Gamyklų konversija Paplaujoje (Architektūros parkas)

[MarkWood]

Kaip suprantu, visai neblogo lygio? Mieste tikrai yra tokių vietų. Pirmas į galvą šauna I. Šimulionio – A.J.Povilaičio – V.Vaitkaus g. kvartalas. Gal ir ne super patogu, kad nėra posūkio į kairę tiesiai iš Laisvės pr., bet jei jis būtų, irgi reiktų galvoti apie jo panaikinimą.

aha, Tik Jūsų nurodytos teritorijos mastelis - 10 kartų mažesnis. Įtariu,kad kalbame apie skirtingus dalykus.

[abruo]

Pasiūlymas bus panašaus lygio.

Kaip suprantu, visai neblogo lygio? Mieste tikrai yra tokių vietų. Pirmas į galvą šauna I. Šimulionio – A.J.Povilaičio – V.Vaitkaus g. kvartalas. Gal ir ne super patogu, kad nėra posūkio į kairę tiesiai iš Laisvės pr., bet jei jis būtų, irgi reiktų galvoti apie jo panaikinimą.

[MarkWood]

What?



O kas čia nesueina? Jei srauto nestabdome be reikalo, tada jis pasiskirsto tolygiau ir nėra reikalo turėti trijų juostų, bent jau stoties kryptimi. O naujiems gyventojams yra sovietmečiu pastatytas didžiulis transporto mazgas su dviem plačiais viadukais, nuvažiavimais – užvažiavimais ir greitėjimo/lėtėjimo juostomis, kuriuo ir reiktų naudotis. Perteklinės infrastruktūros mieste neturėtų būti. Gyventojai kaip tik išloštų iš mažesnės oro taršos.

Pabandykite aptverti pvz. Žvėryną su Saltoniškėmis , ir pasiūlyti gyventojams vieną "rimtą" dviejų juostų įvažiavimą/išvažiavimą iš rajono. Pasiūlymas bus panašaus lygio.

[abruo]

Ir susprogdinti tiltą per Vilnelę, kad nepravažiuotų rusų tankai.

What?

Nenorite stabdyti Drujos g. srauto su sankryža, bet siūlote ją siaurinti,bei mažinti jos eismo juostų skaičių? Nesueina kažkaip.
Jei vietoj betono gamyklos būtų įrengti pienių laukai su bičių aviliais, galbūt sankryža ir būtų perteklinė. Bet ar ji tokia bus atsikrausčius naujiems 5k gyventojų konvertuojamame rajone, pažiūrėsim.

O kas čia nesueina? Jei srauto nestabdome be reikalo, tada jis pasiskirsto tolygiau ir nėra reikalo turėti trijų juostų, bent jau stoties kryptimi. O naujiems gyventojams yra sovietmečiu pastatytas didžiulis transporto mazgas su dviem plačiais viadukais, nuvažiavimais – užvažiavimais ir greitėjimo/lėtėjimo juostomis, kuriuo ir reiktų naudotis. Perteklinės infrastruktūros mieste neturėtų būti. Gyventojai kaip tik išloštų iš mažesnės oro taršos.

[Sula]

Ten tą sankryžą reiktų naikinti, tuo pačiu ir susiaurinti būtų galima iki 2x2, nes asfalto plotai tikrai žiauriai dideli ir ten nereikalingi.

Ir susprogdinti tiltą per Vilnelę, kad nepravažiuotų rusų tankai.

[MarkWood]

Ne kartą buvo šnekėta šiame forume apie tai. Sankryža toje vietoje stabdo didžiulį srautą, ypač piko metu. Ji buvo palikta sovietmečiu tik laikinai dėl sunkiojo transporto eismo į Manufaktūrų g. Turint omenyje šalia esantį didžiulį transporto mazgą su dviem viadukais, ji yra perteklinė.

Nenorite stabdyti Drujos g. srauto su sankryža, bet siūlote ją siaurinti,bei mažinti jos eismo juostų skaičių? Nesueina kažkaip.
Jei vietoj betono gamyklos būtų įrengti pienių laukai su bičių aviliais, galbūt sankryža ir būtų perteklinė. Bet ar ji tokia bus atsikrausčius naujiems 5k gyventojų konvertuojamame rajone, pažiūrėsim.

[abruo]

Ir kas bus panaikinus šią sankryžą? Labai įdomu, koks tokio pamąstymo priežastingumas.

Ne kartą buvo šnekėta šiame forume apie tai. Sankryža toje vietoje stabdo didžiulį srautą, ypač piko metu. Ji buvo palikta sovietmečiu tik laikinai dėl sunkiojo transporto eismo į Manufaktūrų g. Turint omenyje šalia esantį didžiulį transporto mazgą su dviem viadukais, ji yra perteklinė.

[MarkWood]

Ten tą sankryžą reiktų naikinti, tuo pačiu ir susiaurinti būtų galima iki 2x2, nes asfalto plotai tikrai žiauriai dideli ir ten nereikalingi.

Ir kas bus panaikinus šią sankryžą? Labai įdomu, koks tokio pamąstymo priežastingumas.

[abruo]

Ten tą sankryžą reiktų naikinti, tuo pačiu ir susiaurinti būtų galima iki 2x2, nes asfalto plotai tikrai žiauriai dideli ir ten nereikalingi.

[TIME]

Reikia šitą gatvę siaurint, žalumos ir dviračių takų iki Stoties ir iki Petro ir Povilo bažnyčios.

sutinku, dviraciu labai smagu nuo sito kalno butu, i kalna gal siek tiek sunkiau

[Kristisz]

Drujos gatvės išklotinė.

Reikia šitą gatvę siaurint, žalumos ir dviračių takų iki Stoties ir iki Petro ir Povilo bažnyčios.

[MarkWood]

Drujos gatvės išklotinė.

[oposumas]

Sparčiai mūrijamas “Prie Vilnelės” ir gigantiška duobė su dar gyvuojančiais medžiais salelėse, kasama dviaukščiam “Vilnelės skverų” II etapo parkingui.

[Creatium]

"Vienas iš keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje." JUOKINGA....toliau jau nebeskaiciau....

Tamstai reikėtų persižiūrėti asmenines informacijos priėmimo taisykles...

https://www.mipimawards.com/mipimawa...page/shortlist

Pasiskrolinam iki "BEST URBAN PROJECT" arba paieškoje suvedam "Vilnius".

[KUBILISTANAS]

"Vienas iš keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje." JUOKINGA....toliau jau nebeskaiciau....

[digital]

Remigijus Šimašius FB:

Paupys. Geri dalykai neatsitinka savaime

Vienas iš keturių geriausių urbanistinių projektų pasaulyje. Taip naujai gimusį Vilnius Paupio rajoną įvertino vakar pasibaigusios didžiausios pasaulyje nekilnojamojo turto parodos MIPIM ekspertai.

Prieš keletą metų vienas mano bėgimo maršrutų vesdavo palei Vilnelę, palei buvusios „Skaiteks“ gamyklos teritoriją. Tai buvo kelias pro griuvėsius, per apleistas vietas, kur nieko nesutikdavau, nebent pro šabakštynus pamatydavau ką nors prie Vilnelės. Kai šiandien bėgu tuo pačiu maršrutu, pasisveikinu bent su keliais pažįstamais ir daugybe nepažįstamų vilniečių, bėgiojančių, riedančių, vaikštančių po vieną, po du, šeimomis ar keliomis kartomis. Lygiai taip pat kartais ką nors pamatau Vilnelėje, tik dabar ne pro šabakštynus. Ir maršrutas paįvairėjo, nes atsirado kelios jaukios gatvės ir du nauji mieli tilteliai per upę.

Matau, kad ne man vienam smagu čia ne tik pabėgioti ar pasivaikščioti. Matau žmones, ateinančius praleisti laiko kino teatre ar kavinėse, matau čia dirbančius, matau čia laimingai gyvenančius.

Matau ir girdžiu sakančius vienas kitam - čia ne kaip Vilniuje, o kaip Olandijoje. Taip - tai iš tikrųjų „kaip“ Olandijoje, tačiau šis kokybės standartas atėjo, atvestas, į mūsų šios dienos Vilnių.

Antrasis termodinamikos (entropijos) dėsnis paaiškina, kad savaime atsitinka tik sąstingis ir degradacija, o geriems dalykams reikia daug energijos ir išradingumo. Tad kaip atsitiko Paupys. Ir ką padaryti, kad tokių miesto dalių atsitiktų dar daugiau ir dar geresnių?

Visi mes norime gerų miestų ir jaučiame, kurie rajonai jaukūs, malonūs, patogūs, o kur to trūksta. Vilniuje pagaliau turime ne tik istorinių pavyzdžių, kuriais sekti praėjusio šimtmečio viduryje kažkodėl tapo nemadinga. Turime ne tik atskirų naujų gražių erdvių. Turime ne tik mūsų architektūros principus, kuriuos vienų džiaugsmui, o kitų piktumui (gaila, kad ir kai kurių vystytojų ir architektų) nuosekliai diegiame. Turime ne tik gatvių standartą (jį irgi vieni sveikina kaip pagaliau atėjusį, o kiti keikia kaip nesusipratimą - iš nežinojimo ar įsitikinimų).

Pagaliau mes turime ir rajoną, kuriame visiškai, dideliu masteliu, realizuota tai, kas turi būti mieste: gatvės yra patrauklios viešos erdvės, kiemai yra saugios kaimynystės erdvės gyventojams, architektūra yra jauki, žmogiška, o pats rajonas išvystytas kompleksiškai. Nors rajonas net tankesnis už sovietinius rajonus - Karoliniškes, Šeškinę ar Fabijoniškes, jame būti jauku, o viešos erdvės logiškos ir kviečiančios užsibūti. Ir visa tai - apie Paupį. Prieš tai, kai buvo nominuotas MIPIM apdovanojimuose, jis jau buvo sulaukęs įvertinimo už urbanistiką iš tarptautinės „Žvilgsnis į save“ komisijos (apdovanojimai pagrįstai atiteko savivaldybės komandai).

Paupio istorija prasideda nuo vizijos, už kurią turime būti dėkingi dabartiniam Vilniaus vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui ir dabartinei jo pavaduotojai Rūtai Matonienei. Būtent jie sudėliojo strategijos pamatus: rajonas vystomas kompleksiškai, padalinamas į 11 kvartalėlių, kurių urbanistika ir architektūrinės stilistikos principai apspręsti (ir viskas remiasi klasikine vakarietiško miesto, o ne modernistine - bauhausine - sovietine samprata). Savivaldybė dalyvauja kaip partneris planuojant viešąsias erdves ir investuodama į dalį jų. Privatus sektorius įpareigojamas investuoti į kitas viešąsias erdves, net jei sklypas privatus.

Antras etapas - realus pinigų skyrimas. Atsimenu, kaip 2015 metais, vos tapus meru, nebuvo lengva skirti lėšų išvalyti taršios sovietinės pramonės paliktą toksišką gruntą. Tada skraidančio, bet apsileidusio miesto finansinė situacija buvo labai nekokia. Labai džiaugiuosi, kad tada ranka nesudrebėjo, ir tai padarėme. Nors atrodė, kad rezultatas bus nebent po dešimtmečio (ir būdamas meru tuo negalėsiu pasidžiaugti), o ir šiaip viskas daugeliui atrodė miglota, tolima, neaišku.

Trečias etapas - projektavimas. Nors dar nebuvome tada išgryninę savo 10 architektūros taisyklių (pagal jas tokių pačių principų, kiek tik įmanoma, dabar reikalaujame visur), tačiau architektai - septynios skirtingos komandos - atliko puikų darbą, o savivaldybės kolegos ir Vyriausiojo miesto architekto skyriaus neleido blaškytis. Turime senamiesčio dvasią, bet ne senamiesčio feikinimą, turime gyvus pirmuosius aukštus ir ramesnius skersgatvius, turime gerą gatvės ir kiemo santykį, turime žmogiško mastelio centrinę aikštę, turime geras medžiagas fasaduose ir kūrybingus, bet ne perspaustus dėl ikoniškumo sprendinius.

Ketvirtas etapas - realūs darbai. Užterštos teritorijos dalies valymas, gatvių ir kitų viešųjų erdvių įrengimas, pastatų statyba. Labai gerai, kad jie vyko sklandžiai tiek iš savivaldybės, tiek iš vystytojų pusės (nors projektas ir keitė savininkus).

Už rezultatą, kurį turime, ačiū daugybei žmonių: idėjos ir urbanistinio sprendimo autoriams (Mindaugui ir Rūtai), projekto vystytojams („PST Investicijos“, „Darnu Group“), pastatų architektams („Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektų biuras“, „Ambraso architektų biuras, „Kančo studija“, „JP architektūra“), UAB „Mitnija“ statybininkams, UAB „Senojo miesto architektai“, paveldosaugininkams Irenai Kliobavičiūtei, Giedrei Filipavičienei, Augiui Gučui ir Gediminui Rutkauskui, kaimynams ir kitiems miestiečiams, kurie palaikė ir suprato statybų metu, ir mielai naudojasi viešosiomis bei erdvėmis bei pastatais šiandien.

Na ir apie ateitį. Ar gali būti geriau? Taip. Yra svarbių dalykų, kurie galėtų būti geresni. Jei būtų daroma šiandien, pritaikytume 12 gatvių principų, neturėtume gatvelės tarp Paupio ir Aukštaičių g., neatitinkančios universalaus dizaino kriterijų, turėtume sklandesnį ir patogesnį pėsčiųjų judėjimą Aukštaičių gatve, platesnius takus pėstiesiems visame rajone, dar daugiau žalumos, labiau pėstiesiems pritaikytą ir jaukesnį apšvietimą, dar geresnius dizaino sprendimus.

Jei būtų daroma šiandien, būtų pritaikoma 10 architektūros taisyklių, ir būtų dar mažiau nugriauta senų gamyklų sienų, dar daugiau palikta senų pastatų, ir jie būtų dar kūrybingiau pritaikyti. Mažai kas tai pastebi, bet aš pastebiu, ir man rūpi. Pasimokėme ir, žinau (darome tai kartu), kad miestas augs dar kokybiškesnis.

Ar gali būti daugiau tokių rajonų? Taip, žinoma. Ne tik gali, bet ir būtinai bus. Pagal šį standartą, pagal išmoktas pamokas, kaip padaryti dar sklandžiau, geriau, efektyviau, jau dirbame su Stoties prieigomis (kur dabar likę nenaudojami bėgiai), su Vilkpėdės-Savanorių prospekto konversija, su Verkių autobusų parko teritorija, su būsimu naujos Šiaurinės gatvės užstatymu (ne, Oze nieko nestatysim ir net gatvės ten netiesim, iš karto pasakau), su kitais rajonais.

Kai turime tokį aukštai užkeltą standartą, net akis skauda pamatyti vis dar kai kur pasitaikančius atvejus, kur statomi pagal senus leidimus posovietiniai nesusipratimai, arba kur vystytojai stato prisidengdami nacionalinių teisės aktų nekokybiškumu bei tiesiog poreikiu prikepti kuo daugiau kvadratų.

Iš savo pusės galiu nuraminti - kad ir kiek sulauktume ašarų, jog savivaldybė stabdo (išverčiu - neleidžia gausiai prikepti posovietinių kvadratų), kad ir kiek sulauktume priekaištų, jog kišamės į architektų saviraišką (deja, kartais tai - kepti kartotinius nejaukius projektus), kad ir kiek trūktų palaikymo iš painių ir nelogiškų teisės aktų bei jų taikytojų, mes būsime tie, kurie kartelės nenuleis, visada reikalaus kokybės ir visada padės tiems, kurie irgi jos siekia.

[evvt]

Pasirodo galima vistik normaliai statyt ant šlaito, bet matyt turi būti sąlyga kad tai bus Paupyje, ne Naujamiesty kokiam.

[ttttt]

Dar vienas geras "Paupio stiliaus" projektas Paupyje:

Paupio g. 33













Puikus upgrade'as lyginant su praeitu pasiūlymu:

[ttttt]

Čia labiau klausimas kodėl nauja statyba vadinama rekonstrukcija. Kas būtent šiuo atveju yra rekonstruojama? Kažkur paliko seno garažo pamatų armatūrą ir tokiu būdu "rekonstruoja garažą"? Tai yra tam tikrų atsilikusių rytų šalių absurdiškumo lygis, kai visi tai mato, visi supranta kas čia vyksta, bet "vsio zakonno". Labai primena "renovacija" Maskvoje:



Reikia aiškiai sureguliuoti "rekonstrukcijos" sąvoką ir kontroliuoti, kad tai nenusirįstų iki tokio absurdo, kai "rekonstrukcija" yra visiškas senojo pastato nugriovimas ir nieko bendro su juo neturinčio, n kartų didesnio naujo pastato statybos.

[Horn]

Gal greičiau buvo nupirkti tik pastatai, o žemė nuomuojama iš valstybės, todėl ir "daro rekostrukciją". Jeigu formintų naują statybą, tai galėtų NŽT panaikinti žemės nuomos sutartį. Ar čia ne tas atvejis?