Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[ifl]

o kada važiuoti į univerą?

Tada, kada paskaitos

[TrippleA]

Nes į univerą ir į stadioną žmogus važiuoja kiekvieną dieną 8h ryto?

Nu, bet zinok studiju metu tai jo. Ir dar i biblioteka vaziuoja zmones, ir praktikos atlikinet, net ir vasaros metu.

[ifl]

Nu, bet zinok studiju metu tai jo. Ir dar i biblioteka vaziuoja zmones, ir praktikos atlikinet, net ir vasaros metu.

Bakalaurų dalis nuo 8, dalis nuo 10, dalis nuo 12, magistrantai iš vis vakarais => studentų srautai išsiskaidę.

[TrippleA]

Bakalaurų dalis nuo 8, dalis nuo 10, dalis nuo 12, magistrantai iš vis vakarais => studentų srautai išsiskaidę.

O pasiruosimas paskaitoms, testam egzaminam, darbu rasymas ir pan.? Ziurek, nu nepyk, bet nelabai gaudaisi, kaip vyksta studentu gyvenimas ir kaip jie keliauja iki studiju vietos. Zmones vaziuoja i univera ne vien tam ,kad paskaitas paklasuytu, bet, kad ir mokytus ir ,svarbiausia, su zmonem pabendrautu, nes be socialinio faktoriaus universitetas, tai tik intruktazai apie dalykus. Bendrai paemus, nelabai rauki ir kas yra 15 minuciu miestas ir kaip jis be gero VT negali egzistuot. Pats esu gyvenes ne vienam tokiam mieste, ir VT buvo vienas pagrindiniu pasiekiamumo faktoriu, kuris salygojo galimybe kazkur nusigaut per 15min ir truputi didesnius atstumus, nes visko salia nepastatysi ir neretai tenka keliauti toliau nuo namu i darba, mokslus ar net i parduotuves. Nereik apsimest visaziniu ir kitus laikyt kvailiais, nes jie, matai, tokiu elementariu dalyku, kaip "po univera ant kiekvieno kampo" nepagauna.

[ifl]

O pasiruosimas paskaitoms, testam egzaminam, darbu rasymas ir pan.? Ziurek, nu nepyk, bet nelabai gaudaisi, kaip vyksta studentu gyvenimas ir kaip jie keliauja iki studiju vietos. Zmones vaziuoja i univera ne vien tam ,kad paskaitas paklasuytu, bet, kad ir mokytus ir ,svarbiausia, su zmonem pabendrautu, nes be socialinio faktoriaus universitetas, tai tik intruktazai apie dalykus. Bendrai paemus, nelabai rauki ir kas yra 15 minuciu miestas ir kaip jis be gero VT negali egzistuot. Pats esu gyvenes ne vienam tokiam mieste, ir VT buvo vienas pagrindiniu pasiekiamumo faktoriu, kuris salygojo galimybe kazkur nusigaut per 15min ir truputi didesnius atstumus, nes visko salia nepastatysi ir neretai tenka keliauti toliau nuo namu i darba, mokslus ar net i parduotuves. Nereik apsimest visaziniu ir kitus laikyt kvailiais, nes jie, matai, tokiu elementariu dalyku, kaip "po univera ant kiekvieno kampo" nepagauna.

Pats dirbdamas univeruose nepagaunu kaip į juos važinėja studentai? Su žmonėmis pabendrautų... Must be a joke. Neaišku kokiais laikais gyvenate. Socialinis faktorius jau seniai persikėlęs iš susitikimų univeruose į online platformas ir CoffeeInn'us bei jų analogus. Patys susifantazavote Pilaitės ir univero joje pavyzdį, dabar bandote jį pritempti kaip kažkokį esminį trukdį 15-min city. Nes juk nebus "po univerą ant kiekvieno kampo"... Taip, lygiai kaip nebus stadiono ar televizijos bokšto ar Santariškių ligoninės. Strawman.

Kokiam jūs 15-min mieste esate gyvenęs, jeigu jis tik dabar bandomas įgyvendinti konceptas?

Ir vakarų Europoje tą padaryti daug sunkiau nei kad čia, Vilniuje, kuriame lyginant su vakarų Europa pilna laisvos vietos tuose pačiuose miegamuosiuose rajonuose.

[taccido]

Joks čia ne faktas, o mitas: https://www.youtube.com/watch?v=73tGTPHD5Ec Video yra realūs paskaičiavimai

Gal nejuokinkit svieto su tokiais jūtūberių paskaičiavimais, o atsiverskit mokslines knygas. Pats tankumo rodiklis gali skirtis 3 kartus, priklausomai kokioje gardelėje matuosi. Pereinant į kvartalo ar miesto mastelį, bokštų didesnis tankumas pranyksta arba netgi sumažina bendrą tankumą. Tai reiškia, kad jeigu pastatysi visą kvartalą ar miestą bokštų, tas miestas greičiausiai nebus tankesnis už vidutinio aukštingumo perimetrinį užstatymą su tankiu susisiekimo tinklu.
Be to, yra visa gausybė kitų aspektų, kodėl bokštai yra žymiai prastesnis pasirinkimas už vidutinio aukštingumo perimetrinius kvartalus. Pradedant energijos sąnaudomis ir eksploatacinėmis išlaidomis (!), baigiant susisiekimo poreikiais, miesto kompleksiškumu, diversity, resilience ir t. t.

[ifl]

Gal nejuokinkit svieto su tokiais jūtūberių paskaičiavimais, o atsiverskit mokslines knygas. Pats tankumo rodiklis gali skirtis 3 kartus, priklausomai kokioje gardelėje matuosi. Pereinant į kvartalo ar miesto mastelį, bokštų didesnis tankumas pranyksta arba netgi sumažina bendrą tankumą. Tai reiškia, kad jeigu pastatysi visą kvartalą ar miestą bokštų, tas miestas greičiausiai nebus tankesnis už vidutinio aukštingumo perimetrinį užstatymą su tankiu susisiekimo tinklu.
Be to, yra visa gausybė kitų aspektų, kodėl bokštai yra žymiai prastesnis pasirinkimas už vidutinio aukštingumo perimetrinius kvartalus. Pradedant energijos sąnaudomis ir eksploatacinėmis išlaidomis (!), baigiant susisiekimo poreikiais, miesto kompleksiškumu, diversity, resilience ir t. t.

Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.

[taccido]

Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.

Labai rekomenduoju, 2,6 kg įdomaus ir naudingo skaitymo:

Serge Salat – Cities and forms: On Sustainable Urbanism

Dar galėčiau rekomenduoti šiek tiek abstraktesnę:

Nikos Salingaros – Principles of Urban Structure

Jei ne iš mokslinių, tai labai įkandamos ir įdomios yra Leon Krier knygos su karikatūromis. Ten aukštingumo klausimas irgi paliečiamas:

Léon Krier – Architecture: Choice or Fate

Konkrečiai apie transporto planavimą rekomenduočiau Hermann Knoflacher, tik kad angliškai berods nėra jo knygų. Pilnai neperskaičiau, bet labai pravertė vadovėlis apie transporto planavimą: Grundlagen der Verkehrs- und Siedlungsplanung: Verkehrsplanung.

[KEdas]

taccido , autorinės knygos yra prastas informacijos šaltinis, nes jos atspindi tik autoriaus, o ne viso profesionalų būrio požiūrį, tad negaiščiau laiko kiekvieno autoriaus įžvalgų analizei.
Žymiai naudingiau yra skaityti įvairių institutų sukurptus leidinius ir pageidautina, kad jie būtų ne anglakalbėse šalyse gimę. Man labiausiai patiko CROW. Gaila, kad jie nebeprieinami angliškai.

[Ginthus]

Paprastai ir aiškiai, kodėl gatvių platinimas nesprendžia eismo problemų ir kas tas "induced demand"
https://youtu.be/CHZwOAIect4?si=qCTSQPY7E1kGYwMx

[dondc]

Dėl dvirjuosčių naikinimo Kęstučio g. bei A juostos atsiradimo joje ir Sėlių g.:

1. 2023-10-29 SĮ "Susimovimo paslaugos":

   Aktualioje atkarpoje maršrutinio transporto juostos įrengimas numatytas Vilniaus miesto darnaus judumo plane trečiu (iš trijų) A juostų įrengimo etapu, iki 2030 m.

2. Vilniaus miesto savivaldybėje 2023-11-20 buvo gautas Jūsų paklausimas el. paštu,
   kuriame prašote Jus informuoti ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su Jūsų
   siūlymais ir juos ketina nedelsiant įgyvendinti: įrengti viešojo transporto juostą Sėlių g. kryptimi iš
   rytų į vakarus bei įrengti viešojo transporto juostą Kęstučio g. kryptimi iš pietų nuo Liubarto g. į
   šiaurę iki Sėlių g. <...>
   
   Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi <...> Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo plano nuostatais, sudariusi I etapo viešojo transporto eismo juostų įrengimą pagrindinėse gatvių tinklo ašyse. Nusistatytas laikotarpis iki 2025 metų.
   
   Šiame aptariame laikotarpyje išreitinguota vienuolika miesto gatvių, kuriose yra aktualiausia įrengti viešajam transportui skirtas eismo juostas. Paminėsime pagrindinius vertinimo
   (reitingavimo) rodiklius: keleivių skaičius, viešojo transporto skaičius, ekonominis efektyvumas, stotelių apyvarta, keleivių, priemonių sraute skaičius ir kitos.
   
   2022 – 2023 metais įrengtos viešojo transporto juostos Ozo, Kareivių, Kalvarijų gatvėse, Pilaitės prospekte. Pirmaeiliai darbai pagal prioritetus vykdomi (techninės dokumentacijos rengimas) su Buivydiškių, V. Kudirkos, Šeimyniškių ir kitomis gatvėmis. Siūlomos prioretizuoti Sėlių ir Kęstučio gatvės, kuriose jau šiais metais reikėtų įrengti viešojo transportui skirtas juostas, neturi vertinamų rodiklių reikšmių. Todėl į prioritetinį viešojo transporto eismo juostų įrengimo sąrašą nepateko. Dviračių juostos Kęstučio g. su infrastruktūros pertvarkymu tobulintinos. Atsižvelgiant į miesto planus koreguoti esamas dviračių juostas Kęstučio gatvėje artimiausiu metu nenumatome.

3. Kadangi be 5 d. prireikė 3 mėn. kol atsakė į praeitų metų užklausą bei nepakako daugiau nei 2 mėn. ir nebuvo sureaguota įtraukti tas gatves į priroritetą sekantiems, t. y. 2024 m., tai juostų dar nebus. Visgi terminas jau kažkaip sutrumpėjo 5 m.
4. Į jau šių metų pranešimus tiesiog naikinti (o ne pertvarkyti) ne pagal STR įrengtas dvirjuostes ir parkingą bei šaligatvio praplatinimą turi atsakyti iki šiandien. Įdomu ar spės. Tikras saspensas.

[Kecal]

O kaip su tais greičio kalneliais, ar dar ilgai troleibusai turės per juos važinėti? Gal kada nors pagaliau nulups tą nesusipratimą? Kiek ten važiuoju (leistinu greičiu, beje), tiek galvoju apie Lietuvos kaimus ir miestelius viduryje sostinės.

[dondc]

Londone atėmė tiltą iš aftamašynistų ir sako su dvirka dvigubai greičiau nei viešuoju.

Prieš: https://www.google.lt/maps/@51.48858...6656?entry=ttu


Po: https://youtu.be/DqC4hxpgG8s?t=202

[Creatium]

Aš kažkada panašiai sūliau padaryti su senuoju Žvėryno tiltu, tik ten kiek mažiau traumuojančią praktiką: automobiliams palikti vieną juostą į kurią nors pusę.

[Kaid]

Aš kažkada panašiai sūliau padaryti su senuoju Žvėryno tiltu, tik ten kiek mažiau traumuojančią praktiką: automobiliams palikti vieną juostą į kurią nors pusę.

su dabartiniu meru galime siūlyti tik dviračius uždrausti per tiltą

[alga]

Dviračių gatvė nuo Vytauto g. iki Goštauto g. irgi galėtų būti sprendimas.

[Visdarlietus]

O reikėtų pagaliau griežtai NMC, Šnipiškėse, visame mieste ir net priemiesčiuose stabdyti bet kokius projektus, kurie niekaip nėra derinami su viešojo transporto plėtra. Vilniui skubiai reikia „transit-oriented development“, kol dar ne per vėlu. Nors gali būti per vėlu.

Iš šitų peržiūrų, suprantama, nieko gero nesitikiu.

VT supratimas labai platus. Taksi irgi yra VT, kaip turbūt ir Boltas su CityBee bei pan. Tai VT plėtra gali formaliai apsiriboti Taksi stovėjimo aikštele.

[gerietis]

Londone atėmė tiltą iš aftamašynistų ir sako su dvirka dvigubai greičiau nei viešuoju.

vietoje 5 automobilių važiuoja 1 dviratis. Tai bent efektyvumas.

[Sula]

IMHO mūsų Liubarto tiltu vietos užtektų visiems atskirai: automobiliams+VT+dviračiams+pėstiesiems. Tik kad jis nėra patogioje vietoje.
Su Lazdynų tiltu kažką reiktų galvoti, nes ten tragedija.

[Kaid]

vietoje 5 automobilių važiuoja 1 dviratis. Tai bent efektyvumas.

Už kadro 20 dviratininkų važiuoja (gal).
Laikas laikui nelygus