Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Arunasx
    replied
    „Nordea“ Danijoje siūlys 20 metų trukmės būsto paskolas su fiksuotomis 0 proc. palūkanomis. Tai yra pirmasis toks atvejis Danijos istorijoje.
    Anksčiau šią savaitę kitas Danijos „Jyske“ bankas paskelbė siūlysiantis 10 metų trukmės būsto paskolas su -0,5 proc. palūkanomis. Danai jau dabar gali džiaugtis 30 metų trukmės būsto paskolomis su 0,5 proc. palūkanomis, o „Nordea“ taip pat svarsto siūlyti 30 metų trukmės būsto paskolas su neigiama palūkanų norma, rašo „Bloomberg“.
    „Niekada nebuvo taip pigu skolintis. Tikimės, kad tai prisidės prie būsto kainų augimo“, – tvirtino „Nordea“ vyriausioji analitikė Lise Nytoft Bergmann. Vis dėlto, nors tai yra itin geros žinios būstą įsigyjantiems žmonėms, tokius įvykius L. N. Bergmann vadino „beveik baisiais“. „Nemalonu matyti, kad yra investuotojų, kurie yra pasirengę skolinti pinigus 30 metų ir gauti tik 0,5 proc. grąžos. Tai rodo, kaip investuotojai nerimauja dėl dabartinės situacijos finansų rinkose. Jie mano, kad praeis dar daug laiko, kol reikalai pagerės“, – tikino analitikė.
    https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=81940915

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Nausėda irgi parašė straipsniuką tuo pačiu metu, ta pačia tema. SEB'as turi kažkokių asmeninių intencijų ragindamas taupyti.
    Nausėda turi intencijų tapti prezidentu ir puikiai atsimena, kaip augo Grybauskaitės reitingai, kai ši kritikavo socdemų vyriausybę.

    Komentuoti:


  • Paukšis
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą


    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

    Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.
    Dabartiniai valdantieji kaupia rezervą. Jis kol kas sąlyginai nedidelis (iki 2019 m. numatomas ~1,5 mlrd. EUR), bet darbai šia linkme vykdomi. Įvertinus, kiek trunka jų kadencija, padėtis yra labiau teigiama nei smerktina. Priminkit, kokius rezervus sukaupė ankstesnės vyriausybės?
    Paskutinis taisė Paukšis; 2018.10.23, 11:46.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą


    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

    Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.
    Lietuva viena iš nedaugelio ES šalių, turinčių šiemet perteklinį biudžetą.

    Komentuoti:


  • liutass
    replied
    Neateis

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą


    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

    Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.
    Lietuva dar vieno kubiliukų atėjimo į valdžią gali neatlaikyti.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą


    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

    Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.
    Nausėda irgi parašė straipsniuką tuo pačiu metu, ta pačia tema. SEB'as turi kažkokių asmeninių intencijų ragindamas taupyti.

    Gitanas Nausėda įvertino biudžetą: proveržio tikėtis neverta, o grėsmės auga

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1048096?copied
    Paskutinis taisė andyour; 2018.10.22, 14:45.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied

    Ekonomistai konstatavo skaudžią tiesą – krizę pasitiksime nieko nesutaupę
    https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...tm_medium=Copy

    Istorija kartojasi. Valdantieji vėl nemato artėjančios krizės ir sėkmingai iššvaistė pinigus, visai kaip Kirkilui būnant premjeru. Po to atėjo Kubyyylius ir tapo atpirkimo ožiu. Dabar lygiai ta pati padėtis. Valdantieji nematė reikalo turėti rezervą, Kirkilas trinasi aplink valdžią. Valdžion vėl gali ateiti konservatoriai.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    Parašė tajus3 Rodyti pranešimą
    Na, vidutinis debt 300% metinių pajamų jau nemanau, kad yra labai sveika. Iš esmės turbūt reiškia, kad visi gyventojai prisiėmę kreditų su 10 metų į priekį einančiomis įmokomis.
    Jų ekonomika nebeauga - yra pike. Tuo tarpu mums skolintis apsimoka, nes ateityje uždirbsime daugiau.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Nu, o kai bankrutuos, tai valstybė bailoutins.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Kol bankai nebankruotuoja, tol tvariai

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Tamstos nuomone estai tvariai skolinasi, ar netvariai?

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Yra toks dalykas kaip tvarus skolinimas. Bet kam jo reikia, kai žinai, kad valstybė vis tiek išgelbės.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    Papasakokok tai airiams:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Post-2...banking_crisis

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Maža valstybės skola reiškia didesnes galimybes skolintis prispaudus bėdai. O kuo blogai didesnės privačios skolos? Privačios skolos yra tik privatininkų reikalas, o valstybės skolą dengia visi.

    Komentuoti:


  • Tomas
    replied
    udrius Grafikas taip puikiai parodo, kodėl Estijos valstybės skola gali būti mažesnė nei Lietuvos.
    Paskutinis taisė Tomas; 2018.09.22, 08:42.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Ir tuo pačiu turi stagnuojančius atlyginimus bei gyvena prasčiau nei besiskolinantys kaimynai.

    Komentuoti:


  • senasnamas
    replied
    Išvada paprasta: kuo turtingesni gyventojai, tuo daugiau gali pasiskolinti. Nes ubagas nepajėgs aptarnauti didelės skolos . Iš išsivysčiusių šalių mažu skolos lygiu išsiskiria vokiečiai. Nes yra racionalūs ir praktiški.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Liuksemburgo ir Kipro statistiką turbūt iškreipia didelis užsieniečių/nerezidentų įmonių kiekis. Airijai ir Nyderlandams tas turbūt irgi tinka. Realiai turbūt pirmautų Švedija su šimtametėm būsto paskolom...

    Komentuoti:


  • tajus3
    replied
    Na, vidutinis debt 300% metinių pajamų jau nemanau, kad yra labai sveika. Iš esmės turbūt reiškia, kad visi gyventojai prisiėmę kreditų su 10 metų į priekį einančiomis įmokomis.

    Komentuoti:

Working...
X