Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[Deus]

Yra - https://www.floodmap.net/

Čia galima padidinti, bei mažinti jūros lygį.

[MedinisStrazdas]

Netoli iki jūros važiuoti būtų. Žemaitija atsiskirtų kaip visada norėjo. O šiaip tai man įtartini tokie modeliavimai įsivaizduojant kad vandenynų tūris lieka tas pats nors jų plotas ryškiai didėja ir pan.

Geriau žiūrėti realius pavydzžius kaip Miami kur miestas jau skęsta, ten gatves per paskutinius kelis dešimtmečius jau pakėlė pora metrų nes kitaip jos tiesiog po vandeniu lieka ir dabar vistiek semia. Olandai irgi stato vis aukštesnius pylimus.

Liudniausia tai bus Danams, pagal projekcijas Danija taps povandenine šalimi. Beje gal yra tokio detalumo pasaulio ar europos žemėlamis?

[luknas]

Kas nutiktų Lietuvai, kaip atrodytų apsemtas Vilnius, jei ištirptų visi ledynai?





https://www.15min.lt/verslas/naujien...s-1290-1688924

[bato_usai]

[bato_usai]

Per metus Lietuvoje grąžinta daugiau kaip 655 mln. užstato pakuočių
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=89274177

Pernai pasinaudoję pakuočių užstato sistema Lietuvos gyventojai grąžino 655,4 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių, pagamintų iš PET plastiko, aliuminio ar stiklo. Užstato sistemą mūsų šalyje prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenys rodo, kad, lyginant su 2020 metų rezultatais (612,7 mln.), pernai į taros surinkimo vietas pristatyta beveik 43 mln. daugiau pakuočių. Iš viso grąžinta 90,2 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių.

PET plastiko buteliai ir aliuminio skardinės sudaro didžiąją dalį per užstato sistemą grąžinamų pakuočių. Pernai gyventojai pristatė ir atgavo užstatą už daugiau kaip 341 mln. PET plastiko pakuočių, per 272 mln. aliuminio skardinių ir 41,7 mln. stiklo butelių. Grąžintų ir perdirbtų PET pakuočių svoris sudarė 11,6 tūkst. tonų, aliuminio – 4,5 tūkst. tonų, stiklo – beveik 11 tūkst. tonų.

ES Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Lietuvos užstato sistema šiuos tikslus pasiekė ir viršijo jau antraisiais sistemos veikimo metais. Apžvelgdamas rezultatus USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad stiklo taros surinkimas Lietuvoje vis dar išlieka problema – siekia 84 proc. ir atsilieka nuo nustatytos 88 proc. užduoties.

[MedinisStrazdas]

Miškai turi ir kitų teigiamų efektų ir ne visas CO2 grįš, kaip negrįžo anksčiau.
Negi sunaikinti miškus kažkodėl labai lengva? Bent Lietuvoje miškų plotas didėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį (šiek tiek dabar apstojo). Kiek žinau, Sibiro miškų plotas irgi tik augo, net nieko nesodinant.

Tame ir reikalas, kad IMHO yra du keliai. Vienas - daryti nepakankamai, neturint aiškaus plano, kuriant papildomas grėsmes ir gauti egzistencinio lygio problemas. Antras - sukurti aiškų koreguojamą planą visos žmonijos, ekosistemos mąstu ir jį diegti.
Ant popieriaus lyg ir numatyti beprecedenčiai resursai apie 50 trln. USD vien klimato kaitai. Žiūrėsim, kaip bus naudojami.
Be abejo lieka žmonijos idiotiško susipriešinimo problema, beprotiškai ryjanti ir taip ribotus resursus, naikinanti ekosistemas bei kurianti nemažas socialines įtampas. Kaip spręsti šią problemą, nežino net futuristai, nei fantastai.

Bet mes kalbam ne apie lietuvos miškus o apie tropinius. Jie dažnai kertami ne dėl medienos, o todėl kad yra plečiama vieta gyventi ir auginti maistą. T.y. norint juos atsodinti reikėtu iškeldinti visus gyvnetojus lauk ir priversti importuoti maistą terotirijas kurios paprastai jį eksportuoja.

Sibiro miškų plotas auga dėl šilumos (t.y. miškas plečiasi šiaurėn šilant orams) bet tas yra labai lėtas reiškinys.

Tia iš to 50 trln 20 trln bus išleista visokioms "Awareness campaign", dar 10 trilijonų visokiam research kuris dažniausiai užsiima tik statistikos pakartojimu, dar 10 duosim "besivystančioms" ekonomikoms kaip Kinija (žiūrėti paryžiaus susitarimą) ir koks 10 trln liks realiems darbams.

Žmonijos susipriešinimo problema paprastia buvo sprendžiama išisunčiant didžiausius ekstremistus kolonizuoti naujų žemių. Dabar toks sprendimas būtų nebent kosmoso kolonizavimas.

[Sula]

Kad nėra nei lengva nei pigu atsodinti tuos miškus. Tuo labiau kad miškai yra tik tarpinė priemonė o ne sprendimas, t.y. kai medis mirs ir supus visas tas CO2 grįš atgal. Reikėtu tuos miškus po to nukirsti ir medieną užkonservuoti (pvz senose kasyklų šachtose).

Miškai turi ir kitų teigiamų efektų ir ne visas CO2 grįš, kaip negrįžo anksčiau.
Negi sunaikinti miškus kažkodėl labai lengva? Bent Lietuvoje miškų plotas didėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį (šiek tiek dabar apstojo). Kiek žinau, Sibiro miškų plotas irgi tik augo, net nieko nesodinant.

Tame ir reikalas, kad IMHO yra du keliai. Vienas - daryti nepakankamai, neturint aiškaus plano, kuriant papildomas grėsmes ir gauti egzistencinio lygio problemas. Antras - sukurti aiškų koreguojamą planą visos žmonijos, ekosistemos mąstu ir jį diegti.
Ant popieriaus lyg ir numatyti beprecedenčiai resursai apie 50 trln. USD vien klimato kaitai. Žiūrėsim, kaip bus naudojami.
Be abejo lieka žmonijos idiotiško susipriešinimo problema, beprotiškai ryjanti ir taip ribotus resursus, naikinanti ekosistemas bei kurianti nemažas socialines įtampas. Kaip spręsti šią problemą, nežino net futuristai, nei fantastai.

[MedinisStrazdas]

Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.

Kažkokio draudimo santykinio laikymosi irgi nevadinčiau projektu.
Pvz.akankamai nebrangu dėl CO2 atsodinti atogražų ir subatogražų miškus - negalim?. (aišku, ekologinį efektą reiktų įvertinti, bet ne apie tai)

Kad nėra nei lengva nei pigu atsodinti tuos miškus. Tuo labiau kad miškai yra tik tarpinė priemonė o ne sprendimas, t.y. kai medis mirs ir supus visas tas CO2 grįš atgal. Reikėtu tuos miškus po to nukirsti ir medieną užkonservuoti (pvz senose kasyklų šachtose).

[mantasm]

Bendras žmonijos projektas. Su kaimynu šiukšles surinkom. Dalyvavom tik dviese, bet kas nori ir gali, tas dalyvauja, kiti gal nenori, bet neprieštarauja.

[digital]

Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.

Bet yra bendras projektas. Dalyvauja kas nori ir gali, kiti gal nenori, gal negali, bet neprieštarauja. Todėl pasakymas "žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti" yra IMHO neteisingas. Sugeba ir ne vieną.

[Sula]

O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?

Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.

Kažkokio draudimo santykinio laikymosi irgi nevadinčiau projektu.
Pvz.akankamai nebrangu dėl CO2 atsodinti atogražų ir subatogražų miškus - negalim?. (aišku, ekologinį efektą reiktų įvertinti, bet ne apie tai)

[MedinisStrazdas]

O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?

Na kaži ar galima kelių vakarų valstybių (ir rusijos kosminės stoties atveju) susitarimus lyginti su viso pasaulio šalių projektu.

Gal labiau tiktu pavyzdys koks Kyoto protokolas, uždraudžiantis aerozolius kurie naikino ozono sluoksnį, bet ir tai dar pernai Kinai rado ir "nubaudė" kompanijas juos naudojančius. Na bet bent jau formaliai tai laikosi visos JT narės.

[digital]

Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti

O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?

[MedinisStrazdas]

Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti, o jau XXI a. visi svajojo neįtikėtinus dalykus. Gera pusė žmonijos iš viso kol kas žiūri kaip išgyventi ir kovoja dėl putros bliūdelio. Ką jau šnekėti apie kažkokius grandiozinius ekologinius projektus.
Jeigu pavyks išlikti civilizacijai, tai gal būt galės bent kažkiek įtakoti, tiksliau gal prisitaikyti, prie klimato cikliškumų. Klausimas tik, ką daryti su energijos suvartojimu. Ilgainiui Žemės planeta pavirstų didžiuliu draustiniu. Iškiltų etinis klausimas, ar galime apgyvendinti kitas planetas ir jau griauti jų dar trapesnes "laukines" sistemas. Šiaip tai yra iš dalies absurdiška, nes žmogus yra gamtos dalis ir jo visos nesąmonės, išnaikinimai, užteršimai irgi yra gamtos dalis. Gal būt artimojoje visatoje jau yra tūkstančiai tokių "užsilenkusių" civilizacijų, gal dėl to yra prastai su ateiviais.

Na tai kur sugebės bendrą projektą padaryti kai žmonės yra visi skirtingi ir nėra okupuoti vienos valstybės kaip kažkas sovietmečiu įsivaizdavo ateitį. O kad kai kuriuose šalyse prisidaugino tiek, kad neišsimaitina, tai čia tikrai nėra skatintinas dalykas.

Žemė kaip draustinis čia yra nebent labia ilguoju laikotarpiu kai bus galima iškelti visą pramonę ir energetiką į kitas planetas/menulius/asteroidus/kosmoso stotis ir galėsime sau leisti turėti tokį dirbtinį žemės koncervą.

Kas dėl kitų planetų, tai ten bus laukiniai vakarai ir jeigu nebus FTL kelionių tai garantuotai kitos planetos atsiskirs kaip atskiros respublikos (FTL leistu realiai suvaldyti tai jėga).

[Sula]

Tai, cikliškumas yra, bet esmė yra skalė, nes jeigu sudėjus tuos duomenis į ta pačia skalę tai turbūt niekada dar nėra taip staigiai šilę. Net tie pikai užtruko tūkstančius metų, o mes per šimtą lenkiam juos.

Na žmonijos kokybiniam šuoliaui reikalinga daug veiksnių, o atšilimas kaip tik mažina to tikimybę (CO2 kiekio ore didėjimas mažina kognityvinę funkciją).

Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti, o jau XXI a. visi svajojo neįtikėtinus dalykus. Gera pusė žmonijos iš viso kol kas žiūri kaip išgyventi ir kovoja dėl putros bliūdelio. Ką jau šnekėti apie kažkokius grandiozinius ekologinius projektus.
Jeigu pavyks išlikti civilizacijai, tai gal būt galės bent kažkiek įtakoti, tiksliau gal prisitaikyti, prie klimato cikliškumų. Klausimas tik, ką daryti su energijos suvartojimu. Ilgainiui Žemės planeta pavirstų didžiuliu draustiniu. Iškiltų etinis klausimas, ar galime apgyvendinti kitas planetas ir jau griauti jų dar trapesnes "laukines" sistemas. Šiaip tai yra iš dalies absurdiška, nes žmogus yra gamtos dalis ir jo visos nesąmonės, išnaikinimai, užteršimai irgi yra gamtos dalis. Gal būt artimojoje visatoje jau yra tūkstančiai tokių "užsilenkusių" civilizacijų, gal dėl to yra prastai su ateiviais.

[VNS]

Ir planuojam skrydžius naujus ir kuo daugiau.

[MedinisStrazdas]

Tiksliau būtų prieš 150-125 tūkst. metų.
Rašo, kad tai nuo orbitinio cikliškumo. Bet man keista, kad yra pikiniai atšilimai ir gana ištęstiniai apledėjimo periodai, kuriuose yra savi mažesni šuoliai.

Kita vertus, yra bergždžias reikalas dabar burti. Žmonija bet kuriuo atveju susinaikins (visai arba dalinai), jei neatliks kokybinio šuolio.

Tai, cikliškumas yra, bet esmė yra skalė, nes jeigu sudėjus tuos duomenis į ta pačia skalę tai turbūt niekada dar nėra taip staigiai šilę. Net tie pikai užtruko tūkstančius metų, o mes per šimtą lenkiam juos.

Na žmonijos kokybiniam šuoliaui reikalinga daug veiksnių, o atšilimas kaip tik mažina to tikimybę (CO2 kiekio ore didėjimas mažina kognityvinę funkciją).

Šuolis turi būti gerai subalansuotas, kad nesitėkšt į žemę be rezultato. Ta prasme spaudžiam automobilius, bet sėdim užsimerkę prie aviaciją ir pan.

Kas sėdi, o kas ne. Prancūzai prieš pora metų smarkiai padidino aviacijos mokesčius dėl taršos.
Tuo tarpu Lietuvoje net paprasto taršos mokesčio įvesti nesugebam.

[VNS]

Šuolis turi būti gerai subalansuotas, kad nesitėkšt į žemę be rezultato. Ta prasme spaudžiam automobilius, bet sėdim užsimerkę prie aviaciją ir pan.

[Sula]

Man idomu kas sukėlė globalini atšilimą 200 tūkstnačių metų atgal

Tiksliau būtų prieš 150-125 tūkst. metų.
Rašo, kad tai nuo orbitinio cikliškumo. Bet man keista, kad yra pikiniai atšilimai ir gana ištęstiniai apledėjimo periodai, kuriuose yra savi mažesni šuoliai.

Kita vertus, yra bergždžias reikalas dabar burti. Žmonija bet kuriuo atveju susinaikins (visai arba dalinai), jei neatliks kokybinio šuolio.

[VNS]

Passatai dyzeliniai.