Vilniaus plėtra

[mantasm]

Vilniuje žiauri situacija su daugiabučių rajonais, kas keisčiausia, kad nerenovuota daugiau nei pusė (vizualiai sprendžiant). Tikrai kyla įdomių klausimų, kai matai, kaip mažuose rajoniniuose miestuose sugebama renovuoti visus daugiabučius, sutvarkyti ir išblizginti kiemus, kai Vilniuje, sostinėje, dauguma daugiabučių atrodo taip pat kaip 2000 metais, kiemuose asfaltas išdaužytas, šaligatviai išsikraipę, pavojingi - kojoms laužyti...

Skamba neįtikėtinai, bet mažame Lietuvos miestelyje, gyvenčiau sovietinės statybos daugiabutyje. Vilniuje - nekiltų didelio noro.

Sakyčiau dabar sovietiniai daugiabučiai atrodo ne kaip 2000aisiais, o liūdniau. Natūralu, kad beveik nieko nedarant 20 metų padėtis prastėja. Po 50 metų turbūt į Karoliniškes ar Šeškinę žiūrėsim taip, kaip prieš 10 metų žiūrėjom į Šnipiškes.

[Lettered]

Prie suburbijos mero Benkunsko reikia melstis, kad mikriukai dar negrįžtų, ką jau ten tramvajus.

O kur gyvena Benkunskas?

[TIME]

O kur gyvena Benkunskas?

"Naujajame Antakalnyje" whatever that is

[Stadionas]

Didžiausia problema - tragiškas managementas pastaruosius 8 metus, biudžetas išaugo kartais

ir dar boltui Vilnių pardavė.

[Lettered]

"Naujajame Antakalnyje" whatever that is

Na šiaip svarbu, kur gyvena, nes nuo to manau priklausys ir miesto infrastruktūros planai, gal net ne vieną dešimtmetį, nes merai dažniausiai perrenkami, o politikas atėjo jaunas, dar ilgai dirbs.

[cozzamarra]

Vilniaus problema ne per mažas tankis (kuris net nėra mažas imant realių užstatymą, o ne miškus), o per mažas biudžetas vertinant gyventojų skaičių.

Manau pagrindinė problema Vilniaus vadovų smegenų tankis.

Normalus tas tankis Vilniaus, jis "ant popieriaus" atrodo mažesnis nei kitur, nes į miesto ribas įtrauktos teritorijos, kurios kituose miestuose neįtraukiamos į miesto ribas

Na, vyručiai... Anot jūsų, per retai apgyvendintas Vilniaus vietas, apie (kažkodėl mieste esančius) miškus gatvių tiesti/remontuoti, kloti dvirtakių ir šaligatvių nereikia? Organizuoti VT nereikia? Kitų viešųjų paslaugų nereikia? Visa tai miesto biudžetui įtakos neturi?

Logika verkia kamputyje, o jūs apie klerkų smegenų tankumą drįstate svaičioti.

Įdomumo dėlei pateikiu praėjusių metų Vienos statistikos brošiūrą (nepamirškite skirti Vienos miestą nuo Vienos regiono). Pasižiūrėkit, kokie turi būti miesto rodikliai.

[Sula]

Vilniuje žiauri situacija su daugiabučių rajonais, kas keisčiausia, kad nerenovuota daugiau nei pusė (vizualiai sprendžiant).

Gal juokaujate? Realiai - kas 14-15 namas (nes dar ne visi papuola į renovuotinų sąarašą).
Vilniuje renovuota 8% daugiabučių, Lietuvos vidurkis - 12%.
Lyderiai - Birštonas (60%), Panevėžys (45%), Druskininkai (42%).
https://renomap.apva.lt/

[TIME]

Na šiaip svarbu, kur gyvena, nes nuo to manau priklausys ir miesto infrastruktūros planai, gal net ne vieną dešimtmetį, nes merai dažniausiai perrenkami, o politikas atėjo jaunas, dar ilgai dirbs.

tai nesakau, kad nesvarbu. Jo siaip situacija gana tipine - atsikeles is kaimo gavo tevu parama ir nusipirko butuka Perkunkiemyje (apie kuri debatuose sake, kad viskas kaip ir gerai, tik parkovkiu truksta ar kazkas tokio), veliau paeme paskola ir persikele i "Naujaji Antakalni", kuris kaip suprantu yra kazkoks keistas miksas laukuose tarp Vileikos ir Rokantiskiu kapiniu, salia "Uosiu Sodu" stoteles tarp mini Perkunkiemio ir sodu, paverstu kotedzais. Abi vietos yra su tragisku VT, prasta pesciuju infrastruktura ir miesto gyvenimo nebuvimu, tai kaip jam suprast koks viesasis transportas turi buti normaliame mieste, kokia pesciuju taku bukle, ju apsvietimas, kodel svarbu komercija, kodel svarbu riboti automobiliu greiti ir pan. Tiesa, turejo suprast kaip svarbu tinkama darzeliu ir pan. infrastruktura periferijose. Pagal jo LinkedIn, jis net Erasmuso nera dares kokioje normalesneje miestietiskoje vietoje, tai jo visas supratimas kyla is Silutes, Perkunkiemio ir "Naujojo Antakalnio", jis akivaizdziai nei urbanistiska, nei mesto antropologia nesidomi, jo facebooke nera nei gilesniu minciu nei kad ChatGPT parasytu (o jo atveju uz 1000 euru dirbantis 25 metu "komunikacijos specialistas"), nei kokiu pastebejimu is kelioniu po miestus, renginiu ir pan., tai net teorines infromacijos pas ji nulis

[Sula]

Be abejo, kad nenormalu. Kaip ir tai, kad Vilniaus tankis yra kaip Šilalės. Būtų kaip pietų Europos sostinėse (apie Tokiją net nėra kalbos) – būtų kita situacija.

Vienuolikos Vilniaus gyventojų seniūnijų tankis yra gerokai didesnis nei Amsterdamo!
Tuo tarpu beveik pusę miesto teritorijos užima miškai, ir ne šiap sau parkeliai, o gana rimti. Oro uostas taip pat yra miesto ribose ir net palyginus labai arti centro.

[cozzamarra]

Vienuolikos Vilniaus gyventojų seniūnijų tankis yra gerokai didesnis nei Amsterdamo!
Tuo tarpu beveik pusę miesto teritorijos užima miškai, ir ne šiap sau parkeliai, o gana rimti. Oro uostas taip pat yra miesto ribose ir net palyginus labai arti centro.

Trupučiuką netikiu, gal galima šaltinį? Be to, išrinkus tankiausiai apgyvendintas Vilniaus vietas lyginti su viso Amsterdamo vidurkiu panašu į desperaciją. Vilniaus biudžetui bei infrai nuo to nė kiek ne lengviau.

[Sula]

Trupučiuką netikiu, gal galima šaltinį? Be to, išrinkus tankiausiai apgyvendintas Vilniaus vietas lyginti su viso Amsterdamo vidurkiu panašu į desperaciją. Vilniaus biudžetui bei infrai nuo to nė kiek ne lengviau.

Prašau:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%8...eni%C5%ABnijos
https://lt.wikipedia.org/wiki/Amsterdamas
Biudžetas ne pagal plotus dalinamas.
Kita vertus, niekas gi ir neginčija, kad Vilnius neproporcingai ištysęs.

P.S. Leiskit paklausti. Kodėl jūs visada toks piktas?

[Creatium]

Tą tankumą visi pritraukinėja kiekvienas savo pusei. Pagal praėjusiame puslapyje duotą Vienos statistikos brošiūrą, jos vidutinis tankumas yra 4600 žmonės km2. Irgi "gerokai mažiau negu kai kurie mūsų rajonai". Bet taip lyginti tiesiog negalima. Jeigu pagal tą pačią brošiūrą labiausiai tankus Vienos rajonas turi 26k žmonių km2, tai mūsų Justiniškės turi vos 10k km2. Tai iš principo Justiniškės galėtų būti dvigubai tankesnės.

Tarkim Žirmūnai. Tankumas 8k km2, bet pusė Žirmūnų - pramoniniai statiniai arba visokie Senukai. Tai tankumas dvigubai galėtų būti didesnis visiškai nelendant į sovietinio užstatymo kvartalus.

P.S. Amsterdamo seniūnijų duomenys: https://en.wikipedia.org/wiki/Boroughs_of_Amsterdam

Tankiausia - 15k km2, mažiausiai tanku - 2,2 km2

[cozzamarra]

Gal rašymo stilius tokį įspūdį palieka, stengiuosi rašyti trumpai ir aiškiai, šiaip esu taikus

Wiki puslapy apie Amsterdamą anglų kalba yra 2022 metų duomenys, kur bendras miesto tankis yra beveik 5300 žm/kv. km., o geodata.lt (kur kartojamos tos pačios loginės klaidos apie „atmetimą retai gyvenamų Vilniaus seniūnijų ar jų dalių“) pateikiamas štai tokie 2022 metų duomenys:



Mano nuomone, Vilniaus plotas, pagal gyventojų skaičių, yra bent 3-4 kartus per didelis. Dėl šios priežasties lėšų infrastruktūros priežiūrai (realiai – palopymams) yra per mažai ir niekada nepakaks, kad Vilniaus gatvės/šaligatviai/dvirtakiai/VT/(visos kitos viešosios miesto paslaugos) būtų vakarų Europos sostinių lygio.

[mantasm]

Mano nuomone, Vilniaus plotas, pagal gyventojų skaičių, yra bent 3-4 kartus per didelis. Dėl šios priežasties lėšų infrastruktūros priežiūrai (realiai – palopymams) yra per mažai ir niekada nepakaks, kad Vilniaus gatvės/šaligatviai/dvirtakiai/VT/(visos kitos viešosios miesto paslaugos) būtų vakarų Europos sostinių lygio.

Tai niekas ir nenori Nemenčinės miškuose tankaus raudonų dvirtakių tinklo.

[TIME]

Gal rašymo stilius tokį įspūdį palieka, stengiuosi rašyti trumpai ir aiškiai, šiaip esu taikus

Wiki puslapy apie Amsterdamą anglų kalba yra 2022 metų duomenys, kur bendras miesto tankis yra beveik 5300 žm/kv. km., o geodata.lt (kur kartojamos tos pačios loginės klaidos apie „atmetimą retai gyvenamų Vilniaus seniūnijų ar jų dalių“) pateikiamas štai tokie 2022 metų duomenys:



Mano nuomone, Vilniaus plotas, pagal gyventojų skaičių, yra bent 3-4 kartus per didelis. Dėl šios priežasties lėšų infrastruktūros priežiūrai (realiai – palopymams) yra per mažai ir niekada nepakaks, kad Vilniaus gatvės/šaligatviai/dvirtakiai/VT/(visos kitos viešosios miesto paslaugos) būtų vakarų Europos sostinių lygio.

Tai pridek pazintinius takus, vynuogynus, priemiescius, kalnus, kiskus aplink Viena i administracines Vienos ribas ir tankumas bus panasus kaip Vilniaus, "ant popieriaus pasalink" miskus ir kaimus is Vilniaus ribu, jo tankumas padides iki panasaus i Vienos, tai nieko nekeicia - arba Vilniaus miestas, arba Vilniaus rajonais tomis dalimis rupintusi, cia tik administracija

[liootas]

Forume jau diskutuota, kad reikia perasfaltuoti maždaug 100 km per metus Vilniuje, kad gatvių kokybė visame mieste būtų ok. Toks tempas buvo pasiektas antrais ar trečiais Šimašiaus kadencijos metais, tiksliai nebepamenu, bet esmė, kad tai yra pasiekiamas tempas tiek fiziškai, tiek finansiškai.

Todėl dabartinio biudžeto užtektų gatvėms, o padidinus biudžetą (a la Rygos dydžio) jis nueitų VT ir švietimo plėtrai. Bet tikrai nereikia sakyti, kad lėšų "per mažai ir niekada nepakaks" - pakakti gali

[Sula]

Mano nuomone, Vilniaus plotas, pagal gyventojų skaičių, yra bent 3-4 kartus per didelis. Dėl šios priežasties lėšų infrastruktūros priežiūrai (realiai – palopymams) yra per mažai ir niekada nepakaks, kad Vilniaus gatvės/šaligatviai/dvirtakiai/VT/(visos kitos viešosios miesto paslaugos) būtų vakarų Europos sostinių lygio.

Bet mūsų Lietuvos netankioje provincijoje vietomis (ne visur) infrastruktūra yra geresnė nei dalyje Vilniaus. Nors biudžetai irgi mizerni. Nes gyventojai yra mažai mokesčių mokantys, verslas pagrinde - smulkus. Štai Tauragėje važinėja elektrobusai (pustuščiai), asfaltuojamos gatvelės, įrenginėjamas apšvietimas, mokyklos ir darželiai jau antrą kartą antrenovuojami, daugiau renovuotų daugiabučių nei Vilniuje (nors NT vertė 4 kartus žemesnė).

[Kecal]

Tai pridek pazintinius takus, vynuogynus, priemiescius, kalnus, kiskus aplink Viena i administracines Vienos ribas ir tankumas bus panasus kaip Vilniaus, "ant popieriaus pasalink" miskus ir kaimus is Vilniaus ribu, jo tankumas padides iki panasaus i Vienos, tai nieko nekeicia - arba Vilniaus miestas, arba Vilniaus rajonais tomis dalimis rupintusi, cia tik administracija

Tai ir yra esmė, kam didmiesčiui rūpintis miškais ir kaimais? Jis pats iš savęs turi pakankamai rūpesčių. Grigiškės turi būti visiškai atskiras miestas (gal ir savivaldybė), Naujoji Vilnia – atskiras miestas (galbūt galėtų būti savivaldybės centru viskam, kas į pietus iki Šalčinininkų). Tada šiauriniai miškai priskirti Nemenčinės savivaldybei.

Lietuvoje savivaldybė pati savaime yra ydinga, nes turi tik vieną, palyginus labai stambų, lygmenį. Kitur dažnai būna ir trys. Jei sistema būtų išties lanksti, galėtume turėti mažesnę Vilniaus (branduolio) savivaldybę su grynai miestietiškomis problemomis, ir didesnį Vilniaus miestą (galbūt visiškai atskirą juridinį vienetą, įkurtą, pvz., Sostinės įstatymu) su gretimų savivaldybių seniūnijomis, kas leistų spręsti kitokio lygmens problemas. Jei miesto ribos neapsiribotų viena savivaldybe, galima būtų dalintis (pvz., pagal „įnašo“ dydį) ir naudą, ir pareigas, efektyviau organizuoti VT, ir pan. Vilnius tuo pat metu būtų ir mažesnis (ypač plotu), nei dabar, ir gerokai didesnis, nes apimtų visus priemiesčius, o ne tik dalį, kaip dabar.

PS.: Tarp kitko, aišku, suprantu, kad čia pateikiu dvi viena kitai prieštaraujančias vizijas. Nei viena nebus įgyvendinta. Bet gal pirmą šiek tiek lengviau padaryti. O štai dėl antros reiktų turbūt ir mąstymą rimčiau keisti.

[gerietis]

Vienoje irgi pilna miškų: Lainzer Tiergarten, Danube-Auen National Park, Augustinerwald, Krapfenwaldlbad, Pötzleinsdorfer Schlosspark, Schwarzenbergpark. Problema ne miškuose.

[Lettered]

Tai ir yra esmė, kam didmiesčiui rūpintis miškais ir kaimais? Jis pats iš savęs turi pakankamai rūpesčių. Grigiškės turi būti visiškai atskiras miestas (gal ir savivaldybė), Naujoji Vilnia – atskiras miestas (galbūt galėtų būti savivaldybės centru viskam, kas į pietus iki Šalčinininkų). Tada šiauriniai miškai priskirti Nemenčinės savivaldybei.

Lietuvoje savivaldybė pati savaime yra ydinga, nes turi tik vieną, palyginus labai stambų, lygmenį. Kitur dažnai būna ir trys. Jei sistema būtų išties lanksti, galėtume turėti mažesnę Vilniaus (branduolio) savivaldybę su grynai miestietiškomis problemomis, ir didesnį Vilniaus miestą (galbūt visiškai atskirą juridinį vienetą, įkurtą, pvz., Sostinės įstatymu) su gretimų savivaldybių seniūnijomis, kas leistų spręsti kitokio lygmens problemas. Jei miesto ribos neapsiribotų viena savivaldybe, galima būtų dalintis (pvz., pagal „įnašo“ dydį) ir naudą, ir pareigas, efektyviau organizuoti VT, ir pan. Vilnius tuo pat metu būtų ir mažesnis (ypač plotu), nei dabar, ir gerokai didesnis, nes apimtų visus priemiesčius, o ne tik dalį, kaip dabar.

PS.: Tarp kitko, aišku, suprantu, kad čia pateikiu dvi viena kitai prieštaraujančias vizijas. Nei viena nebus įgyvendinta. Bet gal pirmą šiek tiek lengviau padaryti. O štai dėl antros reiktų turbūt ir mąstymą rimčiau keisti.

Jeigu miestą skaidom į daugiau savivaldybių tai jokių problemų savaime nesprendžia, tik dar labiau išaugs rietenos, kam skirti pilaitės, balsių, valakampių gyventojų GPM, kas turėtų VT, gatves finansuoti jiems ir t.t. Pats Vilniaus miestas tik su centru ir didžiuliais komiblokų rajonais, kur gyventojų ypač daugiau uždirbančių vis mažėja, tada visai niekam nebeturės pinigų.