Kinijos santvarka ir ekonomika

[taspac]

Šiandien apie Kiniją šiek tiek mažiau, dominuoja kiti dalykai, bet gal nesupyksite.

Sveiki visi rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Spėjau parsirasti iš užusienių, tad rubrika vis tik bus. Tai čia gera naujiena. Dar viena gera naujiena - maždaug dabar rubrikai sueina metai laiko, jeigu skaičiuoti ne nuo pirmojo posto datos (23-ių metų spalio pradžioje), o nuo plius minus reguliaraus kassavaitinio blevyzgojimo pradžios. Taigi iš viso pempenki postai ir šimtasšem A4 puslapių juodraščio konservatyviu vienuolikto dydžio fontu. Tikrai negalvojau, kad pratempsiu su rašinėjimu daugiau nei pora-trejetą mėnesių. Ačiū jums, kurie palaikėte ir paraginote pradžioje, ačiū jums, kurie nepatingėjote pakomentuoti bent kartą kitą, ačiū jums, kurie bakstelite laik'ą ar kitą emotikoną po postu. Mano vidurinės mokyklos auklėtoja sakydavo galinti dėstyti pamoką, jeigu bent vienas mokinys atidžiai klauso. Aš nesu toks profas - mane motyvuoja didesnė auditorija ir neskubrus, bet pastovus tos auditorijos augimas. Labai tikiuosi, kad mano postringavimai suteikia ne tik prasiblaškymą, bet ir šiokių tokių žinių. Ir ta proga šį jubiliejinį postą pradėsiu apie dalykus nenutolusius nei geografiškai, nei laike. Tai čia ta blogoji naujiena.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Čia ir dabar

Aš turiu savus politinius įsitikinimus (ne itin stiprius), neintensyviai palaikau tam tikras politines partijas (daugiau negu vieną, nes kaip tam anekdote apie dietas - nuo vienos sotus nebūsi). Leidžiu sau draugų kompanijoje prisijungti prie diskusijos, kurios metu jei laisvai neišsprendžiame visų Lietuvos (o jei alaus pakanka - ir pasaulio) geopolitinių bėdų, tai bent jau tiksliai išryškiname, kas gi dėl jų kaltas. Bet griežtai pasisaukau tik prieš du dalykus politikoje: korupciją ir bandymus pasukti Lietuvą į autokratiją. Deja nepaisant mano preferencijų, naujai išrinkta jau-beveik-koalicija dar priesaikos nedavė, o jau dėjo bybiu visiems bendrapiliečiams per žandus, ir net nebandydami dangstytis pasakoja, kaip “bus sureguliuoti santykiai su Kinija” ir “atsitraukiama iš po Briuselio šešėlio”. Tai čia apie tarptautinius santykius. Šalia to dar yra šaunių antisemitinių pasisakymų (kurie yra logiškai suprantamas, bet emociškai nesuvokiamas blogis beveik visiems šiandienos žmonėms), raginimų užmėtyti šūdais ir pagaliais namą žmogaus, kuris neleido Brazauskui “pamažu siekti Lietuvos nepriklausomybės”, ir puokštė kitų Braunhemden pasiūlymų. Brūkšnį tačiau man užbraukia paskutinis oficialios dešrinių programos sakinys, cituoju: “užtikrinsime, kad krašto gynyba nebūtų finansuojama pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių žmonių sąskaita tam tikslui didinant vartojimo mokesčius.”

Taigi jeigu jums bent per plauką rūpi Lietuvos saugumas, Lietuvos tarptautinė reputacija, ar bent jau labiau norite identifikuotis su tom supuvusiom Vakarų demokratijos vertybėmis, nei progresyviu Rytų autoritarizmu - ateikite ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę į Dešimt Minučių Tylos https://www.facebook.com/events/1952348955190582. Aš būsiu, tik vat tylėti tai nepažadu, bus kaip bus.
___
Tylios transakcijos

Politico ir dar keletas portalų ketvirtadienį iškapstė, kad senas rubrikos draugas Orbanų Viktariukas šių metų pavasarį pasiskolino iš trijų Kinijos bankų visą jardą euriukų. Trumpam, tik trims metams. Transakcija buvo maksimaliai užmaskuota, bet jau minėtą ketvirtadienį vis tik privalomaja tvarka tyliai tyliai išsiviešino Vengrų vyriausybės atsakaitose. Pats faktas neturėtų labai stebinti - nuo to laiko, kai EU užmynė stabdį ir atsisakė dalintis dotacinėmis babkėmis, iki bus pargrąžinti teisinės valstybės principai, Vengrijos ekonomika eina šiknon aukštai keldama kelienius, nepaisant 16 jardų investicijų iš tokių puikių partnerių, kaip BYD, Chujvėj, et al. Tiesa sakant tas pasiskolintas milijardas irgi duos tik laikiną atgaivą, lygiai kaip ir dar metais anksčiau iš tų pačių kinų pasiskolinti 918 milijonų (pastarieji, tiesa, buvo konkrečiai nafig niekam nereikalingo Budapeštas-Belgradas traukinio linijos statybai). Vien šiemet Vengrijos biudžetas varo į deficita 6,7% nacionalinio BVP, t.y. apie keturiolika jardų europinės valiutos ekvivalente. EU tuo tarpu laiko ištiestoje rankoje gerokai virš dvidešimt milijardų, bet nesutinka atiduoti net dalis, iki vėl galios visi 27 demokratijos principai (kuriuos, beje, ir mes turėjom įsigyvendinti, koks seubas!).

Na, pripažinkim, EU užpisa ne tik Orbano autoritarizmas, bet ir pastovūs nagli kaišiojimai pagalių į ratus, kai tik kalba pasisuka apie Rasiejos-Ukrainos reikalus. O aš tai skaitau, kad laikas, jau labai laikas Orbanui hungzitinti ir formuoti “tradicinių vertibiu EU” su pavyzdžiui Serbija. Gal dar ir Baltarusija prie chebros prisimestų. Galės tada mūsų visi šaunieji euroskeptikai gėrėtis irgi rodyti, kaip pavyzdį, bet vis tiek nei už ką nesutikti atsisakyti europarlamenatro mandato. Ups, vėl į politiką nuvažiavau.
___
Laivyba

Šiuo metu ne tik rubrikai sueina “maždaug vieni metai”, bet ir totalaus bardako Raudonojoje jūroje pradžiai. Tai kas gi per tuos metus nutiko? Galaxy Leader, pirmasis hučių užpultas laivas, vis dar nėra išlaisvintas, įgula irgi tęsia “vizitą” pas kupranugarių vairuotojus. Du laivai nuskandinti, žuvo trys civiliai jūreiviai, jeigu viskas bus gerai - galbūt pavyks išvengti milžiniškos ekologinės katastrofos. Vakarų pasaulio laivynai (pagrinde) ir Kinijos laivynas (labai mažumoje) sudegino tonų tonas kuro, nudėvėjo karinę ginkluotę ir išpyškino literaliai į orą amunicijos už keletą milijardų dolcų. JAVų ir UKų karo pilotai pasitreniravo su kovine amunicija, pamėtė bombų, nupiso kažkiek tai hučių ir įvarė stuporą bent porai milijonų smėlio blusų. Egiptas prarado jau daugiau kaip šešis miliardus valiutinių įplaukų dėl prarasto Sueco kanalo verslo. Dėl užbrangusio “karo zonos” draudimo, visi laivai, kurių krovinio vertė viršija šimtą liamų pyzdina aplink Afriką, ko pasekoje transportavimo laikai į Europą pailgėjo bent ketvirtadaliu, o kainos pakilo daugiau nei dvigubai. Vienintelė MSC su Prancūzijos laivyno pagalba laikas nuo laiko konvojuoja laivus per rizikos zoną. O Vokietijos karo laivynas skaito zenitinių sistemų nusidėvėjimą dideliu blogiu ir pats save pasilydi aplink Gerosios Vilties kyšulį.

Ar kas nors ką nors darys? Galite būti tikri, kad artimiausiu metu ne. Net peroksidinis blondinas nesivargino meluoti, jo išspręs problemą per vieną dieną ar dar greičiau. Nes pagrindinis variklis pokyčiui būtų laivybos kompanijų lobinimas, kurio tikrai nebus - visos, ir aš turiu omeny būtent visos laivybos firmos jau trys ketvirčiai, kaip uždirbinėja belenkokias šaibas, ir pirmą kartą per pora metų sėdi rimtam pliuse. Kam skandintį auksinius kiaušinius dedančią antį?
___
Neplanuotas svieto lyginimas

Na ir pabaigai vis tiek įvairuosiu temytę apie Kiniją, kaip gi mes be jos. Nebijokit, nuobodžios ekonominės naujienos bus kitą savaitę, šią užteks aukštuomenės paistalų.

Didžiausias (oficialių) milijardierių skaičius Kinijos Leudies Respublikoje buvo 2021 metais - beveik 1200 vienetų, skaičiuojant gyvenančius tiek PRC ribose, tiek už jų. Tuo metu Džak Ma, Alibabos savininkas tvirtai stovėjo sąrašo viršuje, bet paminėjo Ši vardą be reikalo, pasėdėjo katalžkėj trejetą mėnesiukų, atidavė paskui geranoriškai dalį akcijų, o likusios prarado nemažą dalį vertės. Kritus pirmajam, turtingiausiu automatiškai tapo toks Žong Šanšanas, Honkonge registruotos kompanijos Nongfu Spring Co. Ltd. savininkas, neoficialiai tituluojamas mineralinio vandens ir vaisvandenių karaliumi. Sostas išsilaikė neilgai - šių metų pirmoje pusėje kažkam iš little pink’ų pasirodė, jog Nongfu šaltos arbatos etiketėse pagoda pernelyg japoniška, o vandens butelių etiketėse saulė ne komunistiškai, o imperiškai raudona. Įtarimas - ne, įsitikinimas! - nubangavo bambukiniu internetu ir tik pyst - kešimtrijų procentų akcijų vertės nebėra. Trečio pirmos vietos savininko nesivarginau išsiaiškinti, nes šiemet milijardierių sumažėjo daugiau nei trečdaliu, lyginant su legendiniais dvimpirmais metais - liko mažiau, nei 800.

Na ir velniai nematė, tų jardierių - apart akštuomenės skandalų, geriausiu atveju, jų skaičius atspindi ekonomikos būklę, ir tai ne visuomet. Įdomesnis yra faktas, kad Beidžino valdžia prieš pora savaičių viena ranka uždraudė regioninėms valdžioms prievartauti ir reketuoti verslininkus, o kita “paragino atlikti vidinį auditą ir susimokėti galimai pražiopsotus mokesčius”. Kitaip sakant susidraugavę su mokesčių inspekciją stoja kairėn, o savimi pasitikintys nachalai ir bendro pobūdžio skūpailos - dešinėn. Sistema, beje, progresyvesnė už grubų regioninių valdžių metodą, nes apima ne tik verslininkus, bet ir valdininkus bei partijos funkcionierius.

[taspac]

Laba diena. Jeigu nepastebėjote - rubrika vėl vėluoja. Deja, kitą savaitę gali ir visai nebūti, nes valkatauju kraštuose, kur internetas neretai už prabangą skaitosi. Na bet kol galiu, tai dalinuosi, ką turiu. Gero skaitymo.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
“Žingsnis į globalų konfliktą”

Kadangi gandai apie Š.Korėjos kareivių masinį dalyvavimą Ukrainos puolime perėjo į stadiją “visi žino, bet ne visi patvirtina, kad žino”, JAVai Valstybės Rreikalų Departamentas pradėjo labai intensyviai pasakoti Kinijos Leudies Respublikai (PRC), kokie JAVai yra nusiminę ir prieštaraujantys šitam eskaluojančiam veiksmui, ir kaip būtų gerai, kad PRC pažvelgtų į brolį Kimą rūsčiu žvilgsniu. Prie graudinimų prisidėjo ir Baideno patarėjas valstybės saugumo klausimais Džeikas Salivanas, taip pat JAVai labai garsiai paragino dejuoti, skųstis ir išsakyti visus artimuosius, suinteresuotuosius ir bendro pobūdžio prisitrynėlius. Europos šalys atskirai ir Sąjungos vardu bendrai netruko prisidėti prie graudenimų choro. Ir nepaisant mano sarkastiškų intonacijų diplomatijos naujakalbėje susirūpinimai yra gana stiprus pareiškimas, tik per vieną padalą nesiekiantis gerokai griežtesnio “jeigu jūs taip - tai mes šitaip”. Na toks “aš tau dar negrasinu, bet skaityk tarp eilučių”.

Ką kolektyvinė Kinijos galva mislija tuo klausimu buvo ir tebėra mįslė, nes atsakymų į graudinimą ar oficialių susitikimų su Š.Korėjos vis-à-vis kol kas nebuvo paskelbta. Yra pagrįstų spėliojimų, kad CCP toli gražu nesužavėta tokiu viražu kaimynų santykiuose, juolabiau, kad daugiau nei tikėtina, jog Pederacija Š.Korėjos mėsą maino į karines technologijas.

Tai yra spėliojimai. Ką žinome tiksliai, tai kad Pederacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas praeitą savaitę Beidžine atskirai susitiko su PRC diplomatijos galva Vangu Y ir specialių atstovu Korėjos pusiasalio klausimams Liao Tsinu. Susitikimų brifingai buvo atitinkamai: “gerb.drg. apsikeitė nuomonėmis Ukrainos krizės klausimu” ir “išsakė abipusį susirūpinimą dėl įtampos didėjimo regione [Ukrainos regione - rub.red.past.] bei išsakė kaltinimus dėl eskalacijos Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų sąjungininkėms”...

Vienintelė priežastis, kodėl perskaitęs šį diplomatinės gražbylystės šūdevrą neprarijau šaukštelio, kuriuo kaip tik maišiau arbatą, yra ta, kad dėl susiklosčiusių laimingų aplinkybių minėtam maišymui visuomet naudoju pilno dydžio valgomajį šaukštą. Rekomenduoju visiems pereitį prie šios saugumo priemonės, nepriklausomai nuo naudojamo puodelio dydžio ir vartojamos substancijos - ateityje prireiks. Iš patikimų šaltinių žinau, jog Pederacijos kariuomenė paskutiniu metu taip atsigavo įvairios karinės produkcijos klausimais, kad pavyzdžiui leidžia sau po kiekvienam šturmui naudoti naujas racijas ir jas pilnai blokuoti šturmui pasibaigus. Racijos, surprise surprise, yra labai kokybiškos Kenwood gaminių kopijos, masiškai kepamos Kinijoje. Kitaip sakant, tokių akibrokštinių pasisakymų bus kuo toliau, tuo daugiau.

___
Iš visur apie viską

• Kai kurie PRC ekonomikos rodikliai spalio mėnesį stabilizavosi, t.y. lyginant su praeitais metais nekrito, arba netgi nežymiai augo. Nėra abejonių, kad tai yra tiek jau esamų valstybės paramų, tiek pažadėtųjų pasekmė. Ginčai, ar tai pirmoji pavasario kregždė, ar tik laikinas pagerėjimas dar tik įsibėgėja.
• Prekybinis karas tarp EU ir PRC toliau bėgėjasi, bet jau dabar VW grupė ir kiti Vokietijos autopramonės korifėjai rauda krokodilo ašaromis dėl patirtų nuostolių. Bėda tik ta, kad nuostoliai pasityrė ne dėl EU sankcijų BYDams et al, o dėl PRC sprendimo skatinti vidaus vartojimą nesusvietiška parama batareikinėms ir hibridinėms tačkėms. Todėl kaip ir gražu būtų Liaudies Vagono grupei prisiminti nu visas jų įdėtas pastangas atidėjinėti ir kitaip glušinti Europoje visas iniciatyvas batareikių klausimais, įskaitant naglą melavimą emisijų klausimais ir išlobintą “e-dyzelio/e-benzo” fantasmagoriją. Galima ginčytis iki pamėlynavimo, ar batarkės geriau, ekoligiškiau ir kitaip -eu, nei vidaus degimas, bet faktas akivaizdus - Kinijos gamintojai pasiruošė produktą, pasiderino vidaus rinkoje įstatymus, ir išmetė Vakarų gamintojus kaip musę iš vakarykščių barščių.
• Skydio, vienas iš labai nedaugelio atseit pilnai JAViškų dronų gamintojų, kurių produkciją tame tarpe perkasi ir lietuviškas KASPas, staiga liko be batarkių. Kinija neseniai pasankcionavo įmonę už produkcijos pardavinėjimą Taivanui. Tiek įmonė, tiek jos pirkėjai laikė PRC manevrą niekiniu, iki paaiškėjo, kad batarkes Skydio perkasi išimtinai kiniškas, ir net gavusi sankcijas nepasivargino padiversifikuoti tiekimą. Įmonė teisinosi pirkusi japonų gamintojo TDK batarkes, tik vat nepažiūrėjo, kad gamykla ant Leudies Respublikos arų pastatyta. Tai dabar esami užsakymai pasodinti ant griežtos batareikų dietos pagal principą “kiekvienam dronui tik po vieną batareiką”, na o tiekimas žada atsinaujinti dvimpenktų gegužę.

___
Hakintošas

Artėjant svarbiausiems planetos rinkimams JAVų kibernetinio saugumo tarnybos išviešino informaciją apie virtualias kandidatų ir jų štabų atakas. Konkrečiai su PRC valstybinėmis struktūromis asocijuojami hakeriai prieš gerą mėnesį per Verizon tinklą užatakavo (su įvairia sėkme) tiek respublikonų, tiek demokratų puses. Kas yra ypač įdomu, jog supačinus hakerių išnaudotą silpną vietą, pastarieji vietoje to, kad neštų mėsas ir maskuotų pėdsakus, ėmėsi dar aršiau ieškoti būdų prasilaušti. Į trasą buvo paleista viskas, įskaitant buką brute force. Ypatingas “dėmesys” buvo rodomas apie įsilaužimus rašantiems.

Kibernetinio saugumo komiteto atstovas apie situaciją išsireiškė “intensyvumas yra dešimt iš dešimt, mes esame pastoviai mirksinčios raudonos šviesos būklėje”, pridurdamas, kad “jie [Kinijos kiberatakuotojai] erzina ir provokuoja mus. Atvirai demonstruoja, kad daro, ir naglai toliau tai daro net tada, kai būna pagauti už rankos”.

Kaip į informaciją sureagavo Kinija? Teisingai, viską neigė. PRC URM atstovo spaudai žodžiais “JAVai platina melagingus naratyvus apie atseit į Kiniją vedančius atakų kilmės pėdsakus, idant apkaltintų Kiniją. Tuo tarpu yra aiškiau nei aišku, kas tokie kelia didžiausią grėsmę pasauliniam kibersaugumui [nepamenantiems čia yra tiesioginė aliuzija į jau kuris laikas PRC dėstomą naratyvą, jog JAV sukūrė internetą, reiškiasi jie labiausiai ten ir laužiasi]. Kinijos Liaudies Respublika ragina JAV liautis su visokiausiais melais, kurių pagalba bandoma auką išstatyti, kaip kaltininką. Mes raginame JAV liautis su kiberatakomis visame pasaulyje, taip pat liautis jų pagalba juodinti ir šmeižti Kiniją”.

Viskas pagal geriausias “kas pirmas pastebėjo - tas ir pabezdėjo!” tradicijas.

[taspac]

Labas rytas, pietūs ar vakarienė (pasibraukit pritinkantį). Sveikinu rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojus su galimybe bent keturias dienas pasimėgauti moksleivių atostogomis ir tiesiog stebuklingai apytuštėmis gatvėmis rytais, o taipogi empiriniais įrodymais, jog daugiausiai taršos kelia… mokslai.
Su rinkimų rezultatais nesveikinsiu, nes senoji valdžia labai neatsakingai nesukaupė pakankamai valstybinio rezervo, tai net nežinau, ką šį kartą švaistys ateinanti kadencija. O mes ta proga pasišnekėkime apie demokratiją ir Kinijos invaziją į Butaną.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Auto demo

Rinkimų sezonas ištraukia į viešąją sapalionių erdvę daugybę terminų, be kurių normalioje buityje mes sėkmingai apsieiname. Rytiniai kaimynai, papyzdžiui, vadina visus fašistais, tuo smarkiai glumindami dvidešimtojo amžiaus italų politinės partijos gerbėjus. O jau kaltinimais autokratija, diktatūra, demokratija ir kitokiais lytiniu būdu plintančiais užkratais tai blizga visas internetas.

Mes esame užaugę vakarietiškos kultūros aplinkoje, kur demokratija buvo (ir vis dar yra) aukštinama, o diktatūra ir kitos autokratijos formos - ne. Netikite? O gi paskaičiuokime ant pirštų ir pamatysime, kad šiuo metu praktiškai visos daugiausiai svorio tarptautinėje arenoje turinčių valstybių galvos bent jau techniškai yra renkamos, arba smarkiai apribotos renkamo organo (išimtis - naftos princai Arabijos pusiasalyje, ir tai ne visi).

Demokratija tačiau turi keletą trūkumų, iš kurių pagrindinis - sprendimų priėmimo lėtumas. Vienok yra labai gera priežastis, kodėl mūšiui visuomet vadovauja vadas, o ne daugiapartinis komitetas. Kitas didelis trūkumas - žmonės yra buki. Turiu omeny, be abejo, piliečius, kurie balsuoja dažnu atveju labiau remdamiesi emocijomis, nei iš tiesų apgalvoję, kas jiems būtų naudinga. Nepaisant to, veikiančios demokratijos turi įkoduotą bene patį didžiausią privalumą - grįžtamąjį ryšį, apie ką šiandien pagrinde ir kalbėsime.

Manau nereikia niekam aiškinti, kad jeigu šalies pavadinime ar tai konstitucijoje įrašytas žodis “demokratinė”, tai dar toli gražu nereiškia, kad ta šalis iš tiesų demokratiška. Turime čia pat, už tvoros Aleksandrą “94-procentai” Lukašesku ir Vladimirą “96-procentai-up-yours-Saša!” Chuilo, kurie yra techniškai išrinkti liaudies daugumos atstovai. Toliau galima išskirti tikėtina skaidriai išrinktus Vengrijos ir Turkijos valdovus, kuriems į galvą mušė šlapimas ir/arba pasikartojanti sėkmė ir pastarieji elgiasi taip, tarsi juos išrinkinės amžinai (nors abejų reitingai šiemet krito žemiau plintuso, taigi sekantys rinkimai bus su didele intriga). Leisiu sau šalia šios žvaigždijos paminėti ir peroksidinį blondiną Trampą, kuris atviru tekstu pasižadėjo išrinkimo atveju būti autokratu, nes kodėl gi ne.

Iš kitos pusės turim vienpartines sistemas - kokias keturiasdešimt Amerikos Valstijų, kuriose dešimtmečiais renkama viena ir ta pati partija, Kinijos Liaudies Respublika (PRC) su visais savo komunistais, na ir keletas monarchijų, tame tarpe jau minėtos arabiškosios. Neskubėkite taškyti seilėmis ekrano, there is a method in my madness.

Grįžkime prie grįžtamojo ryšio. Nors valdžios struktūrose nedalyvaujantiems žmogeliukams visos tos televizoriuje kalbančios galvos dažnai atrodo kažkuo jei ne pakylėtos, tai bent jau apdovanotos gebėjimais matyti ir suprasti daugiau, nei paprasti mirtingieji (arba kaip tik nesuvokiamo lygio pridurkai, nesuprantantys, kad maistas ant stalo ne iš duchofkės atsiranda). Liūdna tiesa yra ta, kad tai yra paprasti žmonės, apriboti tuo pačiu, kaip ir mes - gebėjimu matyti tik tiek, kiek mums parodo aplinkiniai. O aplinkiniai irgi turi savų egoizmų, savų aplinkinių, o dažnai ir nenumaldomą poreikį laižyti šikną ir sakyti tik tai, ką aukščiau stovintis nori girdėti. Kitaip sakant, tai yra sistema su labai netobulais komponentais, ir jei ta sistema neturi savikoreguojančio mechanizmo - anksčiau ar vėliau nusigrybauja į visiškus pūdymus. Vienok yra priežastis, kodėl didesnio, nei vidutinio proto valdovai ir vadovai visuomet stengiasi turėti daugiau nei vienas “akis”.

Tačiau vien tik matyti, jog važiuoji į šoną, nepakanka, turi kas nors dar ir vairą pakyravot. Koregavimas gali būti išorinis (nepatiko tavo valdymas ar tai pažadai - rinkėjai išrinko kitą partiją), gali būti vidinis (techniškai Kaliforniją dešimtmečiais valdo tie patys demokratai, Teksasą - respublikonai, tačiau pačių partijų viduje vyksta didžiuliai poslinkiai kairėn-dešinėn). Ir čia mes va taip per aplinkui ateiname prie mūsų įprastinio įtariamojo - CCP. Partija valdo Kiniją jau septympenkis metus. Po Mao mirties tačiau įvyko vienas esminis pokytis - naujasis partijos viršininkas netapo visagaliu valdovu. Tiesa sakant, netapo de facto vadovu ir naujasis prezidentas. Labai apibendrintai laikoma, kad “aukščiausiuoju lyderiu” buvo visuomet užkulisiuose siekęs būti Dengas Siaopinas. Kitaip sakant, galingiausios valdžios institucijos buvo išskirstytos. Negana to, valdžiažmogiai laikė valdžią ne iki gyvos galvos, o tik po keletą kadencijų. Pseudo-demokratija pradėjo baiginėtis Dengui išpyzdinus į atsargą – įpėdinis Žiang Zeminas sugebėjo bent kelis metus asmeniškai turėti visus tris esminius vladžios postus: partijos genseko, šalies prezidento ir karinės komisijos pirmininko. Bet tokiam vienviratui pasiekti ir Zeminui, ir jo įpėdiniams Hu Džintao bei mūsų mylimam Ši Vinipuchovičiui Dzinpinui teko balansuoti ant minimum trijų atskirų jėgos grupuočių, susiformavusių CCP viduje. Balansavimas vis tik darbas varginantis, tad pirmosios kadencijos metu Ši susivienijo su Hu chebra ir atpyzdino Žiango klaną, o išrinktas antrą kartą tarsi netyčia sustūmė po plentvoliu buvusius sąjungininkus. Ko pasekoje dabartinis vienvaldis Kinijos Leudies Respublikos lyderis nebeturi poreikio koreguotis, nes konkurentų neliko. Žinoma, yra visuomet rizika, kad atsiras koks jaunas ir aršus karjeristas iš savos piramidės padugnių, bet šituos lengviau sužiūrėti: jeigu kažkas aiškina, kad darai ne taip - po plentvoliu jį…
___
Skolos skolelės

Užteks apie politologijos pradmenis, grįžkime prie valstybinio aklumo pasekmių. Tarptautinis Monetarinis Fondas (IMF užsienietiškai) paskaičiavo ant pirštų, jog Kinijos regioninės valdžios yra skolingos privačioms paslaugas ir prekes teikiančioms kompanijoms nei daug nei mažai - dešimt procentų šių metų numatomo bendro vidaus produkto. Taip, serai ir serės, vieną dešimtinę BVP, o ne savo biudžeto. Ir tos skolos neretai ritasi keturis penkis metus atgalios. Dar kartą noriu pabrėžti, kad skaičius pateikė IMF, o ne Taivano, JAVų ar dar kokia nors antipartinė propaganda. Iš kur IMF ima skaičius? O gi iš to, ką oficialiai deklaruoja Činijos Comunistų Partija (CCP). Ir pagal tas deklaracijas situacija išrodo taip macniai blogai, kad neseniai net keletas Kinijos finansų specialistų (puikiai žinančių, iš kurio šono užtepta bulka) pradėjo viešai graudinti regionines valdžias šaibas iš naujai sukurtų obligacijų nukreipinėti skolų apmokėjimui. Žinant, kad skolas kaupti pradėjo jau seniai į kitus postus perkelti valdininkai, verslai savo šansus atgauti šaibas vertina, pavadinkime, skeptiškai. Atitinkamai nesumokėjimų banga ritasi nuo kontraktorių subkontraktoriams, nuo subkontraktorių darbuotojams, o darbuotojai, kaip ten keista bebūtų, negaudami atlyginimų nieko neperka, ir staiga ekonomika užtraukia rankinį. Ir jeigu jums atrodo, kad pusantro trilijono JAViškų dolerių ekvivalente “tokiai šaliai, kaip Kinija visiška baikė”, tai pradžioje primeskite, kad vidutinis įsiskolinimo laikas yra trys metai, o tada mintyse paverskite įsiskolinimą apyvarta. Ir net imant ultra konservatyvų paskaičiavimą, kad pinigai patiria transakciją vieną kartą per du mėnesius, gauname prarastą beveik penkiolikos trilijonų USD apyvartą.
___
Plyta į snukį

Praeitą savaitę susitikinėjo BRICS blokas, šį kartą svetingoje Kazanėje (nepainioti su kazanu), pačioje Rasiejos glūdumoje. Nebodamas vos prieš du metus patirto apšaudymo vizito Kijive metu, balių savo vizitu pagerbė ir JT kalbanti galva Gutjeresas. Svarbiausias pasaulio socialistas pasišmėklojo, pamaigė priekinius manipuliatorius pasaulio antrųjų šalių valdžiažmogiams, ir apmaudžiai praleido progą patylėti pabrėžęs “bloko rolę didinant pasaulinę kooperaciją ir skatinant taiką, ypač Gazoje, Libane, Ukrainoje ir Sudane”. Paskutinioji pabrėžimo dalis pribloškė net pačius dalyvius, ypač Rusiją, Kiniją ir Indiją.

Svarbesnis tačiau buvo Indijos viršynyko Modžio išstojimas, kuriame pastarasis baisiai jau gražiai šnekėjo apie achujieną kaimyną Kiniją, su kuria kuo toliau tuo maloniau bendradarbiauti ir kitaip kalnus versti, tik gal ne Himalajus, šituos palikite ramybėje.
___
Invazinė rūšis
Nebojant Modžio pasisakymų, Himalajuose toli gražu neklesti taika ir ramybė. Pradėsim nuo akivaizdaus - Kinija užgrobė gretimos valstybės teritoriją. I shit you not, tai ne antis ir ne pletkai - Pipl Repablik of Čina (PRC) oficialiai atėmė iš kaimyninio Butano gerus 2% teritorijos, arba 800 kvadratinių kilometrų, jeigu metrinė matų sistema arčiau dūšios. O jeigu vaizduotė ir šito nenupiešia, tai maždaug vienas Akmenės rajonas, arba dvi Vilniaus savivaldybės.

Butanas yra Rytų Himalajuose, tarp Indijos ir Kinijos įsispraudusi šalis, nors techniškai ir ne pati biedniausia visame pasaulyje, bet tik per marytės plauką. Vos keliolika metų iš absoliučios į konstitucinę monarchiją persiformavusi valstybė neturi realiai jokių karinių pajėgų, gyventojų priskaičiuoja maždaug tiek, kiek mes turime Vilniuje, tačiau daugybę metų sugebėjo plius minus taikiai išlaviruoti tarp abiejų milžiniškų kaimynų. Ir laviravo visai neblogai - pvz kovido metais Indija nemokamai Butaną aprūpino vakarietiškomis vakcinomis, ko pasekoje butaniečiai sėkmingai dauginosi, kuomet kaimyninė Kinija neteko daugiau kaip 5-10% populiacijos.

Ta proga grįžkime prie mūsų mylimos Kinijos. Prieš kokį pusmetį pasakojau, kaip Kinijos pasienyje - tik kažkodėl už oficialios linijos - dygsta kaimai su Ši ir Mao portretais ant sienų, bybis žino iš kur subėgusia kinakalbe populiacija irgi pilna infrastruktūra. Tai štai jeigu Gobio dykumoje visiem daugmaž pofig, kurioje ten barchano pusėje ta punktyrinė linija, tai Butano atveju ichtamnietai atsirado labai Indijai strategiškai svarbiuose Beyul Khenpajong ir Menčuma slėniuose. Savaime aišku, kad Butanas su savo 3 jardų ekonomika ir maks viena ryžių porcija tarp populiacijos ir visuotinio bado tik tyliai išsakė susirūpinimą. Mat minėtuose slėniuose atsidūrė ne šiaip kokios kolūkio tipo gyvenvietės, o pilnaverčiai miestai su daugiaaukščiais pastatais, policijos ir kariuomenės dislokacijos vietomis, hidroelektrine ir pora šimtų kilometrų asfaltuotų kelių.

Kadangi visas pasaulis su JT hipokritais priešakyje dėjo skersa ant Butano rūpesčių, pastarasis biškį paverkė, o tada perpaišė žemėlapį iš naujo. Bet neskubėkit ieškoti pokyčių Gūglo mapsuose ar kituose viešumose: šaunieji kalniečiai visai pamiršo, jog draugelis iš pietų - Indija, mažiau su geografija susipažinusiems - tokią eventualiją numatė daug metų atgalios, ir sienų su Butanu nustatymo sutartyje įrašė punktą, jog mažesnis brolis negali be vyresnėlio žinios modifikuoti sienų su Kinija…

[Lettered]

Ne apie Singapūrą, apie UAE kalbu. Ten tikrai "ne keli" sukčiai "imigruoja", o matyt, kad labai daug sukčių, pradedant su Žiemeliu susijusiais neaiškiais veikėjais, baigiant Germanais. Tiesiog nereiktų tokių raw skaičių pateikinėti kaip kažkokio universalaus trendo.
O su Singapūru taip, ten jie turi veikiančius saugiklius ir realią finansų kilmės kontrolę ir bet kas ten tikrai neprasmunka. Dar įdomu, kokie gi ten "milijonieriai" bėga iš UK? Ar tik ne tie patys sankcionuojami oligarchai ar panaši chebra, kuriai paskutiniu metu pasidarė "patogiau" savo banditskus bizniukus sukti iš UAE.

Trendas su skaičiais šiaip kur kas geriau parodo realią situaciją nei kažkokie pavieniai atvejai ar emocijos. Singapūras, UAE ar JAV visuose verslo vystymosi reitinguose užima aukštas vietas, tai logiška, kad verslus darantys žmonės į tas šalis išvyksta, kurios tam palankios, plius jei jos dar gerą servisą gyvenimui siūlo ir nekorumpuotos. UK nutekėjimo pagrindinė priežastis yra brexit, vien lietuvių turtingų žmonių ne vienas, kuris grįžo į LT ar persikėlė kitur, kur geresnės ekonominės perspektyvos.

[John]

Man rodos jei tavo turto nepasaugo esama santvarka ir to jo turi, tai jau labai nebloga priežastis.

Čia tik viena iš priežasčių. Jų yra daugiau, tokios kaip turto legalumas, pinigų plpovimai, nusikalstama veikla ir t.t. Pavyzdžiui, UAE iki šiol welcomina nusikaltėlius, pinigų plovikus ir panašią chebrą. UK anksčiau irgi laikėsi užmerktų akių politikos, bet paskutiniu metu šiek tiek priveržė varžtus. Singapūras, skirtingai, nei UAE, visada akyliau stebėjo, kas ir su kokiais pinigais pas juos apsigyvena ir t.t. Kinijoje (kaip, beje, ir Indijoje) matyt kad yra faktorių kombinacija, o ne vienas kažkuris dalykas.

[Dundorfas]

Mano klausimas buvo retorinis. Šiaip, pointas, kurį bandau pasakyti, tai kad šitie skaičiai, į kur ir iš kur migruoja "milijonieriai", nelabai ką sako, nes reikalinga žinoti specifinį kontekstą. Milijonieriai iš Kinijos juda dėl gana skirtingų priežasčių, nei jie juda iš UK, o į Singapūrą ar UAE irgi juda dėl skirtingų priežasčių ir labai skirtingi milijonieriai. Iš esmės nelabai ką pasako tas grafikas.

Man rodos jei tavo turto nepasaugo esama santvarka ir to jo turi, tai jau labai nebloga priežastis.

[John]

Tai kaip iš kokio kampo, jei koks Nausėda tampa autoritaru, tai jam gerai galbūt, bo jei nepasodinti ir nesusitarė su Nausėda turėdami mln gali sugalvoti, kad atsibodo tie blizguciai, Ferariai ir jachtos reikia siekti valdžios nes tai yra iš tikro kažko verta, kai turi per daug pinigų.

Mano klausimas buvo retorinis. Šiaip, pointas, kurį bandau pasakyti, tai kad šitie skaičiai, į kur ir iš kur migruoja "milijonieriai", nelabai ką sako, nes reikalinga žinoti specifinį kontekstą. Milijonieriai iš Kinijos juda dėl gana skirtingų priežasčių, nei jie juda iš UK, o į Singapūrą ar UAE irgi juda dėl skirtingų priežasčių ir labai skirtingi milijonieriai. Iš esmės nelabai ką pasako tas grafikas.

[Dundorfas]

Tai jei koks Germanas ar kokia Navickienė su vyru būtų pabėgę į UAE, būtų gerai?

Tai kaip iš kokio kampo, jei koks Nausėda tampa autoritaru, tai jam gerai galbūt, bo jei nepasodinti ir nesusitarė su Nausėda turėdami mln gali sugalvoti, kad atsibodo tie blizguciai, Ferariai ir jachtos reikia siekti valdžios nes tai yra iš tikro kažko verta, kai turi per daug pinigų.

[mantasm]

Apie konkrečius atvejus kalbėti negaliu ir nelabai suprantu kokia logika, bet faktas toks, kad koks Sinpagūras dėl to ir klesti, nes prasigyvenę nestabilių ir nesaugių aplinkinių Azijos šalių gyventojai į jį imigruoja. Čia sakyti, kad tarp tūkstančių imigrantų pasitaiko keli sukčiai reiškia Singapūrui blogai, kad milijonieriai atvažiuoja, tai čia toks truputį wtf.

Singapūro klestėjimo šaknys truputi kitos. Pavienis perbėgęs milijonierius tėra pasekmė.

[John]

Apie konkrečius atvejus kalbėti negaliu ir nelabai suprantu kokia logika, bet faktas toks, kad koks Sinpagūras dėl to ir klesti, nes prasigyvenę nestabilių ir nesaugių aplinkinių Azijos šalių gyventojai į jį imigruoja. Čia sakyti, kad tarp tūkstančių imigrantų pasitaiko keli sukčiai reiškia Singapūrui blogai, kad milijonieriai atvažiuoja, tai čia toks truputį wtf.

Ne apie Singapūrą, apie UAE kalbu. Ten tikrai "ne keli" sukčiai "imigruoja", o matyt, kad labai daug sukčių, pradedant su Žiemeliu susijusiais neaiškiais veikėjais, baigiant Germanais. Tiesiog nereiktų tokių raw skaičių pateikinėti kaip kažkokio universalaus trendo.
O su Singapūru taip, ten jie turi veikiančius saugiklius ir realią finansų kilmės kontrolę ir bet kas ten tikrai neprasmunka. Dar įdomu, kokie gi ten "milijonieriai" bėga iš UK? Ar tik ne tie patys sankcionuojami oligarchai ar panaši chebra, kuriai paskutiniu metu pasidarė "patogiau" savo banditskus bizniukus sukti iš UAE.

[Lettered]

Tai jei koks Germanas ar kokia Navickienė su vyru būtų pabėgę į UAE, būtų gerai?

Apie konkrečius atvejus kalbėti negaliu ir nelabai suprantu kokia logika, bet faktas toks, kad koks Sinpagūras dėl to ir klesti, nes prasigyvenę nestabilių ir nesaugių aplinkinių Azijos šalių gyventojai į jį imigruoja. Čia sakyti, kad tarp tūkstančių imigrantų pasitaiko keli sukčiai reiškia Singapūrui blogai, kad milijonieriai atvažiuoja, tai čia toks truputį wtf.

[John]

Tai šaliai, kurią palieka beabejo blogai, nes nuteka kapitalas ir žmogiškasis potencialas, o toms į kurias atvyksta aišku, kad gerai.

Tai jei koks Germanas ar kokia Navickienė su vyru būtų pabėgę į UAE, būtų gerai?

[Lettered]

O tai čia gerai ar blogai, kai milijonieriai, pavyzdžiui, iš Lietuvos, bėga (nu ar bent jau bando bėgti, jei jų nesulaiko FNTT), pavyzdžiui, į UAE?

Tai šaliai, kurią palieka beabejo blogai, nes nuteka kapitalas ir žmogiškasis potencialas, o toms į kurias atvyksta aišku, kad gerai.

[John]

O tai čia gerai ar blogai, kai milijonieriai, pavyzdžiui, iš Lietuvos, bėga (nu ar bent jau bando bėgti, jei jų nesulaiko FNTT), pavyzdžiui, į UAE?

[Dundorfas]

Šiaip ir dabar Kinija yra pirma pasaulyje šalis pagal tai, kiek turtingų žmonių ją palieka, tai Xi manau bus atsargus ir tikrai nedarys nesąmoningų "pergalingų karų".

Tai CCP požiūriu gerai, kad potencialūs neramumu sukėlėjai, konkurentai palieka, kažkas panašiai kaip RU, ne paprasti žmonės tampa turtingi ty su ambicijomis galbūt gabus veiklūs, su ryšiais ir pinigais ty kontrelitai

[Lettered]

Tai Martinas ir sako kad viso labo Si turi apsiversti kūlversčias ir įjungti pasiūlą Kinijoje, ty iškelti žmones prieš partiją, nes jei žmonės turtingės užsimanys tų demokatijų, kad partija būtų ne 1 ir tt.
IMHO labai sunki dilema SI, čia kaip tai lapiai kuri verkė staugė, bet toliau valgė kaktusus. Gali Si nuspresti, kad senas geras pergalingas karas išspres čia tų daug dilemų.
Kariauji, ekonomika sukasi, viskas kas pagaminta eina į /dev/null, nereikia nė tų rinkų svetimų kaprizingų su tarifais, nei savų balvonų lepinti ir dar gali laimėti ir rinkas naujas (tada jie valgys kaktusus) ir savą liaudį kūdai laikyti.

Šiaip ir dabar Kinija yra pirma pasaulyje šalis pagal tai, kiek turtingų žmonių ją palieka, tai Xi manau bus atsargus ir tikrai nedarys nesąmoningų "pergalingų karų".

[Dundorfas]

O norintiems šiek tiek labiau pasigilinti, nuoroda į Financial Times senbuvio Martino Wolfo straipsnį “China’s economic ills are serious but not incurable”. Kaip matote, ne visi šaukia, jog Kinija tuoj tuoj sužlugs.

Tai Martinas ir sako kad viso labo Si turi apsiversti kūlversčias ir įjungti pasiūlą Kinijoje, ty iškelti žmones prieš partiją, nes jei žmonės turtingės užsimanys tų demokatijų, kad partija būtų ne 1 ir tt.
IMHO labai sunki dilema SI, čia kaip tai lapiai kuri verkė staugė, bet toliau valgė kaktusus. Gali Si nuspresti, kad senas geras pergalingas karas išspres čia tų daug dilemų.
Kariauji, ekonomika sukasi, viskas kas pagaminta eina į /dev/null, nereikia nė tų rinkų svetimų kaprizingų su tarifais, nei savų balvonų lepinti ir dar gali laimėti ir rinkas naujas (tada jie valgys kaktusus) ir savą liaudį kūdai laikyti.

China needs higher consumption. But that reality creates a challenge to Chinese leaders. They seem to feel that investment and production are virtuous, while consumption and income redistribution are frivolous. Yet, as Adam Smith wrote, “consumption is the sole end and purpose of all production”. Xi Jinping needs to embrace this truth.

[taspac]

Sveiki ir labadieną, persiprašau už vėlavimą, baisus biziakas, rinkimai veja rinkimus. Laimei, šią savaitę dar ne pas mus, taigi jei staiga išsigandote, kad pražiopsojote - atsipalaiduokit, bus dar šansas atiduoti tą balsą už Nemuno Dešros kandidatą, ramiai miegokite toliau. Na, o visiems kitiems ilgokoka rubrika “toli toli, už jūrių marių” šalia pirmadienio priešpiečių ar tai pietų.
___
Darbinė Anglija

Naujai išrinkta Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybė uždegė padėkos žvakelę Šv. Toniui Bleirui, atėmė iš pensininkų šildymo lengvatas, visiems kitiems pažadėjo padidinti mokesčius, dar kartą perskaičiavo šaibas, pažiūrėjo į draugų sąrašą ir liūdnai palingavo galvą. Šaibų kaip trūko, tai trūksta, EU unfriendino, JAVai unfollowin’o… Beliko ieškoti šaibų ir draugų ten, kur nepasidėjo. Prieš pusmetį užplanuotas Taivano vizitas į UKus buvo paprašytas prilaikyti arklius, o užsienio reikalų sekretorius David Lammy nukurnėjo į Beidžiną pabazarint su PRC kolega. Pokalbis gavosi turiningas, Lammy oficialiai padėjo skersą, persiprašau, “šiek tiek atsitraukė” nuo uigurų klausimo (kurį leiboristai macniai skalambijo iki pat rinkimų), pasidžiaugė gerais rezultatais jau tuoj 30 metų, kaip nebritiškame Honkonge. Tiesa, anot UKų presrelyzo, paniukino Kiniją ir netgi nu-nu-nu! parodė dėl paramos Rusijai. PRC presrelyzas išsivartė sakiniu “aptarė tarptautinius santykius pasaulyje ir abipusiai pasižadėjo siekti visuotinės taikos”.
Taika, žinoma, gerai.
___
Lyderis

Gerb.drg. gensekas Vinipuchovičius (rubrikos naujokams - Ši Dzinpinas) atseit pasidavė vis garsėjantiems klyksmams “gelbėkit ekonomiką!!1!” ir galų gale darys kažką į tą pusę. Bent jau taip atraportavo asmenys artimi imperatoriui (čia aliuzija į literatūrinį kūrinį, jeigu ką). Tie patys asmenys patikino, kad Vinipuchovičius buvo ir yra bb dėjęs ant ekonomikos rodiklių bei liaudies gerovės visuose parametruose, išskyrus šiuos (svarbos tvarka):

1. Kinija turi tapti tarptautine ekonomine ir technologine super-jėga.
2. Partijos (partijai?) duotas pažadas “penki procentai į pliusą per metus” turi būti išlaikytas.
3. Pažado “mažinti socialinę-turtinę atskirtį” vykdymas turi matytis.

Ir nei vienas iš šių punktų negali pažeisti principo “viskas - partijai, viskas - dėl partijos”.

Konkretūs veiksmai, be abejo, vis dar lieka labai nekonkretūs, bet jau paėjo gandas, kad “stimulai bus ne maži”. Kiek tame yra teisybės, o kiek - bandymų sustabdyti vėl krentančius akcijų rodiklius sunku pasakyti, bet penktadienį biržos pirmą kartą per savaitę užsidarė su nedideliu išėjimu į pliusą. Žinoma, norint ką nors nuveikti, reikia turėti šaibų, o kaip jau minėjau praeitą savaitę, regioniniai biudžetai šiemet plano nedarenka labai smarkiai. Šią savaitę finminas raportavo, jog valstybinis biudžetas taip pat neprisiveja numatytų skaičių, tiesa, kiek mažiau, “tik” 2,5%. Ir čia vėl trenkiamės į tą pačią sieną, kurią CCP jau du metai bando pramušti savo kolektyvine kakta:

• subsidijos keliems industrijos sektoriams de facto ištraukia pinigus iš biudžeto ir, atitinkamai, kitų sektorių, taip mažindamos tų sektorių pajamas;
• mažėjant verslo pajamoms ir pelnui, verslas neturi ką investuoti į plėtrą, plius mažina atlyginimus;
• mažėjant atlyginimams gyventojai mažiau perka kasdieninių prekių ir praranda pasitikėjimą rytojumi, tad ima mažiau paskolų automobilių, butų ir pan pirkimui;
• mažėjant vidiniam vartojimui verslai kiekvienas individualiai agresyviai veržiasi į eksporto rinkas (pamenat skandalus dėl daugiau kaip dvigubai atpigusio Kinijos plieno?), tuo sukeldami pasipriešinimą ir muitus.
• didėjant muitams reikia dar labiau mažinti eksporto kainą…. Ir turime tą pačią situaciją, kokią JAVai turėjo 1930-ais - Didžiąją Depresiją. Tik padaugintą iš dvylikos, nes JAVai tuo metu turėjo tik apgailėtinus šimtą dvimdu liamus gyventojų.

Žinoma, čia viskas labai supaprastinta, problema turi dar bent kelis kitus svarbius pjūvius, bet pasilikime ties šiuo. Akivaizdus būdas sustabdyti šitą Samsaros ratą - padidinti gyventojų pajamas, bet jau dabar akivaizdu, kad partija tokių nesamonių nedarys, nes tai iš karto pažeistų principą “viskas dėl partijos”. Mat didėjant pajamoms gyventojai pradžioje pradeda pakankamai valgyti, tada atsipalaiduoja, o paskui - Mao apsaugok! - išvis tampa vidutiniu sluoksniu ir pradeda reikalauti demokratijų ar dar kokio bybio. Ir jeigu kas nors labai norite ginčytis, jog yra jau dabar tas vidurinis sluoksnis Kinijoje, tai eikite ir pasigūglinkite pirmai pradžiai, kokia yra namų ūkių pajamų mediana (mažiau, kaip 4600 dolcų per metus, Lietuvoje maždaug 3 kartus didesnė). Tada pasidomėkite, kodėl miestuose teritorijos skirstomos “outer city, middle city, inner city” (neprimena antiutopijų? Ne? Na tai ir neskaitykit fantastikos, ramiau gyvensit.).

O bet tačiau, “mažinti socialinę atskirtį” reikia, o dar labiau reikia šaibų, taigi metas papurtyti auksines aveles. Vėl gi, jau pasakojau ir apie daugmaž legalius mokesčių tikrinimus už paskutinius aštuonis metus (pagal principą “visi sukčiauja, tik ne visi dar pagauti”), ir visai nelegalius vadovų ir savininkų sulaikymus ir įkalinimus, iki tie “mokesčiai” sumokami. Dabar paėjo į trasą jau gal dvim metų galiojantis, bet iki šiol netaikytas “užsienio pajamų mokestis”. Savo esme tai yra visai normalus įstatymas: suinvestavai pėvėzė į kokį nors amerikonišką indeksą, ar tai kartelį sėkmingai parėmei, gavai pliuso - susimokėk mokesčius. Bajeris tame, kad pagrindiniai tų mokesčių mokėtojai bus net ne tiek verslininkai, bet labiau partijos turtingieji, ir, svarbiausia, kiekvienas iš jų investavo užsienyje tam, kad išvežti pinigus už lipnių partijos pirštų radiuso. Kaip suskaičiuos ir surinks? Ant pirštų, brangieji, ant pirštų. Paskaičiuos, padėlios ir pasakys, kad reikia, gerbiamasai, susimokėti kem, pem ar šem limijonų trilijardų. Ir mokės verslininkai, mokės ir partiečiai. Nes kitaip patys liks be pirštų.

O norintiems šiek tiek labiau pasigilinti, nuoroda į Financial Times senbuvio Martino Wolfo straipsnį “China’s economic ills are serious but not incurable”. Kaip matote, ne visi šaukia, jog Kinija tuoj tuoj sužlugs.
___
Prakeikti pakiai

PRC premjeras iškeliavo į kaimyninį Pakistaną svarbaus vizito. Ta proga Islamabade visus respektabilius musulmonus išleido trijų dienų atostogų, o kariuomenė ir policija išvaikė ubagus, žioplinėtojus ir šiaip lodarius. Visa tai ne tiek dėl išvaizdos palaikymo, kiek dėl realių saugumo rizikų - paskutiniu metu kinams Pakistane pradėjo nu visai ne saldu darytis.

Kaip žinia, Pakistane visom keturiom bujoja Kinijos investicijos ir paskolos. Ir jos nėra apsunkintos visokiom nesamonėm, tipo žmogaus teisės ar tai kažkokios demokratijos ir dar skaidrumai, kas visuomet nuodija supuvusių Vakarų skolinamus pinigus. Tačiau tos puslaukinės pakių gentys savo tamsume niekaip nesupranta šio esminio skirtumo irgi Kinijos atnešamo civilizacijos džiaugsmo, ir vis garsiau uždavinėja klausimus, nu pavyzdžiui “kodėl valstybės skola netikėtai katastrofiškai išaugo”, arba “kodėl visus darbus atlieka tik importiniai kinų darbininkai, ir visos paskolintos šaibos išvažiuoja atgal į Kiniją”? Šaitanas nematė tų klausimų, jeigu ne karštakraujų kalniečių įprotis juos uždavinėti kinų darbininkų minioje, apsirengus madingą suicidinę liemenę su pilnomis kišenėmis greičiausiai toje pat Kinijoje pagaminto ir be problemų išeksportuoto ketvirto kompozito.
Kinų darbininkai tokio otkutiūro visiškai nesupranta, ir vis garsiau reikalauja, jog “Kinijos pajėgos užtikrintų saugumą”. Kaip manot, Kinija lips ant to grėblio?
___
Intelio bėdos

CSAC (Cyber Security Association of China), valstybinis organas su dideliais įgaliojimais, trečiadienį apkaltino Intelį palikus backdoor mechanizmą, kuriuo gali naudotis JAVų NSA (National Security Agency, toks kaip ir amerikoniškas KGB). Šalia tokios sodomijos nuskambėjo kaltinimai ir kitom gomorijom: girdi apsirijėliai iš Intelio ne tik prikabliavo tiesiog neįtikėtinus pelnus Kinijoje, bet tuo pačiu vis bando sulysti imperialistinėn JAVų šiknon, va papyzdžiui agresyviai reikalaudami iš visų tiekėjų užtikrinimo, jog pastarieji neisnaudoja nei darbu, nei materijolais iš darbo bei poilsio stovyklomis nusėto Sindziango regiono! O savo finansinėje ataskaitoje šalia Kinijos, JAVų ir kitų šalių atskirai įsirašė Taivano PROVINCIJĄ!! Taip pat nustojo pardavinėti produkciją mūsų mylimiems Chuivėjui ir ZTE, ot!

Nepaisant pareiškimo groteskiškumo, Bilas Bišopas, Kinijos reikalų analitikas-veteranas, įvardino užsipuolimą kaip “lūdnas žinias Inteliui”, su kuo sunku būtų ginčytis. Anot Bilo, tai greičiausiai yra labai atviras perspėjimas Inteliui ir kitiems čipų gamintojams, kad pastarieji dar aktyviau lobintų prieš artėjantį JAVų valstybinių apribojimų sugriežtinimą.
___
Pandamonijumas

Netrukus po Australijos ir prakeikti amerikosai gavo porelę pandų. Šį kartą už kuklius 1,2 liamo per metus du gražoliai pamuštomis akimis Robertas ir Žizelė (vardai išgalvoti, idant nepažeisčiau pandų duomenų įstatymo) pagyvens dešimtmetį Smitsonian instituto zoosode, kimš importinį bambuką už abiejų žandų ir, tikimasi, mėgausis turiningu seksualiniu gyvenimu. Babkės už Roberto ir Žizelės nuomą keliaus “natūralių pandų buveinių išsaugojimui”, o šou žvaigždės gal net kažkada bus paleistos į laisvę. Gal.

Visą balių sugadino New York Times tyrimas, iškrapštęs dešimt štukų puslapių to paties Smitsoniano dokumentų, plius krūvą vidosikų, kurie turi gerokai skeptiškesnį požiūrį į visą šį balaganą. Anot dokumentų, Kinijos valdžia ir amerikoniški zoosodai ne tik ružavus akinius uždeda, bet dar ir lūpytes padažo, nors iš tiesų labiausiai yra suinteresuotas lankytojų pritraukimu ir visokių pandos pavidalo šūdukų pardavimais. O džiaugsmingi trimitavimai, kaipgi pandų populiacija nuo tokių programų didėja, remiasi vieninteliu Kinijos atliktu skaičiavimu 2013 metais, kurio rezultatais už uždarų durų netiki net didžiausi pandofilai. Tautai pašiurpinti dar buvo išviešinti ir vaizdai, kokias traumas patiria įvairūs nelaisvėje laikomi robertai ir žizelės, siekiant paskatinti produktyvų seksą.

[liutass]

Taiwan soon?

Embedded Tweet

[Dundorfas]

'Įdomu ar PU nekartoja Chrusčiovo klaidų santykiuose su KInija. TY "neišlaiko veido", ten Mao galiausiai pasiūlė Chrusčiovui pratęsti derybas baseine (ty face palmas) na ten prieš paskelbimus, kad TSRS iškrypo iš komunizmo kelio kuriuo vedė didis vadas Stalinas.
Putinas ilgai kaulino iš SI antro dujotiekio į KIniją ką į buvo atsakoma jei pastatysite už savo pinigus, tai gal mes ir naudosime.
2024 geguže, vizito Pekine metu PU tvirtino, kad visa jo šeima mokosi kiniečių kalbos į ką SI neatsakė kad jo visa šeima mokosi rusų kalbos. Prieš tai Tuvoje tvirtino kad jo vaikai mokosi kiniečių kalbos.
Dargi PU susitikime su SI teigė, kad jie su SI yra artimi kaip broliai ir Kinijos ekonomika vystosi sėkmingai dideliais tempais, į ką SI atsakė jie yra geri draugai ir kaimynai (ir Kinijos ekonomika krizėje).
TY po PU vėl gali būti posūkis, nes RU elitai kurie nori būti lygus su visais pasaulio didžiaisiais staiga pasijaučia, kad jie Kinijos patarnautojai, bei JAV mielu noru palaikys tokį posūkį (o rusams reikės kažkaip gerinti santykius su vakarais).
TY RU ir CH buvo geri draugai, bet po to sugebėjo ir pakariauti dėl Damansko salos. Na sakykime RU elituose čia bus įtampos, kuriuos gali norėti eskaluoti suinteresuotos šalys į vieną ar kita pusę.