Kinijos santvarka ir ekonomika

[digital]

Vis dar 0 pavyzdžių tų blogų "priemonių".
Kurią valstybę per paskutinius 30 metų Kiniją nuvertė perversmu? Kurioje valstybėje ji rėmė kažkokias revoliucijas? Į kurį konfliktą Kinija siuntė ginklus ar treneriavo kokius kovotojus? Kurį nepopuliarių diktatorių Kinija remia? Į visus klausimus atsakymas yra neigiamas.

Tikrai ne. Kad tamsta nežinai nė vieno pavyzdžio, nereiškia, kad taip nėra. Buvo jau daug diskusijų panašiomis temomis, pvz., Jonelis aiškino, kad Kinija nė vienam kaimynui neturėjo teritorinių pretenzijų, kas yra visiška netiesa, nes turėjo ir dar vis turi vos ne kiekvienam (pilna info kad ir wikipedijoj).

Kinijos tikrai Putinas maldavo kad jam siųstų ginklus - to nenutiko.

Deja, bet Kinija remia rusiją tikrai daug (per daug), ir jei pačių ginklų kol kas ir netiekia, bet jau yra jų transportinių mašinų, taip pat remia staklėmis, čipais, propaganda ir t.t. Pilna info ir čia forume.

Kinija tikrai galėjo įsikišti į Mianmaro karą ir okupuoti, bet to nedarė ir nedaro. Kinija taip pat galėjo remti kažką Afganistane, nieko nerėme. Tačiau Vakarų "demokratijoms" pasirodė racionalu okupuoti šią neįdomią dykumą kitoje pasaulio pusėje. Vakarai Kinijos atžvilgiu objektyviai lygina šį ekspansionistiniai sukarinti imperialistai.

Gaila, kad kinams vis tik pavykta dalį naivių europiečių patraukti į savo pusę.

[Arunasx]

Ne koks nors The Bengal times paskelbė:
Uighurs: 'Credible case' China carrying out genocide https://www.bbc.com/news/uk-55973215
International Responses to the Uyghur Crisis https://uhrp.org/responses/

[AšNeRobotas]

Vis dar 0 pavyzdžių tų blogų "priemonių".
Kurią valstybę per paskutinius 30 metų Kiniją nuvertė perversmu? Kurioje valstybėje ji rėmė kažkokias revoliucijas? Į kurį konfliktą Kinija siuntė ginklus ar treneriavo kokius kovotojus? Kurį nepopuliarių diktatorių Kinija remia? Į visus klausimus atsakymas yra neigiamas.
Kinijos tikrai Putinas maldavo kad jam siųstų ginklus - to nenutiko. Kinija tikrai galėjo įsikišti į Mianmaro karą ir okupuoti, bet to nedarė ir nedaro. Kinija taip pat galėjo remti kažką Afganistane, nieko nerėme. Tačiau Vakarų "demokratijoms" pasirodė racionalu okupuoti šią neįdomią dykumą kitoje pasaulio pusėje.

• Sunaikintas Hong Kongo suverenitetas ir demokratija nepaisant susitarimų su Britanija.
• Grasinimas okupuoti ir sunaikinti demokratiją Taivane.
• Tam pačiam Myanmare remiama autoritarinė karinė junta.

• Koks invalidas turi būti, kad galvotum, kad Kinija neremia Rusijos. Net ir bijodama sankcijų Kinija remia rusiją kuo tik gali įskaitant ir diplomatine pagalbą ir propagandą legitimizuojant ruso-fašistinį karą. Vien dėl pagalbos rusijai Kinija prasideda prie mūsų valstybės ir regiono silpninimo.
https://www.ft.com/content/017e210b-...d-e7fa9dc72905

"There are not dual-use capabilities", Cambell said on Tuesday. "These are component pieces of a very substancial effort on the part of China to help sustain, build and diversify various elements of the Russian war machine."

Dabar vėl turbūt ištrauksi kažkokį super random straipsnį iš kokio nors "West Bengal New Times" apie mažai įrodymų ir irrevelant įvyki. Mėtai random faktus, bet nieko negali pasakyti konkretaus

Tu net nelabai supratai to linko esmės nors kodėl aš jį įdėjau bandžiau tau paaiškint kaip pirmokui.

Vakarai Kinijos atžvilgiu objektyviai lygina šį ekspansionistiniai sukarinti imperialistai.

Kaip šitą iššifruoti nežinau, bet spėjų kažkoks komunistinis mėšlinas naratyvas.

[bimbam]

Šiaip tai čia klasikinis šiaudinės baidyklės pavyzdys. Niekas nesakė, kad užmojus turėti yra blogai, bet tu esi toks diktatoriukų megėjas tai gal tau tikslas pateisina priemones.

Vis dar 0 pavyzdžių tų blogų "priemonių".
Kurią valstybę per paskutinius 30 metų Kiniją nuvertė perversmu? Kurioje valstybėje ji rėmė kažkokias revoliucijas? Į kurį konfliktą Kinija siuntė ginklus ar treneriavo kokius kovotojus? Kurį nepopuliarių diktatorių Kinija remia? Į visus klausimus atsakymas yra neigiamas.
Kinijos tikrai Putinas maldavo kad jam siųstų ginklus - to nenutiko. Kinija tikrai galėjo įsikišti į Mianmaro karą ir okupuoti, bet to nedarė ir nedaro. Kinija taip pat galėjo remti kažką Afganistane, nieko nerėme. Tačiau Vakarų "demokratijoms" pasirodė racionalu okupuoti šią neįdomią dykumą kitoje pasaulio pusėje. Vakarai Kinijos atžvilgiu objektyviai lygina šį ekspansionistiniai sukarinti imperialistai.

Dabar vėl turbūt ištrauksi kažkokį super random straipsnį iš kokio nors "West Bengal New Times" apie mažai įrodymų ir irrevelant įvyki. Mėtai random faktus, bet nieko negali pasakyti konkretaus

[Romas]

Diskusija nukrypo į kalbas apie Kiniją, Vietnamą, uigūrus ir Boliviją.

[AšNeRobotas]

Žinoma, Kinija nori dominuoti pasaulio ekonomika ir turėti įtakos. O investavimas nėra kažkokia niekšiška taktika, tai yra abipusis susitarimai, abiejiems naudingas.

Valstybės, t.y. Kinijos, kontroliuojamų įmonių investavimas gali ir dažnai yra niekšiška taktika.

Tu sakei kad Kinija kišasi į mūsų politiką, mano mintis, kad Kinija į niekieno politikas nesikiša. Tai yra pacifistinę valstybė, lyginant su ką ji galėtų daryt ir ką daro kitos valstybės, kuriuos nuolat visur kišasi, kažką finansuoja, remia revoliucijas. Lietuva gerokai labiau kišasi į kitas valstybes nei Kinija. Gabrielius yra užkariautojas, siekiantis nuversti Kiniją, o Xi Jinpingas ramus balvonas kuris net nežinojo kas ta Lietuva, tuo labiau bandytų kištis į jos politiką

Nežinau ar čia ironija ar tu retardas?

Perskaičiau ir nesupratau kuo čia susijęs perversmas su kinų investicijom

Tas šūdportalis pro-kinietiškas todėl jame yra insinuacija, kad amerika rengs coupą dėl ličio. Atseit davei pavyzdį, kad Bolivija nesvarbi, tai tiesiog pavyzdys.

[bimbam]

Kliedesiai, Kinija turi globalių užmojų ir jie įtakos siekia visokiausiais būdais ir visur, ypač per ekonomiką.

O šiaip apie Boliviją ir Kiniją
https://www.brasildefato.com.br/2024...-coup-attempts

Žinoma, Kinija nori dominuoti pasaulio ekonomika ir turėti įtakos. Juk kiekviena valstybė to nori/daro.
O beje investavimas nėra kažkokia niekšiška taktika, tai yra abipusiški susitarimai, visiems naudingi.
Tu sakei kad Kinija kišasi į mūsų politiką, mano mintis, kad Kinija į niekieno politikas nesikiša. Tai yra pacifistinę valstybė, lyginant su ką ji galėtų daryt ir ką daro kitos valstybės, kuriuos nuolat visur kišasi, kažką finansuoja, remia revoliucijas. Lietuva gerokai labiau kišasi į kitas valstybes nei Kinija. Gabrielius yra užkariautojas, siekiantis nuversti Kiniją, o Xi Jinpingas ramus balvonas kuris net nežinojo kas ta Lietuva, tuo labiau bandytų kištis į jos politiką

Perskaičiau ir nesupratau kuo čia susijęs perversmas su kinų investicijom

[luknas]

Uhano uoste.

[Arunasx]

China’s Newest Nuclear Submarine Sank, Setting Back Its Military Modernization https://www.wsj.com/world/china
WSJ: В Китае затонула новейшая атомная подлодка https://charter97.org

Весной этого года в Китае затонула новейшая атомная ударная подлодка. Инцидент, который китайские власти пытались скрыть, произошел на судостроительном заводе вблизи Уханя в конце мая или начале июня. Издание отметило, что это произошло в то время, когда Китай упорно пытается расширить свой военно-морской флот, в том числе флот атомных подлодок. Пока США не знают, перевозила ли подлодка ядерное топливо во время затопления, но эксперты за пределами американского правительства считают, что это вполне вероятно.

[taspac]

Laba diena, jei bent jau daugumai ji labą. Šiandien rubrikoje “toli toli, už jurių marių” kalbėsime apie tokius nelabuosius, kaip ekonomika, karas ir pora žmogžudysčių. Ta proga skanios, saldžios ar kitokios kavos nelinkėsiu, nes nelabai liežuvis apsiverčia.
___
Monstras

Pamenat, pasakojau apie reguliarias PRC vaikų darželių auklyčių treniruotes, kaip stabdyti įsiveržusį beprotį su peiliu rankoje? Pamenat, kaip prieš pora mėnesių čajnykų internetai liūdėjo, jog kinė savos gyvybės sąskaita sustabdė priedurnį, bandžiusį su peiliu rankose prasiveržti į japonų vaikų pilną autobusą? Liūdėjo, jeigu jau pamiršote, ne žuvusios tėvynainės, o fakto, jog priedurnis neprasiveržė. Tai štai praeitą savaitę bambukiniai internetai džiūgavo - vidutinio amžiaus atmata patykojo ir gatvėje nusmeigė mamos į mokyklą vedamą 10 metų amžiaus japoniuką. Šita klaikybė įvyko ne kokiam imperatoriaus laikus menančiame užkampyje, o Šenžene, trečiame pagal dydį megapolyje, per 200 metrų nuo specializuotos mokyklos, skirtos Japonijos diplomatų ir verslininkų vaikams, laikinai gyvenantiems Kinijoje, kur jie yra mokomi pagal Japonijos švietimo programą. PRC policija oficialiai praneša, kad “sulaikyto 44 metų amžiaus vyro motyvai nėra nustatyti, incidentas yra izoliuotas ir vargu ar pasikartos, taip pat nėra jokių priežasčių teigti, kad buvo specialiai nusitaikyta į Japonijos pilietį, tai galėjo būti bet kurios kitos šalies asmuo”. Nes labai sunku atsirinkti motyvus, kuomet ne šalia ėjusi mama kinė (berniukas buvo iš mišrios šeimos - tėvas japonas, mama etninė kinė, abu Japonijos piliečiai), o vaikas papjaunamas 93-iųjų Japonijos įsiveržimo į Mandžiūriją metinių progą, ir kaip tik kelios dienos prieš visa oficiali medija kaip pratrūkusi votis užflūdino infolauką neapykanta rytiniam kaimynui.
Japonija, žinoma, išsikvietė PRC ambasadorių, įstatė tam ambasadoriui klizmą, bet faktas išlieka faktu - valstybinės medijos pumpuojama neapykantos propaganda jau duoda “vaisių”, ir tie vaisiai ateityje noks tik dar sparčiau, o vaikas jau nebegyvas.

Teisybės dėlei būtina pasakyti, kad politizuotos atakos prieš vaikus vyksta ir JAVuose (šaudymai mokyklose), ir Norvegijoje (Breivikas ar kaip ten tas ožkapetris vadinosi), ir turbūt kitose Vakarų šalyse papuola. Kas mane ypač užpisa Kinijos atveju, tai pastovus teisuoliškas pasupūtimas, su džiaugsmu baksnojant incidentus Vakaruose ir įnirtingai slepiant savus purvus. Kas dar pamenate tuos, kurie nelikus kitų argumentų baksnodavo “o pas jus negrus muša”?
___
Spaudimas

Beidžinas panaikino muitų lengvatas 34 žemės ūkio produktams, įskaitant šviežius vaisius, daržoves ir jūrų bjaurybes, importuojamiems iš Taivano. Ne tik panaikino, bet ir labai atvirai išsakė pagrindimą: “nuo tada, kai Lai Čing-te atėjo valdžion, jis užsispyrėliškai stovėjo taip vadinamos nepriklausomybės pozoje, nuosekliai provokavo nepriklausomybės sekėjų keliamą priešiškumą ir trikdė tarpsąsiaurinį bendradarbiavimą bei kooperaciją”. Tuo pačiu PRC paskelbė sankcijas ak net devynioms JAVų įmonėms, atseit susijusiomis su ginklų pardavimu Taivanui. Analitikai nieko nelaukdami pastebėjo, kad paskutinis grąsinimas yra karštas, kaip diedo bezdalai vandenyje, nes minėtos įmonės neturi jokio turto žemyninėje Kinijoje, taip pat tiesiogiai neperka jokių komponentų. Tarsi atsakydamas į šį pranešimą, JAVų Valstybės Departamentas patvirtino 228 milijonų dolerių vertės ginkluotės ir susijusių paslaugų pardavimą Taipėjui.
___
Ekonomika

• Ray Dalio, mogūliausias investavimo mogūlas, daug metų advokatavęs pinigų dėjimą į Kinijos rinką, paskutiniame interviu atvirai pasakė, kad “Kinija turi problemų”. Tuojau pat paskubėjo užlankstyti, kad “ką jau turim tenai šiuo metu, tai ir laikysim, bet dėl daugiau…”. Žodžiu Kinijai labai reikia restruktūrizavimo.
• Vokietijai ir Ispanijai regis, pavyko atidėti EU balsavimą dėl muitų elektromobiliams. Atidėjimas, tiesa, tik pavėlina patvirtinimo (arba ne) datą - muitai jau galioja, tiesiog pakankamas kiekis “prieš” balsų gali juos panaikinti. Tikėtina, kad datos atidėjimas prastumtas labiau tam, kad būtų daugiau laiko lobinti mažiau apsisprendusias šalis, nei dėl kažkokio specifinio scenarijaus.
• Akcijų rinkos kritimas buvo sustabdytas ties ta pačia žyma, kaip ir vasario 5 dieną, iš visko sprendžiant - tais pačiais metodais. T.y. Kinijos “valstybiniai pirkėjai” už valdiškus pinigus supirkinėja akcijas, bandydami “užkurti” lipimą aukštyn. Iki šiol toks dirbtinis kėlimas turėjo tik laikinas pasėkmes, bet kai gersenių priemonių nėra…
• Baigėsi trijų dienų rudenas atostogos, specialistai įniko skaičiuoti kiek ir ko kinai privartojo (kaip žinia, vidaus vartojimas yra viena iš trijų PRC ekonomiką laikančių dramblių). Rezultata lyg ir geresni, nei pernykščiai, bet lyginant su tikru skaičiumi - 2019 metų išlaidomis, augimas macniai atsilieka nuo infliacijos, t.y. realios išlaidos vis dar mažesnės, nei prieš penkis metus.

___
Elektros trūkumas

Pietines Kinijos provincijas smaugia sezoninės kaitros… ir elektros trūkumas. Nepaisant CCP daugkartinių garantijų, didžiulų užtvankų ir marių sukūrimas nesumažino temperatūros šuolio. Lygiai taip pat neužtikrino pakankamo elektros gaminimo - didieji pietiniai miestai jau antra savaitė kaip laiko įkaltus elektros vartojimo ribojimus, dėl kurių milijonai piliečių negali dieną krauti masiškai prigamintų ir su dideliausiom subsidijom priparduotų elektromobilių. Pakrovimo stotys būna tiesiog išjungtos iki vidurnakčio, o po to reikia ir atstovėti eilę, ir spėti pasikrauti. Anot piktų internautų krovimo greitis net ir naktį sumažintas. Turint momeny, kad Kinijoje “naujosios energijos” automobilius susipirko beveik išimtinai vidutinė klasė, kuri gyvena beveik išimtinai daugiabučiuose, schema “penki prailgintojai pro langą ir rozetė šalia televizoriaus” irgi neveikia.

Kalbant apie parduodamus grynųjų EV (nehibridų) kiekius, pasaulinis trendas plokštėja, bet vis dar kyla, nors ir kukliai. Vertinant šią žinią, svarbu suprasti, kad paskutinius mėnesius tai vyksta išimtinai Kinijos vidaus rinkos sąskaita - EU ir JAVų rinkose pardavimų skaičiai krenta. Panašu, kad kritimą labiau lemia viena po kitos besibaigiančios pardavimo iniciatyvos, nei muitai Kinijos piguvai, nes krenta ir nacionalinių pardavėjų EV skaičiai.
___
Karo aidai

Žinant, kokios putos dribo iš nasrų Kinijos oficiozams, kuomet sužinojo, jog JAVai vasaros pradžios pratyboms į Filipinus atvežė vidutinio nuotolio raketinį kompleksą Typhoon, ko gero nereikia stebėtis, jog tie patys oficiozai užkudakavo lyg kubinį kiaušinį dėdami, kai tapo aišku, kad minėtas kompleksas taip ir liko Luzono saloje. Tokios frazės, kaip “Vašingtonas ir Manila atnešė didžiulę karo grėsmę”, “Šaltojo Karo stiliaus strateginis puolamasis ginklas” irgi “vertimas kitas šalis prisijungti prie JAVų karo vežimo veda tik link įtampos ir konfrontacijos” plasnoja plačiai ir garsiai po visas medijas. Net keista, kaip čia tuo pačiu tokie dalykai, kaip Filipinų spardymas jų pačių išskirtinėje ekonominėje zonoje nebuvo paminėti... Vašingtonas pakomentavo, lad Taifūnas Luzone bus “tiek, kiek reikės”

Beveik tuo pačiu metu du Vokietijos kariniai laivai praplaukė Taivano sąsiauriu, galutinai įvarydami alpopleksiją tiems patiems oficiozams. PRC mat laiko Taivano sąsiaurį savo vidiniais vandenimis, nes “Taivanas gi Kinija”. Šolcas paklaustas medijų tik gūžtelėjo pečiais ir pakomentavo “mes neturim prašyti leidimo ar atsiklausti, kai esame tarptautiniuose vandenyse”. Kadangi Vokietijos laivynas turėjo tik labai pritemptą interesą pasivaidenti taip toli Rytuose, galima daryti atsargią išvadą, jog tai buvo kontraėjimas diplomatiniame-ekonominiame žaidime.

Pakistanas regis ketina atiduoti Kinijai Gvadar karinį uostą, o tiksliau - leisti PLAN ten įsistegti karinę bazę. Kinija kliančino šio leidimo ne vienus metus, bet vidaus ir išorės spaudimas kol kas nugalėdavo. Kaip bus toliau, sunku pasakyti, nes Pakistanas labai macniai sėdi Kinijos kišenėje daugeliu prasmių. Jeigu ėjimas bus įgyvendintas, ta bazė duos labai didelį jėgos multiplikatorių Kinijos kariniam laivynui ir efektyviai leis projektuoti įtaką itin ekonomiškai svarbiioje Persijos Įlankos ir šiaurės vakarų Indijos vandenyno zonoje.
___
Politinė savižudybė

Hunano provincijos finansų departamento direktorė “žuvo iškritusi pro langą”. Iš kabučių jau galite spėti, kad tas kritimas buvo ne bet koks. Pati direktorė ėjo pareigas du metus, iki, pagal pradinę versiją, nusprendė “nusižudyti” išlipdama pagreitintu būdu pro savo buto balkoną tryliktame aukšte. Viskas būtų gerai (o tiksliau blogai) su ta savižudybe, jei atvykę medikai nebūtų radę - ir spėję nufotkinti bei įkelt į soctinklus - dar dviejų kartu “išlipusių” bendradarbių kūnus. Kai jau ir nuolankiausiam partijos tarnui pasidarė aišku, kad jokia čia ne savižudybė, prasidėjo oficialiosios nuomonės mėtymasis tarp versijų, dar labiau sutirštinęs ir taip politine žmogžudyste dvokusios bylos aromatą. Kas iš tiesų įvyko mes, be abejo, nežinom. Dar mažiau abejonių, kad kada nors sužinosime. Kodėl mums turi rūpėti ši žinia? Neturi. Provincisjų valdininkai dažniausiai užsienio politikoje oro neužsako. Tiesiog makabriškai juokinga pasižiūrėti, kaip valstybinė medija ir visi prichlebalnikai blaškosi, kai neturi iš anksto paruoštų instrukcijų.

[MedinisStrazdas]

Nemanote, kad tokias apžvalgas ir toli einančias išvadas darant reiktų truputį diplomatišiau rašyti ir nevartoti tokių išsireiškimų kaip debilai, čiulpia ir pan?

Nemanau. Reikėtu šį klausimą aptarinėti kaip tik mažiau diplomatiškai.

[dr.]

Tai ne mano tekstas, aš tik "perspausdinu" iš kitur, todėl ir dedu į citatos formatą. O tikrasis autorius jau pats renkasi kaip pateikti informaciją...

Tikrasis autorius puikiai valdo plunksną, o tie "pipiriukai" tik pagardina sriubą.
Tad šias naudojamas kalbos meninės raiškos priemones, tokias kaip sintaksinės figūros, papildančios semantines, taip pat
vaizdingajai leksikai priklausančius barbarizmus, žargonizmus ir taip pat kitas kalbos puošybos priemones labai vertinu. Tekstas tampa patrauklesnis, atraktyvesnis, suprantamesnis, įtraukiantis, gyvesnis. Trumpiau išsireiškus - bazaras afichujebitelnas

[Dundorfas]

Prieš pora mėnesių PRC (Pipl Repablik of Čina) valdžia kilniaširdišku rankos mostu leido pensijinio amžiaus žmonėms toliau dirbti. Trumpas priminimas - Kinijoje iki šiol pats žemiausias pensijų slenkstis (atitinkamai 55 ir 60 metų moterims ir vyrams), negana to, peržengus šį amžių leidžiama toliau dirbti tik aukšto rango pareigūnams ir specialistams (nu ir aišku kaimiečiams, nes kaimiečių darbo niekas neskaičiuoja). T.y. ne tik, kad gauni pensiją, bet dauguma atvejų dirbti tau yra netgi draudžiama. Grįžkime prie mosto. Formaliai pastarasis buvo tam, kad pencynykai galėtų prisidurti prie pensijos. Realiai - tam, kad senstančioje visuomenėje bent kiek lengviau būtų išlaikyti darbo jėgos fondą. O tautos, kuri tuojau pat pakėlė milžinišką gvoltą internetuose, nuomone - kavarnas bandymas apipist ir visai jiems nemokėti pensijos, va.

Mažas gimtamumas darbo vietoms atslieps tik 2050, ty jei dabar darbuotuojui 30 metų tai 2050 bus 56 metai

Retired urban salaried employees currently receive an average monthly basic pension of 3,326 yuan (about $461 in the United States) per person, primarily financed by the statutory pension contribution paid by employers. That’s enough to get by in many Chinese cities, especially if you own your home. Retirees under the urban and rural resident plan receive much less generous benefits, with an average monthly basic pension of merely 179 yuan (less than $25) per person, which is financed by tax revenues and government subsidies.

Basic pencija 25$. Kitiems ką darbdavys atidėjinėjo, nebais pagaunu, bet lik ką moka į kinišką SODRA
Dirbantys išlaiko pensininkus (kaip pas mus)) ir 2035 nepveš šitas mechanizmas (kaip pas mus). Kažkaip dar neseniai buvo, kad pensiją (normalia) gauna tik valstybės tarnautojai, kiti visi šėką pjauna. Kaip suprantu dabar jei gauni baltą algą tai ir pencija turi, bet kinai nemėgsta tų mokesčių ir ten visokių popierizmų didelė dalis ekonomikos, kaip pas mus sakytų šešėlyje ir tai skaitosi normalu, ty smulkus verslas išvis nemoka mokesčių ir automatiškai valstybė jiems irgi nieko neskolinga. ty 30% - Gariūnai, čia neskaitant kaimo vietovių.

[mantasm]

Tai ne mano tekstas, aš tik "perspausdinu" iš kitur, todėl ir dedu į citatos formatą. O tikrasis autorius jau pats renkasi kaip pateikti informaciją, nematau jokios teisės nurodinėti ar aiškinti jam kaip rašyti. Juk visada galima tiesiog neskaityti, ar ne? Pagal like kiekį matau, kad auditorijai tai įdomu. Tačiau, jei visgi toks formatas nepiimtinas, jokių problemų man šito forwardinimo nedaryti.

Pasirašau po peticija, kad šito forwardinimo negalima nedaryti Kitaip darbo liaudis protestuos ir užspamins iki negalėjimo.

[taspac]

Nemanote, kad tokias apžvalgas ir toli einančias išvadas darant reiktų truputį diplomatišiau rašyti ir nevartoti tokių išsireiškimų kaip debilai, čiulpia ir pan? Suprantu, kad norisi propagandą pavaryti kuo dramatiškesnę, bet tada tekstas atrodo kaip vemalų kratinys, o ne argumentuota racionali nuomonė.

Tai ne mano tekstas, aš tik "perspausdinu" iš kitur, todėl ir dedu į citatos formatą. O tikrasis autorius jau pats renkasi kaip pateikti informaciją, nematau jokios teisės nurodinėti ar aiškinti jam kaip rašyti. Juk visada galima tiesiog neskaityti, ar ne? Pagal like kiekį matau, kad auditorijai tai įdomu. Tačiau, jei visgi toks formatas nepiimtinas, jokių problemų man šito "forwardinimo" nedaryti.

[Lettered]

Nemanote, kad tokias apžvalgas ir toli einančias išvadas darant reiktų truputį diplomatišiau rašyti ir nevartoti tokių išsireiškimų kaip debilai, čiulpia ir pan? Suprantu, kad norisi propagandą pavaryti kuo dramatiškesnę, bet tada tekstas atrodo kaip vemalų kratinys, o ne argumentuota racionali nuomonė.

[taspac]

Laba rytą rubrikos “Toli toli, už jūriu marių” skaitytojai. Sezoninė panika lyg ir nuslūgo, vaikus į už pusės kilometro esančias mokyklas vežioti lyg ir nebereikia, nes patys pasirodo nueina, tai lieka daugiau laiko skaitymui. Na tai ta proga ir paskaitykite, šį kart nepamažinau, o ir temų santykinai naujų atsirado. Skanaus.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Pencijos

Prieš pora mėnesių PRC (Pipl Repablik of Čina) valdžia kilniaširdišku rankos mostu leido pensijinio amžiaus žmonėms toliau dirbti. Trumpas priminimas - Kinijoje iki šiol pats žemiausias pensijų slenkstis (atitinkamai 55 ir 60 metų moterims ir vyrams), negana to, peržengus šį amžių leidžiama toliau dirbti tik aukšto rango pareigūnams ir specialistams (nu ir aišku kaimiečiams, nes kaimiečių darbo niekas neskaičiuoja). T.y. ne tik, kad gauni pensiją, bet dauguma atvejų dirbti tau yra netgi draudžiama. Grįžkime prie mosto. Formaliai pastarasis buvo tam, kad pencynykai galėtų prisidurti prie pensijos. Realiai - tam, kad senstančioje visuomenėje bent kiek lengviau būtų išlaikyti darbo jėgos fondą. O tautos, kuri tuojau pat pakėlė milžinišką gvoltą internetuose, nuomone - kavarnas bandymas apipist ir visai jiems nemokėti pensijos, va.

Kaip bebūtų keista, tauta buvo teisi. Išlaikę taktišką pauzę, CCP Kongreso komitetas apskelbė, kad nuo sekančių metų inkrementaliai didins pensijinį amžių, o jei kam labai nepatinka, tai gali vietoje pavėluotos pensijos gauti į snukį. Tautos rūstybė tačiau liejosi ne be reikalo - didinimas išdėliotas per 15 metų iki pat 2040, ir ant galų pagalės pakils… 3 metais.
Man ko tai labai primena sovietų sąjungoje galiojusią nerašytą taisyklę - komunizmas ir visuotinė laimė bus po 15 metų, t.y. tada, kai dabartinis valdžios elitas bus visko prisigrobę ir išėję į savo pensiją.
___
PLYTOS ir smėlis

Praeita savaitė buvo turtinga tarptautiniu santykiavimu. Įvyko 14-tas BRICS šalių atstovų susitikimas, šį kartą Šv. Peterburge. Turint omeny, kad (B)razilija ir (I)ndija labai aktyviai kovoja su (Č)inijos vykdoma overeksporto politika, Global (S)outh vienas po kito per praeitą mėnesį kalą importo mokesčius saulės energetikai (Pietų Afrikos Respublika), tekstilei (Indonezija), arba PVMą visam Kinijos importui (Tailandas), o (R)usija ar taip ar taip čiulpia, nieko iš to susitikimo nebuvo tikimasi, nieko ir neįvyko. Pranešimai spaudai mirgėjo štampiniais pareiškimais apie didinimą, tobulinimą ir gerinimą, bet net neužsimenama, kokio žydrumo tabletės reikės tam didinimui pasiekti. Na dar naujiena galima pripažinti pranešimą, kad už mėnesio Vinipūchovičius asmeniškai antrą kartą nuo karo pradžios lankys abiejų čemodanų direktorių Pū.

PRC premjeras Li Tsiangas tuo metu gastroliavo Persijos Įlankos regione. Esminiais susitikimais reiktų laikyti pasimatymus su Saudų kronprincu irgi Įlankos Kooperacijos Tarybos genseku Mochamedu bin Salmanu, ir Saudų verslo delegacija.

Tsiangas spaudai raportavo, kad bazaras ėjo apie “tolimesnį abipusių komercinių santykių stiprinimą, ypatingai tradicinės energetikos, infrastruktūros statybos srityse, galimybių naujosios energijos (PRC eufemizmas saulės ir vėjo energetikai bei batarkėms) ir žaliosios ekonomikos srityse tyrimą, skatinimą abiejų šalių komercines struktūras investuoti į viena kitos šalį ir tuo palaikyti globaliių industrijų ir tiekimo grandinių stabilumą”. Abi šalys taip pat pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė “siekti didesnės juanizacijos naftos prekyboje, taip pat bendradarbiavimo technologijų, edukacijos ir meteorologijos srityse”. Reikia pastebėti, kad liepos mėnesį Saudų krašto apsaugos ministras lankėsi Beidžine idant aptarti karinį bendradarbiavimą.

Išpakuokime:

• Saudams užsienio investicijų nafig nereikia, PRC tuo tarpu žliumbia kruvinom ašarom dėl bėgančio kapitalo. Reiškiasi bazaras apie investicija išimtinai vienpusis
• “Tolimesnė prekybos juanizacija” pirštu pabaksnojamai rodo, kad prieš du metus ištrimituotas naftos prekybos dedolerizavimas nelabai veikia, greičiausiai nuo žodžio visai.
• Technologijos ir karinė produkcija Saudus net labai domina, nes 2022 Baideno administracija užbanino atitinkamus pardavimus dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo, o prie rytinės sienos vis dar veisiasi kokie dešimt-penkiolika milijonų Jemeno hučių. Kiek Saudai iš tikrųjų turi noro pirkti iš PRC didelis klausimas dėl daugelio techninių niuansų. Labiau tikėtina, kad tai yra diplomatiniai žaidimai nusiimti JAVų baną (panašu, kad sėkmingi), bei prikalbėti Kiniją prispausti Iraną, nes pastarasis tiesiogiai arba per statytinius (hučius ir hamasus) šiuo metu kontroliuoja visą AE jūrinį susisiekimą.

___
Akcijos bankuose

Ši Dzinpino keli metai stumiama Visuotinio Klestėjimo agenda jau spėjo atsistoti skersai gerklės finansiniam sektoriui bendrai, ir bankininkams konkrečiai: valstybės kišimasis perpiso operacinius pinigų srautus, palūkanų normos krito iki dugno, vakarietiško stiliaus atlyginimai savanorišku-privalomu būdu buvo nurėžti daugiau nei perpus dar šių metų pradžioje, o dabar instancijos surinko pasus iš visų 8700 investavimo bankininkų, registruotų šalyje. Pastarieji nuo šiol privalo iš anksto prisiduoti ir gauti leidimą, jeigu nori keliauti kur nors toliau, nei kavytės į vietinį starbaksų nok-ofą. Tiesa, vienos iš didžiausių kontorų vadas Bloombergą informavi, jog “tai yra pozityvus ėjimas, mums nereikia tiek daug investicinių bankų; jie turi konsoloduotis, ir tai paspartins procesą”. Kol kas per anksti pasakyti, ar tai tiesa, ar išankstinis čiulpimas bandant išvengti griežčiausių sankcijų, ar išankstinis čiulpimas bandant gauti naudos, ar visi trys viename. Galima tik pridurti, jog nuo 2022 piko IPO (Initial Public Offering) suma Kinijoje krito daugiau nei šešis kartus ir yra žemiausia per visą dešimtmetį.

Finansinė krizė apėmusi ne tik IPO, bet ir jau kotiruojamų akcijų biržas - Šanchajaus ir HangSeng indeksai joblino žemyn ketvirtą kartą per metus. Konkrečiai Šanchajaus Kompozitas rašymo metu tik per marytės kūšplaukį levituoja virš ribos, iki kurios buvo nukritęs vasario 5 dieną. Tada koordinuoti valstybės kontroliuojamų investicinių aparatų veiksmai šiaip ne taip išlupo link vangaus kilimo. Kiek tas išgelbėjimas kainavo valstybei kol kas sunku pasakyti, bet gegužės 20 kilimas laiptai baigėsi, ir vėl prasidėjo leidimasis liftu žemyn. Sveiki atvykę, metai dar nesibaigė.
___
Ar žinote, kad…

• …Nyderlandų vyriausybė “pasidavė JAVų manipuliacijoms” ((c) CCP valstybinė media) ir patvirtino, kad nuo metų pabaigos dar labiau apribos ASML galimybes pardavinėti PRC ir aptarnauti jau parduotą čipų gamybos įrangą.
• …JAVų Valstybės Departamento sekretoriaus padėjėjas Kurtas Kampbelas pavizitavo Europą ir labai vokaliai apskelbė, kad Kinijos-Rusijos bendradarbiavimas karinės pramonės srityje yra dar didesnis, nei iki šiol manyta. Anot Kampbelo Kinija visiškai tiesiogiai remia Pederacijos “karo mašiną” toli gražu ne tik dvigubos paskirties prekėmis. Tuo tarpu pastaroji girgždėdama braškėdama, bet pradėjo kaimynkai perdavinėti iki tol slėptas povandeninių laivų, raketų ir maskuotės nuo radarų technologijas.
• …Kinija “siekdama taikos” reklasifikavo termo kameras ir dar kai kurias technologijas, kaip dvigubo panaudojimo prekes, tuo efektyviai uždarydama galimybę nuo mėnesio pabaigos jas tiesiogiai įsigyti pvz dronų gamintojams Europoje ir JAVuose. Ukrainai tačiau padaryta išimtis, ir nuo šio mėnesio pradžios tiesiogiai nebeparduodamos beveik jokios dronų komplektuojančios dalys, priverčiant gamintojus ieškoti aplinkinių kelių, taip sulėtinant ir pabranginant tiekimą.
• …Bilas Bišopas, neatskleisdamas šaltinio, mini, jog buvo pasiūlyta leisti Kinijos EV gamintojams atidarinėti gamyklas EU šalyse… jei pastarieji susiras lokalų partnerį ir sutiks perduoti technologijas. T.y. lygiai tas pats modelis, kurio visuomet reikalavo Kinija. Surprise surprise, PRC Komercijos Ministerija griausmingu balsu uždraudė gamintojams net galvoti apie tokią bliadstvą, ir maksimum ką leido, tai daryti galutinį surinkimą iš jau pagamintų modulių. Ir ko gi čia taip susinervino??
• …Financial Times raportuoja, kad JAVų laivyno specspec padalinys SEAL Team 6 aktyviai treniruojasi Taivanyje. Tą patį daro ir kitos specpajėgos, o CŽV viršynykas atvirai deklaravo, jog 20% biudžeto - tris kartus daugiau, nei prieš du metus - yra skiriama “Kinijos klausimams”.

___
Karštas ispaniškas debilizmas

Ispanijos premjeras Sančesas pakeliavo po Kiniją, trečiadienį susibėgo su Vinipūchovičium, ir nieko nelaukdamas piso kalbą, kaip girdi visoms EU šalims ir ypač Europos Komisijai reiktų pasėdėt ant nusiraminimo kėdutės, bei dar kartą pergalvoti poziciją EV muitų klausimu, kaip mums gi nereikia dar vieno karo - šiuo atveju, prekybinio karo -, ir kaip reiktų statyti tiltus tarp EU ir Kinijos. Reikia, matote, pabūti konstruktyviais ir rasti kompromisus irgi sprendimus. Sančeso žinutę iš karto palaikino ir pašėrino Olafas mūsų Šolcas, ir dar komentarą prirašė, kaip matote čia ispanas viską teisingai sudėliojo. Akivaizdu, kad čiulpimo Kinijai čempionato lyderiai vis dar yra abu didžiausi automobilių gamintojai Europoje, o Ispanija prie to pačio yra ir didžiausias kiaulienos eksportuotojas. Šalia to Ispanija visokeriopai bando prisitraukti Kinijos batarkių gamintojų investicijas.

Rhodium Group’o vyresnysis partneris Noah Barkin LinkedIn’e pakomentavo taip, cituoju:

“Negalime žinoti, kokias morkas Ši siūlė Sanchezui ir kokiomis lazdomis jam grasino susitikimo metu. Tačiau taip vėlai, be to kelionės į Kiniją metu, keičiama kryptis politikos klausimu, kuris yra toks svarbus Europos patikimumui ir įtakai Pekinui, yra didelis klaustukas Sančeso užsienio politikos sumanumui ir rafinuotumui. Liepos mėnesį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni irgi keliavo į Kiniją, bet nepasidavė susidūrusi su panašiu morkų ir lazdų arsenalu, kurį neabejotinai pateikė Ši.
Ispanijos persiavimas ore nereiškia, kad muitai nebus taikomi. Prancūzija, Italija, Lenkija ir Nyderlandai tam pritaria. O Vokietijos vyriausybė yra susiskaldžiusi, todėl vis dar klausimas, ar Berlynas gali oficialiai jiems pasipriešinti. Tačiau jei Sančeso apsisprendimas sukels domino efektą kitose sostinėse, tai gali pakenkti Komisijos argumentams. Mažų mažiausiai tai didina spaudimą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai Von der Leyen ir jos prekybos derybininkams sudaryti susitarimą su Pekinu, kad būtų išvengta prekybos konflikto. Dabar visas dėmesys bus sutelktas į kitą savaitę Briuselyje ir Berlyne vyksiantį Kinijos prekybos ministro Wang Wentao vizitą.
Elektromobilių klausimas yra ES Kinijos politikos lakmuso popierėlis. Jei Komisija, spaudžiama valstybių narių, bus priversta atsitraukti, tai bus skaudi nesėkmė po daugelio metų, kai Briuselis kruopščiai stengėsi priversti Europos sostines realiau vertinti Kiniją ir jos keliamus didžiulius ekonominius ir saugumo iššūkius Europai. Be to, Europa susipriešintų su JAV ir kitomis Didžiojo septyneto partnerėmis, kurios imasi agresyvesnių veiksmų, idant apsaugoti savo automobilių pramonę nuo pigaus subsidijuojamo Kinijos importo.
“Ingenuidad” yra “naivumas” ispaniškai. Šiandien Sančesas parodė, kad Madride ingenuidad gyvas ir sveikas.”

[Dundorfas]

Kinija ne tik dvigubo panaudojimo prekes tiekia Rusijai per iš esmės palaiko Rusijos karo pramonę, už RU slaptas karines technologijas

Embedded Tweet

Ir Economist šėrė: kažkaip twiteris pasiūle ir gavosi be paywalo perskaityti, bet nerandu kaip. Jei trumpai tiek vidiniai investuotuojai tiek išoriniai ir kinų valdžia negauna normalios informacijos apie Kinijos eknomiką kadangi CCP vis labiau raukia informaciją, gaunasi užburtas ratas, ko pasekoje užsienio ir iš dalies vidiniai investuotuoja kraunasi čemodanus ir skrenda iš Kinijos
CCP kartoja klaidas dėl kurių sugriuvo TSRS, nors jie labai intynsyviai studijavo TSRS klaidas ir tikėjosi išvenngti/išlaviruoti, nes kinai/CCP gudresni. Pati CCP negali daryti gerų sprendimų kadangi didžioji dalis informacijos pagražinama, falsifikuojama, į savo spastus pateko, kai PU, čia autoritarinių režimų bėda.
https://www.economist.com/leaders/20...NyqCoG5SFmRTyA

[taspac]

Labarita. Vasara į pabaigą, laiko visiems trūksta, tai šiandien rubrika “toli toli, už jūrių marių” irgi nelagins: prasibėgsim pro tarptautines naujienas, industriją ir sporto sekciją, o užbaigsime galingu straipsniu, bet ne iš Baudžiamojo Kodekso. Gero skaitymo.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Čin-afro

Praeitą savaitę vyko FOCAC - Forum on China–Africa Cooperation. Susirinko Beidžianan daug afro-afrikiečių, ir klausėsi, kaip Činija jiesiems padeda. Šiaip jau bendras požiūris į PRC Afrikoje smarkiai teigiamas ir paskutiniu metu šiek tiek viršija požiūrį į kitus turtinguosius - JAVus ir ESus. Susirinkime Vinipuchas asmeniškai bandė išaiškinti afrikiečiams, kaip zjbs yra bendradarbiauti, kokie pasiekimai pasiekti, ir kaip ten sieksis pastarieji toliau. Kalba mirgėjo tokiais perlais, kaip “bendra žmonijos ateitis” ir “Globalūs Pietūs”. Taip pat gensekas anonsavo cielą desėtką būsimos “tarp civilizacinės” partnerystės punkčiukų, tokių kaip “abipusė edukacija”, “klestėjimas”, “prekyba”, “sveikatos priežiūra”, “agro”, “ėkologija” ir taip toliau, ir panašiai. Visam šitam gėriui Ši prižadėjo pem jardų dolcų finansavimą per sekančius tris metus. Kad nebūtų maža, atskiru paketu gensekas prisiekė pateiksiąs šimta keturiasdešimt liamų KARINĖS paramos visai Afrikai, plius ištreniruoti minimum šešis tūkstančius kariškių ir bent tūkstantį policninkų. Nu ir dar sukurti bent milijoną darbo vietų, kurias finansuos 30 didelių ir 1000 mažų investicinių projektų.
Afro-afrikiečiai kėlė antakius, dėkojo gensekui ir net ranką spaudė, o paskui papasakojo, kad Kinijos paskolos jau stovi skersai gerklės, o taip pat niekaip nesimato 2021 samite duotų pažadų. Konkrečiai tada tas pats Ši Dzinpinas - ar bent jau labai panašus į dabar ant scenos stovintį - savo asmenine burna prižadėjo nupirkti minimum 300 jardų visokių gėrių iš Afrikos, bet nu net artyn nepriartėjo prie to skaičiaus. Čia jau nekalbant apie klaikų prekybos deficitą tarp Afrikos ir Kinijos.

Grįžtant prie nuobodžių skaičių - nors Kinija labai garsiai aiškina esanti puikia rinka “Globaliems Pietums”, tačiau bent jau konkrečiai Afrikai Europos Sąjunga yra ir dvigubai didesnis prekybos partneris, ir prie to pačio proficitinis. Iš tų pačių nuobodžių skaičių - Afrikos kontinentas Jungtinių Tautų Asamblėjoje turi iš viso 54 balsus, ir šiuo metu žiūri į Kiniją kad ir ne daug, bet palankiau nei į Kolektyvinius Vakarus, tai gal tie pažadai ir apsimoka…
___
Čipsai

Panašu, kad JAVai sugebėjo prispausti Nyderlandų ir Japonijos vyriausybes, ir pastarosios dar biškį pasispardę metų pabaigoje neatnaujis ASML ir kitoms kompanijoms išduotų licenzijų aptarnauti Kinijoje parduotą įrangą. Tikrąjį smūgį Kinijos čipų pramonei sužinosime, kai bus aišku, ar draudimas (formaliai - leidimo nebuvimas) bus absoliutus, ar tik dalinis. Spardosi tačiau pats ASML - prieš pora dienų CEO konferencijoje atvirai atburbuliavo, girdi “esamos sankcijos jau dabar pakankamai lėtina kinų čipų gamybą”. Ir nieko keisto - šiuo metu Kinija perka visą čipų gamybos įrangą, prie kurios tik gali ištiesti savo lipnius pirštelius, tai ASML kaip ir turi tiesioginį interesą... CEO vertinimas vienok nėra visai iš šiknos ištrauktas - va kaip tik “The Information” informavo, kad nepaisant triumfalistinių klyksmų, CHuivėjus niekaip nespės iki mėnesio pabaigos pagaminti užsibrėžtų 2,5 milijonų naujojo Mate 70 flagmano, kurį ant dienų turi anonsuoti. Kitaip sakant pirkėjų poreikis nebus patenkintas ir prietaisą reikės preorderinti. Problemos kyla dėl prastos SMIC čipų gamybos kokybės - net pagal oficialius duomenis virš 60% čipų kiekvienoje plokštelėje būna brokuoti tiek, kad visiškai netinkami naudojimui. SMIC teigia, kad jų turimas “N plius 3” procesas yra tolygus TSMC (didžiausio čipų gamintojo, veikiančio Taivane) 5 nanomilimetrų procesui, kuris buvo naudotas pvz iPhone 12, 13 ir 14 pagrindiniams procesoriams gaminti (ir atitinkamai jau yra bent 2 metais senesnis nei moderniausios TSMC galimybės).

Na o JAVai kaip tik paskelbė, kad jau ruošia naujus prekybos barjerus, susijusius su kvantinių kompiuterių tyrimais ir gamyba. Su kuo ir sveikinam vieną iš seniausių pasaulio demokratijų.
___
Tarptautiniai pendeliai

“Koks skausmas, koks skausmas - Argentina-Jamaika - 5:0!!”
Atsiprašau, lietuviškai nesirimuoja. Vyresnioji auditorija be abejo pamena 25 metų senumo Čaif gabalą, dedikuotą 1998 metų futbolo čampo rungtynėms, kitiems įdėsiu nuorodą komentaruose. Na o visiems bendrai - Kinija šiuo metu vysktančioje Pasaulio Čampo atrankoje pranoko Jamaiką ir prapiso Japonijos komandai rezultatu 7:0. Neskaitant to, kad Kinija turi ko gero didžiausią futbolo fanų bendruomenę (skaičiuojama, kad gerokai virš 100 milijonų), įskaitant patį genseką Ši Vinipuchovičių Dzinpiną, tai Japonija tuo pačiu yra istorinis ir ideologinis priešų priešas.

Pralaimėjimas kaip ir nieko nenustebino - miliardinė nacija su belenkokiomis dotacijomis futbolui reitinguojasi solidžioj 87 pozicijoj, kai Japonija daug metų trinasi pirmajame dvidešimtuke ir net senais senais blogiausiais laikais žemiau 66 niekad nebuvo. Bet tokio didumo prapisimas sukėlė proverbialų cunamį Bambukų Karalystės soctinkluose su daugybe siūlymų fiziškai susidoroti. Ką doroti mažai kas specifikavo, bet greičiausiai turėjo momeny ne taip seniai iki gyvos galvos už kyšininkavimą ir grobstymą nusteistą Kinijos Futbolo Federacijos preziką. Kitas dalykas, kad CCP Ši parėdymu į futbolą pilą tokias neįtikėtinas šaibas, kad net didžiausias grobstymas negali pateisinti tokių prastų pasirodymų. Čia jau ištrypta žole nepasiteisinsi.
___
Straipsnis

Rhodium Group partneris Loganas Wrightas išpublikavo labai ilgą straipsnį pavadinimu “China's Economy Has Peaked. Can Beijing Redefine its Goals?”. Tiesa sakant, vadinti šį darbą “straipsniu” yra įžeidimas ir autoriui, ir darbui. Negana to, kad viskas pateikta labai nuodugniai, autorius nepatingėjo sudėlioti tikslias nuorodas, iš kokių šaltinių paimta viena ar kita informaciją. Tų šaltinių iš viso prisirinko kešim penki. Man asmeniškai skaityti tokią info buvo didžiulis malonumas, turintiems lyšną pusvalandį primygtinai rekomenduoju, nuoroda.

O kol kas štai kelios citatos:

“Ekonominės raidos srityje niekas nėra garantuota, tačiau Kinijos ekonomika tikriausiai jau pasiekė aukščiausią pasaulio ekonomikos dalies tašką, ir tai įvyko 2021 metais. Dabar Kinija susiduria su struktūriniu ekonomikos sulėtėjimu, nes finansų sistema ne skatina, o riboja ekonomikos augimą. Šis ekonominis spaudimas yra tiesiogiai susijęs su praėjusį dešimtmetį pasibaigusia precedento neturinčia kreditavimo ir investicijų plėtra. Dėl kilusios kreditų krizės žlugo investicijos į nekilnojamąjį turtą ir sulėtėjo vietos valdžios institucijų investicijos į infrastruktūrą. Be to, oficialiuose duomenyse BVP augimas tiek 2022 m., tiek 2023 m. beveik neabejotinai buvo pervertintas. Daugelį metų trukusių mažos grąžos investicijų kaštai dabar neleidžia Pekinui perorientuoti finansų sistemos, todėl sunku išlaisvinti efektyvumo didinimą arba „naujos kokybės gamybines jėgas“. Tačiau niekas Pekino elgesyje, reaguojant į šį struktūrinį sulėtėjimą, nėra neišvengiama, nes Kinijos vadovai gali koreguoti savo ekonominius tikslus ir potencialiai sumažinti įtampą su likusiu pasauliu viešai pripažindami lėtesnę augimo trajektoriją.”

“Tikėtina, kad ateityje Kinijos valiuta silpnės, nes reikia valdyti vidaus skolos spaudimą mažinant Kinijos palūkanų normas. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, mažesnės palūkanų normos prisidės prie kapitalo nutekėjimo iš Kinijos namų ūkių ir įmonių, bei greičiausiai lems juanio nuvertėjimą. 2024 m. birželio mėn. duomenimis, Kinija turi didžiausią pasaulyje pinigų kiekį (vidaus valiutos, išleistos juaniais), kuris vertinamas 42 trilijonais JAV dolerių ir toliau plečiasi. Kasmet sukuriama apie 3-4 trilijonai naujų juanių, todėl Kinijos namų ūkiai ir įmonės turi stiprių paskatų diversifikuoti savo veiklą į užsienio turtą.”

“Visi siekia rasti pagrindines gaires, idant galėtų suprasti tikėtiną Kinijos ekonominį kelią į priekį. Atsižvelgiant į investicijų sukelto augimo, nekilnojamojo turto burbulo ir demografinių priešpriešų svarbą, Japonijos patirtis yra svarbus atskaitos taškas. Tačiau iš tikrųjų Kinijos kredito ekspansija ir jos padariniai yra sui generis, ir tai yra problema tiek Kinijos politikos formuotojams, tiek analitikams, nes tiesiog nėra precedentų, kai viena šalis vos per aštuonerius metus suteikė apie trečdalį pasaulio BVP naujų kreditų. Politikos formuotojai visada kompetentingai vertina kreditų ekspansiją, tačiau tik nedaugelis turi gerų atsakymų, kai kredito sąlygos labai pasikeičia, kaip tai įvyko Kinijoje per pastaruosius šešerius metus.”

Čia ir pabaigsim šiandieną.

[dr.]

Spaustuvė vėluoja pristatyti rubrikos biuletenį...