Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Miškai turi ir kitų teigiamų efektų ir ne visas CO2 grįš, kaip negrįžo anksčiau.
    Negi sunaikinti miškus kažkodėl labai lengva? Bent Lietuvoje miškų plotas didėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį (šiek tiek dabar apstojo). Kiek žinau, Sibiro miškų plotas irgi tik augo, net nieko nesodinant.

    Tame ir reikalas, kad IMHO yra du keliai. Vienas - daryti nepakankamai, neturint aiškaus plano, kuriant papildomas grėsmes ir gauti egzistencinio lygio problemas. Antras - sukurti aiškų koreguojamą planą visos žmonijos, ekosistemos mąstu ir jį diegti.
    Ant popieriaus lyg ir numatyti beprecedenčiai resursai apie 50 trln. USD vien klimato kaitai. Žiūrėsim, kaip bus naudojami.
    Be abejo lieka žmonijos idiotiško susipriešinimo problema, beprotiškai ryjanti ir taip ribotus resursus, naikinanti ekosistemas bei kurianti nemažas socialines įtampas. Kaip spręsti šią problemą, nežino net futuristai, nei fantastai.
    Bet mes kalbam ne apie lietuvos miškus o apie tropinius. Jie dažnai kertami ne dėl medienos, o todėl kad yra plečiama vieta gyventi ir auginti maistą. T.y. norint juos atsodinti reikėtu iškeldinti visus gyvnetojus lauk ir priversti importuoti maistą terotirijas kurios paprastai jį eksportuoja.

    Sibiro miškų plotas auga dėl šilumos (t.y. miškas plečiasi šiaurėn šilant orams) bet tas yra labai lėtas reiškinys.

    Tia iš to 50 trln 20 trln bus išleista visokioms "Awareness campaign", dar 10 trilijonų visokiam research kuris dažniausiai užsiima tik statistikos pakartojimu, dar 10 duosim "besivystančioms" ekonomikoms kaip Kinija (žiūrėti paryžiaus susitarimą) ir koks 10 trln liks realiems darbams.

    Žmonijos susipriešinimo problema paprastia buvo sprendžiama išisunčiant didžiausius ekstremistus kolonizuoti naujų žemių. Dabar toks sprendimas būtų nebent kosmoso kolonizavimas.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Kad nėra nei lengva nei pigu atsodinti tuos miškus. Tuo labiau kad miškai yra tik tarpinė priemonė o ne sprendimas, t.y. kai medis mirs ir supus visas tas CO2 grįš atgal. Reikėtu tuos miškus po to nukirsti ir medieną užkonservuoti (pvz senose kasyklų šachtose).
    Miškai turi ir kitų teigiamų efektų ir ne visas CO2 grįš, kaip negrįžo anksčiau.
    Negi sunaikinti miškus kažkodėl labai lengva? Bent Lietuvoje miškų plotas didėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį (šiek tiek dabar apstojo). Kiek žinau, Sibiro miškų plotas irgi tik augo, net nieko nesodinant.

    Tame ir reikalas, kad IMHO yra du keliai. Vienas - daryti nepakankamai, neturint aiškaus plano, kuriant papildomas grėsmes ir gauti egzistencinio lygio problemas. Antras - sukurti aiškų koreguojamą planą visos žmonijos, ekosistemos mąstu ir jį diegti.
    Ant popieriaus lyg ir numatyti beprecedenčiai resursai apie 50 trln. USD vien klimato kaitai. Žiūrėsim, kaip bus naudojami.
    Be abejo lieka žmonijos idiotiško susipriešinimo problema, beprotiškai ryjanti ir taip ribotus resursus, naikinanti ekosistemas bei kurianti nemažas socialines įtampas. Kaip spręsti šią problemą, nežino net futuristai, nei fantastai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.

    Kažkokio draudimo santykinio laikymosi irgi nevadinčiau projektu.
    Pvz.akankamai nebrangu dėl CO2 atsodinti atogražų ir subatogražų miškus - negalim?. (aišku, ekologinį efektą reiktų įvertinti, bet ne apie tai)
    Kad nėra nei lengva nei pigu atsodinti tuos miškus. Tuo labiau kad miškai yra tik tarpinė priemonė o ne sprendimas, t.y. kai medis mirs ir supus visas tas CO2 grįš atgal. Reikėtu tuos miškus po to nukirsti ir medieną užkonservuoti (pvz senose kasyklų šachtose).

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Bendras žmonijos projektas. Su kaimynu šiukšles surinkom. Dalyvavom tik dviese, bet kas nori ir gali, tas dalyvauja, kiti gal nenori, bet neprieštarauja.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.
    Bet yra bendras projektas. Dalyvauja kas nori ir gali, kiti gal nenori, gal negali, bet neprieštarauja. Todėl pasakymas "žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti" yra IMHO neteisingas. Sugeba ir ne vieną.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?
    Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.

    Kažkokio draudimo santykinio laikymosi irgi nevadinčiau projektu.
    Pvz.akankamai nebrangu dėl CO2 atsodinti atogražų ir subatogražų miškus - negalim?. (aišku, ekologinį efektą reiktų įvertinti, bet ne apie tai)
    Paskutinis taisė Sula; 2022.01.18, 19:47.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?
    Na kaži ar galima kelių vakarų valstybių (ir rusijos kosminės stoties atveju) susitarimus lyginti su viso pasaulio šalių projektu.

    Gal labiau tiktu pavyzdys koks Kyoto protokolas, uždraudžiantis aerozolius kurie naikino ozono sluoksnį, bet ir tai dar pernai Kinai rado ir "nubaudė" kompanijas juos naudojančius. Na bet bent jau formaliai tai laikosi visos JT narės.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti
    O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti, o jau XXI a. visi svajojo neįtikėtinus dalykus. Gera pusė žmonijos iš viso kol kas žiūri kaip išgyventi ir kovoja dėl putros bliūdelio. Ką jau šnekėti apie kažkokius grandiozinius ekologinius projektus.
    Jeigu pavyks išlikti civilizacijai, tai gal būt galės bent kažkiek įtakoti, tiksliau gal prisitaikyti, prie klimato cikliškumų. Klausimas tik, ką daryti su energijos suvartojimu. Ilgainiui Žemės planeta pavirstų didžiuliu draustiniu. Iškiltų etinis klausimas, ar galime apgyvendinti kitas planetas ir jau griauti jų dar trapesnes "laukines" sistemas. Šiaip tai yra iš dalies absurdiška, nes žmogus yra gamtos dalis ir jo visos nesąmonės, išnaikinimai, užteršimai irgi yra gamtos dalis. Gal būt artimojoje visatoje jau yra tūkstančiai tokių "užsilenkusių" civilizacijų, gal dėl to yra prastai su ateiviais.
    Na tai kur sugebės bendrą projektą padaryti kai žmonės yra visi skirtingi ir nėra okupuoti vienos valstybės kaip kažkas sovietmečiu įsivaizdavo ateitį. O kad kai kuriuose šalyse prisidaugino tiek, kad neišsimaitina, tai čia tikrai nėra skatintinas dalykas.

    Žemė kaip draustinis čia yra nebent labia ilguoju laikotarpiu kai bus galima iškelti visą pramonę ir energetiką į kitas planetas/menulius/asteroidus/kosmoso stotis ir galėsime sau leisti turėti tokį dirbtinį žemės koncervą.

    Kas dėl kitų planetų, tai ten bus laukiniai vakarai ir jeigu nebus FTL kelionių tai garantuotai kitos planetos atsiskirs kaip atskiros respublikos (FTL leistu realiai suvaldyti tai jėga).

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Tai, cikliškumas yra, bet esmė yra skalė, nes jeigu sudėjus tuos duomenis į ta pačia skalę tai turbūt niekada dar nėra taip staigiai šilę. Net tie pikai užtruko tūkstančius metų, o mes per šimtą lenkiam juos.

    Na žmonijos kokybiniam šuoliaui reikalinga daug veiksnių, o atšilimas kaip tik mažina to tikimybę (CO2 kiekio ore didėjimas mažina kognityvinę funkciją).
    Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti, o jau XXI a. visi svajojo neįtikėtinus dalykus. Gera pusė žmonijos iš viso kol kas žiūri kaip išgyventi ir kovoja dėl putros bliūdelio. Ką jau šnekėti apie kažkokius grandiozinius ekologinius projektus.
    Jeigu pavyks išlikti civilizacijai, tai gal būt galės bent kažkiek įtakoti, tiksliau gal prisitaikyti, prie klimato cikliškumų. Klausimas tik, ką daryti su energijos suvartojimu. Ilgainiui Žemės planeta pavirstų didžiuliu draustiniu. Iškiltų etinis klausimas, ar galime apgyvendinti kitas planetas ir jau griauti jų dar trapesnes "laukines" sistemas. Šiaip tai yra iš dalies absurdiška, nes žmogus yra gamtos dalis ir jo visos nesąmonės, išnaikinimai, užteršimai irgi yra gamtos dalis. Gal būt artimojoje visatoje jau yra tūkstančiai tokių "užsilenkusių" civilizacijų, gal dėl to yra prastai su ateiviais.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Ir planuojam skrydžius naujus ir kuo daugiau.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Tiksliau būtų prieš 150-125 tūkst. metų.
    Rašo, kad tai nuo orbitinio cikliškumo. Bet man keista, kad yra pikiniai atšilimai ir gana ištęstiniai apledėjimo periodai, kuriuose yra savi mažesni šuoliai.

    Kita vertus, yra bergždžias reikalas dabar burti. Žmonija bet kuriuo atveju susinaikins (visai arba dalinai), jei neatliks kokybinio šuolio.
    Tai, cikliškumas yra, bet esmė yra skalė, nes jeigu sudėjus tuos duomenis į ta pačia skalę tai turbūt niekada dar nėra taip staigiai šilę. Net tie pikai užtruko tūkstančius metų, o mes per šimtą lenkiam juos.

    Na žmonijos kokybiniam šuoliaui reikalinga daug veiksnių, o atšilimas kaip tik mažina to tikimybę (CO2 kiekio ore didėjimas mažina kognityvinę funkciją).
    Parašė VNS Rodyti pranešimą
    Šuolis turi būti gerai subalansuotas, kad nesitėkšt į žemę be rezultato. Ta prasme spaudžiam automobilius, bet sėdim užsimerkę prie aviaciją ir pan.
    Kas sėdi, o kas ne. Prancūzai prieš pora metų smarkiai padidino aviacijos mokesčius dėl taršos.
    Tuo tarpu Lietuvoje net paprasto taršos mokesčio įvesti nesugebam.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Šuolis turi būti gerai subalansuotas, kad nesitėkšt į žemę be rezultato. Ta prasme spaudžiam automobilius, bet sėdim užsimerkę prie aviaciją ir pan.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Man idomu kas sukėlė globalini atšilimą 200 tūkstnačių metų atgal
    Tiksliau būtų prieš 150-125 tūkst. metų.
    Rašo, kad tai nuo orbitinio cikliškumo. Bet man keista, kad yra pikiniai atšilimai ir gana ištęstiniai apledėjimo periodai, kuriuose yra savi mažesni šuoliai.

    Kita vertus, yra bergždžias reikalas dabar burti. Žmonija bet kuriuo atveju susinaikins (visai arba dalinai), jei neatliks kokybinio šuolio.

    Komentuoti:


  • VNS
    replied
    Passatai dyzeliniai.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Kaip pagal ledynų ledą nustatyti temperatūrą buvusią prieš milijoną metų dabartinės Sacharos vidury?
    Globalią temperatūrą nustato. Sacharoje tai ten kitokie metodai yra, ima matyt irgi požeminių sluoksnių pavyzdžius. Ne tokiai tolimai praeičiai ir medžiai tinka, nes medžiu kamienuose gana daug informacijos užsiregisturoja ar metai buvo šilti, ar drėgni ir t.t.
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Šiaip jau kol kas nerandu paaiškinimo, dėl ko apskritai pastarasis milijonas metų buvo beveik šalčiausias per visą Žemės milijardo metų istoriją, išskyrus "snowball" periodą prieš 450 mln. metų, kai apledėjimas siekė beveik ekvatorines platumas.
    Man idomu kas sukėlė globalini atšilimą 200 tūkstnačių metų atgal

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Šiaip tai istoriniai duomenys matuojami ne prietaisais o iš tokių šaltiniu kaip ice core samples pagal kuriuos nustatoma tuo metu vyravusi temperatūra net milijonais metų atgal.
    Šiaip jau kol kas nerandu paaiškinimo, dėl ko apskritai pastarasis milijonas metų buvo beveik šalčiausias per visą Žemės milijardo metų istoriją, išskyrus "snowball" periodą prieš 450 mln. metų, kai apledėjimas siekė beveik ekvatorines platumas.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
    Vandenynų amortizacija pasibaigė, nebetelpa ten šiluma ir pradeda kilti visur. Vokietijos pietuose jau auga laukinės palmės, kada galėsim sodinti Vilniuje?
    Šiaip tai istoriniai duomenys matuojami ne prietaisais o iš tokių šaltiniu kaip ice core samples pagal kuriuos nustatoma tuo metu vyravusi temperatūra net milijonais metų atgal.
    Kaip pagal ledynų ledą nustatyti temperatūrą buvusią prieš milijoną metų dabartinės Sacharos vidury?

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Vandenynų amortizacija pasibaigė, nebetelpa ten šiluma ir pradeda kilti visur. Vokietijos pietuose jau auga laukinės palmės, kada galėsim sodinti Vilniuje?

    Parašė bato_usai Rodyti pranešimą
    Vandenynai taipogi sumušė temperatūros rekordą trečius metus iš eilės.

    Ai beje šiuo metu dega Pietų Amerika, apie milžiniškus gaisrus praneša tiek Argentina, tiek Brazilija.
    Kad kasmet jie ten dega metų pradžioje.
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą

    Žmonijos istorija yra gana ilgas laiko tarpas. Didesnę to laiko dalį žmonija net neturėjo prietaisų temperatūrai pamatuoti, tai teiginiai apie "aukščiausią temperatūrą žmonijos istorijoje" yra iš šiknos traukti.
    Šiaip tai istoriniai duomenys matuojami ne prietaisais o iš tokių šaltiniu kaip ice core samples pagal kuriuos nustatoma tuo metu vyravusi temperatūra net milijonais metų atgal.

    Komentuoti:


  • bato_usai
    replied
    Parašė Tomas Rodyti pranešimą
    Žmonijos istorija yra gana ilgas laiko tarpas. Didesnę to laiko dalį žmonija net neturėjo prietaisų temperatūrai pamatuoti, tai teiginiai apie "aukščiausią temperatūrą žmonijos istorijoje" yra iš šiknos traukti.
    Žmonijos istorija keičiant klimatą yra palyginti labai trumpas laikotarpis ir tarp kelių gausiausiai tyriamų % tarp apskritai visų studijuojamų dalykų. O vat tokių teiginių, kurie "nebūtų ištraukti", kažkaip taip ir nepristatyta.

    2020 metais pristatyta studija, apie globalius temperatūros pokyčius per paskutinius 2000 metų.


    Neukom, Raphael & Steiger, Nathan & Gómez-Navarro, Juan & Wang, Jianghao & Werner, Johannes. (2019). No evidence for globally coherent warm and cold periods over the preindustrial Common Era. Nature. 571. 550. 10.1038/s41586-019-1401-2.

    Here we use global palaeoclimate reconstructions for the past 2,000 years, and find no evidence for preindustrial globally coherent cold and warm epochs.<...> By contrast, we find that the warmest period of the past two millennia occurred during the twentieth century for more than 98 per cent of the globe. This provides strong evidence that anthropogenic global warming is not only unparalleled in terms of absolute temperatures⁵, but also unprecedented in spatial consistency within the context of the past 2,000 years.

    Komentuoti:

Working...
X