Lietuvių kalba

[Gator]

Kodėl ne...

Šiaip tai nes kaip tik ir maniau, kad bus nuo kokių 22 iki 30. Po 30-35, kiek teko matyt tarp ukrainiečių/baltarusių/rusų, jau visiškai net nesvarsto apie tokį variantą kaip pradėt mokytis lietuvių kalbos.

Įdomu, kad Vokietijoj, Švedijoj, Danijoj ir t.t. tokie pat žmonės su mielu noru eina į kursus, nes "o kaip kitaip?"

Todėl, kad Lietuvoje daug lengviau išsiversti tik su rusų nei Švedijoj.

[ttttt]

27, o kodėl klausi ? Kabint ruošiesi ?

Kodėl ne...

Šiaip tai nes kaip tik ir maniau, kad bus nuo kokių 22 iki 30. Po 30-35, kiek teko matyt tarp ukrainiečių/baltarusių/rusų, jau visiškai net nesvarsto apie tokį variantą kaip pradėt mokytis lietuvių kalbos.

Įdomu, kad Vokietijoj, Švedijoj, Danijoj ir t.t. tokie pat žmonės su mielu noru eina į kursus, nes "o kaip kitaip?"

[manometras]

Panašu, kad šiuo metu tokia politika pasibaigia ties ženklų „kasoje dirba ukrainietis(ė), prašome būti supratingais“.

Kaune, Maximoj kartą mokėjau kasoj, kur dirbo ukrainietė, tai sau kasos aparatą ji buvo nusistačiusi rusiškai, bet kelis reikiamus žodžius mums pasakė lietuviškai. Kadangi buvom dviese, ir kalbėjomės, ji suprato, kad mes lietuviai. Nesitikėjau, kad kalbės lietuviškai, nes buvo net ne jauna, gimusi ir augusi sovietmečiu.

[PoDV]

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

Kaune autobusų ir troleibusų parkai by default lietuviški. Greičiau jau iš neposovietinių kraštų ką nor sutiksi, nei rusišką pokalbį,

---

Turiu pasakyti, Kaune yra teigiamas fenomenas, kad dirbantys iš neposovietinių kraštų mokosi būtent lietuviškai.
Gal net proporcija tokių žmonių didesnė, nes įsivaizduoju rusakalbiams Vilnius ar Klaipėda automatiškai turėtų būti patrauklesnė dėl čia esančios rusakalbių bazės.

[10.000]

Puiku, kad yra tokių, bet deja, tokių yra absoliuti mažuma. Dar įdomu, o kiek jai yra metų?

27, o kodėl klausi ? Kabint ruošiesi ?

[Gator]

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

Gal jis kalba apie Vilnių, o tu apie Kauną.

[Kitas Džiugas]

Dar vienas sektorius, kur darbuotojus, tarpusavyje kalbančius lietuviškai, išgirsti tikra retenybė, nors jie dauguma Lietuvoje gyvena jau seniai - tai autobusų/troleibusų vairuotojai.

Aš nesu tikras, ar gyvenime esu girdėjęs troleibuso vairuotoją kalbantį nelietuviškai. O važinėju kasdien.

[Kristupas0220]

Čia šiaip kazusas. Vasarą buvau Kulautuvoj, tai vietinėj parduotuvėj (rodos, Rimi) prie kasos dirbo, pagal gymį, panašus į Pietų Azijos gyventoją. Bet be problemų, su akcentėliu lietuviškai sveikinosi ir sakydavo, kiek eurų sumokėti. Likau maloniai nustebintas.

Apskritai čia problema yra su rusų kalbos politika Lietuvoje, nes ne pirmą kartą susiduriu, kai afrikiečiai, azijiečiai ar musulmonai daug greičiau ir noriau lietuviškai mokosi nei atvykėliai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kai kurių sektorių (pvz., statybų, logistikos) įmonės jau tiesiog net nebenori patikėti daugelio pareigų, jeigu nekalbi rusiškai.

Dar vienas sektorius, kur darbuotojus, tarpusavyje kalbančius lietuviškai, išgirsti tikra retenybė, nors jie dauguma Lietuvoje gyvena jau seniai - tai autobusų/troleibusų vairuotojai. Ar tai būtų ties sargai prie parko vartų, ar šaltkalviai, ar vairuotojai - susitikę parūkyti kuriame nors galiniame punkte beveik visada kalbasi tik rusiškai. Čia kalbu apie Vilnių. Jų tarpe, rusų kalba yra nusistovėjusi kaip kažkokia lingua franca. Jei aš įsidarbinčiau vairuotoju, jaučiu su manimi irgi pirmiausia sveikintųsi/kalbintų rusiškai, nes juk "visi gi šią kalbą moka", nors manau jog man ant kaktos gana aiškiai matosi, jog į rusakalbį aš nepanašus (apie tai, kaip iš veido bruožų galima atskirti tos pačios rasės, bet skirtingų tautybių žmones, esu rašęs kažkurioje temoje).

[Ångstrom]

Čia šiaip kazusas. Vasarą buvau Kulautuvoj, tai vietinėj parduotuvėj (rodos, Rimi) prie kasos dirbo, pagal gymį, panašus į Pietų Azijos gyventoją. Bet be problemų, su akcentėliu lietuviškai sveikinosi ir sakydavo, kiek eurų sumokėti. Likau maloniai nustebintas.

Apskritai čia problema yra su rusų kalbos politika Lietuvoje, nes ne pirmą kartą susiduriu, kai afrikiečiai, azijiečiai ar musulmonai daug greičiau ir noriau lietuviškai mokosi nei atvykėliai iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Kai kurių sektorių (pvz., statybų, logistikos) įmonės jau tiesiog net nebenori patikėti daugelio pareigų, jeigu nekalbi rusiškai.

[ttttt]

Taip, turiu. Mano kolegė ukrainietė, tiesa atvykusi dar iki karo, Lietuvoj gyvenanti tris metus, jau moka ne tik įprastines bendravimo frazes, tokias kaip "Kaip sekasi ?" "Skanaus !", bet ir tokias, kurias ir patys lietuviai ne kasdien vartoja (pvz. vakar leido darbe ukrainiečių nūdienų repą, ir pasakodama apie kūrinį, kad jis yra apie moterį, paleidusią į droną agurkų stiklainį, frazę "agurkų stiklainis" pasakė lietuviškai). O štai pvz.: praeitą savaitę klausė manęs, kuo skiriasi "bandelė" ir "balandėliai", nes jos ukrainietiškai ausiai šie du žodžiai skambėjo labai panašiai.

Puiku, kad yra tokių, bet deja, tokių yra absoliuti mažuma. Dar įdomu, o kiek jai yra metų?

[10.000]

Vat tiesiog įdomu, ar kas nors iš forumiečių gyvai pažįsta nors vieną baltarusį/rusą/ukrainietį atvažiavusį po 2015 ir nors kažkiek bandantį kalbėti lietuviškai?

Taip, turiu. Mano kolegė ukrainietė, tiesa atvykusi dar iki karo, Lietuvoj gyvenanti tris metus, jau moka ne tik įprastines bendravimo frazes, tokias kaip "Kaip sekasi ?" "Skanaus !", bet ir tokias, kurias ir patys lietuviai ne kasdien vartoja (pvz. vakar leido darbe ukrainiečių nūdienų repą, ir pasakodama apie kūrinį, kad jis yra apie moterį, paleidusią į droną agurkų stiklainį, frazę "agurkų stiklainis" pasakė lietuviškai). O štai pvz.: praeitą savaitę klausė manęs, kuo skiriasi "bandelė" ir "balandėliai", nes jos ukrainietiškai ausiai šie du žodžiai skambėjo labai panašiai.

O štai pvz.: praeitoje darbovietėje ukrainiečių nebuvo, dirbom tik lietuviai, latviai ir estai. Ir mano kolegos lietuviai ir latviai tarpusavyje kalbėdavo rusiškai (estas tik vienas buvo, tai jo rusiškai kalbant nesu girdėjęs, visada tik angliškai )

Taip kad noras/nenoras kalbėti tam tikrom kalbom ne vien tik nuo tautybės priklauso.

[mantasm]

Kur tokių randate? Naujoji Vilnia?
Šiaip tai tokiose didelėse įmonėse turėtų būti privaloma vidaus politika bendrauti valstybine kalba.

Panašu, kad šiuo metu tokia politika pasibaigia ties ženklų „kasoje dirba ukrainietis(ė), prašome būti supratingais“.

[Sula]

Gerą kalbos mokymosi pavyzdį vietinėj Maximoj matau. Per gerus 4 mėnesius atsakyt į „laba diena“ ar „viso gero“ per daug raketų mokslas...

Kur tokių randate? Naujoji Vilnia?
Šiaip tai tokiose didelėse įmonėse turėtų būti privaloma vidaus politika bendrauti valstybine kalba.

[mantasm]

Gerą kalbos mokymosi pavyzdį vietinėj Maximoj matau. Per gerus 4 mėnesius atsakyt į „laba diena“ ar „viso gero“ per daug raketų mokslas...

[Tomas]

O ko čia stebėtis? Per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų ne tik kad nebuvo atsisakyta ru kalbos mokymo mokyklose, bet ji dar ir aktyviai brukama kaip Nr. 1 pasirenkamoji užsienio kalba. Dabar ministrė mykia, kad gal reikėtų atsisakyti ru kalbos brukimo moksleiviams, bet gi priruošta tiek specialistų, o vokiečių, prancūzų ar kinų kalbos mokytojų trūksta...

[PoDV]

Na, turiu draugą, kuris savanoriauja Vokietijoj ir kalbėjau su juo apie tai - visi mokosi vokiečių kalbos, net ir tie, kurie neplanuoja pasilikti. Pats esu savanoriavęs porą savaitgalių pabėgelių centre Kopenhagoje ir bendravęs su Malmėje gyvenančiais ukrainiečiais - visi mokosi švedų ar danų, nes "o kaip kitaip, be kalbos juk niekaip...". Na o Lietuvoje px ta lietuvių kalba, tegul lietuviai mokosi rusų

Čia šiaip forume daug teko matyt kritikos Skandinavijai dėl pabėgelių, getų ir bla bla bla, bet parodykite man nors vieną pabėgelių (bosnių, albanų, arabų, ko tik norit) vaiką, kuris nemokėtų vietinės kalbos nuo pat vaikystės, kaip pas mus Lietuvoje vietiniai rusai/lenkai, kurie realiai pradeda suprasti, kad lietuvių kalba egzistuoja ir ji yra reikalinga, tik kokių 12-15 metų Ten integracijos lygis yra toks, kad du arabų vaikai kieme tarpusavyje kalba švediškai/norvegiškai/daniškai (aišku specifiškai, yra net tokie terminai kaip Rinkebysvenska, Kebabnorsk ir t.t.), ko Lietuvoje tarp rusų/lenkų, net mokančių kalbėt lietuviškai, jūs niekada nepamatysite

Istorinis kontekstas lyg logiškas.

Ilgas priklausymas Rusijai davė šalutinių efektų, kad čia atvažiavę rusiškai kalbantys žmonės jaučiasi galintys gyventi su savo kalba.
Taip pat daug okupacijos laikais privažiavusių, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, bet įdomu ir lietuviakalbė Vidurio Lietuva, kur visa vyresnė karta dažnai gyvena rusų kalbos medijomis. Rusiškai nemokantis jaunimas čia vis dar nenusveria vyresnės kartos.

Nors sutinku, kad jei Švedijoje mokosi švedų, tai ir Lietuvoje turėtų mokytis lietuvių.

[Gator]

Keistai sugretini, aišku, kad vokietijoj ir pan. mokinsis kalbą, nes rusų kalba ten nieks nešneka. Čia šneka daug, tai natūraliai paskata daug mažesnė mokintis.

[ttttt]

Paprasčiausiai daug pabėgėlių matyt nesieja savo ateities su juos priėmusiomis šalimis, psichologiškai jie vis dar "gyvena" savo šalyse ir matyt ruošiasi grįžti, kai tik bus saugu.

Jeigu jau pasiliktų, kaip kartais gyvenimas savaime pakoreguoja planus - lyg ir atvažiavo laikinai, lyg ir norėjo grįžti, bet va žiūrėk, jau šeimą sukūrė, jau vaikai gimė, jau kaip ir apsiprato čia... Tada be abejo, norint funkcionuoti visuomenėje, kalbą išmokti būtų neišvengiamai būtina. Lygiai taip pat, kaip išmoko rusai ir rusakalbiai po 1990 metų - gal ne visi tobulai, bet išmoko, nes be valstybinės kalbos toli nenueisi.

Aišku, iš Lietuvos pusės reikia daugiau reguliavimo, kad kalba būtų mokomasi ne tada, kai "nėra kitos išeities", bet vos įsidarbinus. Toli gražu ne visi dabar Lietuvoje moka rusų kalbą, ir savo šalyje laužyti liežuvį neprivalo, atėjus į parduotuvę. Vokietijoje vietiniai rusų kalba neatsakinėja.

Na, turiu draugą, kuris savanoriauja Vokietijoj ir kalbėjau su juo apie tai - visi mokosi vokiečių kalbos, net ir tie, kurie neplanuoja pasilikti. Pats esu savanoriavęs porą savaitgalių pabėgelių centre Kopenhagoje ir bendravęs su Malmėje gyvenančiais ukrainiečiais - visi mokosi švedų ar danų, nes "o kaip kitaip, be kalbos juk niekaip...". Na o Lietuvoje px ta lietuvių kalba, tegul lietuviai mokosi rusų

Čia šiaip forume daug teko matyt kritikos Skandinavijai dėl pabėgelių, getų ir bla bla bla, bet parodykite man nors vieną pabėgelių (bosnių, albanų, arabų, ko tik norit) vaiką, kuris nemokėtų vietinės kalbos nuo pat vaikystės, kaip pas mus Lietuvoje vietiniai rusai/lenkai, kurie realiai pradeda suprasti, kad lietuvių kalba egzistuoja ir ji yra reikalinga, tik kokių 12-15 metų Ten integracijos lygis yra toks, kad du arabų vaikai kieme tarpusavyje kalba švediškai/norvegiškai/daniškai (aišku specifiškai, yra net tokie terminai kaip Rinkebysvenska, Kebabnorsk ir t.t.), ko Lietuvoje tarp rusų/lenkų, net mokančių kalbėt lietuviškai, jūs niekada nepamatysite

[Tomizmas]

Paprasčiausiai daug pabėgėlių matyt nesieja savo ateities su juos priėmusiomis šalimis, psichologiškai jie vis dar "gyvena" savo šalyse ir matyt ruošiasi grįžti, kai tik bus saugu.

Jeigu jau pasiliktų, kaip kartais gyvenimas savaime pakoreguoja planus - lyg ir atvažiavo laikinai, lyg ir norėjo grįžti, bet va žiūrėk, jau šeimą sukūrė, jau vaikai gimė, jau kaip ir apsiprato čia... Tada be abejo, norint funkcionuoti visuomenėje, kalbą išmokti būtų neišvengiamai būtina. Lygiai taip pat, kaip išmoko rusai ir rusakalbiai po 1990 metų - gal ne visi tobulai, bet išmoko, nes be valstybinės kalbos toli nenueisi.

Aišku, iš Lietuvos pusės reikia daugiau reguliavimo, kad kalba būtų mokomasi ne tada, kai "nėra kitos išeities", bet vos įsidarbinus. Toli gražu ne visi dabar Lietuvoje moka rusų kalbą, ir savo šalyje laužyti liežuvį neprivalo, atėjus į parduotuvę. Vokietijoje vietiniai rusų kalba neatsakinėja.

[Sula]

Vat tiesiog įdomu, ar kas nors iš forumiečių gyvai pažįsta nors vieną baltarusį/rusą/ukrainietį atvažiavusį po 2015 ir nors kažkiek bandantį kalbėti lietuviškai? .

Pažįstu bent kelis. Net ne bandantį, o vieną dirbantį gydytoju, o kitą - oro uosto dipečeriu. Aišku gal ne tobulai, bet geriau nei kai kurie čia pragyvenę visą gyvenimą. O ir pardavėja RIMI visai mėgina kalbėti lietuviškai: "laba diena", "prašom", "kortele", o dar svarbiau - jau suprantanti daug ką.
Aišku, yra masė nesimokančiu - nepaneigsiu.