Parašė R.D.
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus plėtra
Collapse
X
-
Lengva rankas kapoti šiais laikaisParašė R.D. Rodyti pranešimą
Duodu ranką nukirsti, kad niekas nekalbės apie gerą VT ir realias urbanistikos problemas, o akcentai bus apie medelius ir visokias nesąmones.
Manau kad tiesiogiai viešajam transportui nebus skirta dėmesio, kita vertus, manau bus nemažai apie teritorijų planavimo specifiką (kas yra realios urbanistikos problemos) ir taip pat gyventojų dalyvavimą. Tik apmaudu kad eteris suteikiamas kraštutinės dešinės politikui, o normalioms opozicijos partijoms visiškai dzin.
Comment
-
Ne tiek eteris suteikiamas, kiek pats pasiima eterį organizuodamas renginį.Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Lengva rankas kapoti šiais laikais
Manau kad tiesiogiai viešajam transportui nebus skirta dėmesio, kita vertus, manau bus nemažai apie teritorijų planavimo specifiką (kas yra realios urbanistikos problemos) ir taip pat gyventojų dalyvavimą. Tik apmaudu kad eteris suteikiamas kraštutinės dešinės politikui, o normalioms opozicijos partijoms visiškai dzin.
Dėl „kraštutinės dešinės“ tai NS +/- atitinka Kubiliaus laikų TS-LKD. Aišku gal tomaševskiniai ar Zuokulos partija „normalesnė“ opozicija
Vilniaus socdemai su Budbergyte kandidatės į merus pozicijoje irgi į tą patį traukinį puikiai tinka.
- 1 patinka
Comment
-
Ne dzin.Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Lengva rankas kapoti šiais laikais
Manau kad tiesiogiai viešajam transportui nebus skirta dėmesio, kita vertus, manau bus nemažai apie teritorijų planavimo specifiką (kas yra realios urbanistikos problemos) ir taip pat gyventojų dalyvavimą. Tik apmaudu kad eteris suteikiamas kraštutinės dešinės politikui, o normalioms opozicijos partijoms visiškai dzin.
Kviečiu pasiklausyti pačių bendruomenių LR Seime organizuotą susitikimą su įvairiomis grupėmis aptarti visuomenės įtraukimo procesams derinant projektus:
- 2 patinka
Comment
-
NS - kraštutinė dešinė? Tuomet jūs tikėtina radikali kairė? Aš tuomet matomai nacis?..Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Lengva rankas kapoti šiais laikais
Manau kad tiesiogiai viešajam transportui nebus skirta dėmesio, kita vertus, manau bus nemažai apie teritorijų planavimo specifiką (kas yra realios urbanistikos problemos) ir taip pat gyventojų dalyvavimą. Tik apmaudu kad eteris suteikiamas kraštutinės dešinės politikui, o normalioms opozicijos partijoms visiškai dzin.
- 1 patinka
Comment
-
-
Žiauriai gerai, tik pabandyk tokią kiaulę kaip Mindaugas P. ir co. išvaryt iš savivaldybės. Ir ten atrodytų, vien tokie "urbanistai" ir dirba užimdami po 11 pareigų,Parašė Matematikas Rodyti pranešimą
- 1 patinka
Comment
-
Juokinga, kad dar prieš porą metų šios grupės aktyviausi marazmatikai ėjo baisėtis kaip Paupyje stato "naują Perkūnkiemį", o dabar toje grupėje jau nuskamba tokios frazės kaip "mūsų stebuklingasis Paupys"Parašė Matematikas Rodyti pranešimąUžmačiau FB "Miesto planavimo diskusijos" grupėje:
- 1 patinka
Comment
-
Iš visos tos "konferencijos" bene padoriausias pranešimas, bet norėtųsi, kad tokius pranešimus darytų tie žmonės, kurie ir kūrė tokius rajonus, nes jie žino kokias problemas sprendė, kodėl priemė sprendimimą A, o ne B, pakomentuotų kokias klaidas padarė su kokiais sunkumais susidūrė ir t.t. Čia gaunasi truputį paviršutiniškas pasakojimas. Tam, kad būtų parodoma, jog egzistuoja alternatyvi praktika kaip ir ok, bet tik tiek. Kas išties nepatiko, tai savos nuomonės aplipdymas menkai turintis ką bendro su aptarinėjamu rajonu. Pvz. Įperkamumo lentelė. Pateikiama tai sudarant įspūdį, kad ten geresnis įperkamumas būtent dėl tokio pasitelkto planavimo. Tik paimami skaičiai iš numbeo, kur yra self reportinami skaičiai ir menkai ką turi bendro su realybę, neskaitant to, kad nėra net aiškių kriterijų kas yra būstas centre, o kas periferijoje. Iš duomenų kokybės pusės tai net užvedimui ant kelio jie nėra tinkami. Apskritai nėra apžvelgiami faktoriai kurie daro įtaką įperkamumui (apskritai tam yra reikalingas atskiras tyrimas, kad būtų galima daryti bent kiek reprezentatyvias išvadas), paimamas 1 ir valio. Ir taip puikiai parodoma, kad tokia lentele siekiama atspindėti ne realybę, o siekiama įkąsti VMS. Nesuprantu kam reikia kraipyti informaciją ir pagal tai kurti kaliauses, kai vėliau kuo puikiausiai pristatoma Vilniaus planavimo problemos per Videitiškių pavyzdį.
- 2 patinka
Comment
-
Kur ateiti atsiimti nukirstos rankos? Ar reikės savo kirvį atsinešti ar pats nueisite pas kokį chirurgą, kad neskausmingai atjungtų nuo kūnelio, o ranką atiduosite tvarkingai supakuotą?Parašė R.D. Rodyti pranešimą
Duodu ranką nukirsti, kad niekas nekalbės apie gerą VT ir realias urbanistikos problemas, o akcentai bus apie medelius ir visokias nesąmones.
Turėsiu pirmą realų prisišnekėjusio trolio trofėjų.Paskutinis taisė KEdas; 2023.12.12, 23:21.
- 2 patinka
Comment
-
kazka cia pritempinejat jau, aisku kad Paupys yra tiesiog maziausiai Perkunkiemis is visu pastaruoju metu pastatytu Perkunkiemiu ir tik tai tame ir yra jo "stebuklas".Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Juokinga, kad dar prieš porą metų šios grupės aktyviausi marazmatikai ėjo baisėtis kaip Paupyje stato "naują Perkūnkiemį", o dabar toje grupėje jau nuskamba tokios frazės kaip "mūsų stebuklingasis Paupys"
- 5 patinka
Comment
-
Yra gerų minčių, bet kiek keistai atrodo tas vieno pavyzdžio pateikimas su tuo ‘šachas ir matas, nes taip daro užsienyje’ tonu. Brangiausias rajonas tame pačiame Utrechte, panašu, yra Wittevrouwen, ir jis yra pilnai perimetrinis ir be jokių praėjimų. Tas pats galioja ir daugumai brangiausių kvartalų (kiek spėjau pažiūrėti) kituose Olandijos miestuose. Tokie rajonai toli nuo centro yra statomi tikrai ne pagal aukščiausius standartus tikrai ne turtingiausiai visuomenės daliai. Aišku nesiginčiju, kad Lietuvoje tai būtų kitas lygis lyginant su bet kuo, kas buvo pastatyta nepriklausomybės laikais.Parašė Matematikas Rodyti pranešimąPaskutinis taisė VLR; 2023.12.13, 23:00.
Comment
-
Geras pranešimas situacijos apžvalgai.
Urbanistinį-teisinį chaosą puikiai iliustruoja toks pavyzdys. Neseniai pagalvojau apie aikštes: per 33 metus miestai smarkiai išsiplėtojo, ir bandžiau mintyse iškapstyti, kurgi atsirado nauja aikštė. Kiek suprantu, atsirado viso labo dvi: Europos ir Paupio...
Kur daugumai žmonių yra jiems artimiausia vieta, kur renkasi žmonės? Kokia nors buka automobilių aikštelė prie skardinės Maximos, kuri įkišta kažkur tarp priemiesčio trobų... Tai ką galima kalbėti apie parduotuvėles, smulkų verslą, gyvas gatves, kai nėra nei miesto erdvių ir jas formuojančio užstatymo, nei normalaus VT.
Paskutinis taisė taccido; 2023.12.13, 23:40.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 8 patinka
Comment
-
VLR , ar galite patikslinti kurioje vietoje radote „vieno pavyzdžio pateikimas su tuo ‘šachas ir matas, nes taip daro užsienyje’ tonu“?
Taip pat norėtųsi sužinoti kodėl minimas tas „brangiausias rajonas tame pačiame Utrechte, panašu, yra Wittevrouwen“ ir kur jis, bei kiti „brangiausi Olandijos kvartalai“, kuriuos spėjote pažiūrėti, yra? Galite duoti nuorodas?
- 1 patinka
Comment
-
Kokių nuorodų tiksliai - nelabai supratau?Parašė KEdas Rodyti pranešimąVLR , ar galite patikslinti kurioje vietoje radote „vieno pavyzdžio pateikimas su tuo ‘šachas ir matas, nes taip daro užsienyje’ tonu“?
Taip pat norėtųsi sužinoti kodėl minimas tas „brangiausias rajonas tame pačiame Utrechte, panašu, yra Wittevrouwen“ ir kur jis, bei kiti „brangiausi Olandijos kvartalai“, kuriuos spėjote pažiūrėti, yra? Galite duoti nuorodas?
Šis pigus Utrechto užmiesčio rajonas prezentacijoje buvo minimas neva įrodymui, kad Pakalnio kalbėjimas apie griežtą erdvių padalijimą yra neteisingas ir visur reikia palikti praėjimus, o siūlantiems kitaip - eiti į pensiją. Na nes užsienyje taip daro. Tačiau brangiausiuose Utrechto (ir Olandijos apskritai) miesto rajonuose tokių praėjimų nėra arba yra mažai. Tad šis konkretus rajonas nelabai ką įrodo dėl erdvių padalijimo.
- 1 patinka
Comment
-
Manlabaigaila, tačiau matau, kad nieko nesupratote. Pristatymas buvo ne apie praėjimus, o apie miestų planavimą. Praėjimai – tik viena to planavimo dalis.Parašė VLR Rodyti pranešimą
Kokių nuorodų tiksliai - nelabai supratau?
Šis pigus Utrechto užmiesčio rajonas prezentacijoje buvo minimas neva įrodymui, kad Pakalnio kalbėjimas apie griežtą erdvių padalijimą yra neteisingas ir visur reikia palikti praėjimus, o siūlantiems kitaip - eiti į pensiją. Na nes užsienyje taip daro. Tačiau brangiausiuose Utrechto (ir Olandijos apskritai) miesto rajonuose tokių praėjimų nėra arba yra mažai. Tad šis konkretus rajonas nelabai ką įrodo dėl erdvių padalijimo.
Primenu ką Pakalnis kalbėjo Urbanistikos forume. Ką jis kalbėjo prieš metus savo sienoje, deja, išsitrynė po to, kai užsiblokavo nuo manęs. Esu apie tai rašęs plačiau: https://www.facebook.com/Eduardas.Kr...D2B3GDAVfzUNyl
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=17479
4:51:20 (E.K.): Šitas forumas vyksta jau keliolika metų. Kiek yra parengta tokių tvarių planų, kuriuose gyventų bent 5 tūkstančiai gyventojų, jie turėtų mokyklas, darželius, t.y. visą infrastruktūrą, kad nereikėtų jiems važinėti po miestą, kas lyg ir atspindėtų tvarumą.
Tokie, pvz. Nyderlandai turi pavyzdžių, gyvai padarytų, kur per 20 metų šalia Utrechto atsirado 100 000 gyventojų papildomas rajonas. 25 kvadratinių kilometrų. Išpirkęs 6000 namų ūkių, prisijungęs kitos savivaldybės žemes. Dabar net matosi Google žemėlapiuose, kad ten važinėjant VT, dviračiais, pėsčiomis visur yra skirtingos trasos. Akivaizdžiai matosi, kad tai buvo miesto planavimas.
Kiek mes tokių objektų turime Lietuvoje?
4:52:05 (geografė Dovilė Krupickaitė): Aš tiktai noriu paklausti: ar to reikia?
4:52:20 (E.K): Aš irgi tada noriu paklausti: gal tikrai to nereikia? Gal tikrai urvuose gyvenimas, toks savaime chaotiškas yra visai gerai? Ir to viešojo transporto nereikia? Patys urveliais žmonės išsivažinės. Gal tikrai tai gerai?
4:52:35 (Mindaugas Pakalnis): Dar jei aš galėčiau šiek tiek pratęsti... Reikia suprast, kad ten, kur viskas suplanuota ir planingai statoma, kaip jau sakiau, yra 30 kilometrų vat ta kryptim [rodo ranka]. Tai ten viskas planingai sudėliota, kaip numatyta, taip dažniausiai ir vyksta, jei nevyksta, tada... patraukia tuos, kurie nori, kad nevyktų.
Man atrodo, miestas yra procesas, jis yra pastovi kaita ir galimybių veikimui sudarymas. Ir, ta prasme, jeigu mes pastatėm gyvenamą rajoną ir jo centre padėjom mokyklą, tai nebūtinai žmonės eis iš to rajono į tą mokyklą, nes priklausys nuo direktoriaus ir mokytojų ir galbūt tėvai veš į kitą mokyklą. Mes negalim suprognozuot gyvenimo. Mes negalim suprogramuot gyvenimo. Tie, kas bandė gyvenimus suprogramuot, baigė labai blogai. Idealiai suprojektuotas Brazilijos miestas visiškai neveikia. Idealiai suprojektuota Astana yra totalus... pravalas (atsiprašau už rusišką žodį). Ta prasme, miestai yra žmonių veikimas tinkle ir mes galim tą tinklą įtakot, bet mes negalim parašyt idealaus scenarijaus. Tiek.
----
Tik priminsiu, kad kalbėjau apie vienoje liberaliausių ir demokratiškiausių pasaulio šalių (Nyderlanduose) realiai veikiantį Leidsche Rijn, t.y. Utrechto dalį, o ne apie Astaną, Braziliją ar Baltarusiją, į ką Pakalnis nukreipė savo repliką...
Leidsche Rijn buvo suplanuotas 1996-ais, kai Utrechtas planavo savo padidėjimą nuo 200 iki 300 tūkstančių gyventojų iki 2020. Dabar būtent taip ir yra, naujoji miesto dalis pilnai veikia. Joje jau yra mokyklos, parkai, darželiai, lokalus centras, važinėja VT ir t.t.
Yra daugiabučių, kotedžų, privačių namų kvartalai, tad pirkėjai gali rinktis kas jiems patinka.
Kaip tai atrodo galite pamatyti čia: https://www.google.com/.../data=!3m1!1e3!4m6!3m5...
Vėliau dar pasitikslinau.
----
https://youtu.be/_-Pk0mUoYXg?t=20271
5:37:53 (E.K): Klausimas pratęsiant. Ar mums apskritai reikalingas planavimas? Mindaugas Pakalnis, girdžiu, jau nebe pirmą kartą sako, kad pažiūrėkite 30 kilometrų į rytus, ten yra kažkoks baisus pavyzdys ir iš to reikėtų daryti išvadą, kad jokio planavimo lyg ir nebereikėtų vykdyti.
Tai ar tikrai yra taip, kad jeigu TEN yra baisus pavyzdys, tai planuoti nereikėtų? Ir nereikėtų žiūrėti net į vakarus, kur planavimas vis tiktai yra ir miestai yra vystomi tvariai.
Tai ar čia yra visų nuomonė, ar tik urbanistikos instituto (ar kaip ta nauja įstaiga vadinasi), vadovo nuomonė, kad planavimas yra atgyvenęs dalykas ir nereikia varžyti visuomenės?
5:38:35 (Daiva Matusevičė): Ir aš tą patį paminėjau, ką ir Mindaugas. Noriu pabrėžti, kad planavimas reikalingas, bet planavimo principai skiriasi nuo mūsų į rytus ir į vakarus. Labai norėtųsi matyti planavimo principus, kurie nuo mūsų į vakarus. t.y. girdinti, įsiklausanti, ištyrinėjanti urbanistika. Tai nepasakėme, kad planuoti nereikia. Planuoti reikia kitais principais, kad sukurtos urbanistinės struktūros būtų gyvybingos, tvarios ir naudingos, ir patogios. Ir tas pavyzdys, kurį kėlėte, kad trūksta socialinės infrastruktūros ir kitų dalykų, t.y. pasekmė mūsų to planavimo neišgirdus, nes bendrieji planai buvo parengti kažkokiai nerealiai vizijai kaip visi miestai plėsis. Bet po to mes ir kenčiame, kai padarome tuos sprendimus neįsiklausę, neįvertinę to verslo principų, gyventojų poreikių ir pan. Tai planavimo prieiga kitokia vakarietiškoj visuomenėj. Norėtųsi ją čia matyti.
5:39:51 (Laura Kairienė): Aš norėčiau gal šiek tiek dekonstruoti tą žodį. Planavimas tai vis tiek vizualia, brėžinių forma tai yra susitarimas. Mes tą planavimą turim turėti, kad žinotume kaip veikiame konkrečioje vietoje, kokiais principais, susitarimais mes vieni į kitus žiūrim, kai norim pasistatyt namą, aikštę ar dar kažką. Tai planavimas yra būtinas, tiktai klausimas, ar mes vienašališkai susitariam, ar susitariam kolegialiai. Tai planavimas būtinas.
5:40:23 (Mindaugas Pakalnis): Man atrodo, vėlgi, klausimas nėra toks visai korektiškas, nes nu nieks taip nesakė, kad planavimo nereikia. Ir čia gal tiesiog kaip mes skirtingai suvokiam planavimą. Vienam planavimas yra, kad „aš taip nusprendžiau ir jūs taip gyvensit“, kitam planavimas yra diskusija, radimas sprendimo ir padarymas taip, kad tu savo planu neužkirstum galimybių veikt įvairiapusiškai. Nes žmonių veikimas nėra toks, kaip sraigtelių, jie kiekvienas turi savo scenarijų. Tavo planas turėtų būti toks, kuris leidžia ir kitokius scenarijus. Ir, man atrodo, čia daugiau apie tai yra diskusija, o ne apie tai reikia planavimo ar nereikia.
----
- 7 patinka
Comment
-
Aš kalbėjau konkrečiai apie praėjimus, erdves ir 'perimetrinį' planavimą. Būtent toje dalyje ir jaučiasi tas 'vienas rajonas užsienyje taip daro, šachas ir matas, eik į pensiją' tonas. Be tos dalies prezentacija yra gera.Parašė KEdas Rodyti pranešimą
Manlabaigaila, tačiau matau, kad nieko nesupratote. Pristatymas buvo ne apie praėjimus, o apie miestų planavimą. Praėjimai – tik viena to planavimo dalis.
Primenu ką Pakalnis kalbėjo Urbanistikos forume. Ką jis kalbėjo prieš metus savo sienoje, deja, išsitrynė po to, kai užsiblokavo nuo manęs. Esu apie tai rašęs plačiau: https://www.facebook.com/Eduardas.Kr...D2B3GDAVfzUNyl
Comment
-
Kažkada vyko diskusija ,,kodėl savivaldybė turėtų išpirkinėti sklypus?''. Noriu pasidalinti nauju pranešimu apie, kaip suprantu, naują atsakomybę savivaldybei išpirkti miškus patenkančius į miesto ribas:Parašė spekas Rodyti pranešimąKai VMS sako, kad mes arba negalime išpirkti, arba panašiai atsikalbinėja, dabar turime įrodymą, kad kai reikia tai išperka.
Vyriausybė skyrė 0,7 mln. eurų atsiimti Sporto gatvėje sklypą iš „Maximos“
https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...pa-is-maximos/
Tokių išpirkimų reikia pvz
Subačiaus / Kaukysos
Mileišiškių / Viršupio
Ateities / Ukmergės
Į miestų teritorijas pateksiantys privatūs miškai bus išperkami už savivaldybių lėšas
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/i-mie...aldybiu-lesas/
,,Ketvirtadienį Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, numatančias kad nuo šiol miestų savivaldybių teritorijose atsidūrę miškai turės būti išperkami savivaldybių lėšomis.
Tokias įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai Simonas Gentvilas ir Aistė Gedvilienė.
„Plečiantis miestams susiduriama su problema, kuomet prie miestų teritorijų prijungiant kaimus paaiškėja, kad juose yra nemažai privačių miškų, kuriuos valstybė iš savininkų privalo išpirkti. Šiems tikslams naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Nuo šiol pinigus turės mokėti savivaldybės“, – sako vienas Miškų įstatymo pataisų iniciatorių Simonas Gentvilas.
Šiuo metu žemės sklypai ar jų dalys, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje savivaldybės teritorijoje, dėl kurios priskyrimo Vyriausybės nutarimas priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, visuomenės poreikiams paimami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo valstybės lėšomis.
Įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms, nuo 2024 m. sausio 1 d. privatūs miškai, patenkantys į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą, Žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams savivaldybės prašymu ir šios institucijos lėšomis.
Į miestų savivaldybių teritorijas patekusiems privatiems miškams taikoma daug ūkinės veiklos apribojimų, todėl tikslingiausia tokius miškus išpirkti.''
Tai geras pavyzdys kodėl savivaldybė turėtų išpirkinėti viską ką reikia išpirkti siekiant sklandaus miesto planavimo ir vystymo. Reikia ne vieną sklypą išpirkti, performuoti, suformuoti norint tiesti gerai funkcionuojančią infrastruktūrą. Keli to pavyzdžiai komentare, kurį cituoju.
Comment
Comment