Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • bato_usai
    replied

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Po to kai buvo paskelbti visi į COP26 atvežti įsipareigojimai, tampa oficialu, kad šiandien visus juos įgyvendinus bus pasiekiamas absoliučiai nepakankamas efektas sumažinantis atšilimą iki 2.4°C žmogaus veiklos, reiškiantį vos 0.2°C pokytį per visą pasaulio susitarimą. Kuriam dar be to išlieka visiškai klaidų pasekmės, kaip kad miškų gaisrai, galintys toliau didinti pasekmes per Australijos duomenys viršuje.

    Iki COP pabaigos lieka 3 dienos, bet koks skirtumas kai kokie Kinai visai neatvyko švęsdami Xi sudievininą.



    Arba plačiau

    Komentuoti:


  • Shernas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Kam Afrikai ledynai?
    Kad karštą vasaros dieną būt galima atsigaivinti darniai tvariu šerbetu

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Kam Afrikai ledynai?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    prarado 267 gigatonus
    padidėjo 48 gigatonais
    Beraščiai žurnalistai tonas jau pervedė į vyriškąją lytį.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied


    Čia iš kito tyrimo, bet realiai Afrikoje tai dar aktualiau ne tik žmonėm bet ir faunai.
    Ledynai ir toliau tirpsta: prašoma veikti dabar vengiant blogiausio scenarijaus
    Nuo 2000 iki 2019 metų ledynai per metus vidutiniškai prarado 267 gigatonus. Šis nuostolis sudarė daugiau kaip penktadalį visame pasaulyje pastebėto jūros lygio kilimo. Kiekvieną šio amžiaus dešimtmetį ledynų masės nuostoliai padidėjo 48 gigatonais per metus, o tai reiškia, kad jūros lygio kilimas paspartėjo nuo 6 iki 19 proc.

    Sausojo sezono metu tirpstantis ledyninis vanduo yra svarbus šaltinis, kuris maitina pagrindinius vandens kelius, tokius kaip Gango, Brahmaputros ir Indo upės. Šiuo metu padidėjęs tirpimas yra tai, kas apsaugo žmones, gyvenančius regione, tačiau jei Himalajų ledynų susitraukimas vis spartės, šalyse, kuriose gausu gyventojų, tokiose kaip Indija ir Bangladešas, po kelių dešimtmečių gali atsirasti vandens ar maisto trūkumas.“

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    100km nėra daug. Eilinis savaitgalio prasivėdinimas. Tiek man, tiek vokiečiui pensininkui. Rimti sportininkai kasdien sezono metu tiek susuka. Bendroj sumoj turėtų solidžiai gautis paėmus visus mėgėjus sportinykus ar šiaip turistus.

    Dar primesk Trenkturas su savo visais pėdintojais kiek bereikalingų resursų išnaudoja. Tiek keliavimui iš/į vietos, tiek pėdindami be tikslo
    Na jeigu esi fanatas tau gal ir yra savaitgalio prasivėdinimas, bet dauguma rekreacijai važiuoja 1-2 valandas poilsiniu 20 km/h greičiu.

    Šiaip ne tiek daug tu resursu ir išnaudoji eidamas. Kad sudegintum kolos stilinės kalorijas turėtum pasivaikščioti kokias 4 valandas.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Deje, ne taip ir daug sudeginame sportuodami. 100 km numinti gal ir galima šnekėti kalbant apie olympiečius, bet jie yra tik keli iš 7 milijardų. Bendroje sumoje tai daug nesudaro.
    100km nėra daug. Eilinis savaitgalio prasivėdinimas. Tiek man, tiek vokiečiui pensininkui. Rimti sportininkai kasdien sezono metu tiek susuka. Bendroj sumoj turėtų solidžiai gautis paėmus visus mėgėjus sportinykus ar šiaip turistus.

    Dar primesk Trenkturas su savo visais pėdintojais kiek bereikalingų resursų išnaudoja. Tiek keliavimui iš/į vietos, tiek pėdindami be tikslo

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Vien sporte kiek kalorijų sudeginama ir jų atstymui kiek reikia perteklinio maisto Numynus 100km ar nubėgus 20km praktiškai tą dieną 2x kalorijų sudeginama nei įprastą dieną užpildant kėdę.
    Deje, ne taip ir daug sudeginame sportuodami. 100 km numinti gal ir galima šnekėti kalbant apie olympiečius, bet jie yra tik keli iš 7 milijardų. Bendroje sumoje tai daug nesudaro.
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Mane stebina JAV uraganų zonoje statomi faneriniai-kartoniniai namukai, kuriuos nušluoja kas antras praslenkantis viesulas. Įtariu, kad dažnas lietuviškas tvirtesnis mūrinis namas atlaikytų be didesnių nuostolių.
    Tai jie specialiai taip stato. Pigiau tiesiog pastatyti naują kartonkę, nei poto remontuoti žalą mūriniam, net jeigu jis ir atlaiko. Kai floridoje buvo uraganas (pavadinimo nebetasimenu) nusiautęs iš vaizdų buvo galima labai aiškiai matyti, kur kartoninis o kur mūrinis namas, nes mūriniui sienos tebestovėjo. Bet jį vis tiek reikės iš pagrindų remontuoti, nes žala padaryta. Pigiau naują kartonkę suręsti, juk vis tiek klimatas šiltas ir apšiltinimo standartų nėra. O kad vasarą kondicionierius kainuoja 1000 per mėnesį elektros suvartojimui tai jiems nedaeina.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Mane stebina JAV uraganų zonoje statomi faneriniai-kartoniniai namukai, kuriuos nušluoja kas antras praslenkantis viesulas. Įtariu, kad dažnas lietuviškas tvirtesnis mūrinis namas atlaikytų be didesnių nuostolių.
    https://www.weather.gov/oun/tornadodata-ok-2021 googlėj greit išmeta lenteles su EF skale ir vėjo greičiu. Galbūt tokios kartonkės draudimas tiesiog pigesnis, o kai kas keletą metų praeina kažkas ypatingesnio, tai kokio mūrinio neapsimoka statyti.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Mane stebina JAV uraganų zonoje statomi faneriniai-kartoniniai namukai, kuriuos nušluoja kas antras praslenkantis viesulas. Įtariu, kad dažnas lietuviškas tvirtesnis mūrinis namas atlaikytų be didesnių nuostolių.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied

    Ir dar šimtamilijardinių investicijų stiprinant apsaugą įvairiose vietovėse nuo pasekmių...

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Sporto renginiai kiek pagamina nežinau, bet yra bendras paskaičiavimas kad kvepavimui žmonės išleidžia apie 8% viso žmonių išleidžiamo CO2 kiekio, taip atkreipiant dėmesį kad net pats populiacijos kiekis savaime gali būti veiksnys. Žinoma visas organizacinis dalykas sporte pridėtų savo, plius sportuojant CO0 leidžiamas smarkiau.
    Vien sporte kiek kalorijų sudeginama ir jų atstymui kiek reikia perteklinio maisto Numynus 100km ar nubėgus 20km praktiškai tą dieną 2x kalorijų sudeginama nei įprastą dieną užpildant kėdę.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Būtų įdomu paskaičiuoti kiek CO2 prigamina masiniai sporto renginiai. Sakykim koks didesnis maratonas. Trasos priežiūra. Įranga trasos uždarymui ir jos suvežimas Dalyvių/palydos atvykimas. Geliukai, gėrimukai, bananai ir t.t. Kedų ir garderobo gabenimas iš Kinijos Galiausiai kiek kalorijų sudeginama ir kiek vakare po to suryjama maisto
    Sporto renginiai kiek pagamina nežinau, bet yra bendras paskaičiavimas kad kvepavimui žmonės išleidžia apie 8% viso žmonių išleidžiamo CO2 kiekio, taip atkreipiant dėmesį kad net pats populiacijos kiekis savaime gali būti veiksnys. Žinoma visas organizacinis dalykas sporte pridėtų savo, plius sportuojant CO0 leidžiamas smarkiau.

    Komentuoti:


  • Stadionas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Būtent. Akivaizdu, kad ateityje visi turėsime mažiau kvėpuoti.
    šiaip kovidas jau sprendžia šia problemą

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied

    Būtent. Akivaizdu, kad ateityje visi turėsime mažiau kvėpuoti.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Pradžiai reikėtų uždrausti bet kokią beprasmę, BVP nekuriančią, žmogaus fizinę veiklą, pvz. sportą. Nes sportininkai į atmosferą paleidžia daug nereikalingo CO2.
    Būtų įdomu paskaičiuoti kiek CO2 prigamina masiniai sporto renginiai. Sakykim koks didesnis maratonas. Trasos priežiūra. Įranga trasos uždarymui ir jos suvežimas Dalyvių/palydos atvykimas. Geliukai, gėrimukai, bananai ir t.t. Kedų ir garderobo gabenimas iš Kinijos Galiausiai kiek kalorijų sudeginama ir kiek vakare po to suryjama maisto

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    vakar visas Aleksotas skendejo deginamu angliu, skuduru ir kitu siuksliu dumuose

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Pradžiai reikėtų uždrausti bet kokią beprasmę, BVP nekuriančią, žmogaus fizinę veiklą, pvz. sportą. Nes sportininkai į atmosferą paleidžia daug nereikalingo CO2.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Šiandien pasirodė tarptautinės energetikos agentūros ataskaita, dar kartą patvirtinanti tiek šiandien vykdomų, tiek visų pažadėtų vykdyti klimato politikos veiksmų nepakankamumą pasiekti bet kokius Paryžiaus klimato susitarimo tikslus!:
    • Jeigu ir toliau būtų vadovaujamasi tik šiandien patvirtintomis nuostatomis, Paryžiaus siekio 1.5°C ribą pasiektume dar šiame dešimtmetyje, iki 2030m., ir net su tolesniu suletėjimu iki 2100-ųjų atšilimas pasiektų 2.6°C.
    • Net jeigu būtų įgyvendinami visi šiandien duoti prisižadėjimai, iki 2100-ųjų pasiektume Paryžiaus susitarimo maksimalią vertę viršijančius 2.1°C.
    Be to net nepasibaigę 2021 metai jau pripažinti 2 didžiausiu paleistų CO2 emisijų padidėjimu modernioje istorijoje, bendrai žmonės klimatą yra atšildę 1.1°C.

    Pranešama, kad vien šiame dešimtmetyje, norint nesudeginti paskutinio laikotarpio, reikalingos 4 trilijonų dolerių investicijos į neterčiančios energetikos projektus, šalimais taipogi būtino drastiško >50% emisijų sumažinimo.

    Išvados ir pilna ataskaita yra pasiekiami čia: https://www.iea.org/reports/world-energy-outlook-2021
    Paskutinis taisė bato_usai; 2021.10.14, 02:02.

    Komentuoti:

Working...
X