Naujausiais tyrimais nustatyta, kad 2019m. Australijos gaisrai per tris mėnesius į aplinką paleido 715 milijonų tonų CO2, arba palyginimui visą bendrą Vokietijos metinę emisiją. https://www.nature.com/articles/d41586-021-02509-3
Nei vienos nuo pirmos iki paskutinės G-20 valstybės planai kovoti su klimato kaita nėra atitinkantys/pasiekiantys 2015 m. Paryžiuje sutartą tikslą stabdyti klimato kaitą ties 1.5° C.
The watchdog Climate Action Tracker (CAT) analyzed the policies of 36 countries, as well as the 27-nation European Union, and found that all major economies were off track to contain global warming to 1.5 degrees Celsius above pre-industrial levels. The countries together make up 80% of the world's emissions.
Eilinis kinų ir indų (not named, haha) bizniukas. Tikrai nustosim teršti jūs tik duokit mums milijardus neapskaitytų pinigų. Dar vienas "Paryžiaus susitarimas".
Finance ministers of the Group of 20 major economies meeting in Italy have failed to agree on a climate pledge to achieve net zero greenhouse gas emissions by 2050, according to people familiar with the matter. A push by European nations to include the language in the G-20’s communique, which is due to be finalized on Saturday, was thwarted by several countries that are more reliant on fossil fuels, said the people, who asked not to be named because the discussions are private.
Some G-20 members, including the European Union, have already set their own national net zero goals. But other major emitters, such as India and Saudi Arabia, have yet to do so. Developing countries have said they will be unable to step up their climate change targets until the richest countries deliver on their pledge to mobilize $100 billion a year in climate finance.
Tai pala pala, dar elektromobiliai neįsigalėjo ... CO2 emisijos gal pamažės, bet elektros prireiks dar daugiau.
Danija jau pripažino prisistačiusi per daug atliekų deginimo jėgainių ir negalinti pasiekti klimato kaitos mažinimo programoje nustatytų tikslų. O Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą.
...
Danijai atliekų deginimas jau įgriso
Danija vadinama didžiausia Europos atliekų degintoja – šioje šalyje tokiu būdu pagaminama penktadalis centralizuotai tiekiamos šilumos ir 5 proc. elektros energijos. Čia veikiančios 23 jėgainės per metus sudegina apie 3,8 mln. tonų atliekų, apie milijoną tonų importuojama iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos.
„Šiuo metu mes importuojame atliekas su dideliu kiekiu plastiko, kad galėtume panaudoti įrenginių pajėgumus, tačiau dėl to auga anglies dvideginio emisija“, – politico.eu šią savaitę citavo Danijos aplinkos ministrą Daną Jorgenseną. Kopenhaga nutarė per artimiausią dešimtmetį uždaryti septynias atliekų deginimo gamyklas, pertvarkyti pačių atliekų rūšiavimo sistemą ir apkarpyti importo srautus.
According to the UN Intergovernmental Panel on Climate Change, the population must reduce its 2030 CO2 emissions by about 45% from 2010 levels and reach net zero by 2050 to ensure this temperature limit goal is reached.
Despite increased efforts, the carbon reduction plans submitted to the UNFCCC fall "far short" of what is needed and show countries need to "strengthen their mitigation commitments under the Paris Agreement," according to the report.
It shows that the revised climate action plans -- which cover 40% of countries party to the 2015 Paris Agreement that account for 30% of global emissions -- would only deliver a combined emissions reduction of 0.5% from 2010 levels by 2030.
Tai ir nėra bet olandai ne amerikonai ir ne lietuviai kad užgrūstų namus viskuo kas nepraktiška arba praktiška tik visokių anomalijų metu. Ir vis tiek nieks kailinių ten dabar nepuls pirkt ar spygliuotų padangų, pakentės šiek tiek ir gyvenimas tęsis.
Šių metų sausio mėnuo į Lietuvą atnešė išties žiemiškus orus. Sausio viduryje turėjome stipraus šaltuko, o dabar, atrodytų, seniai regėtus sniego kalnus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) kviečia susipažinti su praeityje fiksuotas sniego dangos rekordais Lietuvoje. 94 cm – tokia storiausia sniego danga kada nors fiksuota šalyje.
Storiausia sniego danga nuo 1961 m. iki dabar Lietuvoje buvo registruota Nidoje, 1980 m. kovo 14 d. ji buvo 82 cm storio.
LHMT pranešima teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius galima išskirti 2010/2011 m. žiemą, kai maksimalus sniego dangos storis buvo kur kas didesnis nei šią, 2020/2021 metų, žiemą.
2011 m. sausį beveik visose meteorologijos stotyse storiausia išmatuota sniego danga viršijo 40 cm, o Telšiuose ji buvo net 68 cm storio.
21-o amžiaus 21-ų metų sausis į pabaigą.
2009-01-03, 04 Kaune užfiksuotas smarkus snygis, per 25 val. iškrito 38 mm kritulių, sniego dangos storis siekė 45 cm;
Šitą gerai pamenu, mašiną reikėjo atsikasti, kad durelės atsidarytų.
Kartu tai žiniasklaidos platinamo triukšmo, kad Lietuvoje jau 15 metų nebuvo tokio snygio kaip šią savaitę, paneigimas.
Sausio mėn.
Žemiausia oro temperatūra -40,5 °C (1940-01-17, Varėna);
Aukščiausia oro temperatūra +12,6 °C (2007-01-10, Lazdijai);
1970-01-30, 31 speigas užregistruotas 34 stotyse, Utenoje buvo -38,0 °C;
1987-01-04...08 temperatūra nukrito iki -35,0 °C;
1956-01-21 Klaipėdoje vėjo greitis buvo 34 m/s;
1993-01-14 Laukuvoje vėjo greitis siekė 35 m/s, Nidoje - 36 m/s (prie jūros);
2005-01-08, 09 siautė uraganas Ervinas, vėjo greitis pajūryje sustiprėjo iki 32 m/s.
1979-01-30, 31 Nidoje po smarkaus snygio sniego storis padidėjo 20 cm (nuo 46 cm iki 66 cm);
1970-01-03 Kretingoje smarkaus snygio metu iškrito 25,9 mm kritulių;
2009-01-03, 04 Kaune užfiksuotas smarkus snygis, per 25 val. iškrito 38 mm kritulių, sniego dangos storis siekė 45 cm;
1982-01-06, 07 pūga sukėlė šalies masto nelaimę, ji apėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Vėjo greitis Nidoje, Ukmergėje, Jurbarke siekė daugiau nei 20 m/s. Ukmergėje pūga tęsėsi 30 val. 30 min.;
1975-01-19, 20 Dotnuva 12 val. 36 min. skendėjo tirštame rūke;
1967-01-20, 21 Šilutę 14 val. 12 min. gaubė rūkas.
Kad dabar visai ne šalta kaip sausio viduriuj, vos pora laipsnių minuso, tik sniego daug. Spėju sausio kaip ir gruodžio temperatūra vėl bus gerokai virš vidurkio.
Prognozės tarp -5C ir -18C, tai būtų žemiau vidurkio...
Niekas nieko atsitiktinai nevadina. Nereikia senovės žmonių durnais laikyti. Pseudomoksliniai "tyrimai" ne įrodymas. Dar kartą kartoju - kur ozonų skylių problema išgaravo? Ten ir išgaravo, nes buvo feikinė. Gal priminti XX a. pradžios "mokslinius" įrodymus, kad anglis baigsis ir visiems bus galas. O vėliau tos pačios baikos apie naftos pabaigą...
montrealio protokolas vykdomas.. be jo butu pypec.. siaip tai ziauru kai zmogus neismano ir reiskasi.. gal eik tu i gelezinkelio tema.
ps. buvo uzdarytos visos gamyklos gaminancios atitinkamus chfcarbons (dauguma kinijoj ir jav)
Komentuoti: