Danas Augutis pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė įgyvendina planą, kaip nebegyventi į skolą ateities kartoms. Iki 2030 m. mūsų šalis siekia turėti pirmąjį klimatui neutralų ir beatliekį miestą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., atliekų kiekį sąvartynuose nuo beveik 25 proc. iki 5 proc., saugomų teritorijų plotą padidinti nuo 17 proc. iki 30 proc.
-
COP27: Lietuva prisijungė prie 10 tarptautinių klimato kaitos mažinimo iniciatyvų
Gal kas žinot, kur čia iki 2030 metų išdygs toks miestas? Gal tiesiog Panemunės miestą sunaikins? -
Kadangi rūkantys miršta ankščiau ir jų vartojimas sustoja mirus tai jie turi teigiamą efektą klimato kaitai.Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
čia pamodeliuota jei ištirptų visi ledynai:Parašė Ångstrom Rodyti pranešimą
https://www.15min.lt/verslas/naujien...s-1290-1688924
Čia gali pasižiūrėti pagal metrus:http://flood.firetree.net/
Jei netingi pažaisti tai parsisiųsk Google Earth ir ten tali nutapyti layerį su betkokiu pasirinktu aukščiu, tada reljefą įsijunk ir matysi pasirinkto vandens pakilimo pokitį bet kur.
Kai fiziškai pakistu pati pakrantė tai sunkiau pasakyti.Paskutinis taisė MedinisStrazdas; 2022.11.07, 11:51.Komentuoti:
-
O kas nors esate radę modeliavimų, kaip turėtų kisti Lietuvos pajūrio krantas? Kažkada bandžiau ieškoti, bet kažko konkretaus nepavyko rasti.Komentuoti:
-
Up in smoke: California's greenhouse gas reductions could be wiped out by 2020 wildfires
Kalifornijoje miškų gaisrai 2020 metais išmetė daugiau CO2 negu nuo 2003 metų buvo sutaupyta stengiantis mažinant šiltamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.Highlights
•Wildfire emissions in 2020 were 127 mmt CO2, seven times the 2003–2019 mean.
•Wildfires are the second most important source of emissions in 2020.
•Wildfires in 2020 negate reductions in greenhouse gas emissions from other sectors.
•Global damages due to wildfire contributions to climate change is $7.1 billion.Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Netoli iki jūros važiuoti būtų. Žemaitija atsiskirtų kaip visada norėjo. O šiaip tai man įtartini tokie modeliavimai įsivaizduojant kad vandenynų tūris lieka tas pats nors jų plotas ryškiai didėja ir pan.
Geriau žiūrėti realius pavydzžius kaip Miami kur miestas jau skęsta, ten gatves per paskutinius kelis dešimtmečius jau pakėlė pora metrų nes kitaip jos tiesiog po vandeniu lieka ir dabar vistiek semia. Olandai irgi stato vis aukštesnius pylimus.
Liudniausia tai bus Danams, pagal projekcijas Danija taps povandenine šalimi. Beje gal yra tokio detalumo pasaulio ar europos žemėlamis?Komentuoti:
-
Kas nutiktų Lietuvai, kaip atrodytų apsemtas Vilnius, jei ištirptų visi ledynai?
https://www.15min.lt/verslas/naujien...s-1290-1688924Komentuoti:
-
Per metus Lietuvoje grąžinta daugiau kaip 655 mln. užstato pakuočių
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=89274177
Pernai pasinaudoję pakuočių užstato sistema Lietuvos gyventojai grąžino 655,4 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių, pagamintų iš PET plastiko, aliuminio ar stiklo. Užstato sistemą mūsų šalyje prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenys rodo, kad, lyginant su 2020 metų rezultatais (612,7 mln.), pernai į taros surinkimo vietas pristatyta beveik 43 mln. daugiau pakuočių. Iš viso grąžinta 90,2 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių.
PET plastiko buteliai ir aliuminio skardinės sudaro didžiąją dalį per užstato sistemą grąžinamų pakuočių. Pernai gyventojai pristatė ir atgavo užstatą už daugiau kaip 341 mln. PET plastiko pakuočių, per 272 mln. aliuminio skardinių ir 41,7 mln. stiklo butelių. Grąžintų ir perdirbtų PET pakuočių svoris sudarė 11,6 tūkst. tonų, aliuminio – 4,5 tūkst. tonų, stiklo – beveik 11 tūkst. tonų.
ES Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Lietuvos užstato sistema šiuos tikslus pasiekė ir viršijo jau antraisiais sistemos veikimo metais. Apžvelgdamas rezultatus USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad stiklo taros surinkimas Lietuvoje vis dar išlieka problema – siekia 84 proc. ir atsilieka nuo nustatytos 88 proc. užduoties.Komentuoti:
-
Bet mes kalbam ne apie lietuvos miškus o apie tropinius. Jie dažnai kertami ne dėl medienos, o todėl kad yra plečiama vieta gyventi ir auginti maistą. T.y. norint juos atsodinti reikėtu iškeldinti visus gyvnetojus lauk ir priversti importuoti maistą terotirijas kurios paprastai jį eksportuoja.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Sibiro miškų plotas auga dėl šilumos (t.y. miškas plečiasi šiaurėn šilant orams) bet tas yra labai lėtas reiškinys.
Tia iš to 50 trln 20 trln bus išleista visokioms "Awareness campaign", dar 10 trilijonų visokiam research kuris dažniausiai užsiima tik statistikos pakartojimu, dar 10 duosim "besivystančioms" ekonomikoms kaip Kinija (žiūrėti paryžiaus susitarimą) ir koks 10 trln liks realiems darbams.
Žmonijos susipriešinimo problema paprastia buvo sprendžiama išisunčiant didžiausius ekstremistus kolonizuoti naujų žemių. Dabar toks sprendimas būtų nebent kosmoso kolonizavimas.Komentuoti:
-
Miškai turi ir kitų teigiamų efektų ir ne visas CO2 grįš, kaip negrįžo anksčiau.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Negi sunaikinti miškus kažkodėl labai lengva? Bent Lietuvoje miškų plotas didėjo per visą nepriklausomybės laikotarpį (šiek tiek dabar apstojo). Kiek žinau, Sibiro miškų plotas irgi tik augo, net nieko nesodinant.
Tame ir reikalas, kad IMHO yra du keliai. Vienas - daryti nepakankamai, neturint aiškaus plano, kuriant papildomas grėsmes ir gauti egzistencinio lygio problemas. Antras - sukurti aiškų koreguojamą planą visos žmonijos, ekosistemos mąstu ir jį diegti.
Ant popieriaus lyg ir numatyti beprecedenčiai resursai apie 50 trln. USD vien klimato kaitai. Žiūrėsim, kaip bus naudojami.
Be abejo lieka žmonijos idiotiško susipriešinimo problema, beprotiškai ryjanti ir taip ribotus resursus, naikinanti ekosistemas bei kurianti nemažas socialines įtampas. Kaip spręsti šią problemą, nežino net futuristai, nei fantastai.Komentuoti:
-
Kad nėra nei lengva nei pigu atsodinti tuos miškus. Tuo labiau kad miškai yra tik tarpinė priemonė o ne sprendimas, t.y. kai medis mirs ir supus visas tas CO2 grįš atgal. Reikėtu tuos miškus po to nukirsti ir medieną užkonservuoti (pvz senose kasyklų šachtose).Parašė Sula Rodyti pranešimą
Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.
Kažkokio draudimo santykinio laikymosi irgi nevadinčiau projektu.
Pvz.
akankamai nebrangu dėl CO2 atsodinti atogražų ir subatogražų miškus - negalim?. (aišku, ekologinį efektą reiktų įvertinti, bet ne apie tai)
Komentuoti:
-
Bendras žmonijos projektas. Su kaimynu šiukšles surinkom. Dalyvavom tik dviese, bet kas nori ir gali, tas dalyvauja, kiti gal nenori, bet neprieštarauja.Komentuoti:
-
Bet yra bendras projektas. Dalyvauja kas nori ir gali, kiti gal nenori, gal negali, bet neprieštarauja. Todėl pasakymas "žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti" yra IMHO neteisingas. Sugeba ir ne vieną.Parašė Sula Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Mažiausiai 4/5 žmonijos ten nedalyvauja. Ir tame irgi problema, ne tiesioginė.Parašė digital Rodyti pranešimą
Kažkokio draudimo santykinio laikymosi irgi nevadinčiau projektu.
Pvz.akankamai nebrangu dėl CO2 atsodinti atogražų ir subatogražų miškus - negalim?. (aišku, ekologinį efektą reiktų įvertinti, bet ne apie tai)
Paskutinis taisė Sula; 2022.01.18, 19:47.Komentuoti:
-
Na kaži ar galima kelių vakarų valstybių (ir rusijos kosminės stoties atveju) susitarimus lyginti su viso pasaulio šalių projektu.Parašė digital Rodyti pranešimą
Gal labiau tiktu pavyzdys koks Kyoto protokolas, uždraudžiantis aerozolius kurie naikino ozono sluoksnį, bet ir tai dar pernai Kinai rado ir "nubaudė" kompanijas juos naudojančius. Na bet bent jau formaliai tai laikosi visos JT narės.Komentuoti:
-
O kaip CERN, dalelių greitintuvai, tarptautinė kosminė stotis, kosminiai teleskopai ir pan.?Parašė Sula Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Na tai kur sugebės bendrą projektą padaryti kai žmonės yra visi skirtingi ir nėra okupuoti vienos valstybės kaip kažkas sovietmečiu įsivaizdavo ateitį. O kad kai kuriuose šalyse prisidaugino tiek, kad neišsimaitina, tai čia tikrai nėra skatintinas dalykas.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Pradėkime nuo to, kad žmonija nesugeba jokio bendro projekto sukurti, o jau XXI a. visi svajojo neįtikėtinus dalykus. Gera pusė žmonijos iš viso kol kas žiūri kaip išgyventi ir kovoja dėl putros bliūdelio. Ką jau šnekėti apie kažkokius grandiozinius ekologinius projektus.
Jeigu pavyks išlikti civilizacijai, tai gal būt galės bent kažkiek įtakoti, tiksliau gal prisitaikyti, prie klimato cikliškumų. Klausimas tik, ką daryti su energijos suvartojimu. Ilgainiui Žemės planeta pavirstų didžiuliu draustiniu. Iškiltų etinis klausimas, ar galime apgyvendinti kitas planetas ir jau griauti jų dar trapesnes "laukines" sistemas. Šiaip tai yra iš dalies absurdiška, nes žmogus yra gamtos dalis ir jo visos nesąmonės, išnaikinimai, užteršimai irgi yra gamtos dalis. Gal būt artimojoje visatoje jau yra tūkstančiai tokių "užsilenkusių" civilizacijų, gal dėl to yra prastai su ateiviais.
Žemė kaip draustinis čia yra nebent labia ilguoju laikotarpiu kai bus galima iškelti visą pramonę ir energetiką į kitas planetas/menulius/asteroidus/kosmoso stotis ir galėsime sau leisti turėti tokį dirbtinį žemės koncervą.
Kas dėl kitų planetų, tai ten bus laukiniai vakarai ir jeigu nebus FTL kelionių tai garantuotai kitos planetos atsiskirs kaip atskiros respublikos (FTL leistu realiai suvaldyti tai jėga).Komentuoti:
Komentuoti: