Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Ginthus
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Tai kad ne, metanas yra nr. 1.
    Tai galvijų fermos jau užsidarinėja ir taip

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Klimatui neutralus turi nespinduliuoti papildomos šilumos.
    Beje, daug kas nežino ar praleidžia, kad pvz.: šiltamio dujos Nr. 1 yra ne CO2, o H2O garai.
    Tai kad ne, metanas yra nr. 1.

    Komentuoti:


  • Ångstrom
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Pirmiausia stiprina savo buvimu. Visa kita - išvestiniai faktoriai.
    Na taip. Tik vieni mažiau, kiti daugiau.

    Click image for larger version  Name:	2560px-CO2_emissions_per_capita,_2017_(Our_World_in_Data).svg.png Views:	0 Size:	517.2 KB ID:	2007072
    Žinoma, šis žemėlapis daug nepasako apie tai, kiek to CO2 yra išmetama gaminant ar išgaunant produkciją eksportui.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą

    Ir ką? Žmonės stiprina šiltnamio efektą pompuodami požeminį vandenį?
    Pirmiausia stiprina savo buvimu. Visa kita - išvestiniai faktoriai.

    Komentuoti:


  • Ångstrom
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Klimatui neutralus turi nespinduliuoti papildomos šilumos.
    Beje, daug kas nežino ar praleidžia, kad pvz.: šiltamio dujos Nr. 1 yra ne CO2, o H2O garai.
    Ir ką? Žmonės stiprina šiltnamio efektą pompuodami požeminį vandenį?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Klimatui neutralu tai nesunku. Tiesiog nusiperki carbon credit kokioje Prancūzijoje ir va, teisiškai klimatui neutralus esi. Bet beatliekis miestas tai gali būti tik jeigu jame niekas negyvena.
    Klimatui neutralus turi nespinduliuoti papildomos šilumos.
    Beje, daug kas nežino ar praleidžia, kad pvz.: šiltamio dujos Nr. 1 yra ne CO2, o H2O garai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Klimatui neutralu tai nesunku. Tiesiog nusiperki carbon credit kokioje Prancūzijoje ir va, teisiškai klimatui neutralus esi. Bet beatliekis miestas tai gali būti tik jeigu jame niekas negyvena.

    Komentuoti:


  • MindesAcc
    replied
    Jo, iki 2030 metu, tikrai bus keletas miestu is kuriu visi zmones tiesiog issikraustys i Vilniu ar i uzsieni. Va tau ir liks klimatui neutralus miestai.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Paimi Lietuvos gyvenvietes -> išfiltruoji miestus -> paimi mažiausią - paoptimizuoji -> done.

    Komentuoti:


  • Ångstrom
    replied
    COP27: Lietuva prisijungė prie 10 tarptautinių klimato kaitos mažinimo iniciatyvų

    Danas Augutis pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė įgyvendina planą, kaip nebegyventi į skolą ateities kartoms. Iki 2030 m. mūsų šalis siekia turėti pirmąjį klimatui neutralų ir beatliekį miestą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., atliekų kiekį sąvartynuose nuo beveik 25 proc. iki 5 proc., saugomų teritorijų plotą padidinti nuo 17 proc. iki 30 proc.
    Gal kas žinot, kur čia iki 2030 metų išdygs toks miestas? Gal tiesiog Panemunės miestą sunaikins?

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Būtų įdomu sužinoti,kiek CO2 išmetė rūkantys žmonės.
    Kadangi rūkantys miršta ankščiau ir jų vartojimas sustoja mirus tai jie turi teigiamą efektą klimato kaitai.

    Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
    O kas nors esate radę modeliavimų, kaip turėtų kisti Lietuvos pajūrio krantas? Kažkada bandžiau ieškoti, bet kažko konkretaus nepavyko rasti.
    čia pamodeliuota jei ištirptų visi ledynai:

    https://www.15min.lt/verslas/naujien...s-1290-1688924

    Čia gali pasižiūrėti pagal metrus:http://flood.firetree.net/

    Jei netingi pažaisti tai parsisiųsk Google Earth ir ten tali nutapyti layerį su betkokiu pasirinktu aukščiu, tada reljefą įsijunk ir matysi pasirinkto vandens pakilimo pokitį bet kur.

    Kai fiziškai pakistu pati pakrantė tai sunkiau pasakyti.
    Paskutinis taisė MedinisStrazdas; 2022.11.07, 11:51.

    Komentuoti:


  • Ångstrom
    replied
    O kas nors esate radę modeliavimų, kaip turėtų kisti Lietuvos pajūrio krantas? Kažkada bandžiau ieškoti, bet kažko konkretaus nepavyko rasti.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Būtų įdomu sužinoti,kiek CO2 išmetė rūkantys žmonės.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Up in smoke: California's greenhouse gas reductions could be wiped out by 2020 wildfires
    Highlights

    •Wildfire emissions in 2020 were 127 mmt CO2, seven times the 2003–2019 mean.
    •Wildfires are the second most important source of emissions in 2020.
    •Wildfires in 2020 negate reductions in greenhouse gas emissions from other sectors.
    •Global damages due to wildfire contributions to climate change is $7.1 billion.
    Kalifornijoje miškų gaisrai 2020 metais išmetė daugiau CO2 negu nuo 2003 metų buvo sutaupyta stengiantis mažinant šiltamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    "Klimato kaita" = ne kapitalizmui

    Komentuoti:


  • Deus
    replied
    Yra - https://www.floodmap.net/

    Čia galima padidinti, bei mažinti jūros lygį.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Netoli iki jūros važiuoti būtų. Žemaitija atsiskirtų kaip visada norėjo. O šiaip tai man įtartini tokie modeliavimai įsivaizduojant kad vandenynų tūris lieka tas pats nors jų plotas ryškiai didėja ir pan.

    Geriau žiūrėti realius pavydzžius kaip Miami kur miestas jau skęsta, ten gatves per paskutinius kelis dešimtmečius jau pakėlė pora metrų nes kitaip jos tiesiog po vandeniu lieka ir dabar vistiek semia. Olandai irgi stato vis aukštesnius pylimus.

    Liudniausia tai bus Danams, pagal projekcijas Danija taps povandenine šalimi. Beje gal yra tokio detalumo pasaulio ar europos žemėlamis?

    Komentuoti:


  • luknas
    replied
    Kas nutiktų Lietuvai, kaip atrodytų apsemtas Vilnius, jei ištirptų visi ledynai?

    Click image for larger version  Name:	282562025_154443717093330_3363199240500744320_n-6299c71d70f63.jpg Views:	0 Size:	288,8 kB ID:	1972400

    Click image for larger version

Name:	kaip-pasikeistu-vilnius-jeigu-juros-lygis-pakiltu-100-metru-629a0ce002d84.jpg
Views:	602
Size:	531,6 kB
ID:	1972402

    https://www.15min.lt/verslas/naujien...s-1290-1688924

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Per metus Lietuvoje grąžinta daugiau kaip 655 mln. užstato pakuočių
    https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=89274177

    Pernai pasinaudoję pakuočių užstato sistema Lietuvos gyventojai grąžino 655,4 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių, pagamintų iš PET plastiko, aliuminio ar stiklo. Užstato sistemą mūsų šalyje prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenys rodo, kad, lyginant su 2020 metų rezultatais (612,7 mln.), pernai į taros surinkimo vietas pristatyta beveik 43 mln. daugiau pakuočių. Iš viso grąžinta 90,2 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių.

    PET plastiko buteliai ir aliuminio skardinės sudaro didžiąją dalį per užstato sistemą grąžinamų pakuočių. Pernai gyventojai pristatė ir atgavo užstatą už daugiau kaip 341 mln. PET plastiko pakuočių, per 272 mln. aliuminio skardinių ir 41,7 mln. stiklo butelių. Grąžintų ir perdirbtų PET pakuočių svoris sudarė 11,6 tūkst. tonų, aliuminio – 4,5 tūkst. tonų, stiklo – beveik 11 tūkst. tonų.

    ES Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Lietuvos užstato sistema šiuos tikslus pasiekė ir viršijo jau antraisiais sistemos veikimo metais. Apžvelgdamas rezultatus USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad stiklo taros surinkimas Lietuvoje vis dar išlieka problema – siekia 84 proc. ir atsilieka nuo nustatytos 88 proc. užduoties.

    Komentuoti:

Working...
X