Vilniaus plėtra

[TIME]

Jeigu miestą skaidom į daugiau savivaldybių tai jokių problemų savaime nesprendžia, tik dar labiau išaugs rietenos, kam skirti pilaitės, balsių, valakampių gyventojų GPM, kas turėtų VT, gatves finansuoti jiems ir t.t. Pats Vilniaus miestas tik su centru ir didžiuliais komiblokų rajonais, kur gyventojų ypač daugiau uždirbančių vis mažėja, tada visai niekam nebeturės pinigų.

Taip, Pakalnio žemėlapiai iliustruoja kodėl niekada priemiesčiai nebus atskirti - per daug sotus kąsnis atsisakyti, didesnė tikimybė, kad bus bandoma atimti kažką turtingo iš LLRI/socdemų ir prijungti prie Vilniaus, taip "ant popieriaus" tankumą dar labiau sumažinti

[TIME]

Beje, miesto išskaidymas administraciškai į mažesnius vienetus sukuria ir daug praktinių problemų. Pvz., Paryžiuje kur tik miesto centras yra oficialiai miestas, o 85proc paryžiečių oficialiai už miesto ribų gyvena, visos tos Pilaitės ir Karoliniškės, kur oficialiai atskiri miestai, turi tuos pačius gatvių pavadinimus, tai reikiant pavažiuoti vieną stotelę už oficialaus "miesto" ribų reikia labai atsargiai į Google Maps adresą įvesti, nes dažnu atveju kitus Lazdynus pasiūlo (įsivaizduokote - "Vytauto", "Kauno", "Mindaugo", "Basanavičiaus" ir t.t. gatvės būtų tiek Vileikoje, tiek Kalnėnuose, tiek Pilaitėje, tiek Santariškėse, tiek Kairėnuose, tiek Pašilaičiuose, tiek Justiniškėse). Briuselyje, kur oficialiai Briuselis yra tik Pilies gatvės ir Katedros aikštės atitikmuo, o 5 metrai nuo centro oficialiai yra kiti miestai, tarnyboms labai sunku tarpusavyje bendradarbiauti, tai padėjo 2016m. net teroristams pasislėpti, kiekvienas iš kvartalų turi skirtingą šiūkšlių išvežimo, dviračių takų, automobilių parkavimo tvarką ir t.t.

[Kecal]

Jeigu miestą skaidom į daugiau savivaldybių tai jokių problemų savaime nesprendžia, tik dar labiau išaugs rietenos, kam skirti pilaitės, balsių, valakampių gyventojų GPM, kas turėtų VT, gatves finansuoti jiems ir t.t. Pats Vilniaus miestas tik su centru ir didžiuliais komiblokų rajonais, kur gyventojų ypač daugiau uždirbančių vis mažėja, tada visai niekam nebeturės pinigų.

Dabartinėje situacijoje dirbtinai kuriamos paskatos miesto plėtrai į išorę, kartais net abejotinomis priemonėmis. (Jei gerai pamenu, bent Grigiškės pusiau neteisėtai „pasiimtos“.) „Sudurtiniame“ mieste viena savivaldybė ant stalo dėtų turtingą centrą su dalimi neturtingų komiblokų, kita/-os – dalį neturtingų komiblokų su turtingais priemiesčiais, ir turėtų ieškoti kompromisų. Kaip atgabenti priemiestinius iki centro, ar kaip normaliomis mokyklomis jų vaikus aprūpinti, gal nebebūtų vien centro rūpestis. Dabar priemiesčiai tarsi tampomi tarp dviejų polių, bet realios naudos kažin ar daug gauna tiek patekę į miestą, tiek ir nepatekę.

[digital]

Jei rimtai, tai šitas žemėlapis rodo, kad ne tik tramvajaus neturėsim, bet apskritai VT liks tik "vargšų" transportu, nes priemiesčių gyventojai toliau važinės savo suv'ais, nes VT ir nepatogu ir lėta, gyvenantiems centre VT apskritai nelabai reikalingas, o VT naudosis tik senų sovietinių rajonų gyventojai, t.y. visokie pensininkai, pašalpiniai, juodadarbiai, studentai ir pan.

Nesu nei pensininkas, nei pašalpinis, nei juodadarbis ar studentas, bet gyvenu sename sovietiniame rajone ir važinėju VT. Taip pat ir mano nemažai pažįstamų.

[Lettered]

Nesu nei pensininkas, nei pašalpinis, nei juodadarbis ar studentas, bet gyvenu sename sovietiniame rajone ir važinėju VT. Taip pat ir mano nemažai pažįstamų.

Kalbam ne apie individualius atvejus, o tendencijas, kad iš sovietinių rajonų žmonės išsikelia, nes gyvenimo kokybė netenkina. Šiaip net Pilies g. ar valakampiuose yra dar neturtingų gyventojų.

[Kecal]

Man atrodo svarbu, kad skaičiuojant tankumą, menkai atsižvelgiama į nuomininkus. Sovietiniuose komiblokuose labai didelę dalį gyventojų sudaro visai arba iš dalies „nematomi žmonės“, registruoti kitose savivaldybėse ar kituose (pvz., centro) rajonuose. Pats toks neseniai buvau. Ir labai gali būti, kad paklausa tokiems rajonams „netoli centro“ dar labai ilgai išliks, tuo pačiu ir krūviai keliams, VT, darželiams, ir t.t.

Kur tikrai yra problema – kad nuomininkams gerokai mažiau paskatų rūpintis savo namo, kiemo, gatvės, kvartalo aplinka. Vieną dieną čia, kitą dieną kažkur kitur. O ir savininkai, neretai, matyt, nesusimąsto apie tai, kiek aplinka kelia jų turto vertę. Be reikalo.

[Skid Row]

Kalbam ne apie individualius atvejus, o tendencijas, kad iš sovietinių rajonų žmonės išsikelia, nes gyvenimo kokybė netenkina. Šiaip net Pilies g. ar valakampiuose yra dar neturtingų gyventojų.

O aš matau tendencijas, kad atsikrausto nemažai jaunų žmonių ir šeimų. Taip kad tikrai nesuprantu, kodėl čia bandomas piešti toks baisus vaizdas.
Žinoma, renovacijos (kvartalinės) trūksta, gerai, kad apie tai vis daugiau kalbama.

[digital]

Kalbam ne apie individualius atvejus, o tendencijas, kad iš sovietinių rajonų žmonės išsikelia, nes gyvenimo kokybė netenkina. Šiaip net Pilies g. ar valakampiuose yra dar neturtingų gyventojų.

Čia gal Rygoj tokios tendencijos labiau matomos. Pas mus jei ir yra kažkoks gyventojų skaičiaus sumažėjimas sovietiniuose rajonuose, tai sakyčiau labai nežymus. O įskaitant naujų namų statybas, tai sumoje rajone gyventojų skaičius turbūt išlieka panašus.

[Lettered]

Čia gal Rygoj tokios tendencijos labiau matomos. Pas mus jei ir yra kažkoks gyventojų skaičiaus sumažėjimas sovietiniuose rajonuose, tai sakyčiau labai nežymus. O įskaitant naujų namų statybas, tai sumoje rajone gyventojų skaičius turbūt išlieka panašus.

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų. Tai tendencija labai aiškiai matosi, kad kas prasigyvena arba statosi namus priemiesčiuose arba perka butus centre. Pats tokių daug pažįstu. Sovietiniai rajonai ateityje virs getais kaip atitinkami kokio Paryžiaus ar Niujorko "betoniniai" rajonai, nes nėra patrauklūs gyventi geriau uždirbantiems.
Išimtis yra kvartalai šalia centro, ten irgi keliasi jaunos šeimos dėl lokacijos ir pats NT ne toks ir pigus, bet visokios justiniškės, šeškinės perspektyvų neturi, jau dabar ten liūdnas vaizdas:

https://www.tv3.lt/naujiena/video/vi...kstai-n1226778

[gerietis]

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų.

Skaičus mažėja dėl natūralių priežasčių - niekas negyvena amžinai. Bet butai tušti nestovi, apsigyvena studentai, ukrainiečiai ar kt. nuomininkai. Realiai gal net padidėja skaičius - vietoje 1 bobutės apsigyvena pora ar keli studžiai.

[Perfect]

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų. Tai tendencija labai aiškiai matosi, kad kas prasigyvena arba statosi namus priemiesčiuose arba perka butus centre. Pats tokių daug pažįstu. Sovietiniai rajonai ateityje virs getais kaip atitinkami kokio Paryžiaus ar Niujorko "betoniniai" rajonai, nes nėra patrauklūs gyventi geriau uždirbantiems.
Išimtis yra kvartalai šalia centro, ten irgi keliasi jaunos šeimos dėl lokacijos ir pats NT ne toks ir pigus, bet visokios justiniškės, šeškinės perspektyvų neturi, jau dabar ten liūdnas vaizdas:

https://www.tv3.lt/naujiena/video/vi...kstai-n1226778

Sumažėjo todėl, kad sovietmečiu nemažai atvejų viename bute gyvendavo po 3 kartas, t.y. seneliai, tėvai ir vaikai. Seneliai išmirė, vaikai užaugo ir įsigijo savo būstus. Sovietmečiu pastatytuose rajonuose dabar vyksta kartų kaita.

[digital]

Sumažėjo todėl, kad sovietmečiu nemažai atvejų viename bute gyvendavo po 3 kartas, t.y. seneliai, tėvai ir vaikai. Seneliai išmirė, vaikai užaugo ir įsigijo savo būstus. Sovietmečiu pastatytuose rajonuose dabar vyksta kartų kaita.

Būtent - kaimynų 4 kambarių bute gyveno 2 kaimynai ir 3 jų vaikai, dabar liko tik tie 2 kaimynai.

[dondc]

Tai, kad Pakalnio žemėlapyje matosi, kad daugumoje sovietinių rajonų gyventojų skaičius sumažėjo 10-33 proc. vien per paskutinius 10 metų. Tai tendencija labai aiškiai matosi, kad kas prasigyvena arba statosi namus priemiesčiuose arba perka butus centre. Pats tokių daug pažįstu. Sovietiniai rajonai ateityje virs getais kaip atitinkami kokio Paryžiaus ar Niujorko "betoniniai" rajonai, nes nėra patrauklūs gyventi geriau uždirbantiems.
Išimtis yra kvartalai šalia centro, ten irgi keliasi jaunos šeimos dėl lokacijos ir pats NT ne toks ir pigus, bet visokios justiniškės, šeškinės perspektyvų neturi, jau dabar ten liūdnas vaizdas:

https://www.tv3.lt/naujiena/video/vi...kstai-n1226778

Jau liūdniau nebūna. Nors tiesa sakant, per gyvenimą esu užpultas 3 kartus Vilniaus centre ir tik 2 kartus mikrorajonuose. (Materialiai nukentėjau tik užpuolus peiliu Vilniaus g.). Tuo tarpu, pasak tamstos, turbūt, narkomanai perka naujus butus čia: ↓

Butų pardavimai Vilniuje toliau mažėja: populiariausias rajonas – Justiniškės
https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...EzyicHxB8Pfpv0

Daugiausiai susitarimų (28) įsigyti naują būstą, kiek netikėtai, fiksavome Justiniškėse. Tačiau atidžiau pažvelgę, galime matyti, jog toks rezultatas dėsningas, kadangi būtent šiame mikrorajone didžioji dalis projektų jau pastatyti arba bus pastatyti šiais metais, kas būsto pirkėjams suteikia užtikrintumo jausmą bei galimybę realiai įsivertinti techninius sprendinius.

[Arunasx]

Jau liūdniau nebūna. Nors tiesa sakant, per gyvenimą esu užpultas 3 kartus Vilniaus centre ir tik 2 kartus mikrorajonuose. (Materialiai nukentėjau tik užpuolus peiliu Vilniaus g.). Tuo tarpu, pasak tamstos, turbūt, narkomanai perka naujus butus čia: ↓

Nesu užpultas niekur Vilniuje, nors gyvenu visą savo gyvenimą nuo gūdaus sovietmečio beveik per visus miegamuosius nuo koralų iki Jeruzalės. Vilniaus gatvėje tikrai lankausi alaus&+ pagerti
Esu matęs kaip žvirblis ant darželio tvoros razborkes tarp Koralų ir Lazdynų apie kurias Svaras pašnekesiuose pasakojo. Lankydavausi ir krasnūchoje ir Šeškinėje

[spekas]

Siūlyčiau miesto ribą pakoreguoti į maždaug tokias ribas:
- Pietryčiuose, pietuose, pietvakariuose riba eina ties geležinkeliu.
- Vakaruose ir šiaurės vakaruose apima tankesnes gyvenvietes.
- Šiaurėje eina palei Sudervės g, Šaulio g, Mokslininkų g, apima Santariškių kompleksą.
- Šiaurės rytuose eina palei Nerį ir užsibaigia ties Kairėnų g.
- Rytuose nuo Kairėnų g eina palei Dvarčanka upelį ir apimaa Naująją Vilnią.

[spekas]

Tai miestui duoda sutaupymą vien iš to, kad nebereikia finansuoti šios gatvių infrastruktūros:
- Atkrenta Nemenčinės plento rekonstrukcija į 4 juostas,
- Atkrenta tilto per Nerį į Balsius statyba su visu gatvių tinklu,
- Atkrenta Galvės su Abiejų Tautų Respublikos gatvių rekonstrukcija (lieka tik mažytis Abiejų Tautų Respublikos gatvės rekonstrukcijos ruoželis),
- Atkrenta viadukų statymas Molėtų plente pradedant nuo Skersinės gatvės.
- Atkrenta likusių gatvelių remonto ir tvarkymo išlaidos.

[R.D.]

Nesu užpultas niekur Vilniuje, nors gyvenu visą savo gyvenimą nuo gūdaus sovietmečio beveik per visus miegamuosius nuo koralų iki Jeruzalės. Vilniaus gatvėje tikrai lankausi alaus&+ pagerti
Esu matęs kaip žvirblis ant darželio tvoros razborkes tarp Koralų ir Lazdynų apie kurias Svaras pašnekesiuose pasakojo. Lankydavausi ir krasnūchoje ir Šeškinėje

Jau seniai tai buvo, bet Vilniuje mane yra užuolę 2x: Naujamiestyje Algirdo g. einant nuo Geležinkelio g. kokią 23 val prieš 15 metų. Ir turbūt panašiu laiku ant pėsčiųjų tilto į stotį einant iš Naujanų pusės. Nakromanas kažkoks buvo.

[Arunasx]

Jau seniai tai buvo, bet Vilniuje mane yra užuolę 2x: Naujamiestyje Algirdo g. einant nuo Geležinkelio g. kokią 23 val prieš 15 metų. Ir turbūt panašiu laiku ant pėsčiųjų tilto į stotį einant iš Naujanų pusės. Nakromanas kažkoks buvo.

Man kaip miegamųjų rajonų gyventojui viskas kas yra ~nuo Geležinkelio g., Sodų g. iki taboro vietos yra kažkas kitoje orbitoje. Out of scope.
Išnykęs taboras ir IKEA kažkiek keičia tos pusės įvaizdį. Netgi iki oro uosto įmanoma nuvažiuoti ne per D&G.

[gerietis]

Siūlyčiau miesto ribą pakoreguoti į maždaug tokias ribas:

Gerai.

[spekas]

Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/vyria...-savivaldybems

,,Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras būtų visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniu.

Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijas sutelkus vienoje institucijoje bus aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažės administracinę naštą didinančių procedūrų. Taip pat bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.''


Gal tai bus tas katalizatorius, kuris Vilniuje paskatins pagaliau suformuoti sklypus bent jau daugiabučiams, ko pasekoje pajudėtų įsisenėjusių problemų sprendimas?..

Aplinkos Ministerija su merais aptarė, kaip jie turės perimti iš NŽT valdyti miestų žemę – 120 000 ha

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/s-gen...eme-120-000-ha

,,,,Po sausio 1-osios jums nebereikės atsiklausti valstybės leidimo įgyvendinant savo vizijas. Žemės tvarkymas ir administravimas taps jūsų įrankiu, už kurį būsite atsakingi“, – susitikimo metu pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliosiančias naujas Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų redakcijas miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms. Nacionalinės žemės tarnybos valdyta žemė: tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose, bus perduodami valdyti savivaldybėms. Tuo tarpu Nacionalinė žemės tarnyba įgis naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuos vieningą praktiką ir padės savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.

Aplinkos ministras atkreipė dėmesį, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 000 ha teritorijos: įsigalios galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus. Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.

Susitikimo metu taip pat aptartos savivaldybių funkcijos, kurios atkeliauja kartu su žeme. Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė įvardijo, kad nuo kitų metų savivaldybės galės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat bus perleidžiami valstybinės žemės panaudos klausimai, savivaldybės bus atsakingos ir už servitutų nustatymą. Jos koordinuos ir sutikimus bei derinimus, pavyzdžiui, jei perduotame žemės plote bus norima planuoti statybas, savivaldybė, išduodama statybą leidžiantį dokumentą, galės suteikti ir sutikimą, dėl ko mažės administracinė našta. Dar viena atitenkanti funkcija – atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimas.''