Lietuvių kalba

[Tomas]

Niekas neprespjauna „neturinčio analogų“

Lietuvių kalba neturi analogų pasaulyje.

[Sula]

Pagrinde, peincipe, rezultate...

"pas mane nėra"

[mantasm]

Niekas neprespjauna „neturinčio analogų“

[manometras]

Mane labiausiai siutina "to pasekoje".

Pagrinde, peincipe, rezultate...

[Čikupakas]

Ne visi yra gimę kalbininkais būti.

[Sula]

Mane labiausiai siutina "to pasekoje".

[Paukšis]

Dabar daug kopijavimo ir pažodinio vertimo iš anglų kalbos, sovietmečiu buvo iš rusų, tarpukariu – iš lenkų, prie caro – iš rusų, lenkų, vokiečių (be jokios kalbininkų įtakos). Tarpukariu daug kas iš inteligentų dar tik mokėsi, buvo neišmokę pakankamai lietuvių kalbos. Per sovietmetį ji daug stipriau nusistovėjo, įsitvirtino (daug dirbo Algio Ramanausko keikiami kalbininkai), bet gavo sovietinių rusų kalbos įtakos.

Pažodinio vertimo ar apskritai sakinių darybos naujovių įtraukiama iš rusų kalbos tai pat. Tarkim, žodžio "realiai" naudojimas sakinio pradžioje (ar apskritai šio žodžio naudojimas vietoje lietuviškų "iš tikrųjų", "tikrovė", "tikroviškas" ir t.t.). Tai būdinga rusų kalbai, ne, tarkim, anglų kalbai. Tas pats su "adekvatus". Daug kitų atvejų galima atpažinti.

[manometras]

Dabar daug kopijavimo ir pažodinio vertimo iš anglų kalbos, sovietmečiu buvo iš rusų, tarpukariu – iš lenkų, prie caro – iš rusų, lenkų, vokiečių (be jokios kalbininkų įtakos). Tarpukariu daug kas iš inteligentų dar tik mokėsi, buvo neišmokę pakankamai lietuvių kalbos. Per sovietmetį ji daug stipriau nusistovėjo, įsitvirtino (daug dirbo Algio Ramanausko keikiami kalbininkai), bet gavo sovietinių rusų kalbos įtakos.

[digital]

Taip, grožinę literatūrą skaitant, skirtumų beveik nėra. Bet paklausius senų kino žurnalų, jų yra.

[Tomizmas]

Sakyčiau, kad pakito ir ne tiek mažai, tiesiog mums gal sunkiau tą pastebėti. Kas pirmiausia šauna į galvą - tokie naujadarai, kaip žiniasklaida, nelietuviškų pavardžių rašymas originalo kalba, kai kurių posakių nykimas (pvz., "visa eilė", iš rusų k. "cielyj riad"). Ilgiau pagalvojus gal dar kažką prisiminčiau.
Geriausia paklausyti mediatekoje senų "Tarybų Lietuva" kino žurnalų, tai tikrai išgirsi dabar jau nebenaudojamų posakių.

Taip, dabar yra daug naujadarų šiuolaikinėms realijoms apibūdinti, pavardės ir svetimi pavadinimai rašomos originaliai, o ne "Moden Toking" ar "Boni Em", bet pati kalbos struktūra ir sakinių dėliojimas yra realiai tokie patys. Namie yra daug tėvų vaikystės knygų, išleistų apie 1970 ar netgi 1960 metus, ir jas skaitant, skirtumų nuo dabartinės kalbos nesijaučia. Krenta tik į akis "piauti" vietoj "pjauti" ir dar kelios smulkmenos. Tuo tarpu smetoninėje lietuvių kalboje net pats sakinių dėlojimas kitoks, gramatinės konstrukcijos, pvz. "javams kulti spragilai", "pienas gerti sveika" ir panašiai. Visokių pasikeitusių žodžių kiekis irgi nemažas - tamysta, sodnas, ministeris ir t. t.

[digital]

Šiaip tai lietuvių kalba nuo sovietmečio laikų praktiškai nepakito.

Sakyčiau, kad pakito ir ne tiek mažai, tiesiog mums gal sunkiau tą pastebėti. Kas pirmiausia šauna į galvą - tokie naujadarai, kaip žiniasklaida, nelietuviškų pavardžių rašymas originalo kalba, kai kurių posakių nykimas (pvz., "visa eilė", iš rusų k. "cielyj riad"). Ilgiau pagalvojus gal dar kažką prisiminčiau.
Geriausia paklausyti mediatekoje senų "Tarybų Lietuva" kino žurnalų, tai tikrai išgirsi dabar jau nebenaudojamų posakių.

[Tomizmas]

Buvo sovietmečiu, vietoj jo dažniausiai siūlė žodį gerovė. O dar jis reikšdavo visus patogumus butuose, t. y. butus su dujų vamzdynu ir dujinėmis viryklėmis arba su elektrinėmis viryklėmis, su WC, vonios kambariu, šiltu vandeniu, telefonais, centriniu šildymu.
Vertinys iš благобыт, blаhobyt. Radau čekų ir slovakų žodynuose: https://www.dict.com/czech-english/blahobyt

Labai abejoju, ar buvo sovietmečiu. Paprastai tų laikų literatūroje, liaupsinančioje naujus komiblokus ir kolūkio gyvenvietes, sutinkamas žodis patogumai (butuose, namuose), o aplinkai - tiesiog sutvarkymas. O žodis gerbūvis visada labiau siedavosi su finansine padėtimi, gerovė tuo labiau. Gerbūvio prasmė kaip "aplinkos sutvarkymas" pradėjo girdėtis ne taip seniai, gal prieš keletą metų.

Šiaip tai lietuvių kalba nuo sovietmečio laikų praktiškai nepakito. O lyginant su smetonine lietuvių kalba - skirtumas yra, ir labai ryškus.

[manometras]

Ar man vienam atrodo, kad žodis gerbūvis anksčiau niekada nebūdavo naudojamas apibūdinti aplinkos sutvarkymui? Tokią jo reikšmę pirmą kartą išgirdau tik prieš kokius 5-10 metų. Čia aš pramiegojau kažką, ar vis tik tokia žodžio reikšmė atsirado gana neseniai (bent jau vartojamoje kalboje, o ne kur nors užkasta giliai žodyne)? Jei antras variantas, tai įdomu iš kokios kalbos tokia jo reikšmė galėjo atkeliauti ir kokioje informacinėje zonoje sėdintys žmonės galėjo ta reikšmę čia atnešti intensyviai naudodami tą žodį kalbant apie krūmų sodinimą?

Buvo sovietmečiu, vietoj jo dažniausiai siūlė žodį gerovė. O dar jis reikšdavo visus patogumus butuose, t. y. butus su dujų vamzdynu ir dujinėmis viryklėmis arba su elektrinėmis viryklėmis, su WC, vonios kambariu, šiltu vandeniu, telefonais, centriniu šildymu.
Vertinys iš благобыт, blаhobyt. Radau čekų ir slovakų žodynuose: https://www.dict.com/czech-english/blahobyt

[VLR]

Mano pranešimo gale esantis klausimas buvo, aišku, retorinis.

[Tomizmas]

Labai priemena Varlamovo mėgstamą blagoustroistva.

[Mantas]

Ar man vienam atrodo, kad žodis gerbūvis anksčiau niekada nebūdavo naudojamas apibūdinti aplinkos sutvarkymui? Tokią jo reikšmę pirmą kartą išgirdau tik prieš kokius 5-10 metų. Čia aš pramiegojau kažką, ar vis tik tokia žodžio reikšmė atsirado gana neseniai (bent jau vartojamoje kalboje, o ne kur nors užkasta giliai žodyne)? Jei antras variantas, tai įdomu iš kokios kalbos tokia jo reikšmė galėjo atkeliauti ir kokioje informacinėje zonoje sėdintys žmonės galėjo ta reikšmę čia atnešti intensyviai naudodami tą žodį kalbant apie krūmų sodinimą?

Pirmą kartą teko išgirsti gal prieš daugiau nei 10 metų. Anot VLKK, čia yra vertinys, bet nepatikslinta iš kokios kalbos. Turėtų būti tiesiog "aplinka" arba "aplinkotvarka" priklausomai nuo konteksto.

[VLR]

Ar man vienam atrodo, kad žodis gerbūvis anksčiau niekada nebūdavo naudojamas apibūdinti aplinkos sutvarkymui? Tokią jo reikšmę pirmą kartą išgirdau tik prieš kokius 5-10 metų. Čia aš pramiegojau kažką, ar vis tik tokia žodžio reikšmė atsirado gana neseniai (bent jau vartojamoje kalboje, o ne kur nors užkasta giliai žodyne)? Jei antras variantas, tai įdomu iš kokios kalbos tokia jo reikšmė galėjo atkeliauti ir kokioje informacinėje zonoje sėdintys žmonės galėjo ta reikšmę čia atnešti intensyviai naudodami tą žodį kalbant apie krūmų sodinimą?

[VNS]

Nežinau kaip kitur, bet Androide su Samsung klaviatūros appsu ir ant Lietuvių k. išmeta neaiškias raides, kaip T su nosinę, d su kryžium viršuje ir pan.

[Tomizmas]

Vietnamietiškos vis tiek niekas nepralenks, bet Androide paspaudus ir palaikius ant raidės, vietnamietiškų diakritinių variantu kažkodėl neduoda.

Dù sao cũng không ai qua mặt được người Việt, nhưng không hiểu sao khi bấm vào chữ cái trong Android lại không ra bản tiếng Việt.

[manometras]

kuo daugiau keistų raidžių, tuo didesnė tikimybė išpopuliarėti keistiems klaviatūrų layout'ams

Mano planšetė daugiausia “keistų raidžių” duoda, kai nusistatau anglišką klaviatūrą.