Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[Smalsuolis]

Ten gerų perliukų tam "plane". Realiai visiškas šnipštas, iki 2030 pabaigs A14 betonkę tvarkyt tik. Skaitai ir baisiesi. Per 15 metų sutvarkys visus dabar esančius blogos būklės kelius, o per 15 metų kiti keliai būklės nepakeis Nu jo, labai logiška. Reklama ir tiek, t.y. švaistomi pinigai kas rengė tokią "strategiją".

Su tom nesąmonėm apie kelių kokybę, tai elementaru, jei neasfaltuojama kasmet pakankamai km, nu tai kaip gali nebūti gerai. Dėl įrangos - ir anksčiau buvo tokia, gal ne tiek pažangi bet.

Jei darbai priimti, tai kam skiesti apie storius? Patys LAKD kalti kad priimdavo objektus, taip pat techninė priežiūra. Kiekviename etape yra atliekami tyrimai, dokumentuojama. Reiškia viskas "tiko" arba buvo "priimtina".
Ką rangovas pažeidė, jei darbai priimti? - Nieko, per garantinį laikotarpį ištaiso defektus jei tokių atsiranda ir viskas.

[Ginthus]

Pvz.: Šiemet žadėta paversti A1 Vilnius-Kaunas automagistrale, bet nematau absoliučiai jokių vykdomų darbų (o jų laukia labai nemažai), nors vasara jau įpusėjo.

Taigi konkursas vis dar vyksta, tai nebent rudenį pradės tik.

[Sula]

Pvz.: Šiemet žadėta paversti A1 Vilnius-Kaunas automagistrale, bet nematau absoliučiai jokių vykdomų darbų (o jų laukia labai nemažai), nors vasara jau įpusėjo.

[Ginthus]

O, nauja piaro banga? Girdėjau LAKD vėl pertvarkos, liepos pirmą visus atleido ir vėl priėmė į darbą. Sutapimas?

[PoDV]

Šiaip aš irgi užsitrigerinęs,kad Masiulis labiau dokumentuoja, kas yra blogai, bet realybėj nelabai ką tvarko Nebent dar pro sukastus dantis kažkokį kreditą duot ateičiai, kad tvarkymų dėsningumas pagerės.

[PoDV]

Taip pamąsčiau, Lietuvos ekonomika be Vilniaus ir Kauno pakilimo po krizės realiai nebeatitiesė (nekalbant apie ateitį). Miestai ėmė palyginti geriau tvarkytis savo gatves, bet provincija, sakyčiau, merdėja. Šiek tiek savivaldybės prisideda, išgražina savo rajonų centrus. Tarpmiestiniams keliams tokios sąlygos yra šakės.

[Romas]

Kaip nedaro? Jis gi pirmas pradėjo triukšmauti, kad kelių danga per plona, iki jo niekas to nekėlė. Įsigijo laboratoriją, kelių tiesėjai žinos, kad tokia įranga yra, ir mažiau sukčiaus.

Tuose Masiulio pasiskymuose dalis tiesos yra; tačiau vyrauja PiaRinis elementas, netyčia susijęs su galimais pokyčiais vyriausybėje.

Toje vietoje, kur jis pradėjo sekti pasakas apie "ilgalaikį planavimą", nebuvo ką ir sakyti.
Koks "ilgalaikis planavimas", jei be Via balticos, A1 A14 bei žvyrkelių asfaltavimą per laikotarpį iki 2035 metų metų numatyta padaryti net 1 (vieną) vieną aplinkkelį iš 15 būtinų ir net 3 (tris) kitus kelių rekonstrukcijos projektus.

Toje "ilgalaikėje strategijoje" (arba tai kas pateikta prezentacijoje) nesimato jokių ambicijų, neaiškūs kelių tinklo plėtros ar palaikymo tikslai.
Ankstesnės LAKD ilgalaikės strategijos (paskutinė, atrodo buvo iki 2015 metų) buvo išsamesnės ir bent buvo aišku kur ir kokie keliai bus tiesiami ar gerinami..

Sunku tikėti lentelėmis su nurodytais eurais ir kilometrais, kai pagrindiniai keliai kasmet degraduoja, jų numatoma (ar gal reikia ) kasmet rekonstruoti palaikant būklę:
- Magistralinių kelių: Rekonstravimas, kapitalinis remontas (vidutiniškai per metus 12 km), paprastasis remontas (vidutiniškai per metus 25 km)
- Krašto kelių : Rekonstravimas, kapitalinis remontas (vidutiniškai per metus 37 km), paprastasis remontas (vidutiniškai per metus 73 km)
- Rajoninių kelių : Rekonstravimas, kapitalinis remontas (vidutiniškai per metus 44 km), paprastasis remontas (vidutiniškai per metus 85 km)

http://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/do...0projektas.pdf

PiaRas yra PiaRas, bet pavarčius viešųjų pirkimų portalą prieš darbų sezoną kažko nykiai tuščia.
Kiek kilometrų iš tų darbų numatyta 2019 metais ir kiek tame skaičiuje numatoma pataisyti rajoninių kelių?

Vienintelis skaičius, kuriuo galima tikėti, tai išlaidos radarų įsigijimui; gal dar žvyrkelių asfaltavimo programa (įvertinus 1-2 metų vėlavimą net po sutarčių pasirašymo).

[digital]

Kaip nedaro? Jis gi pirmas pradėjo triukšmauti, kad kelių danga per plona, iki jo niekas to nekėlė. Įsigijo laboratoriją, kelių tiesėjai žinos, kad tokia įranga yra, ir mažiau sukčiaus.

[Romas]

tai, kad valstybinių kelių kokybė Lietuvoje bendrai paėmus degradavo per pastaruosius metus (kaip nebūtų keista) yra akivaizdus faktas.

Įdomu, kas buvo susiiekimo ministras pastaruosius trejus metus.
Kažkaip keista, kad ministras beveik nieko nedaro kelių būklei gerinti, tik daro auditus ir PiaRinasi, daro auditus ir PiaRinasi.

[Sula]

Daug kas nepatenkintas kritika, bet tai, kad valstybinių kelių kokybė Lietuvoje bendrai paėmus degradavo per pastaruosius metus (kaip nebūtų keista) yra akivaizdus faktas.

[Romas]

Delfi.lt 2019.07.04
Daugiau nei pusė kelių Lietuvoje – nekokybiški

Daugiau nei pusė ištirtų rajoninių kelių su asfalto danga yra nekokybiški, ketvirtadienį pristatydamas preliminarius tyrimo rezultatus pranešė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
(...)

Kaip pasakojo LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas, visas laboratorijos įrengimas kainavo per 800 tūkst. eurų. Dar reikėjo įsigyti programinę įrangą, kuri apdoroja duomenis. „Įrenginys leis nustatyti esamo kelių tinklo būklę, padės priiminėti darbus ir išvengti žmogiškojo faktoriaus, nustatant kokybę. Matuosime nelygumus, trūkius dangoje, provėžas, skersinį nuolydį. Apdoroję 4,5 tūkst. kilometrų, turime 1 tūkst. kilometrų duomenis. Rajoninių kelių būklė yra tikrai nepatenkinama, kiekis blogų kelių yra pakankamai didelis – 59 proc.
Kai pabaigsime skanavimą, turėsime tikrąjį skaičių, nes asfaltuotų rajoninių kelių yra apie 8 tūkst. Turėsime nustatyti, kiek nuo viso kiekio yra proc. Dabar tik 1 tūkst. turime rezultatus“, , – pasakojo jis

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=81634733

[Ginthus]

Senuose asfaltuotuose keliuose tokių bitumuotų balų nesimato.

Pvz., tą pačią dieną net 2008 metais išasfaltuotas kelias, pvz., RK 2804 Giedraičiai-Želva atrodė visai normaliai.
Bitumo čežėjimas prasidėjo įvažiavus į prieš porą metų išasfaltuotą kelią RK 1201 Želva-Balninkai-Anykščiai.

Turbūt kažkas pasikeitė technologijoje. Klimatas taip greit pasikeisti negalėjo.

Tai vat ir klausimas, ar tos atkarpos abi iš minkštojo asfalto ar visgi iš skirtingų? Tiksliai nepamenu, bet 2008 dar turbūt tik pirmieji pabandymai buvo su minkštuoju. Iš to ir pavadinimas kilęs, kad net batų įspaudai gali likti. Aišku galimas variantas, kad nei vienam nenaudotas minkštasis asfaltas, bet galėjo būti irgi koks nors naujoviškas. Dabar vis prigalvoja kaitaliot, tai bitumą su žemesne lydimosi temperatūra, tai dar kažką...

[Romas]

Ta prasme, tarp kurių seniau asfaltuotų?

Senuose asfaltuotuose keliuose tokių bitumuotų balų nesimato.

Pvz., tą pačią dieną net 2008 metais išasfaltuotas kelias RK 2804 Giedraičiai-Želva atrodė visai normaliai.
Bitumo čežėjimas prasidėjo įvažiavus į prieš porą metų išasfaltuotą kelią RK 1201 Želva-Balninkai-Anykščiai.

Turbūt kažkas pasikeitė technologijoje. Klimatas taip greit pasikeisti negalėjo.

[Ginthus]

Skirtumas tarp seniau asfaltuotų kelių ir naujų "bitumo upių "yra akivaizdus.
Kažkur turbūt per daug buvo pataupyta..

Gal galima būtų padėti su konkrečiais techniniais terminais.
Kol nepasibaigė garantinis terminas, gal galima reikšti pretenzijas LAKD.

Ta prasme, tarp kurių seniau asfaltuotų? Minkštasis asfaltas ne taip ir seniai buvo pradėtas kloti. Ar čia vistik ne apie minkštąjį kalba eina?

[Romas]

Tai žvyrkelių asfaltavimui neretai parenka tokius minkšto asfalto mišinius. Didžiausia problema, kad išplaukus bitumui viršutinio asfalto sluoksnio šiurkštumas tampa netinkamas, sukibimo koef. mažėja, kas paverčia tokius ruožus slidžiais ne tik tuo metu, kai išplaukia, bet ir ilgoje perspektyvoje, tiek palijus, tiek žiemą. Galėjo barstyti kaip ir žadėjo smėliu ar atsijomis, būtų susirišę ir mažiau problemų, taupo pinigus šiai dienai, bet negalvoja apie ateitį, kas labai matosi kelių priežiūroje.

Skirtumas tarp seniau asfaltuotų kelių ir naujų "bitumo upių "yra akivaizdus.
Kažkur turbūt per daug buvo pataupyta..

Gal galima būtų padėti su konkrečiais techniniais terminais.
Kol nepasibaigė garantinis terminas, gal galima reikšti pretenzijas LAKD.

[Smalsuolis]

Tai žvyrkelių asfaltavimui neretai parenka tokius minkšto asfalto mišinius. Didžiausia problema, kad išplaukus bitumui viršutinio asfalto sluoksnio šiurkštumas tampa netinkamas, sukibimo koef. mažėja, kas paverčia tokius ruožus slidžiais ne tik tuo metu, kai išplaukia, bet ir ilgoje perspektyvoje, tiek palijus, tiek žiemą. Galėjo barstyti kaip ir žadėjo smėliu ar atsijomis, būtų susirišę ir mažiau problemų, taupo pinigus šiai dienai, bet negalvoja apie ateitį, kas labai matosi kelių priežiūroje.

[Romas]

Apie besilydančius nuo karščio kelius žiniaskaliadoje buvo keli straipsniai

15min.lt 2019.06.13
Skaitytojas nerimauja dėl „Via Baltica“, tirpstančios nuo karščio

Skaitytojas Šarūnas iš Kauno 15min ketvirtadienį pranešė, kad „nuo karščio lydosi Via Baltica“ magistralė. Ir priminė, kad užsienio šalių keliuose per tokius karščius draudžiama važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms.
„Bitumas sunkiasi net ten, kur jo niekada nesimatė“, – teigia Šarūnas. Jis važiavo nuo Akademijos gyvenvietės į Kauną ir nustebo pamatęs, kad pirmoje magistralės juostoje tirpsta asfaltas.

LAKD Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų sk. patarėjas Modestas Lukošiūnas paaiškino, kad kelių priežiūros tarnybos darbuotojai nuolat stebi situaciją keliuose. Pastebėję, kad dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali riboti greitį, kol bus tvarkomas slidus ruožas. (...)
M.Lukošiūno teigimu, išplaukęs bitumas susilpnina dangą ir kelia nepatogumų eismo dalyviams. Bitumo išplaukimas – tai bitumo perteklius dangos paviršiuje, kai vasaros metu, kelio dangai įkaitus iki 50 laipsnių, dėl šilumos suminkštėjusiam bitumui ar kitam rišamajam elementui, asfalto medžiagoje nepakanka laisvų porų ir jis veržiasi į paviršių. Ant asfaltbetonio dangos susidaro blizgantis, panašus į stiklą veidrodinis paviršius, gali būti matomos padangų žymės. Kai labai karšta, bitumas suskystėja taip, kad automobilių ratai jį tiesiog taško.

https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...ca-221-1159356

BNS 2019.06.13
Kelininkai perspėja: keliuose išplaukia bitumas

Kelininkai perspėja, jog dėl karščių keliuose vietomis išplaukia bitumas, gali būti ribojamas greitis. Tokiuose ruožuose, nepriklausomai nuo to, ar bus pastatyti ženklai, ar ne, kelininkai prašo sumažinti greitį, nes išplaukus bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo laikas.
https://www.diena.lt/naujienos/lietu...greitis-917897

Per karščius pasimatė skirtumas tarp anksčiau ir dabar asfaltuotų žvyrkelių. Dabar asfaltas kažkodėl nedengiamas skadele ir nuo karščio asfaltas lydos, išsiskiria bitumas.

Važiuojant keliu RK 1201 Želva-Balninkai-Anykščiai kažkaip pradėjo garsiai šnarėti padangos. O, kaip čia gražu ir žalia, neseniai palijo
Paskui išaiškėjo, kad po ratais ne lietus, o bitumas.

Kelio 1201 atkarpa Balninkai -Dapkūniškis buvo išasfaltuota 2017 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais

Foto 2019.06

[Tomas]

Asmeninių prioritetų klausimas. Man verta, nes didelė dalis greitkeliu - saugiau, sumoj greičiau. Lėkti greitai su priešpriešiniu eismu - jau ne tas, pastoviai reikia "dirbti". Sumoj laike su lankstu kažkiek laimima.

Net iš Kauno žmonės neretai važiuoja Dzūkijon 129 keliu, kad išvengtų 130-o.

[Tomas]

Nuo to laiko būklė smarkiai pablogėjo. Ten net ir šviesiu metu galima pamesti ratus ar prasikirsti dugną.

Na ten tik viena tokia įduba, važiuojant nuo Utenos link Svėdasų, kur greičiau įlėkus galima sudaužyti mašiną Kitur tiesiog prastas, remonto reikalaujantis kelias.

[RamasN]

Ar verta daryti tokį beveik 20 km lanką, ypač jei tas ruožas nuo Žiežmarių iki Birštono blogos būklės? Labai abejoju, ar išeina laiko sutapyti, nebent jei būna kamštis Trakų link.

Asmeninių prioritetų klausimas. Man verta, nes didelė dalis greitkeliu - saugiau, sumoj greičiau. Lėkti greitai su priešpriešiniu eismu - jau ne tas, pastoviai reikia "dirbti". Sumoj laike su lankstu kažkiek laimima.