Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[Lettered]

Čia iš viso nėra jokių stebuklų.
Kelių finansavimo biudžetas nominaliais skaičiais plius-minus nesikeitė kelioliką metų. Kas reiškia santykinį jo mažėjimą lyginant su dabartinėmis kainomis ir poreikiais.






https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/...ded10be2fa21c/

Viskas aišku tuomet, realiai kelių biudžetas kelis kartus mažesnis nei prieš keliolika metų. Bet aišku, kai dabar prioritetas gynyba tai infrastruktūra turbūt ir yra ta vieta, kur galima pataupyti, sveikatos apsauga, švietimas turbūt svarbiau.

[Sula]

Čia iš viso nėra jokių stebuklų.
Kelių finansavimo biudžetas nominaliais skaičiais plius-minus nesikeitė kelioliką metų. Kas reiškia santykinį jo mažėjimą lyginant su dabartinėmis kainomis ir poreikiais.






https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/...ded10be2fa21c/

[PoDV]

Jau dabar atkarpos kurios reikalauja visisko remonto kartu su pagrindu keitimu yra labai ilgos. Tikrai neuzteks tik pabert naujo asfalto. Nesimato jokiu zenklu, kad remontai kada nors butu planuojami, kas liudna, nes kuo ilgiau tempiama tuo brangiau tai kainuos ateityje, nes remontuoti reikes vis daugiau. Na, nebent valdzia tikisi kad nepriklausomai Lietuvai liko nedaug egzistuoti, tuomet tas neveikimas turi logikos.

Dėl valstybės egzistavimo įdomi prielaida, bet dabar žiauriai sunku kažkaip įsitikinti kur ta mūsų geopolitika eis, rus. reputacija irgi nemanau, kad gali pilnai atsistatyt iki auksinių 2000-ųjų lygio. Atrodo, kad ir įdėta nemažai darbo, kad mes būtume atskirai nuo NVS erdvės, vis tik pavyktų įstot į ES ir netgi NATO.
Linkčiau prie kažkokio status quo su nenuspėjamumo faktoriumi.

Rimtesnė priežastis, spėju, tiesiog chaosas valstybiniam sektoriuje, nes pvz. latviai labai daug investavo į kelius. Lietuvoje vis tik baiginėjama Via Baltica link Lenkijos. Tiek latviai, tiek mes manau ant tos pačios lėkštutės turėtume būti.

Kas liečia bendrai investicijas į infrastruktūrą, patį valstybinį sektorių, netgi imant Vilnių kokį. Gal tai daugiau parodo, kad nepaisant emigracijos, kiek daug dar Lietuvos likę už Vilnius-Kaunas-Klaipėda-(?)Šiauliai burbulo ribų, kur su ekonomikos vystymu yra daugiau iššūkių, laikas kaip sakant bėga lėčiau ir nespėja daugeliu atžvilgiu "su Europa". Rimti iššūkiai su įsidarbinimu, turi turėt nemažai kapitalo kad gyvent savarankiškai ten kaip "laisvasis valstietis". Tai kraštai kur savęs gilumoj net nelabai laiko savęs "Europa", gal tik kažkokiu geru dėde kuris ES fondus kažkokius siūlo.

Aišku gauna tų investicijų į infrastruktūra ta vadinami provincija, kad patenkint rinkėjus, bet tos investicijos kažkokie fragmentai tarp visiškos betvarkės ir vokiškos tvarkos. Šalis tiesiog chroniškai netolygiai išsivysčiusi tiek pagal regionus, tiek pagal. soc. grupes. Toks ne itin pavykęs bandymas kurt naująją Ameriką Rusijos pašonėje. Skaitlingoji vėlyvuoju sovietmečiu gimusi karta, kuri jaunystėje ar paauglystėje patyrė 1990-uosius. Santa Barbara serialų karta. Jaučiu tas keisis tik su kartų kaita ir užtruks dešimtmečius, kai užaugs kartos kurie nematys Vakaruose vien tik aukso kalnų, bet ir tai kad ir tie kraštai sprendžia visokius iššūkius kuriuos ir Lietuvai reikia spręst, o ne žiūrėt išsižiojus kažkur šone "o mes ne Vakarai, mums nerūpi...".

Štai mano dramatiškas postas vėl, nepatinka tai nepatinka... ačiū už dėmesį..

[SoulMulticast]

Kadangi kartais vazineju is Vilniaus i Visagina, pravaziuoju pro Pabrade, Svencioni, Ignalina ir t.t.
Tai labai stebina tiesiog ziaurios atkarpos - pvz tik ivaziavus i Ignalina ir tik ivaziavus i Visagina. Negaliu savo mazuciu protu suvokti kodel tos atkarpos yra neremontuojamos, jos yra paskutini desimtmeti ant "vos pravaziuojama" ribos. Nuotraukose to nesimato bet kelio bukle ten yra tiesiog pipec.

Ignalina:
https://www.google.com/maps/@55.3334...oASAFQAw%3D%3D

Visaginas:
https://www.google.com/maps/@55.5973...oASAFQAw%3D%3D

O siaip kelias vietomis normalus, matosi kazkada buvo renovuotas, bet vietomis visiskas wtf. Yra atkarpos kai kelias ziauriai banguotas, komfortiskas greitis ten apie 70, ne daugiau. Aisku yra lenkianciu idiotu, bet greiciau vaziuoti yra tiesiog fiziskai nesaugu.

Neseniai bandziau vaziuoti Ignalina - Moletai - Ukmerge, tikejausi kad bus geriau, bet buvo dar blogiau. Kelias ten ne tik toks pats banguotas, bet dar ir dazniausiai siauresnis. Tai sitas eksperimentas nepasiteisino, daugiau ten nelisiu. Atsimenu su draugais budami jauni vazinejome stovyklauti i anas vietas ir pagal pojucius ir atsiminimus sakyciau pries 15-20 metu ten keliai buvo geresni.

Jau dabar atkarpos kurios reikalauja visisko remonto kartu su pagrindu keitimu yra labai ilgos. Tikrai neuzteks tik pabert naujo asfalto. Nesimato jokiu zenklu, kad remontai kada nors butu planuojami, kas liudna, nes kuo ilgiau tempiama tuo brangiau tai kainuos ateityje, nes remontuoti reikes vis daugiau. Na, nebent valdzia tikisi kad nepriklausomai Lietuvai liko nedaug egzistuoti, tuomet tas neveikimas turi logikos.

[mantasm]

Ta Vilnius-Kaunas atkarpos pertvarka į 130 km/h, kai dalis autostrados yra beveik betonkės būklės, apskritai buvo didelis absurdas.

Tada sutvarkytos probleminės vietos buvo labai svarbu nežiūrint į greičio padidinimą. Jau geriau prastesnė danga nei per kelią bėgantys pėstieji ir 70km/h apribojimai kur buvo labai realu nuo užsimiegojusio gaut šiknon. Aišku kartodromo dviejų lygių sankryža kelia įvairių minčių…

Ir tas greičio padidinimas vasarą +10km iš esmės buvo fakto konstatavimas. Iš akies srauto greitis nepasikeitė. Ir seniau didelė dalis važiuodavo 130.

[eigh]

Ta Vilnius-Kaunas atkarpos pertvarka į 130 km/h, kai dalis autostrados yra beveik betonkės būklės, apskritai buvo didelis absurdas.

[Sula]

Viskas paprasta, Via Lietuva dirba sau patogiausiu pinigų įsisavinimo režimu. Kuria perteklinę infrastruktũrą greitkeliuose, visokius ne pirmo būtinumo grandiozinius įvażiavimus-nuvažiavimus ir pan. Vienas tokių, jei tiksliai pamenu yra tarp Vievio ir Elektrėnų.

Tarp Elektrėnų ir Žiežmarių yra prie kartodromo.
https://maps.app.goo.gl/FSUBu8ZR9BGSobBP8

[Red Neck]

Viskas paprasta, Via Lietuva dirba sau patogiausiu pinigų įsisavinimo režimu. Kuria perteklinę infrastruktũrą greitkeliuose, visokius ne pirmo būtinumo grandiozinius įvażiavimus-nuvažiavimus ir pan. Vienas tokių, jei tiksliai pamenu yra tarp Vievio ir Elektrėnų.

[Lettered]

Būtent. Tikrai labai labai daug važinėju Vakarų Europos keliais ir niekur nemačiau tokios pagrindinės autostrados, kokia yra Klaipėda-Kaunas (konkrečiai šia kryptimi, į priešingą pusę truputį geriau). Tiesą sakant, nedaug mačiau net ir tokios būklės šalutinių kelių. Pirmąkart po ilgos pertraukos važiuojant keliskart gerokai išsigandau, kad prarasiu automobilio kontrolę - provėžose pilna vandens, lopai krato kaip baisiojoje betonkėje. Ten reikia tikrai rimto remonto, geriausia - dalimis per kelerius metus visame ar beveik visame autostrados ilgyje. Taip, patogu nebus, kamščiai bus katastrofiški, bet nieko nedarant būklė ir toliau blogės. Keista, kad dėl to nesigirdi didesnio bruzdesio viešojoje erdvėje - galbūt žmonės tiesiog pripratę, galbūt ir netiek jaučia džipuose, bet su žemesniu ir mažesniu automobiliu tikrai labai blogai važiuoti.

Gal tik Italijoje yra panašios būkles kelių, bet tikrai ne pagrindinėse autostradose, o 2x2 paprastuose keliuose. Kas liečia visokius krašto kelius, irgi galima sakyti ta pati sutuacija. Prieš kelis metus A1 Vilnius - Kaunas ruože labai daug darbų vyko, kad padidinti greitį iki 130 su visais išvažinėjimais ir lėtėjimo juostomis, bet panašu kas svarbiausia pačią dangą pamiršo atnaujinti, plius dar daug kur nuo to remonto liko provėžos išskutus laikinas geltonas linijas kaip pvz. čia:
https://www.google.com/maps/@54.6890...oASAFQAw%3D%3D

[eigh]

Būtent. Tikrai labai labai daug važinėju Vakarų Europos keliais ir niekur nemačiau tokios pagrindinės autostrados, kokia yra Klaipėda-Kaunas (konkrečiai šia kryptimi, į priešingą pusę truputį geriau). Tiesą sakant, nedaug mačiau net ir tokios būklės šalutinių kelių. Pirmąkart po ilgos pertraukos važiuojant keliskart gerokai išsigandau, kad prarasiu automobilio kontrolę - provėžose pilna vandens, lopai krato kaip baisiojoje betonkėje. Ten reikia tikrai rimto remonto, geriausia - dalimis per kelerius metus visame ar beveik visame autostrados ilgyje. Taip, patogu nebus, kamščiai bus katastrofiški, bet nieko nedarant būklė ir toliau blogės. Keista, kad dėl to nesigirdi didesnio bruzdesio viešojoje erdvėje - galbūt žmonės tiesiog pripratę, galbūt ir netiek jaučia džipuose, bet su žemesniu ir mažesniu automobiliu tikrai labai blogai važiuoti.

[abruo]

A1 ir A2 kelių dangos (neskaitant pastaraisiais metais atnaujintų atkarpų) katastrofiškos būklės, važiuoti su kokiu mažesniu automobiliu netgi pavojinga sakyčiau. Važinėjant po Europą niekur neteko matyti tokios blogos būklės dangų bent pagrindinėse autostradose.

Vakar važiavau, tai vietomis atrodė, kad Molėtų betonke važiuoju. Siūlės kaip reikiant. Netoli Kryžkalnio pirmoj juostoj pataikiau į dvi neblogas duobes, kas, važiuojant 110 km/h yra labai nekoks jausmas. Tokias duobes jau reiktų kažkaip atitverti.

[PoDV]

A1 ir A2 kelių dangos (neskaitant pastaraisiais metais atnaujintų atkarpų) katastrofiškos būklės, važiuoti su kokiu mažesniu automobiliu netgi pavojinga sakyčiau. Važinėjant po Europą niekur neteko matyti tokios blogos būklės dangų bent pagrindinėse autostradose.

Prieinam jaučiu tą liepto galą kaip buvo su Kauno gatvėmis kažkada prieš 10-15 metų. Tai net paduoda šiokio tokio optimizmo (ar ne?...).

[Lettered]

A1 ir A2 kelių dangos (neskaitant pastaraisiais metais atnaujintų atkarpų) katastrofiškos būklės, važiuoti su kokiu mažesniu automobiliu netgi pavojinga sakyčiau. Važinėjant po Europą niekur neteko matyti tokios blogos būklės dangų bent pagrindinėse autostradose.

[PoDV]

Nėra ką diskutuot jei imt visą tinklą. Įdomiau būtų palyginti A1 neseniai perasfaltuotų atkarpų ties kokia Šilale ir Rietavu su Lenkijos tais pačiais S7 ar S8 atkarpomis negu imt ten kokias nors senas atkarpas A1 ties Raseiniais ar kokiom nesutvarkytom A2 atkarpom (įskaitant sufail'intom susibangavusiom atkarpom). Lenkijoje net fiziškai nėra tiek daug tokių senų greitkelių kaip pas mus (kiek dažnai jie perasfaltuoja savo greitkelius kita kalba).

[PredatorGTR]

Vat man įdomu, kad Via Lietuva nestato greičio ribojimo ženklų A1, atkarpose, kur danga tikrai bloga, ir važiuoti 130 km/h ten tikrai pavojinga. Turim omeny Via Lietuva pomėgį reikia-nereikia riboti greitį, tai atrodo keista.

Kita vertus Via Lietuva tvirtino, kad tiltai saugūs, reguliariai tikrinami, kol Kėdainiuose vienas į upę nenuvažiavo...

Kažkur buvo straipsnis, kad Via Lietuva yra blogiausia reitinguojama įmonė Lietuvoj. Gal nenori gauti dar daugiau neigiamų atsiliepimų?

Na kiek pamenu tai tik A2 nuo seno atkarpos ribojimas buvo, bet pagal streetview irgi su keistu nuoseklumu: 2018 -110km/h, 2022 - provėžos ir 90km/h, 2023 - provėžos ir 110km/h.
Žodžiu kelio danga savaime gerėjo, bet nepakankamai

O A1 juk visa sostinė ... taigi negi lėtinsi rimtus dėdės link jūros pučiančius 8D

[goolfietis]

Viskas ir visur atitinka reikalavimus... nu sunku gi tam paprieštaraut

Atsakingas asmuo patikino, kad kelio ruožas A11 Šiauliai–Palanga ties 83,9 km atitinka visus reikalavimus ir yra saugus.

Teiginys „kelias atitinka visus reikalavimus ir yra saugus“ privertė suklusti. Tikrai, nesame ekspertai, nesiimame vertinti, dėl ko virto sunkiasvorė transporto priemonė, bet kad minėtoje kelio atkarpoje kelio danga yra giliai įlinkusi, sutrikdanti važiuojančio automobilio judėjimą, neabejojame. Vykome įsitikinti. Išbandėme. Prieš minėtą nesaugią duobę yra net pastatytas įspėjamasis kelio ženklas. Tiesa, minima avarija įvyko už maždaug šimto metrų ir kelio dangos įlinkis įtakos galimai negalėjo turėti, bet jis gali būti lemtingas kitam eismo dalyviui.

Pavyko įtikinti: VIA Lietuva pavojingą kelio ruožą tvarkys - Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis

Vat man įdomu, kad Via Lietuva nestato greičio ribojimo ženklų A1, atkarpose, kur danga tikrai bloga, ir važiuoti 130 km/h ten tikrai pavojinga. Turim omeny Via Lietuva pomėgį reikia-nereikia riboti greitį, tai atrodo keista.

Kita vertus Via Lietuva tvirtino, kad tiltai saugūs, reguliariai tikrinami, kol Kėdainiuose vienas į upę nenuvažiavo...

Kažkur buvo straipsnis, kad Via Lietuva yra blogiausia reitinguojama įmonė Lietuvoj. Gal nenori gauti dar daugiau neigiamų atsiliepimų?

[PredatorGTR]

Viskas ir visur atitinka reikalavimus... nu sunku gi tam paprieštaraut

Atsakingas asmuo patikino, kad kelio ruožas A11 Šiauliai–Palanga ties 83,9 km atitinka visus reikalavimus ir yra saugus.

Teiginys „kelias atitinka visus reikalavimus ir yra saugus“ privertė suklusti. Tikrai, nesame ekspertai, nesiimame vertinti, dėl ko virto sunkiasvorė transporto priemonė, bet kad minėtoje kelio atkarpoje kelio danga yra giliai įlinkusi, sutrikdanti važiuojančio automobilio judėjimą, neabejojame. Vykome įsitikinti. Išbandėme. Prieš minėtą nesaugią duobę yra net pastatytas įspėjamasis kelio ženklas. Tiesa, minima avarija įvyko už maždaug šimto metrų ir kelio dangos įlinkis įtakos galimai negalėjo turėti, bet jis gali būti lemtingas kitam eismo dalyviui.

Pavyko įtikinti: VIA Lietuva pavojingą kelio ruožą tvarkys - Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis

[digital]

„Via Lietuva“ patikrino kelių būklę: kiek defektų rado ruožuose, kuriems dar galiojo garantija?

Per metus atlikus 2812 apžiūras (palyginimui, 2023 m. bendrovė garantinius kokybės patikrinimus atliko 1908-iuose objektuose), darbų kokybės neatitikimai ir defektai buvo nustatyti 247-iuose objektuose.

Pagal „Via Lietuva“ numatytą tvarką, rangovai šiuos defektus, užtikrinant kelio ilgaamžiškumą ir tinkamą darbų kokybę, pašalino savo lėšomis, valstybės pinigai tam nebuvo naudoti.

Sutvarkytiems kelio ruožams taikomas ne trumpesnis nei 5 metų garantinis laikotarpis. Jie, garantinio laikotarpio metu (kiekvienais metais), tikrinami bendrovės specialistų, o radus defektų, rangovai privalo juos ištaisyti savo lėšomis. Priklausomai nuo defekto šalinimo technologijos ir atsižvelgiant į metų laiką, kada defektai nustatyti, jų šalinimas gali užtrukti nuo vieno mėnesio iki pusės metų.

Paskutiniais garantijos metais kelio dangos pažaidas išmatuoja mobili laboratorija. Ji leidžia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę, atliktų darbų kokybę. Mobiliąja kelių laboratorija atliekami tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę. Po atliktų „Via Lietuva“ mobilios laboratorijos tyrimų, objektai, taikant dvigubą kontrolę, pakartotinai tikrinami akredituotos ir nepriklausomos tyrimų laboratorijos.

[goolfietis]

Dėjau šitoj temoj daugybę pavyzdžių iš 1906 kelio, kuriuo kasdien važiuoju. Tame tarpe ir apie tai, kad vanduo nuo kelio nenubėga dėl kelkraščiuose augančių velėnų. Ir ką - šią savaitę pradėjo nukasinėti kelkraščius. Panašu, kažkas iš LKAD ar kelių priežiūros vistik skaito mūsų forumą

Aišku apie darbo kokybę reikia patylėti: toje atkarpoje kur nukasinėja, visa pirma juosta padengta juodžemiu - lijant lietuj nuo priekinio stiklo valytuvai valo juodžemio košę, panašiai kaip ispanai Valencijos gatvėse. Apie mechanizuotas šluotas rangovai panašu nėra girdėję...

[digital]

Pranešimas spaudai
Kelininkai „pataupo asfaltui“? Kokie testai ir baudos užtikrina kelio kokybę

Kelių tiesimo ekspertų teigimu, paplitę mitai apie „pataupytą asfaltą“ ar „darbus ne pagal standartą“ juos verčia nebent nusišypsoti – esą dėl akylos kontrolės, reglamentų, didžiulių baudų, reputacinės žalos ir aštrios konkurencijos tokie dalykai sunkiai įsivaizduojami. „Pavyzdžiui, asfalto sluoksnio sutankinimas turi būti bent 98 proc. Iki 95,6 proc. dar galima priimti projektą, bet rangovas gauna piniginę išskaitą. Jei dar žemiau ribos – darbai nepriimami, tektų perdaryti. Patikėkite, tai tikrai kainuotų tokius pinigus, dėl kurių nuokrypiai atidžiai stebimi viso proceso metu“, – sako specialistas.
Pašnekovas priduria, kad kai kurie bandymai galėtų būtų atliekami neardant kelio dangos atsitiktiniu būdu, o ardančiuosius metodus naudojant tik ten, kur kyla įtarimų.
„Lietuvoje dar ne taip plačiai, bet Skandinavijoje paplitusios programinės sistemos, padedančios nustatyti galimai netinkamas asfalto klojimo vietas. Tai leidžia greičiau, efektyviau ir pigiau patikrinti pakloto asfalto sluoksnį, jo neardant. Užsakovas netgi gali matyti, kur tiksliai ir kiek kartų pravažiavo vadinamasis volas, kokia jo temperatūra tankinimo metu buvo. Galima tiksliau nustatyti, kur galėjo būti sutankinta nekokybiškai“, – užsienio patirtimi dalijasi I. Karalevičius.