Kinijos santvarka ir ekonomika

[Sula]

Atsiprašau labai jei ižeidžiau jus, neteisingai žodį parašydamas, bandžiau pritraukti prie liaudės supratimo arčiau, jo dar ir clikcbaitinimas. Teisingiau būtų, kad Kubilius darė ne devavacija, o išlaidų karpymą ty atvirkštinis procesas, bet liaudžiai vienodai skauda ir matosi labiau ką mušti reikia. Jei lėtai devalvuoji, gali sakyti čia infliacija, rinka čia viska daro mes ne prie ko.

Jei jau lyginti Lietuvą, tai Kubyyliaus devavacija (geras terminas ) yra iš esmės atvirkštinis devalvacijai veiksmas.
Vat 2020 m. "kovidinė" devalvalcija tikrai buvo milžiniška ir dalinai tęsiasi iki šiol. Ir pajautėm visi savo kailiu.

[Dundorfas]

Kubyyyylius sukėlė 2008 metų pasaulinę krizę dar net netapęs PM.
Dzievuliau, iš kur tiek tundrų išlenda. Kai dabariniai lyderšypų lochai pragers gautus iš 2 PF pinigus konservatoriai vėl bus kalti.

Atsiprašau labai jei ižeidžiau jus, neteisingai žodį parašydamas, bandžiau pritraukti prie liaudės supratimo arčiau, jo dar ir clikcbaitinimas. Teisingiau būtų, kad Kubilius darė ne devavacija, o išlaidų karpymą ty atvirkštinis procesas, bet liaudžiai vienodai skauda ir matosi labiau ką mušti reikia. Jei lėtai devalvuoji, gali sakyti čia infliacija, rinka čia viska daro mes ne prie ko.

[Arunasx]

TY dabar KInija daro ir darys lėta Kubiliaus devavaciją(LT šiltu žodžiu prisimenamas iki šiol).

Kubyyyylius sukėlė 2008 metų pasaulinę krizę dar net netapęs PM.
Dzievuliau, iš kur tiek tundrų išlenda. Kai dabariniai lyderšypų lochai pragers gautus iš 2 PF pinigus konservatoriai vėl bus kalti.

[Dundorfas]

Man irgi įdomu, todėl paklausiau ChatGPT. Visgi manau kad situacija nėra labai panaši š 1930.


1930-ųjų Didžiosios depresijos (Great Depression) devalvacijos ciklas turėjo gana aiškius ir pasikartojančius požymius, kurie šiandien dažnai analizuojami kaip klasikinis defliacijos → devalvacijos → prekybos karo scenarijus.

Žemiau – struktūruotas paaiškinimas.

---

1. Pradinė defliacija (1929–1931)

Požymiai:

• ???? Akcijų rinkos griūtis (1929 m. spalio krachas)
• ???? Kainų kritimas (defliacija) – JAV kainos krito ~25 %
• ???? Masiniai bankų bankrotai
• ???? Kreditų trūkumas, pinigų pasiūlos susitraukimas
• ???? Spartus nedarbo augimas (JAV iki ~25 %)

Esminė problema:


Valstybės buvo pririštos prie aukso standarto, todėl:

• negalėjo laisvai spausdinti pinigų,
• negalėjo devalvuoti valiutos.

---

2. Auksinio standarto lūžis ir pirmosios devalvacijos (1931–1933)

Pagrindiniai įvykiai:

• ???????? 1931 m. – Jungtinė Karalystė palieka aukso standartą
• Valiuta staigiai devalvuojama (~25–30 %)
• Eksportas tampa konkurencingesnis
• Ekonomika pradeda atsigauti greičiau nei „aukso šalyse“

Požymiai:

• Šalys, palikusios auksą, atsigauna greičiau
• Šalys, likusios prie aukso, patiria gilesnę depresiją

---

3. Konkurencinių devalvacijų („beggar-thy-neighbor“) ciklas

Kas tai?


Valstybės pradėjo sąmoningai silpninti savo valiutas, kad:

• padidintų eksportą,
• perkeltų krizės naštą kaimynams.

Požymiai:

• ???? Grandininės devalvacijos
• ???? Tarptautinės prekybos susitraukimas (~-66 % 1929–1934)
• ???? Valiutų karai
• ???? Protekcionizmas (muitai, kvotos)

---

4. JAV devalvacija – sistemos lūžio taškas (1933–1934)

Veiksmai:

• ???????? 1933 m. Roosevelt nutraukia dolerio konvertavimą į auksą
• 1934 m. doleris devalvuojamas ~41 % aukso atžvilgiu
• Aukso kaina pakeliama nuo $20.67 iki $35 už unciją

Pasekmės:

• Staigus pinigų pasiūlos augimas
• Defliacija baigiasi
• Prasideda ekonomikos atsigavimas

---

5. Kodėl devalvacija suveikė?

Mechanizmai:

• ???? Eksportas tampa pigesnis
• ???? Padidėja nominalios pajamos
• ???? Lūkesčiai keičiasi (žmonės pradeda leisti pinigus)
• ???? Atgaivinama pramonė

Bet:

• Pasauliniu mastu tai buvo nulinės sumos žaidimas
• Vienų laimėjimas = kitų pralaimėjimas

---

6. Tipiniai 1930-ųjų devalvacijos ciklo požymiai (santrauka)


✅ Gili defliacija
✅ Fiksuoto valiutos kurso režimo krizė
✅ Auksinio standarto atsisakymas
✅ Staigios valiutų devalvacijos
✅ Prekybos karai ir muitai
✅ Tarptautinės prekybos žlugimas
✅ Laimėtojai – šalys, kurios devalvavo anksčiausiai

---

7. Kodėl tai aktualu šiandien?


Ekonomistai lygina 1930-uosius su:

• ???? didelėmis skolomis
• ???? centrinių bankų spaudimu
• ???? geopolitiniais blokais
• ???? valiutų konkurencija

Skirtumas:

Šiandien nėra aukso standarto, bet yra finansinių aktyvų burbulai ir skolos.

---

Apie Kiniją:

???? Kinija šiuo metu yra „devalvacijos rizikos zonoje“, bet:

• greičiausiai rinksis lėtą, kontroliuojamą nuvertėjimą, ne šoką
• tikėtina 5–15 % per kelerius metus, ne 1930-ųjų stiliaus griūtis
• devalvacija bus derinama su kapitalo kontrole ir fiskaliniais paketais

Tai kapitalo kontrolė pas juos yra seniai dabar dar griežtino rods 50k iki 10k ar dar mažiau jei nori į užusienį siųsti turi anstpaudą gauti ir ten metinai yra maks ir tt.
Bet esmė Kinijos eksporto rinkos gali neatlaikyti tokio, nes dabar tos pigios prekės eina į užusienio rinkas dempinginimėmis kainomis žlugdydomos visą pramnonė tiek globaliuose pietuose tiek vakaruose, kas pasirodo yra net nesaugu, ty jei vėliau teks kariauti reikia turėti pramonę, nes gali perorientuoti pvz gaminti dronus, sviedinius ar šarvuočius, neskaitant ekonominių niuansų.
TY dabar KInija daro ir darys lėta Kubiliaus devavaciją(LT šiltu žodžiu prisimenamas iki šiol). Kelerius metus ar daugiau, po to dasidės jau demografija dar ir išorinės rinkos gali pradėti lenktis, nes dabar visiems tas patinka "America first" ar "Mozabique first" ir tt Ty globalizacija dalinai vyniojasi jau dabar. Na o liaudžiai KInijos tai jau dabar patinka ir dar labiau patiks, vienas žiauriausių dalykų yra tikėti ir matyti kad ateityje bus tik blogiau, bent dabar ten tokios nuotaikos ir nebais matosi perspektyvų ... nebent vartojimo skatinimas ... ar koks pergalingas kariukas pvz.

[gerietis]

Tiesiog įdomumo dėlei kur aprašomi tie 1930 "Great depresion" devalvacijos ciklo požymiai?

Man irgi įdomu, todėl paklausiau ChatGPT. Visgi manau kad situacija nėra labai panaši š 1930.


1930-ųjų Didžiosios depresijos (Great Depression) devalvacijos ciklas turėjo gana aiškius ir pasikartojančius požymius, kurie šiandien dažnai analizuojami kaip klasikinis defliacijos → devalvacijos → prekybos karo scenarijus.

Žemiau – struktūruotas paaiškinimas.

---

1. Pradinė defliacija (1929–1931)

Požymiai:

• ???? Akcijų rinkos griūtis (1929 m. spalio krachas)
• ???? Kainų kritimas (defliacija) – JAV kainos krito ~25 %
• ???? Masiniai bankų bankrotai
• ???? Kreditų trūkumas, pinigų pasiūlos susitraukimas
• ???? Spartus nedarbo augimas (JAV iki ~25 %)

Esminė problema:


Valstybės buvo pririštos prie aukso standarto, todėl:

• negalėjo laisvai spausdinti pinigų,
• negalėjo devalvuoti valiutos.

---

2. Auksinio standarto lūžis ir pirmosios devalvacijos (1931–1933)

Pagrindiniai įvykiai:

• ???????? 1931 m. – Jungtinė Karalystė palieka aukso standartą
• Valiuta staigiai devalvuojama (~25–30 %)
• Eksportas tampa konkurencingesnis
• Ekonomika pradeda atsigauti greičiau nei „aukso šalyse“

Požymiai:

• Šalys, palikusios auksą, atsigauna greičiau
• Šalys, likusios prie aukso, patiria gilesnę depresiją

---

3. Konkurencinių devalvacijų („beggar-thy-neighbor“) ciklas

Kas tai?


Valstybės pradėjo sąmoningai silpninti savo valiutas, kad:

• padidintų eksportą,
• perkeltų krizės naštą kaimynams.

Požymiai:

• ???? Grandininės devalvacijos
• ???? Tarptautinės prekybos susitraukimas (~-66 % 1929–1934)
• ???? Valiutų karai
• ???? Protekcionizmas (muitai, kvotos)

---

4. JAV devalvacija – sistemos lūžio taškas (1933–1934)

Veiksmai:

• ???????? 1933 m. Roosevelt nutraukia dolerio konvertavimą į auksą
• 1934 m. doleris devalvuojamas ~41 % aukso atžvilgiu
• Aukso kaina pakeliama nuo $20.67 iki $35 už unciją

Pasekmės:

• Staigus pinigų pasiūlos augimas
• Defliacija baigiasi
• Prasideda ekonomikos atsigavimas

---

5. Kodėl devalvacija suveikė?

Mechanizmai:

• ???? Eksportas tampa pigesnis
• ???? Padidėja nominalios pajamos
• ???? Lūkesčiai keičiasi (žmonės pradeda leisti pinigus)
• ???? Atgaivinama pramonė

Bet:

• Pasauliniu mastu tai buvo nulinės sumos žaidimas
• Vienų laimėjimas = kitų pralaimėjimas

---

6. Tipiniai 1930-ųjų devalvacijos ciklo požymiai (santrauka)


✅ Gili defliacija
✅ Fiksuoto valiutos kurso režimo krizė
✅ Auksinio standarto atsisakymas
✅ Staigios valiutų devalvacijos
✅ Prekybos karai ir muitai
✅ Tarptautinės prekybos žlugimas
✅ Laimėtojai – šalys, kurios devalvavo anksčiausiai

---

7. Kodėl tai aktualu šiandien?


Ekonomistai lygina 1930-uosius su:

• ???? didelėmis skolomis
• ???? centrinių bankų spaudimu
• ???? geopolitiniais blokais
• ???? valiutų konkurencija

Skirtumas:

Šiandien nėra aukso standarto, bet yra finansinių aktyvų burbulai ir skolos.

---

Apie Kiniją:

???? Kinija šiuo metu yra „devalvacijos rizikos zonoje“, bet:

• greičiausiai rinksis lėtą, kontroliuojamą nuvertėjimą, ne šoką
• tikėtina 5–15 % per kelerius metus, ne 1930-ųjų stiliaus griūtis
• devalvacija bus derinama su kapitalo kontrole ir fiskaliniais paketais

[Arunasx]

Tiesiog įdomumo dėlei kur aprašomi tie 1930 "Great depresion" devalvacijos ciklo požymiai?

[Dundorfas]

Kad Kinijos BVP šiemet auga 4,8%, tai krizės nelabai matosi prie tokio didelio augimo, labiau reiktų nerimauti dėl Vokietijos ekonomikos stagnacijos, nes jos ekonomikos pagrindas irgi eksportas.

Auga, bet liaudės lūkesčiai kuo toliau tuo labiau pesimistiški. Ir statistika Kinijoje paišoma pagal partijos pageidavimus. Didžioji dalis santaupų sukišta į NT, kurio dalis nepastatyta (ty tu savo šimos visas gyvenimo santaupas ikišai ir dar iš giminės pasiskolinai) arba smuna ir ryšikiai neikada nebeliks kai kuriais atvejais smunka iki dugno, (jei kišo į kokius provincijos miestus ar mirusius miestus. Ir šiap pakolkas Kinijos ekonomikoje yra požymių į 1930 "Great depresion" devalvacijos ciklą visų vakarų ekonomistų baubą.

[Dundorfas]

Ant milijardierių vidinis vartojimas neišvažiuos. Daug didesnė bėda demografija, miestų gyventojų laiko neturėjimas vartoti su visokiais 996 ir kaimų biednumas.

Ne tik laiko ir pinigu bet ir darbų kurie nepaklieka varguoliais visą gyvenimą. Milijonieriai kurie verslus arba Kinijoje arba nebūtinai Kinijoje ir tiesiog šakos ekonomikos kurios nėra vystomos (darbo vietos, pasiturinčių skaičius), bei visi kas turi pingų bando evakuoti juos iš Kinijos, kaip ir patys evakuotis.
Nes Kinijoje pinigai, ne jų o partijos. Ty kaip vadinasi kapitalo bėgimas. Yra spėjimų, kad kai SI pasitrauks didžiausia problema bus stabilizuoti sistemą, nes gali ten šimtai miljardų išplaukti per kelias savaites iš Kinijos, kas reikštų momentnį ekonominį kolapsą. TY dabar kiekvienas kerkas žino kad jei praleis ten 10 mln, po savaitės - dviejų prisės, bet jei chaosas ateis miljardierius sakys užsimerki iš šitie milijonai ar milijardai išplaukia, daug tokių ateis.

[Lettered]

Ekonomika lenkiasi Kinijos, augantys eksportas to požymis, nes viduje defliacinė spiralė isibėgėja (a la JAV/Vakarai 1930) ir kai šalies viduje blogai režimui reikia kokio pergalingo karo.

Kad Kinijos BVP šiemet auga 4,8%, tai krizės nelabai matosi prie tokio didelio augimo, labiau reiktų nerimauti dėl Vokietijos ekonomikos stagnacijos, nes jos ekonomikos pagrindas irgi eksportas.

[mantasm]

Nepavyko dėl konkrečių Ši sprendimų kaip milijardierių išbuožinimas (nunešė kinietiškos ekonomikos useriunius sektorius, bei sunaikino pasikėjimą savo turto neliečiamumu visuose sluoksniuose), per didelis stimualiavimas preoritetinių sektorių, kaip akumuliatoriai, EV, ir tt ty "kieti gamybiniai" sektoriai su dideliu eksportiniu potencialu , ty daug firmų priskūrė kurios labai konkurencingos bet neturi kas pirktų jų prekes, todėl leižia kainas, (vartotojai laukia kol kainos dar kris, tada firma atleidžia darbuotuojus, visi isšsgande dar mažiau perka nes taupo juodai dienai ir tt).
Dar man toks įspūdis, kad nėra noro tiek Ši tiek CCP kelti labai liaudės pragyvenimo lygį, na kad nesugestų. Idialu būtų tokie sovietiniai žmonės, tik kad dirbtų, bet nesigauna iki galo subalansuoti.

Ant milijardierių vidinis vartojimas neišvažiuos. Daug didesnė bėda demografija, miestų gyventojų laiko neturėjimas vartoti su visokiais 996 ir kaimų biednumas.

[Dundorfas]

Su eksportu labiau Kinijai taip ir nepavyko įsukti vidinio vartojimo. Tai ne tiek lenkiasi, kiek nepaėjo pereit į sekančią fazę. Nebent globalių pietų augimas duos erdvės dar važiuot ant eksporto. Nors Pietūs gal net geriau nei Vakarai supranta vietinės industrializacijos reikšmę ir bando visaip išsisukt nuo kiniečių uždominavimo.

Nepavyko dėl konkrečių Ši sprendimų kaip milijardierių išbuožinimas (nunešė kinietiškos ekonomikos useriunius sektorius, bei sunaikino pasikėjimą savo turto neliečiamumu visuose sluoksniuose), per didelis stimualiavimas preoritetinių sektorių, kaip akumuliatoriai, EV, ir tt ty "kieti gamybiniai" sektoriai su dideliu eksportiniu potencialu , ty daug firmų priskūrė kurios labai konkurencingos bet neturi kas pirktų jų prekes, todėl leižia kainas, (vartotojai laukia kol kainos dar kris, tada firma atleidžia darbuotuojus, visi isšsgande dar mažiau perka nes taupo juodai dienai ir tt).
Dar man toks įspūdis, kad nėra noro tiek Ši tiek CCP kelti labai liaudės pragyvenimo lygį, na kad nesugestų. Idialu būtų tokie sovietiniai žmonės, tik kad dirbtų, bet nesigauna iki galo subalansuoti.

[mantasm]

Ekonomika lenkiasi Kinijos, augantys eksportas to požymis, nes viduje defliacinė spiralė isibėgėja (a la JAV/Vakarai 1930) ir kai šalies viduje blogai režimui reikia kokio pergalingo karo.

Su eksportu labiau Kinijai taip ir nepavyko įsukti vidinio vartojimo. Tai ne tiek lenkiasi, kiek nepaėjo pereit į sekančią fazę. Nebent globalių pietų augimas duos erdvės dar važiuot ant eksporto. Nors Pietūs gal net geriau nei Vakarai supranta vietinės industrializacijos reikšmę ir bando visaip išsisukt nuo kiniečių uždominavimo.

[mantasm]

Na santykiu 7.3x laimi Kinija kaip ir pridėtine verte:

Indija kokiais 20-30 metų vėliau pradėjo.

[Dundorfas]

Tą ir norėjau pasakyti - šiai dienai Kinijai Vakarų reikia daug mažiau nei Vakarams Kinijos. Dėl to ko vis dar Kinija negali gauti kitur - Kinija turi daug didesnį strateginį kentėjimo gylį. Bet turbūt pačios Kinijos dar ne toks didelis pasitikėjimas savo galimybėm, kad eitų į atvirą konfliktą.

Ekonomika lenkiasi Kinijos, augantys eksportas to požymis, nes viduje defliacinė spiralė isibėgėja (a la JAV/Vakarai 1930) ir kai šalies viduje blogai režimui reikia kokio pergalingo karo.

[Dundorfas]

Pritariu, kad Indija turbūt vienintelė iš rimtesnių valstybių kuri rimtai nesėdi ant Kinijos adatos. Vakarai sėdi, nes iškėlė pigią gamybą ir sunaikino savo pramoninį potencialą. Bomžpiečiai sėdi, nes dar nemoka patys nieko pasigaminti. Indija įdomus vidurinis atvejis. Šį bei tą pasigaminti moka. Bet dėl neturtingumo tiek turi pigią vietinę gamybą, tiek vietinis vartojimas ne toks didelis.

Na santykiu 7.3x laimi Kinija kaip ir pridėtine verte:




Key Export Categories (2024 Estimates)

India to China (Top Exports)	China to India (Top Exports)
Iron Ore: ~$3.6 Billion	Electrical & Electronics: ~$42.7 Billion
Petroleum Products: ~$1.3 Billion	Machinery & Boilers: ~$24.3 Billion
Organic Chemicals: ~$1.2 Billion	Organic Chemicals (APIs): ~$11.0 Billion
Marine Products (Fish/Shrimp): ~$1.1 Billion	Plastics & Articles: ~$6.5 Billion
Machinery & Boilers: ~$1.1 Billion	Iron & Steel Products: ~$4.5 Billion

[mantasm]

Nebūtų, nes Kinija tikrai išsigandusi sankcijų nekeistų savo politikos, todėl ir Trumpas greitai atšoko su savo tarifais, nes kinai neišsigando. Apskritai pažiūrėkite, jei visas pasaulis dabar laksto pas Trumpą, tai su Kinija yra atvirkščiai, Trumpas pas ją laksto, net leido galingus Nvidia čipus eksportuoti į Kiniją.

Tą ir norėjau pasakyti - šiai dienai Kinijai Vakarų reikia daug mažiau nei Vakarams Kinijos. Dėl to ko vis dar Kinija negali gauti kitur - Kinija turi daug didesnį strateginį kentėjimo gylį. Bet turbūt pačios Kinijos dar ne toks didelis pasitikėjimas savo galimybėm, kad eitų į atvirą konfliktą.

[mantasm]

Žinoma kad sėdi. Globaliuosiuose Pietuose Kinijos įtaka kur kas didesnė negu Vakaruose. Vienintelė Indija stipriai priešinasi Kinijos įtakai (ir turbūt tik dėl to, kad puikiai žino savo svorį ir supranta potencialą būti dar viena globalia jėga ateityje). Bet pasižiūrėjus Kinijos veiklą Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje, MENA, toje pačioje Rusijoje... Tai Vakarai palyginus dar labai autonomiški nuo Kinijos.

Pritariu, kad Indija turbūt vienintelė iš rimtesnių valstybių kuri rimtai nesėdi ant Kinijos adatos. Vakarai sėdi, nes iškėlė pigią gamybą ir sunaikino savo pramoninį potencialą. Bomžpiečiai sėdi, nes dar nemoka patys nieko pasigaminti. Indija įdomus vidurinis atvejis. Šį bei tą pasigaminti moka. Bet dėl neturtingumo tiek turi pigią vietinę gamybą, tiek vietinis vartojimas ne toks didelis.

[Tomizmas]

Čia jau iškyla klausimas, kas yra Vakarai.
Ir kitas - ar ant Kinijos "adatos" nesėdi apskritai visas likęs pasaulis.

Žinoma kad sėdi. Globaliuosiuose Pietuose Kinijos įtaka kur kas didesnė negu Vakaruose. Vienintelė Indija stipriai priešinasi Kinijos įtakai (ir turbūt tik dėl to, kad puikiai žino savo svorį ir supranta potencialą būti dar viena globalia jėga ateityje). Bet pasižiūrėjus Kinijos veiklą Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje, MENA, toje pačioje Rusijoje... Tai Vakarai palyginus dar labai autonomiški nuo Kinijos.

[Lettered]

Jei patys vakarai nesėdėtų ant Kinijos adatos - manau jau senai būtų įkaltos sankcijos.

Nebūtų, nes Kinija tikrai išsigandusi sankcijų nekeistų savo politikos, todėl ir Trumpas greitai atšoko su savo tarifais, nes kinai neišsigando. Apskritai pažiūrėkite, jei visas pasaulis dabar laksto pas Trumpą, tai su Kinija yra atvirkščiai, Trumpas pas ją laksto, net leido galingus Nvidia čipus eksportuoti į Kiniją.

[Sula]

Jei patys vakarai nesėdėtų ant Kinijos adatos - manau jau senai būtų įkaltos sankcijos. Tiesiog šiuo metu Vakarai ir Kinija tiek priklausomi vieni nuo kitų, kad tiesiog fiziškai neįmanoma ant smūgio atsijungti be didelių kataklizmų. Iš abiejų pusių. Dabar tik klausimas ar Kinija pirmiau sugebės pasiekti lygį, kad galėtų gyventi be Vakarų, o Vakarai be jos - ne.

Čia jau iškyla klausimas, kas yra Vakarai.
Ir kitas - ar ant Kinijos "adatos" nesėdi apskritai visas likęs pasaulis.