Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Kinijos santvarka ir ekonomika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Lettered
    replied


    Nemanote, kad tokias apžvalgas ir toli einančias išvadas darant reiktų truputį diplomatišiau rašyti ir nevartoti tokių išsireiškimų kaip debilai, čiulpia ir pan? Suprantu, kad norisi propagandą pavaryti kuo dramatiškesnę, bet tada tekstas atrodo kaip vemalų kratinys, o ne argumentuota racionali nuomonė.

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Laba rytą rubrikos “Toli toli, už jūriu marių” skaitytojai. Sezoninė panika lyg ir nuslūgo, vaikus į už pusės kilometro esančias mokyklas vežioti lyg ir nebereikia, nes patys pasirodo nueina, tai lieka daugiau laiko skaitymui. Na tai ta proga ir paskaitykite, šį kart nepamažinau, o ir temų santykinai naujų atsirado. Skanaus.
    #ToliToliUzJuriuMariu
    ___
    Pencijos

    Prieš pora mėnesių PRC (Pipl Repablik of Čina) valdžia kilniaširdišku rankos mostu leido pensijinio amžiaus žmonėms toliau dirbti. Trumpas priminimas - Kinijoje iki šiol pats žemiausias pensijų slenkstis (atitinkamai 55 ir 60 metų moterims ir vyrams), negana to, peržengus šį amžių leidžiama toliau dirbti tik aukšto rango pareigūnams ir specialistams (nu ir aišku kaimiečiams, nes kaimiečių darbo niekas neskaičiuoja). T.y. ne tik, kad gauni pensiją, bet dauguma atvejų dirbti tau yra netgi draudžiama. Grįžkime prie mosto. Formaliai pastarasis buvo tam, kad pencynykai galėtų prisidurti prie pensijos. Realiai - tam, kad senstančioje visuomenėje bent kiek lengviau būtų išlaikyti darbo jėgos fondą. O tautos, kuri tuojau pat pakėlė milžinišką gvoltą internetuose, nuomone - kavarnas bandymas apipist ir visai jiems nemokėti pensijos, va.

    Kaip bebūtų keista, tauta buvo teisi. Išlaikę taktišką pauzę, CCP Kongreso komitetas apskelbė, kad nuo sekančių metų inkrementaliai didins pensijinį amžių, o jei kam labai nepatinka, tai gali vietoje pavėluotos pensijos gauti į snukį. Tautos rūstybė tačiau liejosi ne be reikalo - didinimas išdėliotas per 15 metų iki pat 2040, ir ant galų pagalės pakils… 3 metais.
    Man ko tai labai primena sovietų sąjungoje galiojusią nerašytą taisyklę - komunizmas ir visuotinė laimė bus po 15 metų, t.y. tada, kai dabartinis valdžios elitas bus visko prisigrobę ir išėję į savo pensiją.
    ___
    PLYTOS ir smėlis

    Praeita savaitė buvo turtinga tarptautiniu santykiavimu. Įvyko 14-tas BRICS šalių atstovų susitikimas, šį kartą Šv. Peterburge. Turint omeny, kad (B)razilija ir (I)ndija labai aktyviai kovoja su (Č)inijos vykdoma overeksporto politika, Global (S)outh vienas po kito per praeitą mėnesį kalą importo mokesčius saulės energetikai (Pietų Afrikos Respublika), tekstilei (Indonezija), arba PVMą visam Kinijos importui (Tailandas), o (R)usija ar taip ar taip čiulpia, nieko iš to susitikimo nebuvo tikimasi, nieko ir neįvyko. Pranešimai spaudai mirgėjo štampiniais pareiškimais apie didinimą, tobulinimą ir gerinimą, bet net neužsimenama, kokio žydrumo tabletės reikės tam didinimui pasiekti. Na dar naujiena galima pripažinti pranešimą, kad už mėnesio Vinipūchovičius asmeniškai antrą kartą nuo karo pradžios lankys abiejų čemodanų direktorių Pū.

    PRC premjeras Li Tsiangas tuo metu gastroliavo Persijos Įlankos regione. Esminiais susitikimais reiktų laikyti pasimatymus su Saudų kronprincu irgi Įlankos Kooperacijos Tarybos genseku Mochamedu bin Salmanu, ir Saudų verslo delegacija.

    Tsiangas spaudai raportavo, kad bazaras ėjo apie “tolimesnį abipusių komercinių santykių stiprinimą, ypatingai tradicinės energetikos, infrastruktūros statybos srityse, galimybių naujosios energijos (PRC eufemizmas saulės ir vėjo energetikai bei batarkėms) ir žaliosios ekonomikos srityse tyrimą, skatinimą abiejų šalių komercines struktūras investuoti į viena kitos šalį ir tuo palaikyti globaliių industrijų ir tiekimo grandinių stabilumą”. Abi šalys taip pat pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė “siekti didesnės juanizacijos naftos prekyboje, taip pat bendradarbiavimo technologijų, edukacijos ir meteorologijos srityse”. Reikia pastebėti, kad liepos mėnesį Saudų krašto apsaugos ministras lankėsi Beidžine idant aptarti karinį bendradarbiavimą.

    Išpakuokime:
    • Saudams užsienio investicijų nafig nereikia, PRC tuo tarpu žliumbia kruvinom ašarom dėl bėgančio kapitalo. Reiškiasi bazaras apie investicija išimtinai vienpusis
    • “Tolimesnė prekybos juanizacija” pirštu pabaksnojamai rodo, kad prieš du metus ištrimituotas naftos prekybos dedolerizavimas nelabai veikia, greičiausiai nuo žodžio visai.
    • Technologijos ir karinė produkcija Saudus net labai domina, nes 2022 Baideno administracija užbanino atitinkamus pardavimus dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo, o prie rytinės sienos vis dar veisiasi kokie dešimt-penkiolika milijonų Jemeno hučių. Kiek Saudai iš tikrųjų turi noro pirkti iš PRC didelis klausimas dėl daugelio techninių niuansų. Labiau tikėtina, kad tai yra diplomatiniai žaidimai nusiimti JAVų baną (panašu, kad sėkmingi), bei prikalbėti Kiniją prispausti Iraną, nes pastarasis tiesiogiai arba per statytinius (hučius ir hamasus) šiuo metu kontroliuoja visą AE jūrinį susisiekimą.
    ___
    Akcijos bankuose

    Ši Dzinpino keli metai stumiama Visuotinio Klestėjimo agenda jau spėjo atsistoti skersai gerklės finansiniam sektoriui bendrai, ir bankininkams konkrečiai: valstybės kišimasis perpiso operacinius pinigų srautus, palūkanų normos krito iki dugno, vakarietiško stiliaus atlyginimai savanorišku-privalomu būdu buvo nurėžti daugiau nei perpus dar šių metų pradžioje, o dabar instancijos surinko pasus iš visų 8700 investavimo bankininkų, registruotų šalyje. Pastarieji nuo šiol privalo iš anksto prisiduoti ir gauti leidimą, jeigu nori keliauti kur nors toliau, nei kavytės į vietinį starbaksų nok-ofą. Tiesa, vienos iš didžiausių kontorų vadas Bloombergą informavi, jog “tai yra pozityvus ėjimas, mums nereikia tiek daug investicinių bankų; jie turi konsoloduotis, ir tai paspartins procesą”. Kol kas per anksti pasakyti, ar tai tiesa, ar išankstinis čiulpimas bandant išvengti griežčiausių sankcijų, ar išankstinis čiulpimas bandant gauti naudos, ar visi trys viename. Galima tik pridurti, jog nuo 2022 piko IPO (Initial Public Offering) suma Kinijoje krito daugiau nei šešis kartus ir yra žemiausia per visą dešimtmetį.

    Finansinė krizė apėmusi ne tik IPO, bet ir jau kotiruojamų akcijų biržas - Šanchajaus ir HangSeng indeksai joblino žemyn ketvirtą kartą per metus. Konkrečiai Šanchajaus Kompozitas rašymo metu tik per marytės kūšplaukį levituoja virš ribos, iki kurios buvo nukritęs vasario 5 dieną. Tada koordinuoti valstybės kontroliuojamų investicinių aparatų veiksmai šiaip ne taip išlupo link vangaus kilimo. Kiek tas išgelbėjimas kainavo valstybei kol kas sunku pasakyti, bet gegužės 20 kilimas laiptai baigėsi, ir vėl prasidėjo leidimasis liftu žemyn. Sveiki atvykę, metai dar nesibaigė.
    ___
    Ar žinote, kad…
    • …Nyderlandų vyriausybė “pasidavė JAVų manipuliacijoms” ((c) CCP valstybinė media) ir patvirtino, kad nuo metų pabaigos dar labiau apribos ASML galimybes pardavinėti PRC ir aptarnauti jau parduotą čipų gamybos įrangą.
    • …JAVų Valstybės Departamento sekretoriaus padėjėjas Kurtas Kampbelas pavizitavo Europą ir labai vokaliai apskelbė, kad Kinijos-Rusijos bendradarbiavimas karinės pramonės srityje yra dar didesnis, nei iki šiol manyta. Anot Kampbelo Kinija visiškai tiesiogiai remia Pederacijos “karo mašiną” toli gražu ne tik dvigubos paskirties prekėmis. Tuo tarpu pastaroji girgždėdama braškėdama, bet pradėjo kaimynkai perdavinėti iki tol slėptas povandeninių laivų, raketų ir maskuotės nuo radarų technologijas.
    • …Kinija “siekdama taikos” reklasifikavo termo kameras ir dar kai kurias technologijas, kaip dvigubo panaudojimo prekes, tuo efektyviai uždarydama galimybę nuo mėnesio pabaigos jas tiesiogiai įsigyti pvz dronų gamintojams Europoje ir JAVuose. Ukrainai tačiau padaryta išimtis, ir nuo šio mėnesio pradžios tiesiogiai nebeparduodamos beveik jokios dronų komplektuojančios dalys, priverčiant gamintojus ieškoti aplinkinių kelių, taip sulėtinant ir pabranginant tiekimą.
    • …Bilas Bišopas, neatskleisdamas šaltinio, mini, jog buvo pasiūlyta leisti Kinijos EV gamintojams atidarinėti gamyklas EU šalyse… jei pastarieji susiras lokalų partnerį ir sutiks perduoti technologijas. T.y. lygiai tas pats modelis, kurio visuomet reikalavo Kinija. Surprise surprise, PRC Komercijos Ministerija griausmingu balsu uždraudė gamintojams net galvoti apie tokią bliadstvą, ir maksimum ką leido, tai daryti galutinį surinkimą iš jau pagamintų modulių. Ir ko gi čia taip susinervino??
    • …Financial Times raportuoja, kad JAVų laivyno specspec padalinys SEAL Team 6 aktyviai treniruojasi Taivanyje. Tą patį daro ir kitos specpajėgos, o CŽV viršynykas atvirai deklaravo, jog 20% biudžeto - tris kartus daugiau, nei prieš du metus - yra skiriama “Kinijos klausimams”.
    ___
    Karštas ispaniškas debilizmas

    Ispanijos premjeras Sančesas pakeliavo po Kiniją, trečiadienį susibėgo su Vinipūchovičium, ir nieko nelaukdamas piso kalbą, kaip girdi visoms EU šalims ir ypač Europos Komisijai reiktų pasėdėt ant nusiraminimo kėdutės, bei dar kartą pergalvoti poziciją EV muitų klausimu, kaip mums gi nereikia dar vieno karo - šiuo atveju, prekybinio karo -, ir kaip reiktų statyti tiltus tarp EU ir Kinijos. Reikia, matote, pabūti konstruktyviais ir rasti kompromisus irgi sprendimus. Sančeso žinutę iš karto palaikino ir pašėrino Olafas mūsų Šolcas, ir dar komentarą prirašė, kaip matote čia ispanas viską teisingai sudėliojo. Akivaizdu, kad čiulpimo Kinijai čempionato lyderiai vis dar yra abu didžiausi automobilių gamintojai Europoje, o Ispanija prie to pačio yra ir didžiausias kiaulienos eksportuotojas. Šalia to Ispanija visokeriopai bando prisitraukti Kinijos batarkių gamintojų investicijas.

    Rhodium Group’o vyresnysis partneris Noah Barkin LinkedIn’e pakomentavo taip, cituoju:

    “Negalime žinoti, kokias morkas Ši siūlė Sanchezui ir kokiomis lazdomis jam grasino susitikimo metu. Tačiau taip vėlai, be to kelionės į Kiniją metu, keičiama kryptis politikos klausimu, kuris yra toks svarbus Europos patikimumui ir įtakai Pekinui, yra didelis klaustukas Sančeso užsienio politikos sumanumui ir rafinuotumui. Liepos mėnesį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni irgi keliavo į Kiniją, bet nepasidavė susidūrusi su panašiu morkų ir lazdų arsenalu, kurį neabejotinai pateikė Ši.
    Ispanijos persiavimas ore nereiškia, kad muitai nebus taikomi. Prancūzija, Italija, Lenkija ir Nyderlandai tam pritaria. O Vokietijos vyriausybė yra susiskaldžiusi, todėl vis dar klausimas, ar Berlynas gali oficialiai jiems pasipriešinti. Tačiau jei Sančeso apsisprendimas sukels domino efektą kitose sostinėse, tai gali pakenkti Komisijos argumentams. Mažų mažiausiai tai didina spaudimą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai Von der Leyen ir jos prekybos derybininkams sudaryti susitarimą su Pekinu, kad būtų išvengta prekybos konflikto. Dabar visas dėmesys bus sutelktas į kitą savaitę Briuselyje ir Berlyne vyksiantį Kinijos prekybos ministro Wang Wentao vizitą.
    Elektromobilių klausimas yra ES Kinijos politikos lakmuso popierėlis. Jei Komisija, spaudžiama valstybių narių, bus priversta atsitraukti, tai bus skaudi nesėkmė po daugelio metų, kai Briuselis kruopščiai stengėsi priversti Europos sostines realiau vertinti Kiniją ir jos keliamus didžiulius ekonominius ir saugumo iššūkius Europai. Be to, Europa susipriešintų su JAV ir kitomis Didžiojo septyneto partnerėmis, kurios imasi agresyvesnių veiksmų, idant apsaugoti savo automobilių pramonę nuo pigaus subsidijuojamo Kinijos importo.
    “Ingenuidad” yra “naivumas” ispaniškai. Šiandien Sančesas parodė, kad Madride ingenuidad gyvas ir sveikas.”

    Komentuoti:


  • Dundorfas
    replied
    Kinija ne tik dvigubo panaudojimo prekes tiekia Rusijai per iš esmės palaiko Rusijos karo pramonę, už RU slaptas karines technologijas


    Ir Economist šėrė: kažkaip twiteris pasiūle ir gavosi be paywalo perskaityti, bet nerandu kaip. Jei trumpai tiek vidiniai investuotuojai tiek išoriniai ir kinų valdžia negauna normalios informacijos apie Kinijos eknomiką kadangi CCP vis labiau raukia informaciją, gaunasi užburtas ratas, ko pasekoje užsienio ir iš dalies vidiniai investuotuoja kraunasi čemodanus ir skrenda iš Kinijos
    CCP kartoja klaidas dėl kurių sugriuvo TSRS, nors jie labai intynsyviai studijavo TSRS klaidas ir tikėjosi išvenngti/išlaviruoti, nes kinai/CCP gudresni. Pati CCP negali daryti gerų sprendimų kadangi didžioji dalis informacijos pagražinama, falsifikuojama, į savo spastus pateko, kai PU, čia autoritarinių režimų bėda.
    https://www.economist.com/leaders/20...NyqCoG5SFmRTyA

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Labarita. Vasara į pabaigą, laiko visiems trūksta, tai šiandien rubrika “toli toli, už jūrių marių” irgi nelagins: prasibėgsim pro tarptautines naujienas, industriją ir sporto sekciją, o užbaigsime galingu straipsniu, bet ne iš Baudžiamojo Kodekso. Gero skaitymo.
    #ToliToliUzJuriuMariu
    ___
    Čin-afro

    Praeitą savaitę vyko FOCAC - Forum on China–Africa Cooperation. Susirinko Beidžianan daug afro-afrikiečių, ir klausėsi, kaip Činija jiesiems padeda. Šiaip jau bendras požiūris į PRC Afrikoje smarkiai teigiamas ir paskutiniu metu šiek tiek viršija požiūrį į kitus turtinguosius - JAVus ir ESus. Susirinkime Vinipuchas asmeniškai bandė išaiškinti afrikiečiams, kaip zjbs yra bendradarbiauti, kokie pasiekimai pasiekti, ir kaip ten sieksis pastarieji toliau. Kalba mirgėjo tokiais perlais, kaip “bendra žmonijos ateitis” ir “Globalūs Pietūs”. Taip pat gensekas anonsavo cielą desėtką būsimos “tarp civilizacinės” partnerystės punkčiukų, tokių kaip “abipusė edukacija”, “klestėjimas”, “prekyba”, “sveikatos priežiūra”, “agro”, “ėkologija” ir taip toliau, ir panašiai. Visam šitam gėriui Ši prižadėjo pem jardų dolcų finansavimą per sekančius tris metus. Kad nebūtų maža, atskiru paketu gensekas prisiekė pateiksiąs šimta keturiasdešimt liamų KARINĖS paramos visai Afrikai, plius ištreniruoti minimum šešis tūkstančius kariškių ir bent tūkstantį policninkų. Nu ir dar sukurti bent milijoną darbo vietų, kurias finansuos 30 didelių ir 1000 mažų investicinių projektų.
    Afro-afrikiečiai kėlė antakius, dėkojo gensekui ir net ranką spaudė, o paskui papasakojo, kad Kinijos paskolos jau stovi skersai gerklės, o taip pat niekaip nesimato 2021 samite duotų pažadų. Konkrečiai tada tas pats Ši Dzinpinas - ar bent jau labai panašus į dabar ant scenos stovintį - savo asmenine burna prižadėjo nupirkti minimum 300 jardų visokių gėrių iš Afrikos, bet nu net artyn nepriartėjo prie to skaičiaus. Čia jau nekalbant apie klaikų prekybos deficitą tarp Afrikos ir Kinijos.

    Grįžtant prie nuobodžių skaičių - nors Kinija labai garsiai aiškina esanti puikia rinka “Globaliems Pietums”, tačiau bent jau konkrečiai Afrikai Europos Sąjunga yra ir dvigubai didesnis prekybos partneris, ir prie to pačio proficitinis. Iš tų pačių nuobodžių skaičių - Afrikos kontinentas Jungtinių Tautų Asamblėjoje turi iš viso 54 balsus, ir šiuo metu žiūri į Kiniją kad ir ne daug, bet palankiau nei į Kolektyvinius Vakarus, tai gal tie pažadai ir apsimoka…
    ___
    Čipsai

    Panašu, kad JAVai sugebėjo prispausti Nyderlandų ir Japonijos vyriausybes, ir pastarosios dar biškį pasispardę metų pabaigoje neatnaujis ASML ir kitoms kompanijoms išduotų licenzijų aptarnauti Kinijoje parduotą įrangą. Tikrąjį smūgį Kinijos čipų pramonei sužinosime, kai bus aišku, ar draudimas (formaliai - leidimo nebuvimas) bus absoliutus, ar tik dalinis. Spardosi tačiau pats ASML - prieš pora dienų CEO konferencijoje atvirai atburbuliavo, girdi “esamos sankcijos jau dabar pakankamai lėtina kinų čipų gamybą”. Ir nieko keisto - šiuo metu Kinija perka visą čipų gamybos įrangą, prie kurios tik gali ištiesti savo lipnius pirštelius, tai ASML kaip ir turi tiesioginį interesą... CEO vertinimas vienok nėra visai iš šiknos ištrauktas - va kaip tik “The Information” informavo, kad nepaisant triumfalistinių klyksmų, CHuivėjus niekaip nespės iki mėnesio pabaigos pagaminti užsibrėžtų 2,5 milijonų naujojo Mate 70 flagmano, kurį ant dienų turi anonsuoti. Kitaip sakant pirkėjų poreikis nebus patenkintas ir prietaisą reikės preorderinti. Problemos kyla dėl prastos SMIC čipų gamybos kokybės - net pagal oficialius duomenis virš 60% čipų kiekvienoje plokštelėje būna brokuoti tiek, kad visiškai netinkami naudojimui. SMIC teigia, kad jų turimas “N plius 3” procesas yra tolygus TSMC (didžiausio čipų gamintojo, veikiančio Taivane) 5 nanomilimetrų procesui, kuris buvo naudotas pvz iPhone 12, 13 ir 14 pagrindiniams procesoriams gaminti (ir atitinkamai jau yra bent 2 metais senesnis nei moderniausios TSMC galimybės).

    Na o JAVai kaip tik paskelbė, kad jau ruošia naujus prekybos barjerus, susijusius su kvantinių kompiuterių tyrimais ir gamyba. Su kuo ir sveikinam vieną iš seniausių pasaulio demokratijų.
    ___
    Tarptautiniai pendeliai

    “Koks skausmas, koks skausmas - Argentina-Jamaika - 5:0!!”
    Atsiprašau, lietuviškai nesirimuoja. Vyresnioji auditorija be abejo pamena 25 metų senumo Čaif gabalą, dedikuotą 1998 metų futbolo čampo rungtynėms, kitiems įdėsiu nuorodą komentaruose. Na o visiems bendrai - Kinija šiuo metu vysktančioje Pasaulio Čampo atrankoje pranoko Jamaiką ir prapiso Japonijos komandai rezultatu 7:0. Neskaitant to, kad Kinija turi ko gero didžiausią futbolo fanų bendruomenę (skaičiuojama, kad gerokai virš 100 milijonų), įskaitant patį genseką Ši Vinipuchovičių Dzinpiną, tai Japonija tuo pačiu yra istorinis ir ideologinis priešų priešas.

    Pralaimėjimas kaip ir nieko nenustebino - miliardinė nacija su belenkokiomis dotacijomis futbolui reitinguojasi solidžioj 87 pozicijoj, kai Japonija daug metų trinasi pirmajame dvidešimtuke ir net senais senais blogiausiais laikais žemiau 66 niekad nebuvo. Bet tokio didumo prapisimas sukėlė proverbialų cunamį Bambukų Karalystės soctinkluose su daugybe siūlymų fiziškai susidoroti. Ką doroti mažai kas specifikavo, bet greičiausiai turėjo momeny ne taip seniai iki gyvos galvos už kyšininkavimą ir grobstymą nusteistą Kinijos Futbolo Federacijos preziką. Kitas dalykas, kad CCP Ši parėdymu į futbolą pilą tokias neįtikėtinas šaibas, kad net didžiausias grobstymas negali pateisinti tokių prastų pasirodymų. Čia jau ištrypta žole nepasiteisinsi.
    ___
    Straipsnis

    Rhodium Group partneris Loganas Wrightas išpublikavo labai ilgą straipsnį pavadinimu “China's Economy Has Peaked. Can Beijing Redefine its Goals?”. Tiesa sakant, vadinti šį darbą “straipsniu” yra įžeidimas ir autoriui, ir darbui. Negana to, kad viskas pateikta labai nuodugniai, autorius nepatingėjo sudėlioti tikslias nuorodas, iš kokių šaltinių paimta viena ar kita informaciją. Tų šaltinių iš viso prisirinko kešim penki. Man asmeniškai skaityti tokią info buvo didžiulis malonumas, turintiems lyšną pusvalandį primygtinai rekomenduoju, nuoroda.

    O kol kas štai kelios citatos:

    “Ekonominės raidos srityje niekas nėra garantuota, tačiau Kinijos ekonomika tikriausiai jau pasiekė aukščiausią pasaulio ekonomikos dalies tašką, ir tai įvyko 2021 metais. Dabar Kinija susiduria su struktūriniu ekonomikos sulėtėjimu, nes finansų sistema ne skatina, o riboja ekonomikos augimą. Šis ekonominis spaudimas yra tiesiogiai susijęs su praėjusį dešimtmetį pasibaigusia precedento neturinčia kreditavimo ir investicijų plėtra. Dėl kilusios kreditų krizės žlugo investicijos į nekilnojamąjį turtą ir sulėtėjo vietos valdžios institucijų investicijos į infrastruktūrą. Be to, oficialiuose duomenyse BVP augimas tiek 2022 m., tiek 2023 m. beveik neabejotinai buvo pervertintas. Daugelį metų trukusių mažos grąžos investicijų kaštai dabar neleidžia Pekinui perorientuoti finansų sistemos, todėl sunku išlaisvinti efektyvumo didinimą arba „naujos kokybės gamybines jėgas“. Tačiau niekas Pekino elgesyje, reaguojant į šį struktūrinį sulėtėjimą, nėra neišvengiama, nes Kinijos vadovai gali koreguoti savo ekonominius tikslus ir potencialiai sumažinti įtampą su likusiu pasauliu viešai pripažindami lėtesnę augimo trajektoriją.”

    “Tikėtina, kad ateityje Kinijos valiuta silpnės, nes reikia valdyti vidaus skolos spaudimą mažinant Kinijos palūkanų normas. Esant kitoms vienodoms sąlygoms, mažesnės palūkanų normos prisidės prie kapitalo nutekėjimo iš Kinijos namų ūkių ir įmonių, bei greičiausiai lems juanio nuvertėjimą. 2024 m. birželio mėn. duomenimis, Kinija turi didžiausią pasaulyje pinigų kiekį (vidaus valiutos, išleistos juaniais), kuris vertinamas 42 trilijonais JAV dolerių ir toliau plečiasi. Kasmet sukuriama apie 3-4 trilijonai naujų juanių, todėl Kinijos namų ūkiai ir įmonės turi stiprių paskatų diversifikuoti savo veiklą į užsienio turtą.”

    “Visi siekia rasti pagrindines gaires, idant galėtų suprasti tikėtiną Kinijos ekonominį kelią į priekį. Atsižvelgiant į investicijų sukelto augimo, nekilnojamojo turto burbulo ir demografinių priešpriešų svarbą, Japonijos patirtis yra svarbus atskaitos taškas. Tačiau iš tikrųjų Kinijos kredito ekspansija ir jos padariniai yra sui generis, ir tai yra problema tiek Kinijos politikos formuotojams, tiek analitikams, nes tiesiog nėra precedentų, kai viena šalis vos per aštuonerius metus suteikė apie trečdalį pasaulio BVP naujų kreditų. Politikos formuotojai visada kompetentingai vertina kreditų ekspansiją, tačiau tik nedaugelis turi gerų atsakymų, kai kredito sąlygos labai pasikeičia, kaip tai įvyko Kinijoje per pastaruosius šešerius metus.”


    Čia ir pabaigsim šiandieną.

    Komentuoti:


  • dr.
    replied
    Spaustuvė vėluoja pristatyti rubrikos biuletenį...

    Komentuoti:


  • AšNeRobotas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Papkutėse?
    Ne, jis skaito tik rimtus leidinius tokius kaip Business Insider ir Bloomberg. Iš ten jis ir sužinojo, kad Gabriukas vagia šiferį kaip ir jo senelis.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą

    Tuo labiau! O mes in turn apmokestinam maišelius supermarketuose. Iliuzijose gyvena ES ir tiek.
    EV dalis Kinijoje jau pasiekė 50% visų naujų auto, kai ES tik trečdalis ir netgi nuosmūkis EV rinkoje prasidėjo, tad nuo kinų atsiliekam ir maišelių apmokestinimas tikrai nepadės, reikia rimtų investicijų į technologijas.

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą

    Kai kinai vaidina žalius, tuo pačiu metu jie tyliai stato vis naujas anglimis varomas elektrines. Google įvedus "china new coal plants 2024", galima daug straipsnių rasti apie naujai pastatytas elektrines
    Tuo labiau! O mes in turn apmokestinam maišelius supermarketuose. Iliuzijose gyvena ES ir tiek.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Tiesiai iš chairman'o kartu su Juaniais per AliPay
    Alipay jau ir dokumentus glaima siūsti?

    Komentuoti:


  • Egiuxz
    replied
    Parašė sauls Rodyti pranešimą

    Va iš kur CO2 emisijos. Pagaminti cementą, jį atvežti, pastatyti, susprogdinti ir po to sutvarkyti statybvietę. Ir ten joks žmogus net negyveno! Žiauru. O mes čia kalbam kaip popieriniai šiaudeliai supakuoti į plastiką mažina CO2 emisijas.
    Kai kinai vaidina žalius, tuo pačiu metu jie tyliai stato vis naujas anglimis varomas elektrines. Google įvedus "china new coal plants 2024", galima daug straipsnių rasti apie naujai pastatytas elektrines

    Komentuoti:


  • sauls
    replied
    Va iš kur CO2 emisijos. Pagaminti cementą, jį atvežti, pastatyti, susprogdinti ir po to sutvarkyti statybvietę. Ir ten joks žmogus net negyveno! Žiauru. O mes čia kalbam kaip popieriniai šiaudeliai supakuoti į plastiką mažina CO2 emisijas.
    Paskutinis taisė deep'as; 2024.09.04, 21:52.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Papkutėse?
    Tiesiai iš chairman'o kartu su Juaniais per AliPay

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą
    Informaciją apie Kiniją gaunu iš kitų šaltinių.
    Papkutėse?

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Tai kad nelabai kas įdomaus aptarinėjama. To anoniminio smartassintojo apžvalgų neskaitau, nes tiesiog neįdomios jos man. Informaciją apie Kiniją gaunu iš kitų šaltinių.

    O dėl traukinių, tai jau pradedu galvoti, kur ant metų galo važiuoti ir kokius maršrutus bandyti, tai apie tai galim pakalbėti. Kaip suprantu, Guangzhou-Beijing lyg vėl vaikšto kai kurie reisai su 350km/h (vietoj 300km/h) top speed, tai jeigu pasitvirtins, nori nenori, teks važiuot biznio klase ir pasidalint įspūdžiais.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Manau kuratorius uždraudė John lankytis šioje temoje, nes čia aptarinėjama ne greito traukinio rankenėlių spalva, bet žymiai įdomesni dalykai. Ir labai nenorimi girdėti Vinipuchui
    Epizodų buvo ir daugiau, štai nuoroda, nes visi tiesiog privalo pamatyti, kaip autorizuotas partijos balsas atvirai pripažįsta viską, kuo juos kaltina Vakarai. Pajudinamas ir uigūrų, ir Tibeto klausimas. Ypač tingiems - dviejų minučių ištrauką su mergaitės klausimu.
    Dar paskui tėkštelėjo įprastus kaltinimus JAVams valstybine pederastija, t.y. mažamečių valstybių tvirkinimu.
    Ir suprantu, kodėl jis nevalgo vietinio maisto ten:
    Kas pamiršote, primenu - vietiniai žurnalistai užfiksavo, kaip žibalą ar tai mazutą vežę fūros tiesiai į tas pačias talpas užsipylė maistinio aliejaus.
    Ne dėl maisto ten lankosi dažnai.

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    09.02 apžvalga:

    Na tai su ta pirmaja, kuri iš tiesų yra antroji, o per toli su patikslinimais užsibėgus ne vienam jau kokia kešimkažkelintoji. Paskutinė vasaros savaitė pamėtėjo tiek įvykių, kad net gana konservatyvūs portalai leido sau antraštes su sloganu “Breaking news!!”, o rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” mes tradicijų nelaužysim, ir naudosim gražų lietuvišką “tikra, tikra, tikra”. Bet dar ne šiandien. Pietų Kinijos Jūroje, dar žinomoje kaip Vakarų Filipinų Jūra, karas vis dar nekilo, bet panašu, kad tai tik laiko klausimas.
    #ToliToliUzJuriuMariu
    ___
    Eskalacija

    Praeitą savaitę užsiminiau apie įtampas Sabinos sėkliuje, o šią savaitę eskalacijos eskaluojasi visu greičiu. Prasieikime pagal chronologiją:
    • Pirmadienį Filipinai pabandė nuvežti atsargų į laivą 9701, priparkuotą Sabinos sėkliuje. PRC spėjo užsekti bandymą, ir suvijo 40 (!) pakrančių apsaugos ir karinių laivų, idant blokuoti perdavimą. Filipinai atsitraukė.
    • Antradienį admirolas Samuelis Paparo, vyriausias JAVų Indo-Ramiavandenijos (kietai aš čia vertimą IndoPacific’ui sugalvojau, ar ne?!) regiono vadas, atvirai pasiūlė Filipinams JAVų karinį eskorta. Filipinai formaliai atsisakė, bet paskelbė apie diskusijas su JAVais dėl vidutinio nuotolio raketinio komplekso Typhoon įsigijimo.
    • Trečiadienį, kaip tik kai Salivanas lankėsi Kinijoje (apie lankymąsi kiek vėliau), Filipinai nusiuntė atsargų siuntą sraigtasparniu, kurio skrydžiui PRC arba negalėjo, arba nenorėjo (pvz dėl minėto apsilankymo) sutrukdyti.
    • Ketvirtadienį PRC vadovybė pavarė vieną iš savo senų gabalų: “reikalaujame nedelsiant patraukti laivą 9701 iš Kinijos teritorinių vandenų, arba prisiimti visą atsakomybę už pasėkmes! Beatodairiški Filipinų veiksmai laisvai gali sukelti netikėtų incidentų tiek juroje, tiek ore. Mūsų kantrybė turi ribas, o ilgalaikis Filipinų laivo egzistavimas sėkliuje atvėrė Pandoros skrynią!!1!”. Dar paskui tėkštelėjo įprastus kaltinimus JAVams valstybine pederastija, t.y. mažamečių valstybių tvirkinimu.
    • Šeštadienį Kinijos Leudies Respublikos (PRC) pakrančių apsaugos laivas tris kartus taranavo Filipinų pakrančių apsaugos laivą 9701. Pagal pačias geriausias “ėjau gatve, valiausi peiliu panages, o tas lochas pribėgo ir krito nugara tiesiai ant peilio septyniolika kartų” tradicijas, PRC apkaltino dėl incidento Filipinus ir savo retorikoje sustojo tik per plauką nuo tiesioginio reparacijų reikalavimo. Nuoroda į Filipinų nufilmuotą incidentą, galite patys nuspręsti, kas į ką trankėsi. Laivų priklausomybė labai didelėm raidėm ant bortų užrašyta, ir jeigu ką, tai Filipinai hieroglifų nenaudoja.
    • Sekmadienį Japonija paskelbė dar labiau didinanti gynybos biudžetą 2025 fiskaliniams metams, tik formalia priežastimi nurodė prieš pora savaičių jų oro erdvę pažeidusį PLA (Pipl Libereišn Armi) žvalgybinį lėktuvą.
    Vertinant PLAN (Kinijos Leudies Armijos Laivyno) veiksmus ir PRC politiką būtina atsižvelgti į regis paprastą faktorių - visa dabartinė vykdytojų karta ir didžioji dauguma sprendimų priėmėjų užaugo 100% žinodami, jog Kinijos teritoriniai vandenys yra iki pat Devynių Brūkšnių Linijos. Jų absoliučiai šventu įsitikinimu Filipinai (ir Vietnamas) braunasi į Kinijos patomstveną teritoriją su purvinais batais ir pretenzijom. Taigi tas, kas mums atrodo naglas bulinimas, jiems yra Tėvynės iš didžiosios T gynyba.
    ___
    Vėl ta ekonomika

    Šviežiai prisijungusiems skaitytojams išduosiu paslaptį - kai rubrika startavo, labiausiai norėjau pasakoti apie ekonomiką ir netgi buvau sau užsibrėžęs tikslą nesivaikyti rėksmingų incidentų. Geros intencijos irgi pasiryžimai tačiau liko tolimoje kešim-plius savaičių senumo praeityje, nes net antrojoje pasaulio ekonomikoje dalykai keičiasi santykinai lėtai, o naujienos naujėja dar rečiau. Taigi teko man kiek nenoromis (meluoju, iš tiesų su dideliu malonumu, bet negi pats savo naratyvą gadinsi) ekonomikos šviežienas teikti tik maždaug kas antrą kartą. Šiandien tas antras, reiškiasi.
    • CCP formaliai davė leidimą privatiems NT savininkams iš naujo persiderėti paskolų sąlygas su bankais, arba netgi ir pasikeisti paskolos davėją. Teisės judinti sudarytą sutartį PRC piliečiai neturėjo nuo 2008 metų. Šiuo metu privataus NT sektoriaus skolos suma siekia 5,4 trilijono JAVinių dolcų. Formaliai leidimas duotas idant kaip nors kur nors paskatinti vidaus rinkos vartojimą, tipo naumų ūkiai persirašę geresnėm sąlygom sutartis galės daugiau babkių leisti kitiems užsipirkimams. Kritikai tačiau tyliai kikena, kad toks sprendimas tolygus per trumpos antklodės tobulinimui nukerpant viršuje ir prisiuvant apačioje, nes po tokio ėjimo ir taip žemiau numatytos normos smukę bankinės pajamos (o didžiausi bankai yra valstybiniai) kris dar labiau.
    • Pagal Finansų Ministerijos antradienį paskelbtus duomenis, valstybės pajamos (surinkti mokesčiai, pajamos iš žemės pardavimo ir t.t.) per šių metų pirmuosius 7 mėnesius krito 2,7% lyginant su pernai metų duomenimis. Labai rekomenduoju tai palyginti su oficialiai deklaruojamais 4,8% ekonomikos augimo procentais. Be abejo, toks kritimas dar labiau mažina šansus, kad CCP mostelės paramų paketą vidaus vartojimo skatinimui.
    • PRC valstybinė skola didėja šuoliais, bet vis dar siekia tik 24% BVP. Tai čia jeigu skaičiuoti tik centrinės vyriausybės skolą. Regionų skolos yra drūčiai didesnės ir siekia 94% BVP. Abu skaičius pateikia Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF) remdamasis PRC deklaruotais duomenimis, t.y. beveik garantuotai skaičiai yra numažinti. Turint omeny, kad didžioji dalis skolos yra Kinijos juaniais, tai dar toli gražu nėra tiesioginė grėsmė šalies ekonomikai. Iš kitos pusės tai jau viršija oficialiai partijos sau leistas ribas, ir tolimesniam skolinimuisi turės būti keičiamas įstatymas (techniškai irgi ne problema, bet veido praradimas). Na ir skolos didėjimas trukdo pasinaudoti kitais fiskaliniais įrankiais, neprarandant pvz pozicijų eksporte.
    • Temu, dar viena jobana nacionalinė vertybė, prieš metus apdėjus pardavimais Alibabas su visais ekspresais, apsivožė variniu bliūdu akcijų biržoje. Na, jei tiksliau, tai apsivožė Temu sąvininkas Pinduoduo. Pindosai liepos mėnesį apturėjo nemenką platformoje dirbančių prekybininkų demonstraciją prie pagrindinio ofiso irgi garsius skundus dėl platformoje taikomų vis didesnių nuobaudų už viską, kas tik įmanoma. Bet minėtas 28% akcijų kritimas greičiausiai buvo iššauktas ir nepasiektų pirmojo pusmečio fiskalinių rezultatų, ir kompanijos vicepreziko mandrų pareiškimų, kaip dabar čia tuoj griebsim ir nuo šaknų perstatysim visą sistemą, suorientavę į aukštą kokybę irgi puikų aptarnavimą. Vis dar nežinantiems - Temu specializuojasi pačių pigiausių šūdų pardavime.
    • Kanada paskelbė įkalsianti už mėnesio visą muitų paketą iš Kinijos atvežamoms prekėms. Nieko tas pranešimas labai nenustebino, nes drauge su Meksika, Kanada yra NAFTA (Š.Amerikos Laisvos Prekybos Sąjungos) narė, plius šiuo metu pvz gamina krūvą amerikietiškų automobilių brandų, ir tai gamybai smarkiai grąsina Kinijos overprodukcija.
    • Beidžino viešo maitinimo sektorius atraportavo 90% mažesnį pirmojo pusmečio pelną, lyginant su 2023 metais. Ir tai yra gerėjantis rezultatas, nes pirmas 2024 ketvirtis išvis į minusą nuėjo, kai 2023 dar nepasibaigus karantinams buvo pliusinis, nors ir prastas.
    ___
    Maistas
    Kad jau Užkalnis savo vardo užeigoje koldūnų kainas pamažino, tai mes prisiminkim prieš gerą mėnesį Kinijos internetus drebinusį aliejaus skandalą. Kas pamiršote, primenu - vietiniai žurnalistai užfiksavo, kaip žibalą ar tai mazutą vežę fūros tiesiai į tas pačias talpas užsipylė maistinio aliejaus. Tai štai, baigėsi valstybinis tyrimas, kaltininkai identifikuoti, procedūros patikslintos. Kaip ir buvo tikėtasi, abu minėtų fūrų vairuotojai gavo baudų ir į snukį, juos vadelėjusi įmonė irgi kažkiek baudų susimokės, na “o daugiau pažeidimų rasta nebuvo, tai tik izoliuotas įvykis. Kinijos Liaudies Respublikos maisto kontrolės tarnybos veikia efektyviai, gyventojams jaudintis nereikia”. Išvada, be abejo, sukėlė internautų homerišką juoką ir išprovokavo krūvą padjobkių Weibuose ir Wechatuose, iki pastarosios buvo išcenzūrintos, bo nesolidu iš valstybės tarnautojų juoktis.
    ___
    “Jos valdovams tebestovi dar vis”

    Persiprašau už šią liaudišką deviaciją Maironio eilėraštyje, bet turiu tam pagrindo. Kaip žinia, mūsų visų gerbiama ir mylima Trakų pilis (ar teisingai sukirčiavote?) buvo atstatyta XX a.
    antroje pusėje pasitelkiant biškį istorinių šaltinių ir daug fantazijos. Kiek žinau, istorikai ir archeologai savo uždaruose ratuose vis dar plėšo vienas kitam maikes, ar teisinga buvo tokia restauracija, ar nelabai. O štai Kinijoje niekam problemų dėl to nekyla - Didžioji Siena, “vienintelis žmogaus rankomis pastatytas statinys, matomas iš kostmoso”, Mao eroje buvo didžiajame dalimi išardyta, nes… šalyje trūko plytų. Tiesa, kai jau plytų gamyba kažkiek atsigavo, o Mao užvertė savo skeltanages kanopas, restauratoriai restauravo Sieną. Tiesa, apie kokį nors istorinį medžiagų parinkimą nereikia net svajoti. Kaip suprantu, restauravimo logika buvo (ir tebėra) paprasta - už poros tūkstantmečių visiems bus px, ar cementas dešimto amžiaus bybis žino ko maišalas, ar dvidešimto amžiaus Portlendo mišinys iš vietinių Senukų. Viena problema - naujausiai atstatytos vietos jau vėl byra, nes kampų nukirtinėjimas ir kaštų taupymas yra didesnė nacionalinė vertybė, nei kažkokia ten Siena.

    Dėkoju už dėmesį. Jeigu vedėte atžalas į mokyklą, tai tikiuosi padėjau užmušti bent 10 minučių laukimo, kol baigsis prakalbos. Jeigu nevedėt, tai jums pasisekė. Va, dar paveizokit į žemėlapį su pažymėtomis jau Kinijos užimtomis salomis. Antrasis Tomo ir Sabinos sėkliai yra panašiai toje vietoje, kur rodo rodyklė “Spratlio salos” (techniškai pavadinimas įtraukia visą salyną, bet negi dabar čia gilinsimės). Iki kitos savaitės.
    Click image for larger version

Name:	458085491_10225469983764301_3839820531182598668_n.jpg
Views:	382
Size:	53,0 kB
ID:	2149545

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Ryšium su atostogomis, šiandien net dvi apžvalgos. Bet tikrai stiprios ir įdomios.

    08.26 apžvalga:

    Labas karštas rytas. Nežinau, kas tą orą reguliuoja, dzievulis ten ar tai globalistai-sorošistai, bet jau galėtų ir prisukt šilumos kranelį. O kol kas pamakaluojam šaukšteliu tą kavą arbatą (prisipažinkit - jau nuo ryto ledinę geriat, ar popietės palauksit?) ir einam skaityt rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” atomines naujienas.
    #ToliToliUzJuriuMariu
    ___
    Arabiškas kinžalas į… nugarą

    Al Jazeera, arabiškos kilmės naujienų agentūra, painterviuino ganėtinai aukštą CCP veikėja, prisistatantį Viktoru Gao. Neapsigaukit dėl europietiško vardo, tai yra 100% PRC pilietis, profesionalus CCP šnekėtojas burna, buvęs asmeninis Dengo Siaopingo vertėjas, buvęs PRC ambasadorius JAVuose ir t.t. Žodžiu, ne šiaip koks praeivis iš gatvės, o net labai tituluotas parcijos atstovas.

    Interviuino Vikcariuką toks Mehdi Hasanas, arabiško veido, bet puikiai šnekantis angliškai. Gimęs ir užaugęs UK, garsėja pokalbių šou ir kitokia žurnalistine veikla, dažnu atveju neglostančia vakarietiškų valdančiųjų. Kanalo kaip žinia irgi nelabai galima apkaltinti šališkumu Vakarų kultūros naudai.

    Taigi į šį konkretų šou Mehdi atsitempė tris komentatorius - uigurę moterį (suprask - stiprų CCP kritiką), honkongietį biškį, taip švelniai, kritikuojantį kai kurias CCP dalis, ir baltaveidį profesionalą čiulpti komunistų vamzdį. Viso intervo žinoma jums necituosiu, nes jį reikia pamatyti. Jau vien dėl to, kad Bilas Bišopas Vikcariuko pasisakymus įvardino “vartymosi iš gaidžio masterklasu”. Nepraleiskit, pravers.

    Vieną epizodą tačiau jaučiu pareigą atpasakoti. Honkongo mergaitė iš auditorijos uždavė klausimą: “įvardinkite dvi didžiausias Ši Džinpino klaidas, padarytas per 12 valdymo metų, arba tiesiog pripažinkit, kad jis šiek tiek panašus į Vinipucho personažą”. Reikia pamatyti, su kokiu entuziazmu Vikcariukas pradėjo pasakoti, kaip VYRIAUSYBEI reiktų įdėti pastangų sprendžiant pencijų klausimą… Mehdis sustabdė ir perklausė “vyriausybei, ar Ši Džinpinui?”. Atsakymas buvo “tai aš ir sakau, kad reiktų labiau pasistengti vyriausybei…”. Po dar kokių dviejų perklausimų Vikcaras atvirai į eterį prisipažino, cituoju, kad “Ši kritikuoti galima, bet tik maksimaliai pozityviai”. Ta prasme, jeigu atvirai nečiulpi, tai neminėk genseko vardo be reikalo.

    Epizodų buvo ir daugiau, štai nuoroda, nes visi tiesiog privalo pamatyti, kaip autorizuotas partijos balsas atvirai pripažįsta viską, kuo juos kaltina Vakarai. Pajudinamas ir uigūrų, ir Tibeto klausimas. Ypač tingiems - dviejų minučių ištrauką su mergaitės klausimu.
    ___
    Atominės projekcijos

    Bloombergas prieš kelias dienas atraportavo, kad PRC preziko, genseko ir artimiausios dievulio inkarnacijos Ši Vinipuchičiaus Džinpino užduoti žaliosios energijos planai yra įvykdyti. Ir ne šiaip sau, o 6 metais aplenkiant grafiką! Atseit saulinių ir vėjinių jėgainių pristatyta tiek, kiek buvo numatyta visam dešimtmečiui. Kinijos, kaip labiausiai teršiančios valstybės ant viso svieto statuso tai nepakeitė ir nepakeis, nes šalia saulės jėgainių toliau kaip grybai po lietaus dygsta anglimi kūrenamos elektrinės. Kas gali pakoreguoti CO2 išmetimą, tai lygiai taip pat greitai augančios branduolinių jėgainių statybos. Ir šiame sektoriuje ekspertų vertinimu Kinija iš tiesų greitai prisivys ir aplenks JAVus, šiuometinį lyderį. Dar yra šiek tiek klausimų dėl technologinio pranašumo - Kinija teigia jau statanti 4-os kartos jėgainę bei ypač mažo dydžio jėgaines, bet mes vertinsim tada, kai jau pamatysim veikiančią. Tačiau niekas neabejoja, kad Kinija yra lyderis gebėjimu greitai išvystyti ir pastatyti branduolinių jėgainių infrastruktūrą, kai tuo tarpu Vakarai vos spėja pasistatyti baigiančių savo ciklą jėgainių pamainą. Ir čia klausimėlis gerokai rimtesnis, nei elektromobiliai.

    Paminėjus vieną atomo aspektą būtina priminti, jog Kinija paskutiniu metu labai smarkiai vejasi JAVus ir naujų branduolinių užtaisų gamyboje. Nepaisant vangių bandymų susitarti, PRC lenktynėse bėga visu greičiu. Komerciniai palydovai jau keli metai kaip fiksuoja nauju paleidimo vietų įrengimą bei užpildymą naujai pagamintomis balistinėmis raketomis.
    ___
    Trečias kartas

    Kol pas mus vasara sukasi į pabaigą, Jemeno kupranugarių vairuotojai karščiausioje pasaulio jūroje siautėja jau dešimtą mėnesį. Per tą laiką aktyvaus pasilinksminimo rezultatai: paskandinti du laivai, užmušti trys civiliai jūreiviai ir metrinės tonos rūpesčių ko ne viso pasaulio gyventojams. Reikia pastebėti, kad jų garsiai šaukiamas lozungas “mes mušam tik Izraelį ir su juo susijusius” seniai šlubuoja visom keturiom kojom - 45% atakų buvo prieš laivus, niekaip nesusijusius su Izraeliu, JAV ar UK (pastaruosius du galim pridėti prie garbės sąrašo, nes jie gi pačius hučiukus mušė tiesiogiai).

    O šia savaitę turime potencialiai trečią paskendėlį - 21 rugpjūčio dieną graikų tanklaivį MV Sounion hučiai apšaudė tol, kol įgula paliko laivą. Prancūzų fregata išžvejojo įgulą ir pakeliui nukalė link tanklaivio birbusią sprogemnų prikimštą motorkę. Incidentas tačiau nesibaigė - sprendžiant pagal pačiu hučių išplatintą video medžiagą, nepavykus taranuot tanklaivio nuotoliniu būdu valdoma motorke, keletas narsoliu priplaukė prie apleisto laivo, ramiai sudėjo sprogstamuosius užtaisus, ir pasišalinę juos detonavo. Kol kas neaišku, ar sprogimai tik padegė laivą, ar jį ir paskandino (paskandins?). Bet kuriuo atveju Raudonosios jūros ekologijai dantis šiepia 150 000 tonų neapdirbtos irakietiškos naftos, kurią tanklaivis gabeno į Graikiją. Jeigu visas tas kiekis driokstelės į vandenis, tai MV Sounion iškart papuls į tanklaivių avarijų dešimtuko viršutinę dalį.

    Reakcijų iš pasaulio galingųjų kol kas nesigirdi. Na o jei incidentas užterš Egipto kurortų pakrantes, tai visai tikėtina, jog dabartinė valdžia gaus paskutinį cveką į savo finansinį grabą, nes Sueco kanalo pelnams nukritus daugiau kaip per pusę, paskutinis šalies valiutinių įplaukų ramentas yra turizmas.
    ___
    Lazda su 250 galų

    Prieš keturis metus 27 šalių parlamentarai susirinkę pasitarę IPACą padarė. O jei šiek tiek išsamiau: Tiananmeno aikštės skerdynių metinių paminėjimui suorganizavo grupę pavadinimu “Inter-Parliamentary Alliance on China” (IPAC). Grupės - o dabar jau galima sakyti organizacijos - tikslas: pasipriešinimas lėtai slenkančiam CCP valdomos Kinijos spaudimui. Narių skaičius jau išaugo iki 40 šalių ir 250 parlamentarų, nes būtent aktyviai veikiantys parlamentarai atstovauja savo šalis. Jeigu ką, tai Lietuva buvo tarp tų 27 pradinukų, ir šiuo metu mūsų šalį atstovauja socdemė D.Šakalienė ir tėvynainis-konservas Ž.Pavilionis, o dar trys konservatoriai A.Navickas, E.Zingeris ir L.Kasčiūnas sėdi pasiruošę išbėgti į aikštelę.

    Oficialusis Beidžinas per tuos 4 metus bandė ir panieką, ir užkulisinį spaudimą, ir atvirus grąsinimus tiek nariams valstybėms, tiek konkretiems asmenims. Pvz šios vasaros IPAC suvažiavimo (kuris vyko Taipėjuje) dalyviai gavo ir emailus raginančius persigalvoti arba atvirai draudžiančius keliauti į Taivaną. O juokingiausia tai kai kuriems skambino su kinietišku akcentu kalbantys asmenys ir atvirai įkalbinėjo “vietoje Taipėjaus atvažiuoti į Beidžiną, kelionė ir pragyvenimas pilnai apmokami”. Ir jeigu iki šiol organizacija daugiausiai smerkė, liūdėjo ir reiškė susirūpinimą, tai paskutiniame samite priėmė ir visai įdomią iniciatyvą dėl JT rezoliucijos Nr. 2758. Pastaroji rezoliucija 1971 metais atėmė iš Čang Kai-šeko valdomo Taivano (formaliai - Kinijos Respublikos) teisę atstovauti Jungtinėse Tautose Kiniją, ir perdavė minėtą teisę Kinijos Liaudies Respublikai (PRC). Remdamiesi būtent šia rezoliucija komunistai reikalauja visus pripažinti “vienos Kinijos principą” ir sugebėjo 2007 metais sėkmingai blokuoti Taivano prašymą būti priimtiems į JT kaip “Taivaną”. IPAC, musėt paskatinti audringo komunistų dėmesio, nusprendė jog gana yra gana, ir įsipareigojo kiekvienas savos šalies parlamente priimti ir pasitvirtinti jog “JT Rezoliucija 2758 nenustato PRC suvereniteto virš Taivano ir neapibrėžia Taivano statuso JT organizacijoje”. Tai va, Australijos Parlamentas šia savaitę vienbalsiai priėmė ir pasitvirtino, o šalia dar ir garsiai pasmerkė Kinijos naudojimąsi minėta rezoliucija. Manau nereikia sakyti, kad Beidžine šiuo metu kai kam kamščius išmušinėja. Na o mes laukiame klausimo iškėlimo ir balsavimo Seime, nes jei visos 40 šalių oficialiai pasitvirtins tokį požiūrį, tai viena Kinija gali netrukus ir susidvejinti.

    Ak taip, vos nepamiršau - pagrindiniai IPACo finansiniai rėmėjai yra Sorošo fondas ir JAVų valdžia, tai žinokit, kas jus valdo, jeigu ką.

    Kol dar esame vienos Kinijos temoje, tai kelios trumpos naujienos:

    - Ne va tai apmalšus aistroms dėl Antrojo Tomo Sėkliaus, PRC rado progą vėl išeit ant peilių su Filipinais, bet dabar jau dėl Sabinos Sėkliaus. Atolas ar tai sėklius - išversti tiksliai sunku - yra dar arčiau Filipinų krantų, bet PRC vistiek labai jo nori ir griežia dantį dėl kiekvieno Filipinų krustelėjimo.

    - Sprendžiant pagal palydovų fotkinamus duomenis, jau pora dešimtmečių Kinija stato potiomkino kaimus literaliai ant visų ginčijamų sienų. Pagrinde dėl to pyksta Indija ir Butanas, bet kaimai dygsta ir visiškai tuščiose dykuminėse teritorijose. Kitaip sakant, jei siena neturi labai aiškios ribos, kaip kad didžiulis kalnas ar plati upė, tai anksčiau ar vėliau ten atsiras kolūkio gyvenvietė su Vinipucho portretais ant sienų, o kai ir jei ateis laikas užsikalti sienos ženklus, bus mes gi čia dutūkstančiusmetųkaipgyvenam… Viskas pagal konstituciją, kas ji tokia bebūtų - neatiduosim nei pėdos žemės, bet paimsim visą blogai gulinčią.
    Paskutinis taisė taspac; 2024.09.03, 08:26.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Žlugusį „Evergrande“ auditavusiai „PwC“ – draudimas pusę metų dirbti Kinijoje www.vz.lt/-kinijoje
    „PwC China“ pranešė savo klientams, kad Kinijos valdžios institucijos gali jai uždrausti šešis mėnesius vykdyti veiklą šioje šalyje, skelbia „Financial Times“ (FT). Draudimas, kuris yra dalis bausmės už klaidinantį bendrovės „Evergrande“, žlugusios nekilnojamojo turto (NT) milžinės, auditą, turėtų įsigalioti rugsėjį. Ieškinys prieš „PwC“ buvo pateiktas po to, kai Kinijos vertybinių popierių priežiūros institucija kovą paskelbė, jog iki 2021-ųjų, kai paaiškėjo, kad „Evergrande“ nebesugeba grąžinti skolų, per dvejus metus ji savo pajamas buvo išpūtusi beveik 80 mlrd. USD. O bendrovę auditavęs „PwC“ Kinijos padalinys tame neįžvelgė nieko blogo ir tvirtino „švarias“ ataskaitas.
    Dėl finansinių skandalų Pekinas griežtina auditorių vaidmens kontrolę, šiuo atveju – krizės paveiktame NT sektoriuje, kuris ne per seniausiai sukurdavo beveik ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
    „PwC“ auditavo „Evergrande“ beveik 14 metų, iki 2023 m. pradžios. „PwC China“ 2022 m. buvo didžiausia Kinijoje audito ir apskaitos įmonė, kurios pajamos sudarė 7,9 mlrd. juanių (1,1 mlrd. USD). Draudimas „PwC“ vykdyti veiklą Kinijoje primena nuobaudą, kuri pernai buvo skirta konkuruojančiai bendrovei „Deloitte“ už „rimtus audito trūkumus“, dirbant su „China Huarong Asset Management“, atkreipia dėmesį FT. „Deloitte“ teko sumokėti 31 mln. USD baudą, o jos veikla Pekine buvo sustabdyta trims mėnesiams.

    Komentuoti:


  • taspac
    replied
    Sveiki gyvi, rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Tikiuosi lietūs nenuplovė, saulė neiškepė, vėjai nenupūtė. O jei vis dar nepatyrėt nei vienos iš stichijų, tai lįskit iš po akmens - vasara jau į pabaigą gi! O mes ta proga greitosiom pažiūrėsim į ekonomiką ir valdžios kaitą visų mylimoje Kinijos Leudies Respublikoje (PRC).
    #ToliToliUzJuriuMariu
    ___
    Gūdi ekonomika

    Liepos mėnesio statistika dar labiau nuvilianti, nei buvo prognozuota. Ir tai turint omenyje, kad prognozavo nepriklausomi specialistai, o statistika naudojama iš PRC oficialios burnos - Statistikos Departamento. Pradėkime nuo to, kad antrojo ketvirčio oficialus augimas buvo 4,7%, t.y. pramazino užsibrėžtus 5% (ir jei galvojat, kad pramazino “tik 0,3%”, tai labiau galvokit, kad “pramazino 6%”, nes augime pats augimas yra esmė, o ne bazė). Įvertinus, kad į antrąjį ketvirtį papuolė gegužės ir birželio “priešsankcijinis išsipardavimas”, tai rezultatas išvis liūdnas, ką patvirtina pačios liepos rezultatai, kurie yra gerokai blogesni, nei buvo planuota. Vėlgi, pagal tuos pačiu oficialius duomenis, pirmą kartą nuo 2005 metų PRC vidaus rinkoje pasiskolintų pinigų kiekis mažėjo - gyventojai atidavė daugiau paskolų, nei pasiskolino. Ir jeigu jums atrodo, kad tai yra gerai, tai labai klystat - paskokų pažėjimas reiškia de facto pinigų kiekio rinkoje mažėjimą ir dar labiau šaldo vidaus ekonomiką, kuri ir taip jau defliacinasi arti grabelio temperatūros.

    Antrasis dramblys, ant kurio laikėsi ir, nebojant peršautų visų keturių kojų bei pimpalo, vis dar bando laikytis BVP augimo ekspektacijos, yra nekilnojamas turtas. Ir čia reikia nepamiršti, kad realiai tai yra “naujai statomas nekilnojamas turtas”, nes jau pastatyto turto pardavimai nekelia bendrojo vidaus produkto, kadangi nu nieko naujo nepagamina, tik pereina iš vienų rankų į kitas. O jeigu konkrečiais skaičiais, tai naujų NT statybos krito daugiau, kaip 25%, sekondhando pardavimai irgi krito apie 25%, o neišparduoto naujo NT inventorius, kuris ir taip viršijo 18-24 mėnesių ekpektaciją, tik dar labiau augo. Ir čia nepaisant CCP (Čajnos Kamunistų Parcijos) sankcionuotų pastangų išpirkti minėtą inventorių už valstybinius pinigus ir paskui dėti velniaižin kur, nes tokie kiekiai netilps net milijardui kiniečių į šiknas. Na o akcijų biržose per metus NT rinka krito daugiau nei 34%.

    Na ir pabaigsiu skyrelį tiesiogine Pekino Universiteto Finansų Katedros profesoriaus Maiklo Pettis citata:
    “Nors dauguma analitikų sutelkė dėmesį į tai, ką šiandien paskelbti duomenys mums sako apie visos ekonomikos stiprybę (tiksliau, silpnumą), norėčiau pabrėžti, kad svarbesnė dedamoji yra augimo kokybės suprastėjimas. „Aukštos kokybės“ augimas Kinijos kontekste yra augimo dalis, kuri vyksta esant griežtiems biudžeto suvaržymams, o tai dažniausiai reiškia augimo dalį, kurią lemia vidaus vartojimas ir privataus verslo investicijos. Atsilieka ne tik vartojimas – per pirmuosius septynis 2024 m. mėnesius mažmeninė prekyba išaugo 3,5%, palyginti su 5,9% pramonės produkcijos augimu. Taip pat ir privataus verslo investicijos nesikeičia, net jei investicijos į ilgalaikį turtą bendrai išaugo 6,3 %. Tai tikroji problema.

    Mano nuomone, liepos mėnesio duomenys padidino tikimybę, kad vėliau šiais metais Beidžinas imsis fiskalinių paskatų, skirtų vartojimui didinti. Šiandieniniai akcijų rinkos rezultatai rodo, kad tai gali būti nebe tokia ekscentriška nuomonė.”

    Beja, SHCOMP ir HSI indeksai paskutinius tris mėnesius vis dar krenta, o konkrečiai Šanchajaus kompozitas jau žemiaus tos ribos, kai sausio mėnesį CCP pradėjo mušti pavojaus varpais bei puolėsi pusiau slaptai “gelbėti”.
    ___
    Autopromas

    Autoritetingas automotive rinkos apžvalgininkas Micheal Dunn išpublikavo straipsnį pavadinimu “China Is Done With Global Carmakers: "Thanks For Coming"”. Tingintiems skaityti - santrauka ir esminė citata.

    2008 metais Kinija tapo didžiausia vientisa automobilių rinka pasaulyje, aplenkdama JAVus. Vakarų (priskaičiuojant Japonijos ir P.Korėjos gamintojus prie pastarųjų) gamintojai jau iki tol matė PRC kaip puikią vietą pasipelnyti ir tuo naudojosi, netgi nurydami karčias piliules pavadinimais “minimum pem procentų vietiniams gamintojams” ir “nagliausias įmanomas IP vogimas” ir su šypsena prašydami dar. Per 38 karaliavimo metus vietiniai gamintojai perėmė ir žinias, ir negirdėtą nematytą visos vertikalės rėmimą iš valdžios kišenių.

    Suma sumarum:
    GM
    2017: 4.1 milijonai vnt.
    2024: 1.8 milijonai vnt.

    Hyundai / Kia
    2016: 1.2 milijonai vnt.
    2024: 220,000 vnt.

    Volkswagen
    2017: 4 milijonai vnt.
    2024: 2.5 milijonai vnt.

    BYD
    2017: 420,000 vnt.
    2024: 3.6 milijonai vnt.

    Kai kurios vakarietiškos kontoros bando išnaudoti atlaisvėjusius gamybinius pajėgumus idant gaminti automobilius eksportui į tradicines vakarietiškas rinkas. Savikaina gaunasi gera, bet tuo pačiu penm procentų viso pelno nukeliauja į priverstinių partnerių Kinijoje kišenes (priminsiu - tik Tesla kažkaip išsiderėjo teisę 100% valdyti gamyklas kinijoje, visiems kitiems teko priimti 50/50 dalybas su vietiniais “partneriais”, kurie investavo tiktai “gerą vardą” ir keptą raganosio bybį).

    Maiklas užbaigia apžvalgą liūdna prognoze: “Realybė tokia, kad Kinija, kaip pasaulio automobilių gamintojų augimo ir pelno rojus, išnyko ir niekada negrįš. Dauguma jų bus išspirti per ateinančius penkerius metus. O kai kuriems balius baigsis ir dar greičiau.”
    ___
    Vinipucho transformacijos

    Anti-CCP kanalai skamba spėliojimais, jog Ši Dzinpinas numirė / buvo uždarytas / įvyko karinės chuntos pučas / nepatenkinti partijos sluoksniai susivienijo ir panašiai. Tai yra praktiškai kasmetinis fenomenas, kadangi tradiciškai pirmasias dvi rugpjūčio savaites partijos grietinėlė išsifakofina į specialų kurortą, kuriame “aptarinėja valstybės reikalus labaiua atpalaiduotoje aplinkoje”. Panikos skalambytojai kaip taisyklė tai ignoruoja ir pradeda skaičiuoti dienas, kiek laiko gensekas neišėjo į eterį (šiuo atveju nuo liepos 29 dienos). Šiemet, tačiau, šalia visokių skaičiavimų koks armijos dalinys ir kur judėjo, yra special twist: daug skirtingų kanalų praneša, jog per visą padangių karalystę pastebimas ryškus genseko kulto mažėjimas, tame tarpe ir labai oficialiose vietose. Konkrečiai - “dingsta” plakatai ir citatos su Vinio išmintimi, knygynuose mažėja Šiktionarijaus ir kitų dvasingų knygų reprezentacija. Iš vienos pusės tai gali būti pasiruošimas kokiam nors posūkiui pačio Ši varomoje linijoje (kas “1984” skaitėt, pamenat, kokį darbą dirbo pagrindinis veikėjas), iš kitos pusės iš tiesų gali būti “lėto pučo” požymis, kuomet Ši buvo pastatytas prieš faktą, kad net gudriausiai šiknai galima rasti sraigtinį pimpalą.

    Kadangi literaliai šiandien pas genseką į svečius turi prilėkti Vietnamo naujai inauguruotas kompartijos sekretorius slash Vietnamo prezikas Lamas Kažkostaiten irgi paspausti anam priekinį dešinį manipuliatorių, tai labai greitai žinosime, ar yra dar gerb.drg.Dzinpinas vartojime, ar jau nebe. O skubantiems džiaugtis potencialiu valdžios keitimosi faktu priminsiu, kad egzistuoja labai rimta rizika, jog “naujoji” valdžia gali nuspręsti “padraugauti” su Vakarais. Ir tiesa sakant tereikia Kinijai padaryti keletą nominalių nuolaidų, paleisti 2-5 disidentus, bent vizualiai apkarpyti ambicijas išmesti nx visą pasaulinį autopromą, nu ir gal dar viešai atsiprašyti už ką nors, ir kolektyviniai Vakarai persivers per galvą idant susigrąžinti buvusį status quo bei prekybines grandines. Taip kad man tai gal geriau tas pats Dzinpinas nei formaliai nauja politika, kurios tikslas - daryti tą patį, bet kantriau.
    ___
    Pirma stadija: neigimas

    Labai įtakingas Kinijos apžvalgininkas Jude Blanchette ne mažiau įtakingame portale Foreign Affairs išpublikavo straipsnį “China Is in Denial About the War in Ukraine”. Vėlgi, labai rekomenduoju perskaityti, o tinginiams ir slabakams - visai trumpas TL;DR, nes nespėju ilgesnio surašyti.

    Nesigilinant į ankstyvąsias prognozes ir jų pasiteisinimą ar ne (labai gerai apžvelgtas), pereikim iš karto į išvadas. O išvados nėra labai džiuginančios - nors Vakarų sankcijos ir neparklupdė pilnai ant kelių Rusijos, remdama Putiną Kinija vistik prarado gana daug. Konkrečiai - greičiausiai nepataisomai susigadino snatykius su dauguma EU valstybių, išaugo įtampa su JAVais, o artimiausi kaimynai (įskairtant vis dar komunistišką Vietnamą) vis labiau ir labiau investuoja į gynybinius pajėgumus ir vis labiau traukiasi į JAVų įtakos zoną. Įdomu yra tai, kad Kinijos politikos įtakotojai - think tankai ir akademikai - realistiškai vertina ir kartais net pervertina Vakarų sankcijas, tačiau ko ne vienbalsiai atsisako matyti pasekmes diplomatiniuose ir tarptautinės geros valios pjūviuose.

    Dėkoju, kad skaitėte. Spėlionių ir mitų vaikymosi tematikos pailiustravimui šekit 1955 metų plakatą pavadinimu “pagauk supistą kontr-revoliucionierių” (vertimas laisvos formos, velniai privalomi). Geros savaitės ir nepavėluokit pamatyti vasarą, kas dar nespėjote.
    Click image for larger version  Name:	456102819_10225336568829011_6458911692004202554_n.jpg Views:	1 Size:	55.5 KB ID:	2146899

    Komentuoti:

Working...
X