tokio amžiaus visi daugiau mažiau kalba. Čia tokia vakarykšte įstorija, bet kaip suprantu tokių pasitaiko.

Tikriausiai nevietinis, ką tik atvykęs iš stipriai rusifikuotos eks-sssr šalies ir tipinio sovietinio auklėjimo (nekalbi RUSIŠKAI? – neišsivysčiusios kvailių tautelės NACIS). Prisimenu, kaip su manim kažkada anksčiau ginčijotės, kai sakiau, kad su tokiomis situacijomis Vilniuje gali tekt susidurt ir tai nėra malonu. Manėt, kauniečiai nusišneka.
Nors gal jis ir nebuvo nepatenkintas, o tiesiog nuolat įsitempęs ir susirūpinęs, laukiantis nemalonumų.

[Savitarnos kasa]

Tuoj paaiškės kad Vilniaus maximoje tik lenkiškai kalbanti kasininkė yra ne pijokų jumoras, bet tiesa?

[Kaštonas]

Na dėl, kalbos, tai mano žmona vakar su gan keista situaciją susidurė, aš nuoširdžiai maniau, kad tai mitas, bet pasirodo tokie dalykai Vilniuje egzistuoja. Išsikvietė Bolt taksi, ilipo, sako: laba diena - o jai sako: Zdrastvaite!. Atvažiavus ir paparašius sustoti čia, taksistas, sako: Ja nipanimaju.. Mano žmona toliau lietuviškai paprašė, susoti čia, kol galiausiai jis suprato, ko prašoma. Tada ji lietuviškai, padėkojo, atsisveikino, o jisai tik nepatenkintas sumurmėjo kažką.
Mūsų šeima gerbia tautines mažumas, palaiko, kad jie turėtu teatrus kultūros namus ir ką tik, nori galėtų laisvai TARPUSAVYJE bendrauti savo kalba. Bet, kai tu to tikiesi iš tų kurie kalba lietuviškai tai keista tikrai. Mes keliaudiami, į bet kokią šalį, net keliom dienom, pradžioje su vietiniais pasisveikiname jų kalba, pasakome kokią frazė ir tik tada angliškai kalbam. O čia dirbi Bolte, ir sunku išmokti 2 žodžius: Laba diena? Tuomet, net nebūtų gaila ir rusiškai kažką jam atsakyt. Ir ko būt nepatenkintam kai su tavim lietuviškai kalba? Aišku, jis ne čia gimęs, nes apie 35 metai kažkur. Vietiniai tokio amžiaus visi daugiau mažiau kalba. Čia tokia vakarykšte įstorija, bet kaip suprantu tokių pasitaiko.

[Sapiensys]

Yra toks veikėjas, atseit Mickėvičiaus palikuonis, lenkas su prancūzų pilietybe. Per praėjusios savivaldos rinkimus ėjo į Vilniaus savivaldybę su karikatūriniu dariniu "Lokis" ir kokia tai atšviežinta kreso-liberalia agenda.

Tai va tas Mickėvičius-vaikaitis dar šių metų žiemą gan agresyviai rašinėjo facebukuose-twiteriuose: tipo jei nepavyktų giliai atlenkinti Vilniaus krašto, tai nereikėtų pražioplint istorinio šanso ir jį bent subaltarusinti - Dievui dėkui tiek daug jų čia privažiavo laimingu sutapimu. Atseit, visvien juk savas kraujas, ne taip kaip litwinai. Irgi savotišką jų geštaltą demonstruoja tokie aktyvumai: belekaip Rytų Lietuvoje, kad tik ne lietuviškai. O mums tuo tarpu dar postringauja apie lietuvių neįveiktas "traumas" lenkų atžvilgiu.

[manometras]

Bando iš dalies Lietuvos padaryti oficialią slavų zoną.

[mantasm]

Jis pasakojo, kad buvo suformuluotas Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo siūloma pakeisti jį išbraukti reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą.

„Buvo siūloma, kad aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, jog gyventojai, kurie to pageidauja, būtų aptarnaujami valstybine kalba. Jūs įsivaizduojate, kas buvo siūloma? Tam, kad būtum Lietuvos Respublikoje aptarnaujamas valstybine kalba, turi apeliuoti į šitą teisę“, – paaiškino A. Antanaitis.

Kalbininkas teigė išreiškęs griežtą poziciją.

„Tai buvo bandoma siūlyti, tačiau bent jau aš pasakiau, kadangi neformaliai manęs paklausė, kad tai, mano galva, jau ribojasi su antivalstybine veikla ir tai buvo sustabdyta“, – akcentavo laidos dalyvis.

A. Antanaitis atskleidė gavęs neformalaus ministerijų atstovų susirašinėjimo kopiją.

„Sakoma: bėda, kalbos įstatymas yra konstitucinių įstatymų sąraše, todėl jo keitimui, priėmimui netaikoma nei skubos, nei ypatingos svarbos tvarka, tad, cituoju, „buldozeriu kalbos įstatymo pataisų nepasiseks priimti ir būtina įvertinti tiek terminus, tiek balsų daugumą“. Kitaip tariant, mūsų Lietuvos valstybės pareigūnai samprotauja, aptarinėja kitus dalykus, kurių kitaip nei, mano nuomone, antivalstybinės veiklos įvertinti negalima“, – sakė VLKK pirmininkas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=89787845

[Tomizmas]

Ir dar tašė, gešeftas, švogeris, bruderšaftas

[mantasm]

Kam zupės prie buterbrodo?

[Čikupakas]

Buterbrodai dar neblogas.

[Tomas]

Šūlės, šriubai, muterkės ir vaservogės. Dratas.

[Tomizmas]

Na tikrai nebūtinai. Lietuva iki 1945 metų tiesiogiai lietėsi su vokiečių apgyvendinta teritorija, ir visokie šniūrai, šnapsai, cirkeliai bei šlangai galėjo ateiti tiesiogiai.

[Tomas]

Galėjo laisvai perimti ir tiesiai iš vokiečių arba žydų. Kaip su chebra arba duršlekais.

Visi LT kalbajobai mano, kad svetimi žodžiai į LT kalbą pateko tik per slavų kalbas.

[mantasm]

Faina greičiausiai iš lenkų, kurie perėmė arba iš vokiečių, arba iš jidiš. Iš anglų vargu - anglų kalba tapo įtakinga tik XX a. antroje pusėje, o tais laikais kai perimtas žodelis, lenkai su anglais kontaktų nelabai turėjo.

Beje, kažkur girdėjau, kad mūsų regiono tautų mėgstamas žodelis NU irgi yra iš jidiš.

Galėjo laisvai perimti ir tiesiai iš vokiečių arba žydų. Kaip su chebra arba duršlekais.

[Gator]

Yra tūkstančiai žodžių, kurie turi netiesioginę prasmę.
Pvz.: skaidrus sandoris. Prie ko čia skaidrumas?
Pvz.: sutepta garbė. Kaip galima sutepti?
Pvz.: šovė mintis. Kaip mintis gali šaudyti?
Pvz.: piešia liūdna vaizdą. Kuo piešia - pieštukais, kreidelėmis?

Gali būti, kad kažkokie išsireiškimai atėjo iš kitų kalbų. Netgi neabejotinai. Kai kas išnyko. Kodėl pvz.: lietuvių k. neatstatoma dviskaita?
Kokiais kriterijais turi remtis kalbos tvarkytojai ir normintojai?

Aš nieko prieš perkeltines prasmes, tiesiog sakiau, kad žodžio sekantis perkeltinė prasmė netgi mažesnė, tad neturėtų drausti būtent pagal tą argumentą, kad "neseka iš paskos tiesiogiai".


O kalbant apie tavo pavyzdžius, tai man jie labai šauniai skamba. Tuo trapu "išplaukia" kažkaip kitaip - erzinančiai ir nenatūraliai, atrodytų iš tų kelių erzinančių pavyzdžių serijos, kur išversta iš kokios rusų kalbos.

[Sula]

Tai vėliau už kažką irgi yra beveik kaip sekantis iš paskos, tik ne fiziškai už nugaros stovintis, bet sekantis kažkokioje eilėje, grandinėlėje, ar laike.

Tai yra daug mažesnis nesusipratimas perkeltinės prasmės lygiu nei pvz "išplaukia".

Yra tūkstančiai žodžių, kurie turi netiesioginę prasmę.
Pvz.: skaidrus sandoris. Prie ko čia skaidrumas?
Pvz.: sutepta garbė. Kaip galima sutepti?
Pvz.: šovė mintis. Kaip mintis gali šaudyti?
Pvz.: piešia liūdna vaizdą. Kuo piešia - pieštukais, kreidelėmis?

Gali būti, kad kažkokie išsireiškimai atėjo iš kitų kalbų. Netgi neabejotinai. Kai kas išnyko. Kodėl pvz.: lietuvių k. neatstatoma dviskaita?
Kokiais kriterijais turi remtis kalbos tvarkytojai ir normintojai?