Vilniaus plėtra

[spekas]

Strateginis plėtros planas iki 2030 m. – kviečiame teikti pasiūlymus

https://vilnius.lt/lt/2021/06/03/str...ti-pasiulymus/

Labai kviečiame komentuoti ir teikti pasiūlymus korekcijoms 2030@vilnius.lt iki birželio 14 d.

[spekas]

2030@vilnius.lt

Nusiunčiau tokį laišką:


Esmė (stebint metai iš metų daromas itin žalingas klaidas) yra sisteminių problemų nesprendimas platesniu (makro) lygiu. Senamiesčio gatvės visų pirma apskritai turėtų būti ne remontuojamas, o rekonstruojamos. Vieša paslaptis – remontui net projekto nereikia, todėl galima daryti betką ir belekaip.

Antra, senamiesčio gatvės turėtų būti nerekonstruojamos neparengus viso senamiesčio gatvių atnaujinimo gairių.

Trečia, senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis, kai užduotis formuojama maždaug taip:
1. Tranzitinio eismo iškėlimas.
2. Radikalus senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.

Taigi, darbų eiga turėtų būti maždaug tokia:

1. Suformuluojamos senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis:
- Tranzitinio eismo iškėlimas.
- Radikalus senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.
- Kuo didesnio kiekio gatvių prioretizavimas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Auto eismas vyksta kartu su minėtais dalyviais. Pilies gatvė geras pavyzdys, kuris turėtų būti taikomas beveik visam senamiesčiui.

2. Parengiama senamiesčio apvažiavimo ir kilpinio eismo schemos.

3. Gatvės rekonstruojamos:
- lietvamzdžiai pajungiami į lietaus / buitinės kanalizacijos vamzdynus. Kur reikia, tiesiami vamzdynai.
- šalinamas asfaltas, vietoje jo klojamos trinkelės ar panaši danga (galima galvoti tiesti virš bruko, taip jį paliekant / išsaugant bei eismo juostų paviršių sulyginant su šaligatvių paviršiumi, kad nebūtų jokių kliuvinių – bortelių ir taip toliau).
- ten kur eismo juostų asfalto dangą keičiant į trinkeles reikia atlikti šaligatvių koregavimus (pločių keitimas ir taip toliau) - atliekami koregavimai, kad šaligatvių paviršius būtų viename lygyje su eismo juostomis.
- visi atskiri dviračių takai, atskiri šaligatviai šalinami ir viskas apjungiama į vieną lygį. Visas eismas vyksta kartu.
- g/b stulpai keičiami į estetiškus, statomi racionaliose vietose. Nuo namų fasadų nuimami troleibusų kontaktiniai laidai (jei tokių yra) ir kabinami ant stulpų kontaktinio tinklo stulpų.
- per dideli ženklai keičiami į mažus, nevietoje stovintys stulpai perstatomi arba galvojama apie kitokius kabinimo būdus. Kur galima, gatvių šviestuvus bei ženklus kabinti ant fasadų, arba kelio ženklus įrengti ant stulpų, kurie būtų prie pat pastatų kokia 5-10 cm atstumu nuo jų.

Jei pinigų neužtenka rekonstrukcijai - juos kaupti kol užteks. Jei tai privataus investuotojo lėšos – galioja tos pačios kaupimo gairės.

Labai prašau tai įgyvendinti, nes tęsti Senamiesčio gatvių tvarkymą taip kaip buvo daroma (pvz Totorių) yra didelė žala tiek žmonėms, tiek miestui. Kurkime jaukų išpuoselėtą miestą.

[dondc]

Galit primint kodėl troleibusų laidai tvirtinami prie fasadų yra blogai, o kelio ženklai – gerai?

Asmeniškai man ir tie, ir tie tinka tvirtint į fasadą, nes praėjimai laisvesni ir vizualinė vertikalių stulpų tarša mažesnė. Atsiveria tiek fizinė, tiek vaizdinė erdvė.

[Creatium]

Nes laidai juda ir išjudina tvirtinimus prie fasado - gadinami fasadai, ypač tai aktualu Senamiestyje. Kelio ženklai jeigu ir juda nuo vėjo, tai ne tokiu mastu.

[SoulMulticast]

Galit primint kodėl troleibusų laidai tvirtinami prie fasadų yra blogai, o kelio ženklai – gerai?

Asmeniškai man ir tie, ir tie tinka tvirtint į fasadą, nes praėjimai laisvesni ir vizualinė vertikalių stulpų tarša mažesnė. Atsiveria tiek fizinė, tiek vaizdinė erdvė.

Nes lokalus siknarankiai nemoka normaliai tvirtinti laidu prie fasadu. Jei paziureti Sveicarijos video jutube tikrai galima rasti kad ten vietomis siaurose gatvese laidai pritvirtinti tokiu budu ir niekam problemu nekyla

[spekas]

Nes lokalus siknarankiai nemoka normaliai tvirtinti laidu prie fasadu. Jei paziureti Sveicarijos video jutube tikrai galima rasti kad ten vietomis siaurose gatvese laidai pritvirtinti tokiu budu ir niekam problemu nekyla

Jei yra toks sprendimas - tada galima galvoti ir apie tvirtinimą prie fasadų. Klausimas tik kiek senamiestyje norisi prie fasadų tvirtinti laidus... Žinoma, kai kur ir stulpai bus negerai, manau, nes jie darko vaizdą.

[Creatium]

Manau, kad visgi tinkama tema čia. Tarybai teikiami NT mokesčio tarifų pakeitimai. Keli labai įdomūs dalykai:

1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didėtų mokestis tiems verslams, kurie nepritaikytų pastatų neįgaliesiems, taip pat tiems, iš kurių sklindantis techninis triukšmas neatitinka nustatytų normų. Savivaldybė iki šiol gauna daugybę skundų dėl garsiai veikiančios šaldymo/vėdinimo įrangos ant komercinių pastatų.

Žemės mokesčio bazinis tarifas išliktų toks, koks galiojo iki šiol – 0,12 proc. turto vertės.

Siūloma mokestį dvigubai didinti tai žemės daliai, kurioje įrengta daugiau nei reikalaujama automobilių stovėjimo vietų, tačiau jos yra neprieinamos gyventojams. Mokestis nebūtų didinamas, jei vietoje perteklinių stovėjimo vietų būtų įrengiami želdynai, arba stovėjimo vietomis leidžiama naudotis gyventojams ne darbo metu.

Taip pat žemės mokestis didėtų, jei prie verslo objektų nebūtų užtikrinamas sklandus pėsčiųjų eismas ir tiesioginis patekimas į objektą pėsčiomis.

Siekiant dar labiau žalinti Vilnių, nuo žemės mokesčių siūloma atleisti tuos savininkus, kurie sklypuose dėl nustatyto servituto ar kitų reikalavimų negali užsiimti statyba, tačiau puoselės želdynus ir į tokias vietas laivai galės patekti miestiečiai.

Vilniaus mokesčių politika skatins patoginti miestą

https://vilnius.lt/lt/2021/06/17/vil...oginti-miesta/

[MindesAcc]

Is dabartiniu darbu, tai panasu kad ruosiasi "patoginti" miesta tvoromis.

[spekas]

NT vystytojai ir Vilniaus miesto valdžia jungia pajėgas kovoje su išsikerojusia biurokratija

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...-biurokratija/

[Saliamonas]

Pakalnis ir Gilma Gylytė apie Vilkpėdės (šviesią?) ateitį:

[TIME]

smagu, kai miesto valdove nepasikuklina ateit i rengini, papasakot planu apie miesto pletra ir dar kazkoki architekta kartu pasikviecia

[Sula]

-Juokas juokais, bet kūno kalba - Pakalnis kažkodėl labai jaudinasi ir viskam pritaria, o Gylytė tarytum soste.

[TIME]

-Juokas juokais, bet kūno kalba - Pakalnis kažkodėl labai jaudinasi ir viskam pritaria, o Gylytė tarytum soste.

"Miestas - tai as"

O Pakalnis toks daugiau kaip patarejas grynai techniniais klausimais atrode

[spekas]

Aplinkos ministerija teikia dešimtmetį lauktą projektą – žemės valdymas perduodamas savivaldai

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/aplin...mas-savivaldai

,,Šiuo metu susiklosčiusi ydinga praktika, pagal kurią NŽT kontroliuoja savo pačios priimamų sprendimų teisėtumą, trukdo ginti viešąjį interesą ir prieštarauja teisėtumo principams. Be to, minėtosios sritys ir procesai priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai, o bendrąja politika rūpintis pavesta Žemės ūkio ministerijai. Ilgos, perteklinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmuoju, nuo šių metų liepos 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) savo teritorijoje. Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Šie pakeitimai, perleidžiant dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldai suteiktų daugiau galių. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio pritraukti papildomų investicijų į regionus.''

[evvt]

o, ardo pagaliau tą š*do lizdą?

[abruo]

Kaži ar Vilniuje nuo to pasidarys geriau, turint omenyje dabartinę VMS.

[R.D.]

Bendrai Lietuvos mastu yra gerai, kad laisva valstybinė žemė tampa ne NŽT (kaip patikėtinio) valdymo subjektu, o pereina į savivaldos rankas, nes tokiu atveju lengviau administruoti žemę, bendradarbiauti su kitais viešojo admin. subjektais, kilus klausimams, nes NŽT nepaisant to, kad formaliai valdė visą laisvą žemę, jokių prievolių neturėjo ją tvarkyti. Sakykite, kaip dabar koks nors Turto bankas valdo pastatus ir turi prievolę juos prižiūrėti kaip valdytojas, tad jie nėra pakibę ore. Tik neaišku (įdomu bus pamatyti), kiek savivaldos galios bus tvarkyme, nes savivalda Lietuvoje didžiausias korupcijos lizdas, t.y. bet kas, kur tik politika, ten juoda duobė.
Kad pereina į Aplinkos ministeriją manau labai gerai, nes tai kone galingiausia ministerija Lietuvoje, kurios rankose bus didžiulė koncentrancija (Saugomos teritorijos, Aplinkos apsauga, maistas ir veterinarija, Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija + nžt funkcijos).

abruo, taip, bus geriau VMS, nes savivalda visada suinteresuota greitu žemės sklypų formavimu ir žemės pardavimu, užstatymu. NŽT tas pats ar eina kalba apie Dzukijos girias, ar apie Vilnių.

[spekas]

Vis daugiau sostinės statinių bus planuojami architektūrinių konkursų keliu

https://vilnius.lt/lt/2022/03/09/vis...kursu-keliu-2/

,,Naujovės ir papildymai

Nors tam tikras sąrašas rengti architektūrinius konkursus galiojo ir iki šiol, atnaujintame yra naujovių, papildymų.

Nuspręsta, kad naudojant savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas reikalavimas dalyvauti konkurse bus privalomas, jei administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, transporto ir specialiosios paskirties objektai ar jų priestatai yra didesni nei 2 tūkst. kv. m. Vyriausiasis miesto architektas, atsižvelgdamas į situaciją (objekto vietą mieste, gretimybes, urbanistinį kontekstą, objekto funkciją ir kt. reikšmingas aplinkybes), spręs ir dėl miesto biudžeto lėšomis finansuojamų objektų iki 2 tūkst. kv. m bendrojo ploto architektūrinių idėjų įvertinimo būtinybės, skelbiant projektų konkursus arba vertinant projektus nepriklausomu ekspertiniu vertinimu.

Siekiama, kad už visuomenės lėšas projektuojami pastatai būtų kuo kokybiškesni, todėl projektuojamiems statiniams reikalavimas rengti architektūrinius konkursus buvo sugriežtintas. Dabar konkurse turės dalyvauti statiniai, kurių plotas nuo 2 tūkst. kv. m (anksčiau buvo tik nuo 3 tūkst. kv. m).

Tokį sprendimą vyriausiasis miesto architektas turės priimti ir dėl viešųjų erdvių – aikščių, skverų, parkų, taip pat viešosiose erdvėse statomų pastatų ir statinių, mažosios architektūros objektų.

Skelbti architektūros konkursą bus privaloma planuojant didesnius nei 1000 kv. m religinės paskirties pastatus.

Skelbti projektų konkursus būtina, kai viršijamas Bendrajame plane nurodomas vyraujantis užstatymo aukštis. Taip bus išvengta neatitinkančios naujos kaimynystės aplinkos konteksto ir neatitinkančių šio laiko standartų plėtros planų.

Sprendimas nebus taikomas projektams, kurie atitinka savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus, ir jei dėl šių projektų gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, konstatuojanti, kad sprendinių kokybė pakankama ir architektūrinis konkursas nereikalingas.

Architektūros konkursų rengimo reikalavimai taikomi ir privačiai planuojamų projektų Vilniuje plėtotojams.

Kaip ir ankstesnėje tvarkoje, lieka nuostata, kad architektūrinės idėjos konkursai turės būti skelbiami planuojant aukštybinius pastatus ir statinius tam tikrais teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.

Skelbti architektūros konkursus, kaip ir anksčiau, privaloma planuojant didesnį nei 5 tūkst. kv. m pastatą Senamiestyje, centrinėje miesto dalyje. Tai taikoma įvairios paskirties – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ar specialiosios – statiniams. Likusioje miesto teritorijoje architektūros konkursus bus privaloma rengti didesniems nei 10 tūkst. kv. m minėtiems statiniams.
''

[spekas]

Pateikti siūlymai architektūros sprendinių kokybei gerinti

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/patei...okybei-gerinti

Gal visgi atsiras architekturinės kokybės vertinimo kriterijus?..

[spekas]

Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/vyria...-savivaldybems

,,Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras būtų visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniu.

Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijas sutelkus vienoje institucijoje bus aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažės administracinę naštą didinančių procedūrų. Taip pat bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.''


Gal tai bus tas katalizatorius, kuris Vilniuje paskatins pagaliau suformuoti sklypus bent jau daugiabučiams, ko pasekoje pajudėtų įsisenėjusių problemų sprendimas?..